http://www.finmin.lt/ en-us Finansų ministerijos naujienų sąrašas 090000018015b9f7Tue, 03 Jan 2012 10:48:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001741Vilnius, sausio 3 d. Vakar baigta platinti pirmoji dviejų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisija sulaukė didžiausio investuotojų susidomėjimo nuo 2009 metų gegužės, kai buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas. Praėjusių metų gruodžio viduryje Finansų ministerija pasiūlė investuotojams naujovę – dvigubai ilgesnės trukmės taupymo lakštų už 2,9 proc. metines palūkanas. Per tris savaites investuotojai įsigijo šių Vyriausybės vertybinių popierių už 8,9 mln. litų – tai kol kas didžiausia per pastaruosius trejus metus išplatinta taupymo lakštų emisija. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo išplatinta ir iki šiol didžiausia – 3,9 mln. litų – vienų metų trukmės taupymo lakštų trukmės emisija. Iš viso 2011 metais investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 26,6 mln. litų arba daugiau nei 2009 ir 2010 metais kartu sudėjus. Augantis investuotojų susidomėjimas taupymo lakštais rodo ir pasitikėjimą šalies Vyriausybe ir šios investavimo priemonės, kaip indėlių alternatyvos, patrauklumą. Savo ruožtu Finansų ministerija atsižvelgia į investuotojų poreikius ir peržiūri taupymo lakštų sąlygas dėl trukmės, palūkanų dydžio ar kitų kriterijų. Ateityje bus platinamos ir vienų, ir dvejų metų taupymo lakštų emisijos. Šiandien pradedama platinti antroji dviejų metų trukmės (palūkanų norma lieka 2,9 proc.) taupymo lakštų emisija. Papildoma informacija Taupymo lakštai – gyventojams ir kitiems mažmeniniams investuotojams skirti Vyriausybės vertybiniai popieriai. Jų galima įsigyti internetu www.vtl.lt arba Lietuvos pašto skyriuose. Taupymo lakštų palūkanos sudaromos atsižvelgus į rinkos dėsnius – atitinkamos trukmės Lietuvoje veikiančių bankų indėlių ir aukcione platinamų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normas. Jeigu investuotojas pageidauja išpirkti taupymo lakštus anksčiau laiko, jam grąžinama ne tik investuota suma, bet ir sumokama dalis sukauptų palūkanų. Daugiau informacijos apie taupymo lakštus   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018015d301Fri, 30 Dec 2011 09:41:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001740Vilnius, gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė praėjusią savaitę Seimo priimtą 2012 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Taip pat jau pasirašyti Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2012 m. biudžetai. 2012 m. visos viešosios išlaidos (įskaitant nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat Socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus) sudarys 42 mlrd. 411 mln. litų, iš jų 35 mlrd. 280 mln. litų nacionalinės ir 7 mlrd. 131 mln. litų ES lėšos. Kitų metų visos viešosios pajamos (įskaitant valstybės ir savivaldybių, taip pat „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus) bus 39 mlrd. 586 mln. litų, iš jų 32 mlrd. 455 mln. litų nacionalinės ir 7 mlrd. 131 mln. litų ES lėšos. Visi 2012 m. biudžetai parengti pagal aktualią Finansų ministerijos makroekonominių rodiklių projekciją, kurią, atsižvelgdama į naujausius ekonominius duomenis bei išliekantį didelį neapibrėžtumą dėl euro zonos valstybių problemų ir jų poveikio ES ir pasaulio ekonomikai, ministerija atnaujino lapkričio mėnesį. 2012 m. biudžetai sudaromi siekiant įgyvendinti viešųjų finansų deficito uždavinį – neviršyti 3 proc. BVP deficito. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų išlaidos turėtų būti 28,8 mlrd. litų, iš jų 21 mlrd. 681 mln. litų nacionalinės ir 7 mlrd. 131 mln. litų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšos. Kitais metais valstybė (kartu su savivaldybėmis) į nacionalinį biudžetą numato gauti apie 28,204 mlrd. litų pajamų, iš jų 21 mlrd. 73 mln. litų nacionalinių ir 7 mlrd. 131 mln. litų ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų. Daugiausia pajamų 2012 m. numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 8,9 mlrd. litų. Iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti beveik 3,8 mlrd. litų, akcizų – 3,4 mlrd. litų, pelno mokesčio – 1,2 mlrd. litų. Seimo patvirtinto 2012 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13 mlrd. 602 mln. litų (iš jų 2 mlrd 477 mln. litų bus pervesta į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą), pajamos – 11 mlrd. 291 mln. litų. Iš socialinio draudimo įmokų ketinama surinkti 10 mlrd. 871 mln. litų, dėl 0,5 proc. punkto sumažintų įmokų į II pakopos pensijų fondus bus pervesta 80 mln. litų mažiau. Nuo kitų metų pradžios atkuriamos senatvės ir netekto darbingumo pensijos, kurios 2010–2011 m. buvo sumažintos. Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurio pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos įmokos, 2012 metų biudžeto pajamos ir išlaidos yra po 3 mlrd. 986 mln. litų. 2012 m. valstybė taip pat numato panaudoti 7 mlrd. 131 mln. litų ES paramos lėšų, kurios ir toliau bus naudojamos visų ūkio sričių investicijoms ir pasieks visus Lietuvos regionus. Didžiausia šių lėšų dalis – 4 mlrd. 317 mln. litų – bus skiriama ekonomikai. Pastarosios lėšos bus investuojamos į projektus, skirtus smulkiajam ir vidutiniam verslui bei eksportui skatinti, transporto infrastruktūrai modernizuoti, moksliniams tyrimams ir informacinės visuomenės plėtrai, energetikos efektyvumui didinti, taip pat parama bus skiriama kaimo plėtrai ir žemdirbiams. Viešosios išlaidos pagal sritis  Socialinei apsaugai iš viso 2012 m. bus skiriama 14 mlrd. 220 mln. litų nacionalinių ir 387,2 mln. litų ES paramos lėšų. „Sodros“ mokamoms pensijoms skiriama 8 mlrd. 201,4 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms 1 mlrd. 319 mln. litų. „Sodros“ išlaidos kitąmet didės dėl pensijų atkūrimo į 2009 m. lygį – beveik 0,5 mlrd. litų, taip pat dėl nepriemokų dirbusiems pensininkams išmokėjimo už 1995–2002 metais taikytą pensijų mažinimą. Iš nacionalinio biudžeto socialinei apsaugai 2012 m. numatyta skirti 3 mlrd. 190 mln. litų asignavimų. Švietimo sričiai numatyta skirti 5 mlrd. 204 mln. litų nacionalinių ir 726,1 mln. litų ES lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių – ikimokyklinio, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo – ugdymo ir švietimo sistemoms palaikyti.  Sveikatos apsaugai, įskaitant Privalomojo sveikatos draudimo fondą, 2012 metais planuojama skirti 4 mlrd. 422 mln. litų nacionalinių lėšų ir 223,1 mln. litų ES lėšų. Iš valstybės biudžeto sveikatos apsaugai numatyta 1 mlrd. 396,2 mln. litų privalomojo sveikatos draudimo įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. Ekonomikai skirta 2 mlrd. 695 mln. litų nacionalinių lėšų ir 4,317 mlrd. litų ES paramos lėšų. Ekonomikos srityje asignavimų valdytojos, įgyvendinančios pagrindines programas, yra Ūkio, Susisiekimo, Žemės ūkio ir Energetikos ministerijos.  Ūkio ministerijos kuruojamoms programoms 2012 metais numatoma skirti 146 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Lėšos bus naudojamos verslui, ypač smulkiajam ir vidutiniam, skatinti ir verslo aplinkai gerinti. Susisiekimo ministro valdymo sričiai numatoma skirti 1 mlrd. 291 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Didžioji šių lėšų dalis bus naudojama kelių infrastruktūrai gerinti, telekomunikacijų tinklų plėtrai ir kitoms programoms. Žemės ūkio ministro valdymo sričiai numatoma skirti 921 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų), šios lėšos bus naudojamos kaimo rėmimo priemonėms finansuoti, paramos iš ES fondų bendrajam finansavimui, kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę mokėti ir kt. Energetikos ministro valdymo sričiai numatoma skirti 51 mln. litų valstybės biudžeto lėšų (neįskaitant ES lėšų). Lėšos bus naudojamos energetikos plėtros politikai formuoti, valstybės naftos produktų atsargoms kaupti, sustabdytos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektams įgyvendinti. Aplinkos apsaugai numatoma skirti 277 mln. litų nacionalinių ir 607,3 mln. litų ES paramos lėšų. Aplinkos ministerijos kuruojamoms programoms finansuoti valdymo sričiai 2012 m. valstybės biudžete planuojama skirti iš viso 224 mln. litų valstybės biudžeto asignavimų.  Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2012 metais numatoma skirti 1 mlrd. 552 mln. litų nacionalinių ir 664,9 mln. litų ES lėšų. Šios lėšos bus naudojamos vidaus reikalų,  policijos, priešgaisrinės apsaugos, sienos apsaugos, kalėjimų ir kitoms tarnyboms išlaikyti, teismams išlaikyti, valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti. Vidaus reikalų ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžete numatyta 1 mlrd. 474 mln. litų.  Gynybai numatoma skirti 1 mlrd. 62 mln. litų biudžeto lėšų, iš jų Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms 2012 metais planuojama skirti 872 mln. litų. Poilsiui, kultūrai ir religijai numatoma skirti 926 mln. litų biudžeto lėšų. Kultūros ministro valdymo sričiai 2012 metų valstybės biudžete numatoma skirti 446 mln. litų. Kartu su 2012 m. biudžeto įstatymu buvo priimti kai kurių mokesčių įstatymų pakeitimų įstatymai. Pelno mokestis Nuo 500 tūkstančių litų iki 1 milijono litų padidinta pajamų riba, kurios neviršijus galioja 5 proc. pelno mokesčio tarifas – šia lengvata galės pasinaudoti apie 11 tūkstančių įmonių. Akcizai Pagal ES reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 litų (šiuo metu yra 221 litas) už 1000 cigarečių. Siekiant išvengti staigaus akcizo šuolio, akcizas didinamas palaipsniui ir nuo kitų metų kovo bus taikomas 232 litų tarifas už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties vidutinė svertinė mažmeninė pakelio kaina galėtų padidėti iki 30 centų, tačiau konkrečių kainų kategorijų kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Dar vieneriems metams pratęstas lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymas šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymas kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui. Nuo 2012 m. sausio 1 d. didinama registravimosi PVM mokėtojais riba nuo dabar galiojančios 100 000 litų iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkstančių litų ribos. Ši riba bus viena didžiausių tarp ES valstybių. Be to, bus taikoma nuostata, kuri padės verslui susidarius beviltiškoms skoloms: jeigu skolos nepavyktų susigrąžinti ne mažiau kaip vienerius metus ir būtų įrodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galėtų tikslinti apskaičiuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galiotų pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas (suteiktas)  nuo 2012 metų pradžios. Taip pat supaprastintos PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklės – nuo 2013 m. bus vienodai vertinamos popierinės ir elektroninės sąskaitos, tam tikrais atvejais reikalaujama nurodyti mažiau rekvizitų ir kt.  Nekilnojamojo turto mokestis Nuo 2012 m. fizinių asmenų turimas gyvenamosios, poilsio ir pan. paskirties nekilnojamasis turtas, kurių savininkai iki šiol buvo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, bus apmokestinti tuo atveju, kai šio turto vertė viršys 1 mln. litų. 1 proc. tarifas bus taikomas tik tai tokio turto vertei, kuri viršys neapmokestinamą, t. y. 1 mln. litų, turto vertės sumą. Neapmokestinamoji 1 mln. litų turto vertės suma bus taikoma fizinio asmens ir jo šeimos narių (sutuoktinių ir/ar nepilnamečių vaikų) turimam turtui. Mokestį mokės to turto savininkas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0022 www.finmin.lt0900000180158b36Tue, 20 Dec 2011 11:07:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001733Vilnius, gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija šiandien pasirašė paramos susitarimus su Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūra ir Ekonomikos reikalų valstybės sekretoriatu dėl lėšų skyrimo nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimui 2012–2016 metais. Tuo pačiu įsipareigota Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas būsimoms mamoms ir kūdikių susilaukusioms gimdyvėms, įvesti energiją tausojančias technologijas. Bendras programų biudžetas siekia apie 120 mln. litų. Dar 21 mln. litų sudaro Lietuvos bendrasis finansavimas. Įgyvendinant programas planuojama per 20 ligoninių aprūpinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimui būtina modernia medicinine įranga. Trys sveikatos priežiūros įstaigos bus aprūpintos automobiliais su specialia įranga saugiam naujagimių pervežimui. Taip pat ketinama suremontuoti per 10 sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, sukurti apie 70 moksliškai pagrįstų akušerinės ir neonatologinės diagnostikos bei gydymo metodinių rekomendacijų. Susitarimų galiojimo laikotarpiu per 1,3 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų, pasinaudodami šveicarų finansinės paramos mechanizmu, pakels kvalifikaciją. Gauta parama leis sukurti kompiuterinę nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazę. Vykdant energiją tausojančių technologijų diegimo programą planuojama pagerinti ligoninių pastatų šiluminę izoliaciją – šiltinti stogus, išorės sienas, keisti langus ir išorės duris. Taip pat planuojama modernizuoti šilumos punktų, karšto vandens tiekimo, vidinių šildymo ir elektros tiekimo sistemas bei įrengti patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistemas. Baigiant projektą bus atnaujinta ir medicininių dujų tiekimo sistema. Pasirašiusi šiuos paramos susitarimus, Lietuva pusmečiu anksčiau nei planuota baigė Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos įgyvendinimo etapą. Bendras Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos biudžetas sudaro apie 180 mln. litų. Įgyvendinant pagal šią programą finansuojamus projektus prisideda ir Lietuva papildomai skirdama 15 proc. bendrojo finansavimo. Skirtos lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d. Iki šių metų gruodžio vidurio projektų vykdytojams buvo išmokėta beveik 1,3 mln. litų. Primintina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinė Taryba Pagrindų susitarimą, dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. Iškilmingoje paramos susitarimų pasirašymo ceremonijoje ir atidarymo renginyje „Lietuvos – Šveicarijos bendradarbiavimo programa: geresnės ateities kartų sveikatos priežiūros link“ dalyvavo finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas ir Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojas, ambasadorius Kurt Kunz (Kurtas Kunzas), sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė ir Šveicarijos Konfederacijos ambasadorė Latvijai ir Lietuvai ponia Gabriela Nuetzi-Sulpizio. Trumpai apie kitus pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus: Lietuva ir Šveicarija jau yra pasirašiusios paramos sutartis dėl finansinės paramos lėšų skyrimo bendriems Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų vykdomiems moksliniams tyrimams. Tam planuojama panaudoti apie 23,5 mln. litų. Lietuvos mokslų taryba yra paskelbusi pirmąjį kvietimą teikti paraiškas aplinkos apsaugos mokslų ir technologijų, sveikatos (gyvybės) ir gamtos mokslų mokslininkams jungtinių mokslinių/ institucinės partnerystės projektų su Šveicarija finansavimui gauti. Paraiškos bus priimamos nuo kitų metų vasario 15 d. 2012 m. sausio pradžioje trečiuoju kvietimu Lietuvos studentams atsiveria 11,3 mln. litų vertės Stipendijų fondas. Pirmaisiais dviem etapais pareiškėjai pateikė 32 paraiškas, 14 projektų nuspręsta finansuoti. Nevyriausybinių organizacijų (NVO) subsidijų schemai Šveicarijos skiriama parama sudaro apie 13,5 mln. litų, piliečių reikmėms Lietuva pridės dar apie 2 mln. 400 tūkst. litų. Jau pateiktos 156 paraiškos, kurių bendra prašoma tinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro daugiau nei 120 proc. NVO fondo biudžeto. Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemos tikslas – įsteigti NVO fondą siekiant skatinti pilietinę visuomenę, kaip svarbų vystymosi ir dalyvavimo subjektą, prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimo padedant toliau plėtoti NVO sektorių Lietuvoje. Projekto vykdytojo funkcijas atlieka Centrinė projektų valdymo agentūra. Šveicarijos investicijos skirtos Lietuvos teismų sistemai tobulinti. Vaizdo perdavimo, įrašymo ir saugojimo sistemos sukūrimui ir įdiegimui teismuose skiriama apie 4,3 mln. litų, iš valstybės biudžeto bus pridedama dar 760 tūkst. litų. Pagal pasirašytą sutartį teismuose kuriama sistema, leidžianti rengti nuotolinius teismo posėdžius, taip pat įrašanti ir sauganti šių posėdžių medžiagą elektronine forma. Šios technologinės naujovės paskirtis – paspartinti bylų nagrinėjimą ir užtikrinti visuomenės saugumą. Įdiegus minėtą sistemą, nereikės konvojaus paslaugų gabenant kaltinamuosius iš tardymo izoliatorių į teismus; bus sutaupytos tiek kaltinamųjų, tiek visuomenės apsaugai skiriamos lėšos. Be to, projektas leis neskiriant kito posėdžio apklausti netikėtai susirgusius proceso dalyvius. Tai padės teismų darbą padaryti efektyvesnį. Už projekto rengimą ir įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Nacionalinė teismų administracija. -------- Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0022090000018015a682Tue, 20 Dec 2011 10:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001731Vilnius, gruodžio 20 d. Pastarosiomis dienomis žymiai išaugo gyventojų investicijos į taupymo lakštus – iki praeitos savaitės pabaigos iždą papildė beveik 1,6 mln. litų, gautų už santaupų turintiems gyventojams specialiai skirtus dvejų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštus. Šie taupymo lakštai buvo pradėti platinti gruodžio 13-ąją. Tą pačią dieną pradėta platinti vienerių metų trukmės emisija taip pat susilaukė didesnio gyventojų susidomėjimo. Nuo platinimo pradžios iki gruodžio 16 d. šių taupymo lakštų buvo išplatinta už 1,5 mln. (1 481,7 tūkst.) litų. Palyginti su ankstesne, gruodžio 12-ąją baigta platinti, vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisija, į naująją vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisiją investuotų gyventojų lėšų vertė ūgtelėjo beveik 3 kartus ir buvo net 950 tūkst. litų didesnė . Iš viso per praėjusią savaitę išplatintų naujų taupymo lakštų nominali vertė sudarė 3 mln. 069,3 tūkst. litų. Platinamų vienerių metų trukmės taupymo lakštų palūkanos sudaro 2,5 procento. Dvejų metų trukmės  taupymo lakštai platinami su didesnėmis – 2,9  proc. palūkanomis. Šiuos taupymo lakštus  galima bus  išpirkti anksčiau termino.  Išperkant lakštus anksčiau nei galutinio išpirkimo diena, investuotojui ne tik grąžinama investuota suma, bet ir sumokama dalis sukauptų palūkanų. Galimos pirmalaikio išpirkimo datos yra nurodytos taupymo lakštų emisijų sąlygose. Taupymo lakštų palūkanas lemia  rinkos dėsniai – jos nustatomos pagal Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų siūlomų atitinkamos trukmės terminuotųjų indėlių palūkanų normų vidurkį bei Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų rezultatus. Aukcionuose didelėmis sumomis platinamų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanos nuolat kinta, kadangi jas lemia platinimo dieną esanti situacija finansų rinkose, tuo tarpu taupymo lakštų palūkanos yra žinomos iš anksto ir jos nesikeičia visą taupymo lakštų gyvavimo laikotarpį. Taupymo lakštus gali įsigyti gyventojai ir individualios įmonės bei kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir visuomeninės organizacijos. Šiai investavimo priemonei suteikiamos tokios pačios valstybės garantijos kaip ir kitiems Vyriausybės vertybiniams popieriams. Taupymo lakštų pagrindiniai privalumai prieš kitus vertybinius popierius – paprastas įsigijimas ir papildomų mokesčių netaikymas (investuojantiems į taupymo lakštus nereikia mokėti platinimo, vertybinių popierių saugojimo ir panašių mokesčių). Taupymo lakštų galima įsigyti internete, adresu www.vtl.lt, ir Lietuvos pašto skyriuose. Sudarant taupymo lakštų įsigijimo sutartį AB „Lietuvos pašte“, mažiausias įsigyjamų taupymo lakštų kiekis – 10 taupymo lakštų. Daugiau informacijos apie investavimą į Vyriausybės vertybinius popierius ir taupymo lakštus galima rasti Finansų ministerijos tinklapyje www.finmin.lt. Investuojantys į taupymo lakštus ne tik taupo patys, bet ir padeda valstybei, kuri jų investicijas panaudoja viešosioms paslaugoms finansuoti. Siekiant suteikti gyventojams geresnes sąlygas paskolinti Vyriausybei savo santaupas ir paskatinti gyventojus aktyviau domėtis Vyriausybės vertybiniais popieriais, 2009 m. buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas. Iki 2011 m. gruodžio 12 d. buvo išplatintos 67 emisijos, kurių nominali vertė sudarė 34 mln. litų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0022 www.finmin.lt090000018015a6b0Mon, 12 Dec 2011 13:30:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001726Vilnius, gruodžio 12 d. Rytoj, t.y. 2011 m. gruodžio 13 d. vienu metu pradedamos platinti dvi vienerių ir dvejų metų trukmės taupymo lakštų emisijos – palankesnėmis nei anksčiau sąlygomis. Šie taupymo lakštai bus platinami su didesnėmis palūkanomis paliekant galimybę išpirkti juos anksčiau termino.  Išperkant lakštus anksčiau laiko, investuotojui bus ne tik grąžinama investuota suma, bet ir sumokama dalis sukauptų palūkanų. Vienerių metų taupymo lakštų emisijos palūkanos bus 2,5 procento, dvejų metų – 2,9 procento. Šios taupymo lakštų emisijos platinamos siekiant paskatinti gyventojus aktyviau domėtis Vyriausybės vertybiniais popieriais, suteikiant geresnes galimybes paskolinti Vyriausybei savo neinvestuotas santaupas. Investuojantys į taupymo lakštus ne tik taupo patys – jie susigrąžina investuotas lėšas su uždirbtomis palūkanomis, bet ir padeda valstybei, kuri jų investicijas panaudoja viešosioms paslaugos. Taupymo lakštus gali įsigyti gyventojai ir individualios įmonės ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir visuomeninės organizacijos. Šiai investavimo priemonei suteikiamos tokios pačios valstybės garantijos kaip ir kitiems Vyriausybės vertybiniams popieriams, tačiau ją įsigyti žymiai paprasčiau. Taupymo lakštų palūkanas įtakoja rinkos dėsniai – jos nustatomos pagal visų Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų siūlomų atitinkamos trukmės terminuotųjų indėlių palūkanų normų vidurkį bei Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų rezultatus. Taupymo lakštų galima įsigyti internete, adresu www.vtl.lt (administruoja Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas) ir Lietuvos pašto skyriuose.   Taupymo lakštų platinimas buvo atnaujintas 2009 m. gegužės 19 d., iki 2011 m. lapkričio 28 d. išplatintos 64 taupymo lakštų emisijos, kurių nominali vertė – 33,4 mln. litų. Dabar investuotojai (daugiausia gyventojai) turi įsigiję taupymo lakštų, kurių nominali vertė sudaro už 11,4mln. litų. Daugiau informacijos apie taupymo lakštus ieškokite pagal šią nuorodą arba telefonu Vilniuje (8 5) 263 88 18 (darbo valandomis).   Viešųjų ryšių skyrius www.finmin.lt090000018015627aWed, 07 Dec 2011 13:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001725Vilnius, gruodžio 7 d. Šiandien Vyriausybė priėmė sprendimą valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ paskolinti iki 3,3 mlrd. litų draudimo išmokų mokėjimui finansuoti. Tokios skolos „lubos“ nustatytos atsižvelgiant ne tik Indėlių draudimo fondui reikalingą papildomų lėšų sumą, bet ir sudaro galimybę palaipsniui realizuoti vertybinius popierius, į kuriuos investuotos minėto fondo lėšos. Nors „Indėlių ir investicijų draudimas“ turto turi daugiau nei suteikta paskola, tačiau staigus jo realizavimas lemtų didesnius nuostolius ir apsunkintų piniginių srautų valdymą. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ skolinama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Paskolos terminas – šešeri metai – iki 2017 m. gruodžio 1 d. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ suteikta paskola bus grąžinama tam panaudojant lėšas, gautas stabilizavusis rinkai per ilgesnį laiką priimtiniausiomissąlygomis realizavus vertybinius popierius, į kuriuos investuotos Indėlių draudimo fondo lėšos, taip pat ir iš įstatymu nustatyta tvarka kredito įstaigų mokamų draudimo įmokų ir lėšų, gautų realizavus likviduojamo AB banko SNORAS turtą. Pagal AB banko SNORAS banko laikinojo administratoriaus išvadą turto turėtų pakakti  padengti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išlaidas draudimo išmokoms mokėti minėto banko indėlininkams. Teisės aktai gyventojams ir įmonėms bei organizacijoms numato ne tik galimybę bankrutavus bankui atgauti valstybės apdraustus indėlius, bet ir galimybę neprarasti palūkanų, apskaičiuotų iki draudžiamojo įvykio dienos (iki 345 tūkst. litų). Draudimo išmokas galima atsiimti per penkerius metus nuo draudžiamojo įvykio dienos. Taip pat dėl saugumo gyventojai raginami gautas draudimo išmokas pervesti į sąskaitas  bankuose, o ne atsiimti jas grynaisiais pinigais. VĮ„Indėlių ir investicijų draudimas“ draudimo išmokas AB banko SNORAS klientams turi išmokėti per 20 darbo dienų (iki gruodžio 22 d.), terminą pratęsti galima dar 10 darbo dienų – iki sausio 7 d. Primintina, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ gyventojams draudimo išmokoms mokėti pasirinko AB SEB banką. Juridiniams asmenims draudimo išmokos bus mokamos šiuose bankuose: Vilniaus apskrityje – AB SEB banke, Kauno – AB Ūkio banke, Klaipėdos – Danske banke, Šiaulių – AB Šiaulių banke, Panevėžio – Nordea banke, Alytaus ir Marijampolės – Swedbank, AB, Telšių ir Utenos apskrityse – AB DNB banke, Tauragės apskrityje – UAB Medicinos banke. -------- Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0022090000018015625dWed, 07 Dec 2011 13:42:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001722Vilnius, gruodžio 7 d. Jau nuo kitų metų planuojama nekilnojamo turto valdymą perduoti į vienas rankas – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui (CTV) , kuris būtų steigiamas sujungiant Valstybės turto fondą ir Turto banką. Finansų ministerija parengė 10 įstatymų pakeitimų paketą, leisiantį pertvarkyti valstybei priklausančio nekilnojamojo turto valdymą. Pasiūlymų esmė – sudaryti sąlygas centralizuotam valstybės nekilnojamojo turto valdymui įdiegti ir įmonės, kuri centralizuotai valdys šį turtą, veiklai pradėti. Valstybės nekilnojamasis turtas yra daugiausia turto valdytojų turintis turtas, skirtingai nei žemė, keliai, miškai ar kitos valstybės turto rūšys, kurios turi tam tikrą centralizavimo lygį. Nekilnojamojo turto, kurį institucijos naudoja veiklai vykdyti, valdymas nėra institucijų funkcijoms priskirta veikla. Kita vertus, turto valdymu ir priežiūra užsiima  visi turto valdytojai, nors galėtų sutelkti dėmesį tik į pagrindines savo funkcijas ar veiklą. Centralizuoto valdymo poreikį sąlygojo ir kitos priežastys: trūksta  patikimos informacijos, kiek valstybė turi nekilnojamojo turto, kaip jis naudojamas (kiek išnuomota, kiek atiduota panaudai, kiek nenaudojamo ir t.t.), nėra valdymo kontrolės - niekas nekontroliuoja turto valdytojų sprendimų, todėl turtas valdomas neracionaliai, niekas neatlieka alternatyvių turto valdymo kaštų palyginimo, nes nėra renkami duomenys, kiek išlaidų patiriama šiam turtui išlaikyti, negalima įvertinti turto valdymo efektyvumo ir optimizuoti kaštų. Siekiant efektyvesnio valstybės nekilnojamojo turto valdymo, CTV ketinama patikėti platų veiklų spektrą. Centralizuotą nekilnojamojo turto valdymą sudarys 8 pagrindinės veiklos. CTV valdys visą informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausantį visą nekilnojamąjį turtą. Disponuodamas informacija jis galės vykdyti valdymo stebėseną ir kontrolę, nes turto valdytojai  privalės savo sprendimus derinti su CTV. Tokiu būdu atsiras galimybės nenaudojamą turtą perskirstyti, t. y. perduoti kitam valdytojui, kuriam jo reikia arba jį parduoti jeigu jis valstybės poreikiams nereikalingas. Dar viena veikla – administracinės paskirties nekilnojamojo turto  perdavimas valdyti CTV, palaipsniui pereinant prie turto nuomos santykių. Beje, nuomos santykiai plačiausiai taikomi užsienio valstybėse, kurios turi ilgametę centralizuoto valdymo patirtį. CTV galės centralizuotai pirkti turto priežiūros paslaugas, taip būtų pasiekta masto ekonomija, todėl mažėtų išlaidos turto priežiūrai. Labai svarbi dar viena veikla – turto naudojimo ir įsigijimo alternatyvų vertinimas. Kas racionaliau – statyti ar pirkti naują pastatą, o gal išsinuomoti tokį turtą rinkoje turto valdytojui patars CTV, kuris ir bus naujo administracinio turto įsigijimo organizatoriumi.  Teikiamais įstatymų pakeitimais tikimasi suformuoti racionalaus valstybės nekilnojamojo turto valdymo tradicijas. Neabejojama, kad centralizuoto valstybės nekilnojamo turto valdymo principai užtikrins, jog šio turto valstybės institucijos turėtų pagal poreikius ir valdomas jis būtų efektyviai, o tai savo ruožtu mažins valstybės nekilnojamo turto valdymo išlaidas. -------- Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0022090000018015603aTue, 06 Dec 2011 16:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001721Vilnius, gruodžio 6 d. Šiandien Vyriausybė patikslino kitų metų valstybės biudžeto projektą. Nacionalinio biudžeto prognozuojami rodikliai parengti remiantis Finansų ministerijos lapkritį atnaujintu centriniu šalies ūkio raidos scenarijumi, pagal kurį 2012 metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė sumažinta iki 2,5 procento nuo rugsėjį prognozuotų 4,7 procentų. Atsižvelgiant į patikslintą makroekonominių rodiklių scenarijų, valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, palyginti su įstatymo projektu, pateiktu Seimui, sumažėja 835 mln. litų. Patobulintame projekte 2012 m. numatomi valstybės biudžeto asignavimai, neįskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, palyginti su įstatymo projektu, pateiktu Seimui, sumažėja 825 mln. litų, iš kurių daugiau kaip 500 mln. litų – dėl asignavimų visiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams sumažinimo 4 procentais. Dėl ekonominės padėties Teikdama patikslintą kitų metų biudžeto projektą Seimui, Vyriausybėįvertinusi realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę ir finansinę būklę, konstatuoja, kad nepaisant 2011 m. spalio mėn. pabaigoje Europos viršūnių susitikime pasiekto susitarimo dėl skolų krizės euro zonoje valdymo priemonių, išlieka didelis neapibrėžtumas dėl išorinės aplinkos. Todėl tikėtina, kad dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų perspektyvų 2012 m. paklausa Lietuvos eksportui sumažės ir lėtins BVP augimą (nuo 4,7 proc. iki 2,5 proc.). Vyriausybė pabrėžia, kad esant neramioms aplinkybėms euro zonoje ir tarptautinėse rinkose, reikia pasiekti vieną esminį tikslą - garantuoti šalies finansų stabilumą ir kartu – galimybę skolintis už mažiausią kainą.Tai galima pasiekti tik išlaikant viešųjų finansų deficitą tam tikrose ribose. Šių metų pavasarį, patvirtinusi Konvergencijos programą, Vyriausybė įsipareigojo ištaisyti perviršinio deficito padėtį t.y. sumažinti deficitą iki 3 proc. BVP. Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad dėl numatyto greito bankrutuojančio banko Snoras apdraustųjų indėlių atstatymo bankroto poveikis BVP yra sumažintas kelis kartus ir sudaro 0,1-0,2 procento BVP. Be to, Lietuvos eksporto rinkų perspektyva Europos Sąjungoje išlieka pagrindiniu ūkio raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu. Dėl asignavimų perskirstymo Patobulintame projekte 2012 m. numatyti valstybės biudžeto asignavimai: Socialinei apsaugai numatyti asignavimai mažinami 135,2 mln. litų  ir sudarys 3 mlrd. 215,6 mln. litų. Švietimui numatyti asignavimai mažinami 178,9 mln. litų ir sudarys 4 mlrd. 384,3 mln. litų. Sveikatos apsaugai suplanuoti asignavimai mažinami 51 mln. litų ir sudarys 1 mlrd. 930,5 mln. litų. Ekonomikai numatyti asignavimai mažinami 194,8 mln. litų ir sudarys 6 mlrd. 846,5 mln. litų. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai numatyti asignavimai mažinami 75,5 mln. litų ir sudarys 2 mlrd. 209 mln. litų. Gynybai numatyti asignavimai mažinami 11 mln. litų ir sudarys 1 mlrd. 60 mln. litų. Aplinkos apsaugai numatyti asignavimai mažinami 324 mln. litų ir sudarys 768,7 mln. litų. Bendroms valstybės paslaugoms numatyti asignavimai mažinami 44,8 mln. litų ir sudarys 4 mlrd. 788,8 mln. litų. Poilsiui, kultūrai ir religijai numatyti asignavimai mažinami 5 mln. litų ir sudarys 555,8 mln. litų. Atsižvelgiant į įvykdytus perskirstymus ir pakeitimus, keičiasi valstybės ir nacionalinio biudžeto pagrindiniai rodikliai. Patikslinti biudžeto rodikliai Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES paramos lėšų) sudarys 20 mlrd. 981 mln. litų (ankstesniame plane buvo 21 mlrd. 816 mln. litų). Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28 mlrd. 112 mln. litų (29 mlrd. 57 mln. litų). 2012 metais nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 21 mlrd. 700 mln. litų (ankstesniame plane buvo 22 mlrd. 525 mln. litų), o planuojami 2012 metų nacionalinio biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 28 mlrd. 831 mln. litų (ankstesniame plane buvo 29 mlrd. 765,7 mln. litų). Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2012 metais sudarys 17 mlrd. 924 mln. litų (ankstesniame plane buvo 18 mlrd. 759 mln. litų). Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų išlaidos sudarys 18 mlrd. 643 mln. litų (ankstesniame plane buvo 19 mlrd. 468 mln. litų). Valstybės biudžeto deficitas sudarys 719 mln. litų (ankstesniame plane buvo 709 mln. litų), ir tai yra 3,6 karto mažesnis nei planuojamas 2011 metais. Planuojamas viešųjų finansų deficitas 2012 metais – 3 proc. BVP. 2013–2014 m. BVP augimo prognozė nekeičiama – atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo BVP augimas 2013–2014 metais sieks atitinkamai 3,7 – 3,4 procento.   Viešųjų ryšių skyrius www.finmin.lt09000001801552b8Wed, 30 Nov 2011 15:23:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001716Vilnius, lapkričio 30 d. Statistikos departamento duomenimis, bendrasis vidaus produktas per tris  2011 m. ketvirčius, lyginant su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu išaugo 6,4 procento. Gana spartų BVP augimą, kaip ir buvo prognozuota,  nulėmė auganti gamyba ir atsigaunantis vartojimas. Įvertinus šiuo metu susiformavusias tendencijas metinis BVP augimas turėtų atitikti centrinį ūkio raidos scenarijų ir siekti  5,8 procento.  Nepaisant 2011 m. spalio mėn. pabaigoje Europos viršūnių susitikime pasiekto susitarimo dėl skolų krizės euro zonoje valdymo priemonių tebeišlieka didelis neapibrėžtumas dėl išorinės aplinkos. Todėl tikėtina, kad dėl prastesnių pagrindinių eksporto rinkų perspektyvų 2012 m. paklausa Lietuvos eksportui sumažės ir lėtins BVP augimą iki 2,5 proc. (vietoje anksčiau prognozuotų 4,7 proc.). Centrinis scenarijus numato greitą bankrutuojančio banko Snoras apdraustųjų indėlių atstatymą, todėl bankroto poveikis BVP yra sumažintas kelis kartus ir sudaro 0,1-0,2 procento BVP. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva Europos Sąjungoje išlieka pagrindiniu ūkio raidos scenarijaus peržiūrėjimo rizikos veiksniu. Lietuvos eksporto rinkų plėtros perspektyvos atnaujinamos atsižvelgiant į statistikų apklaustų verslininkų, dirbančių pramonėje, pasitikėjimo smukimą. Sparčiai besikeičiančias eksporto tendencijas taip pat rodo šių metų spalio mėnesio pramonės produkcijos pokytis: pramonės produkcija per metus smuko 1,3 procento, nors rugsėjį pramonės produkcija per metus augo 8,2 procento. III ketvirtį, palyginti su II ketvirčiu, 0,4 procento sumažėjo užimtųjų skaičius, nors 2002–2010 metų laikotarpiu III ketvirtį, palyginus su II ketvirčiu, užimtųjų skaičiaus augimas vidutiniškai sudarydavo 0,7 procento. Ūkio raidos perspektyvas teigiamai veikia išliekantis aukštas paslaugų pasitikėjimo rodiklis. Dėl mažėjančio verslininkų pasitikėjimo artimiausiomis ekonomikos perspektyvomis ir augančio pesimizmo dėl gaminamos produkcijos paklausos ir eksporto galimybių, per pastaruosius du mėnesius ženkliai pablogėjo darbdavių prognozuojamo darbuotojų skaičiaus rodikliai. Todėl projektuojamas lėtesnis užimtumo, darbo užmokesčio ir infliacijos augimas. Nedarbo lygio projekcija 2012 m. didinama iki 14,0 proc. (buvo 11,9 proc.), darbo užmokesčio augimo projekcija mažinama iki 3,0 proc. (buvo 5,5 proc.). Dėl Europos Komisijos numatomų mažesnių pasaulinių naftos, maisto ir kitų produktų kainų infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą mažinama iki 2,5 proc. (buvo 3,4 proc.). Finansų ministerija nekeičia 2013–2014 m. BVP augimo prognozės – atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo BVP augimas 2013–2014 metais sieks atitinkamai 3,7 – 3,4 procento.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0022 www.finmin.lt0900000180154888Mon, 28 Nov 2011 18:36:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001712Vilnius, lapkričio 28 d.Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ gyventojams draudimo išmokoms mokėti pasirinko AB SEB banką. Juridiniams asmenis draudimo išmokas mokėti pasirinkti visi bankai, kurie išreiškė susidomėjimą prisidėti prie šios svarbios funkcijos – draudimo išmokų mokėjimo – įgyvendinimo. Juridiniams asmenims draudimo išmokos bus mokamos šiuose bankuose: Vilniaus apskirtyje – AB SEB bankas, Kauno – AB Ūkio bankas, Klaipėdos – Danske bankas, Šiaulių – AB Šiaulių bankas, Panevėžio – Nordea bankas, Alytaus ir Marijampolės – AB bankas „Swedbank“, Telšių ir Utenos apskrityse – AB DNB bankas, Tauragės apskrityje – UAB Medicinos bankas. Parenkant banką gyventojų išmokoms mokėti buvo atsižvelgiama į kuo platesnį banko padalinių, kuriuose bus aptarnaujami buvę AB banko SNORAS indėlininkai, tinklą visoje Lietuvoje, tokiu būdu sudarant galimybes gyventojams gauti draudimo išmokas AB SEB banko padaliniuose toje pačioje vietovėje, kurioje veikė ir paslaugas teikė AB bankas SNORAS. Taip pat, pasirenkant banką buvo siekiama kuo mažesnių kaštų ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, ir gyventojams, atsiimantiems draudimo išmokas šiame banke. Šiuo metu tarp valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“  ir bankų yra derinami visi reikalingi su sklandžiu išmokų mokėjimu susiję pasirengimo darbai (indėlininikų sąrašų sudarymas, duomenų patikslinimas, informacinių sistemų parengimas ir kiti reikiami darbai). Pabrėžtina, kad nei gyventojams, nei įmonėms nereikia skubėti į bankus, taip pat nereikia imtis jokių papildomų veiksmų informuojant bankus ar pateikiant jam kokius nors dokumentus, nes visą reikalingą informaciją bankai gaus iš valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“. Apie išmokėjimo tvarką bankai ir valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ paskelbs viešai. Galimybė disponuoti lėšomis bus sudaryta iki metų pabaigos.    09000001801544d7Mon, 28 Nov 2011 13:05:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001710Vilnius, lapkričio 28 d. Finansų ministerija informuoja, kad 2011 m. lapkričio 28 d. eurais denominuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukcionas neįvyko dėl mažos paklausos (pageidauta nusipirkti tik 5,25 mln. eurų Vyriausybės vertybinių popierių nominalia verte) bei Finansų ministerijai nepriimtinos skolinimosi kainos. Metiniai skolinimosi planai yra vykdomi, esami Finansų ministerijos ištekliai yra pakankami įsipareigojimų vykdymui (įskaitant draudimo išmokas apdraustiesiems banko "Snoras" indėlininkams). Atkreipiame dėmesį, Vyriausybės vertybinių popierių, denominuotų eurais, paklausa pastarąjį pusmetį buvo sumažėjusi, o skolinimo kaina - padidėjusi, todėl nuo 2012 m. eurais denominuoti vertybiniai popieriai vidaus rinkoje nebus platinami.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9337 www.finmin.lt0900000180153ac1Fri, 25 Nov 2011 15:37:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001708Vilnius, lapkričio 25 d. Lapkričio 24 d. Lietuvos banko valdybos sprendimu „Snoro“ bankui atšaukta veiklos licencija ir keliama bankroto byla. Kartu atšaukti ir ankstesni Lietuvos banko valdybos nutarimai, kuriais buvo leista vykdyti kai kurias operacijas. Įsigaliojus nutarimui, pradėjo veikti indėlių draudimo mechanizmas, reglamentuotas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo. Pagal minėto įstatymo nuostatas, visi gyventojų ir įmonių indėliai (litais, JAV doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis, Islandijos kronomis, Norvegijos kronomis, Šveicarijos frankais) iki 100 tūkst. eurų (345 280 litų) yra apdrausti ir bus išmokami jų turėtojams.  „Indėlis“ apima ir pinigus, esančius fizinių bei juridinių asmenų einamosiose sąskaitose. Teisės aktai numato, kad išmokos išmokamos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos, o esant išskirtinėms aplinkybėms šis terminas gali būti pratesiamas, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų, taigi per Naujuosius metus visi apdraustų indėlių turėtojai turėtų būti atgavę savo lėšas. Tam, kad indėliai būtų išmokėti, Indėlių draudimo fondą administruojanti draudimo įmonė turės pasirinkti banką, per kurį jie būtų išmokami.  Pirmadienį turėtų būti  paskelbta, per kurį banką bus atsiskaitoma su indėlininkais, turėjusiais apdraustų indėlių.  Indėlininkams nereikia niekur kreiptis ar pateikti kokių nors dokumentų. Duomenys apie juos ir jų turimus apdraustus indėlius bus pateikti bankui, kuris vykdys išmokėjimus. Pradėjus vykdyti išmokėjimus indėlininkai galės nuspręsti, kaip toliau elgtis su savo lėšomis. Jie galės atsiimti savo indėlį grynais pinigais arba pervesti jį į savo sąskaitą bet kuriame kitame banke, t.y. galės laisvai disponuoti savo lėšomis. “Snoro” klientams įsipareigojimų vykdymas neišnyksta. Teismui priėmus sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir paskyrus administratorių, visus su perimto turto administravimu susijusius sprendimus priims administratorius. Banko kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė reglamentuota Bankų įstatyme. Pirmiausia yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, po to – Indėlių draudimo fondą administruojančios įmonės reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokomis, išmokėjimo, paskui – reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą, ir tik po to – kitų kreditorių reikalavimai. Akcininkų ir banko vadovų reikalavimai tenkinami paskutiniai.  Iš viso „Snore“ yra 4,1 mlrd. Lt draustų indėlių, taip pat nustatyta, kad nacionalizuotame banke yra likę 4,6 mlrd. Lt turto. Indėlių ir investicijų draudime šiuo metu yra sukaupta 1,6 mlrd. Lt. Nelaukiant, kol „Snoro“ bankroto byla bus baigta ir visas jo turtas bus išparduotas, valstybė paskolins Indėlių ir investicijų draudimui apie 2,5 mlrd. litų, reikalingus atsiskaitymui su indėlininkais. Šiam tikslui bus panaudotos laikinai laisvos lėšos, kurias papildė ir lapkričio pradžioje išplatintos euroobligacijų emisijos įplaukos. *** Daugiau informacijos rasite Finansų ministerijos ir Lietuvos banko interneto svetainėse Bendra informacija apie indėlių draudimą Informacija bendrais bankininkystės, finansų stabilumo klausimais teikiama darbo dienomis Lietuvos banke telefono numeriais Vilniuje (8-5) 268 00 29(8-5) 268 00 29, 268 00 30, 268 01 49, 268 01 45, 268 08 40, 268 01 04.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 www.finmin.lt  0900000180153410Fri, 18 Nov 2011 14:43:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001706Finansų ministrės Ingridos Šimonytės informacija Seime apie susidariusią situaciją AB "Snoro" banke Vakar buvo priimtos Finansų ministerijos ir Lietuvos banko ekspertų parengtos įstatymų pataisos, būtinos bankų sistemos stabilumui užtikrinti. Išsamesnė informacija apie priimtus įstatymus: Pataisos bankų sistemos stabilumui užtikrinti Siekiant stiprinti bankų sistemos finansinį tvarumą įtvirtinta galimybė įsteigti laikinąjį banką Lietuvos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarka Atsakymai į banko SNORAS klientų klausimus – paskambinus telefonu AB banko SNORAS klientai atsakymus į klausimus, kada ir kaip bus atnaujintas paslaugų teikimas, apie indėlius, lėšas sąskaitose ir apie kitą banko veiklą, gali gauti paskambinę į AB bankas SNORAS telefono numeriu 8 800 27272. Informacija bendrais bankininkystės, finansų stabilumo klausimais teikiama Lietuvos banke telefono numeriais Vilniuje (8-5) 268 00 29, 268 00 30, 268 01 49, 268 01 45, 268 08 40, 268 01 04, 268 01 90, 268 00 72. Informacija apie AB bankas SNORAS09000001801533e9Thu, 17 Nov 2011 14:35:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001705Vilnius, lapkričio 17 d. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas informuoja, jog dėl nuo vakar laikinai sustabdytos AB bankas SNORAS veiklos, šiandien buvo koreguojami mokėjimai pagal asignavimų valdytojų pateiktas paraiškas, jeigu šiose paraiškose buvo nurodytos AB banke SNORAS atidarytos sąskaitos. Siekdamas, kad nebūtų neigiamai įtakojami piniginiai srautai ir atsiskaitymai, Valstybės iždo departamentas atlieka pavedimus į asignavimų valdytojų nurodytas alternatyvias sąskaitas kituose Lietuvos bankuose. Savo ruožtu Lietuvos bankas nuolat stebi bankų veiklą. Šios dienos 12 val. duomenys rodo, kad šalies bankai veikia įprastu režimu. Reikšmingų tarpbankinių lėšų persiskirstymų neužfiksuota. Likvidumo situacija šalies bankuose, taip pat ir vietos kapitalo, – stabili. Lietuvos bankas iš šalyje veikiančių bankų nėra gavęs nei likvidumo paramos prašymų, nei paklausimų apie galimybę tokią paskolą gauti. Tai reiškia, kad likvidumo situacija visuose bankuose – užsienio ir vietos kapitalo – yra stabili. Lietuvos bankas primena, kad lapkričio 16 d. sprendimai yra susiję tik su vieno konkretaus banko AB bankas SNORAS veikla. Visų kitų užsienio ir vietos kapitalo bankų likvidumo atsargos Lietuvos banko reikalavimus reikšmingai viršija, visi bankai vykdo ir kapitalo pakankamumo rodiklį. Pokyčiai susiję su banko AB bankas SNORAS veikla neturės reikšmingos tiesioginės įtakos kitiems šalies bankams, nes probleminio banko tarpbankiniai įsipareigojimai yra nedideli. Informacija apie AB bankas SNORAS  090000018014f3bfThu, 03 Nov 2011 08:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001695Biudžetas 2012: sudarykite savo valstybės biudžetą Vilnius, lapkričio 3 d. Finansų ministerija kartu su DELFI jau trečius metus iš eilės kviečia suplanuoti valstybės finansus savo nuožiūra. Manome, kad tai puiki galimybė ne tik pamėginti paskirstyti mokesčių mokėtojų – visų Lietuvos gyventojų – lėšas, bet ir proga sužinoti daugiau apie tai, kam skiriami biudžeto pinigai ir kam jų tenka daugiausia. Džiaugėmės Jūsų dėmesiu ankstesniais metais, tikimės aktyvaus dalyvavimo ir šiemet - kviečiame užpildyti pateikiamą lentelę ir dalyvauti apklausose.  Kaip ir pernai, šiemet lentelėje pateikiami visų viešųjų finansų duomenys, nes visi trys – nacionalinis, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo – biudžetai, susideda iš einamasiais metais surenkamų mokesčių ir įmokų. Dėl patogumo visus juos vadiname bendriniu žodžiu – biudžetas. Nesumokami mokesčiai mažina Biudžeto pajamas ir daro neigiamą įtaką teikiamų paslaugų (visų pirma – socialinės srities, švietimo, sveikatos) kokybei bei apimtims. Jau antrus metus tyrimų bendrovė RAIT naujienų agentūros BNS užsakymu atlieka reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą. Jos rezultatai šiemet vėl parodė, kad vis dar beveik daugiau nei 40 proc. išsilavinusių Lietuvos žmonių mano, kad didžioji biudžeto lėšų dalis tenka valstybės tarnybai (iš tiesų ši dalis nesiekia 3 proc.). Toje pačioje apklausoje gyventojai pateikia savo žinias apie tai, kiek lėšų skiriama socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatai. Dauguma gyventojų nežino, kad šioms sritims atitenka didžioji dalis biudžeto lėšų (iš tiesų beveik 70 proc. biudžeto išlaidų atitenka būtent šioms 3 sritims). Nebūkite abejingais – domėkitės, būkite atsakingais savo valstybės piliečiais!     2012 m. valstybės išlaidų pagal sritis diagrama Biudžetas 2012: sudarykite savo valstybės biudžetą Informacija apie 2012 metų biudžetą     Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001801501d6Thu, 27 Oct 2011 15:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001689Didmeninė prekyba pagal verslo liudijimus nebebus galima, tačiau smulkiausieji verslininkai ir toliau galės naudotis verslo liudijimais. Pats veiklų, galimų pagal verslo liudijimus, sąrašas yra keičiamas minimaliai. Šiandien Vyriausybė po keletą mėnesių trukusių viešų konsultacijų su visomis suinteresuotomis pusėmis priėmė atitinkamus pakeitimus Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėse. Pakeitimai buvo atliekami pirmiausiai atsižvelgiant į tai, kad verslo liudijimo įsigijimas yra fiksuoto dydžio pajamų mokesčio nuo gyventojo vykdomos individualios veiklos pajamų mokėjimas. Tai paprasčiausia pajamų mokesčio sumokėjimo forma, kuri, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, turi būti taikoma tik smulkiausiam verslui, iš kurio gaunamų pajamų lygį sunku nustatyti bei kuriam taikoma maksimaliai supaprastinta apskaita. Todėl įtvirtinta principinė nuostata, kad verslo liudijimas yra skirtas iš esmės veiklai su  gyventojais - galutiniais vartotojais, o parduoti prekes bei teikti paslaugas juridiniams asmenims bus galima tik tais atvejais, kai veikla yra nereikšmingo masto - jeigu iš juridinių asmenų gautos pajamos už parduotas savo gamybos prekes ar suteiktas paslaugas neviršytų 10 proc. visų mokestinio laikotarpio pajamų, gautų iš verslo liudijime nurodytos veiklos. Prekybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas kitam prekybine veikla užsiimančiam gyventojui pardavęs prekes (maisto ar ne maisto) turės mokėti 5 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo iš perpardavimo veiklos gauto pelno, t.y. didmeninė prekyba su verslo liudijimu nebus galima. Be to, į verslo liudijimą bus galima įrašyti  ne daugiau kaip vieną fizinį asmenį, neskaitant paties verslo liudijimo turėtojo. Galimybė įrašyti vieną „pavaduotoją“ paliekama atsižvelgiant į tam tikrų veiklų specifiškumą (pavyzdžiui, prekybos maisto produktais atveju parduodamos prekės turi palyginti trumpą galiojimo laiką), į situacijas, kai dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, susirgus) gyventojas negalės vykdyti veiklos arba jam reikės pagalbos. Dauguma šių nuostatų įsigalios tik po pereinamojo laikotarpio – t.y. nuo 2012 m. gegužės 1 dienos, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai spėtų prisitaikyti prie pokyčių. Taip pat buvo peržiūrėtas ir veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas. Vis tik įvertinus tai, kad dauguma veiklos rūšių , kuriomis galima verstis turint verslo liudijimą netuteikia galimybių išplėtoti veiklos iki stambaus masto, o, kaip minėta, fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra skirtas būtent tik pačiam smulkiausiam gyventojo verslui, absoliučiai didžioji dalis iš daugiau nei 100 veiklos rūšių, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą, išlieka. Atlikti pakeitimai tik dėl tų veiklos rūšių, kurios reikalauja specialių žinių, visų pirma, su statybų verslu susijusiose srityse: išbrauktos architektų, inžinierių ir pan. veiklos, susiaurintos kitos su statybos veikla susijusios veiklos, paliekant teisę įsigijus verslo liudijimą užsiimti statybos baigimo ir apdailos bei specialiaisiais statybos darbais, šildymo ir oro kondicionavimo bei elektros sistemų įrengimu ir kt. Taip pat apribota galimybė gyventojams su verslo liudijimu užsiimti plačia nekilnojamojo turto nuomos veikla, paliekant teisę nuomoti tik gyvenamosios paskirties patalpas. Veiklos, priskiriamos žemės ūkio veiklai, iš sąrašo išbrauktos įvertinus tai, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos neapmokestinamos, jei gyventojas nėra PVM mokėtojas, tuo tarpu kaip nurodoma žemiau nuo 2012 metų įgijus PVM mokėtojo statusą, teisės vykdyti veiklą su verslo liudijimu neliks, tad palikti sąraše žemės ūkio veiklas nebėra tikslo. Primintina, kad nuo 2012 metų įsigalioja ir reikalavimas dirbantiems su verslo liudijimais ir pasiekusiems registravimosi PVM mokėtoju ribą (nuo 2012 metų numatoma šią ribą padidinti iki 155 tūkst. litų, atitinkamas siūlymas šiuo metu svarstomas Seime) pereiti prie pažangesnės pajamų mokesčio mokėjimo formos – pajamų mokesčio sumokėjimo nuo realaus veiklos rezultato (registruojant individualią veiklą, steigiant įmonę, pan.). Alternatyva mokėti pajamų mokestį nuo realaus veiklos rezultato nesteigiant įmonės (individuali veikla pagal pažymą) yra tikai palanki, nes daugumai veiklų nuo 2010 metų taikomas tik 5 proc. tarifas realiam veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumui. Tad mokestis mokamas nuo realaus veiklos rezultato, kartą metuose, pateikus metinę pajamų deklaraciją. Daugeliui atvejų individualios veiklos nuostolis gali būti perkeliamas ir tokiu būdu mažinamas ateinančių penkerių metų pelnas. Be to, šiai veiklai leidžiama nustatyti sąnaudas supaprastintu būdu – tiesiog atimant 30 proc. pajamų be sąnaudas pagrindžiančių dokumentų. Taigi, tokiu atveju 5 proc. tarifas realiai taikomas ne 100, bet 70 proc. pajamų. Minėti pakeitimai, padaryti Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėse, atitinka „Verslo laiptų“ iniciatyvoje diskutuojamą verslo augimo koncepciją, kad galimybė mokėti fiksuotą pajamų mokestį turėtų būti taikoma tik smulkiausiu verslu užsiimantiems gyventojams. Dažniausiai užduodami klausimai apie verslo liudijimus   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 www.finmin.lt090000018014d920Mon, 24 Oct 2011 15:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001687Norvegijos finansinis mechanizmas prisideda prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE) bei dvišalių santykių tarp Norvegijos ir dvylikos šalių-paramos gavėjų stiprinimo. Visuotinio deramo darbo ir trišalio dialogo skatinimo fondo operatorius – įmonė Innovation Norway – 2011 m. spalio 20 d. paskelbė kvietimą teikti projektų paraiškas, atitinkančias šias pagrindines Fondo finansuojamas prioritetines sritis: - Socialinio dialogo ir trišalio dialogo struktūrų ir praktikų gerinimas; - Deramo darbo naudos supratimo didinimas. Fondo tikslas - skatinti deramo darbo darbotvarkę ir trišalį dialogą. Pagerinus dialogą, socialiniai partneriai kiekvienoje šalyje galės geriau prisidėti prie tvaresnės ekonominės ir socialinės plėtros. Šia programa taip pat siekiama glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo su Norvegijos partneriais. Tinkami pareiškėjai: socialiniai partneriai, viešosios institucijos (public authorities), ir viešųjų institucijų įsteigtos organizacijos – juridiniai asmenys, įregistruoti šalyse-paramos gavėjose ir Norvegijoje, kurių veikla susijusi su deramu darbu ir/arba trišaliu bendradarbiavimu. Sąvoka “socialinis partneris“ reiškia organizacijas, atstovaujančias darbdavius arba darbuotojus. Tiek nacionalinio, tiek regioninio, tiek vietinio lygmens subjektai yra tinkami pareiškėjai. Projektų metu partnerystė su Norvegijos socialiniais partneriais, viešosiomis institucijomis (public authorities) ir viešųjų institucijų įsteigtomis organizacijomis, kurių veikla susijusi su deramu darbu ir/arba trišaliu bendradarbiavimu, yra skatinama, tačiau nėra privaloma. Norvegijoje įregistruoti juridiniai asmenys negali teikti paraiškų savarankiškai, tačiau gali teikti bendrus partnerystės projektus kartu su įstaigomis, įsteigtomis šalyse-paramos gavėjose. Daugiau informacijos apie Fondą ir paraiškos formas galima rasti čia ir interneto svetainėje www.decentwork.no. Paraiškas galima pateikti iki 2012 m. kovo 31 d.090000018014c605Tue, 18 Oct 2011 10:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001686Vilnius, spalio 18 d. Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė 2012 m. biudžeto projektą. Finansų ministrės 2012 m. biudžeto pristatymas Seime Informacija apie 2012 metų biudžetą090000018014afedFri, 14 Oct 2011 11:25:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001682Vilnius, spalio 14 d. Kartu su kitų metų biudžeto įstatymu teikiami ir mokesčių pakeitimai.   Pelno mokestis Apskaičiuodami 2012 ir vėlesnių metų pelną šio mokesčio lengvatomis pasinaudos žymiai daugiau smulkaus verslo įmonių - Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 500 tūkstančių litų iki 1 milijono litų padidinti pajamų ribą, kurios neviršijus galiotų 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Pagal 2010 metų pelno mokesčių deklaracijų duomenis, iki vieno milijono lito per metus apyvartą deklaravo iš viso 56 tūkstančiai įmonių, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Skaičiuojama, kad šia lengvata papildomai galėtų pasinaudoti apie 11 tūkstančių įmonių, kurių pajamos per praėjusius metus buvo tarp pusės milijono ir milijono litų. Tikimasi, kad šis sprendimas paskatins gyventojus aktyviau steigti savo įmones, be to, jis svarbus ir dėl to, kad yra susijęs su ketinimais sukurti naują juridinę formą – mažąją bendriją. Akcizai Pagal Europos Sąjungos reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 litų (šiuo metu yra 221 lito) už 1000 cigarečių. Siekdama išvengti staigaus akcizo šuolio Vyriausybė siūlo akcizą didinti palaipsniui ir nuo kitų metų kovo taikyti 232 litų tarifą už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties vidutinė svertinė mažmeninė pakelio kaina galėtų padidėti iki 30 centų, tačiau konkrečių kainų kategorijų kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų. Planuojama, jog dėl padidinto akcizo cigaretėms valstybės biudžetas 2012 metais gautų apie 16 mln. litų papildomų pajamų. PVM Nuo 2012 m. sausio 1 d. Vyriausybė siūlo didinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo dabar galiojančios 100 000 litų (apie 29 tūkstančius eurų) iki ES Tarybos sprendimu leistinos 155 tūkstančių litų (apie 45 tūkstančius eurų) ribos. Tuo siekiama supaprastinti PVM administravimą ir padidinti jo efektyvumą bei atsižvelgti į infliacijos pokytį nuo 1998 m. liepos, kai buvo nustatyta 100 000 litų registravimosi PVM mokėtojais riba. Tikimasi, kad minėtos ribos padidinimas taip pat prisidėtų prie smulkaus verslo skatinimo. Jeigu Seimas pritartų šiam siūlymui, registravimo PVM mokėtojais riba Lietuvoje būtų viena didžiausių tarp ES valstybių. Daugelyje šių šalių, kurių ekonomika, įmonių ir jų apyvartos dydis gerokai didesnis negu Lietuvos, taikoma mažesnė arba beveik tokia pati registravimosi PVM mokėtojais riba, pavyzdžiui, Danijoje yra 6,7 tūkstančių eurų, Vengrijoje –  18,3 tūkstančių eurų,  Vokietijoje – 17,5 tūkstančių eurų, Italijoje ir Austrijoje – 30 tūkstančių eurų. Vyriausybė taip pat pritarė sprendimui, kuris padės verslui susidarius beviltiškoms skoloms –  jeigu skolos nepavyktų susigrąžinti ne mažiau kaip vienerius metus, ir būtų įrodytas skolos beviltiškumas, verslininkas galėtų tikslinti apskaičiuotas pardavimo PVM sumas. Ši nuostata galiotų pardavimo PVM sumoms už prekes (paslaugas), patiektas  nuo 2012 metų pradžios. Atsižvelgdama į naują ES direktyvą dėl PVM sąskaitų faktūrų išrašymo taisyklių,   Vyriausybė pritarė pakeitimams, susijusiems su šių sąskaitų faktūrų išrašymo supaprastinimu – nuo 2013 m. bus vienodai vertinamos popierines ir elektroninės sąskaitos, tam tikrais atvejais reikalaujama nurodyti mažiau rekvizitų ir kt.  Taip pat siūloma dar vieneriems metams pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumai ir karštam vandeniui bei lengvatinio 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui. Dėl lengvatų pratęsimo valstybės biudžeto pajamos 2012 m. planuojamos 380 mln. litų mažesnės, nei būtų šių lengvatų nepratęsus, tačiau nepratęsus PVM lengvatos vaistams, maždaug 200 mln. litų didėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos kompensuojamiems vaistams, taigi konsoliduotas poveikis viešiesiems finansams mažesnis – apie 180 mln. litų dėl PVM lengvatos šildymui. Žemės mokestis Žemės mokesčio pataisomis Vyriausybė siekia, kad mokestis už privačią žemę, kaip mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės. Nuo rinkos vertės jau eilę metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis ir tik žemės mokestis nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios skaičiuojamas nuo normatyvinių verčių, kurios dažnai visiškai neatitinka realios žemės vertės, t.y. rinkos kainos. Dėl to nuo 2013 metų siūloma  pereiti prie žemės apmokestinimo priklausomai nuo žemės vidutinės rinkos vertės, kuri būtų nustatoma 5 metams masiniu arba individualiu vertinimu. Siekiant išvengti staigaus žemės  vertės atskirose vietovėse didėjimo, numatomas ketverių metų (išskyrus apleistą žemę) pereinamasis laikotarpis. Vyriausybė siūlo nustatyti 0,01–4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas, o konkrečius tarifus nustatytų savivaldybių tarybos. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas, įskaitant teisę sumažinti mokestį ar iš viso atleisti nuo jo. Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas žemės mokestis, būtų didinama po 20 proc. nuo skirtumo tarp buvusios nominalios ir naujai nustatytos vidutinės žemės rinkos vertės. Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos – dauguma atvejų žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastai yra riboti, todėl tokiai žemei kaip ir šiuo metu būtų taikomas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas. Savo ruožtu už apleistą žemę gresia sankcijos – mažinant apleistus žemės plotus bei ribojant spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Be to, apleistai žemei savivaldybės negalėtų taikyti jokių mokesčių lengvatų, tokiai žemei būtų  taikomas dvigubai mažesnis (2 metų) pereinamasis laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus - 2,5 proc. tarifą. Poveikis nacionalinio biudžeto pajamoms iš esmės priklausys nuo atskirų savivaldybių mokesčio tarifų politikos, t. y.  nuo savivaldybių tarybų priimtų sprendimų. Visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 01 87 www.finmin.lt090000018014b24bFri, 14 Oct 2011 10:28:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001681Vilnius, spalio 14 d. Vyriausybė pritarė 2012 metų nacionalinio biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektams. Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. litų) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. litų. Tai 9,6 proc. daugiau nei planuota  į nacionalinį biudžetą surinkti šiais metais. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 29 mlrd. 057 mln. litų – 8,3 proc. daugiau nei planuota 2011 metais. Vien valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2012 metais sudarys 18 mlrd. 759 mln. litų, o su ES paramos lėšomis planuojama, kad bus beveik 26 mlrd. lt. 2012 metais nacionalinio biudžeto planuojamos išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 22 mlrd. 524,9 mln. litų, t. y. beveik 56,9 mln. litų daugiau nei 2011 metais. Įskaičiavus ES paramos lėšas planuojami 2012 metų nacionalinio biudžeto asignavimai – 29 mlrd. 765,5 mln. litų. Vien valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys beveik 19 mlrd. 468 mln. litų, įskaičiuojant ES paramos lėšas bus 26 mlrd. 708,6 mln. litų. 2012 metais planuojamos „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13 mlrd. 973,9 mln. litų, pajamos – 11 mlrd. 902,4 mln. litų. „Sodros“ deficitas bus 2,07 mlrd. litų. Pagrindinai išlaidos didės dėl pensijų atstatymo į prieš-krizinį lygį – beveik 0,5 mlrd. litų. Taip pat bus grąžintos pensijų nepriemokos už 1995–2002 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurio pagrindines pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, „Sodros“ bei Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamos įmokos, 2012 metų biudžeto suplanuotos išlaidos ir pajamos yra 4 mlrd. 140,9 mln. litų. Tad visos viešosios išlaidos be Europos Sąjungos paramos 2012 metais sudarys apie 36,5 mlrd. litų - tiek pat, kaip praėjusiais metais, įskaitant pensijų atstatymą į prieškrizinį lygį. Visos viešosios pajamos 2012 metais sudarys apie 33,7 mlrd. litų.* Planuojami asignavimai didėja dėl skolos aptarnavimo (palūkanų mokėjimo) ir pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai, ES įmokos, taip pat todėl, kad didėja ES lėšos, vadinasi didėja bendra-finansavimo sumos. Pažymėtina, kad 2012 m. Žemės ūkio ministerijai numatoma papildomai skirti 125 mln. litų nacionalinėms papildomoms  tiesioginėms žemės ūkio išmokoms mokėti už 2011 m. Kiekvienais metais minėtos išmokos paprastai buvo mokamos iš valstybės skolintų lėšų, tačiau atsižvelgus į Valstybės kontrolės rekomendacijas nuo 2011 m. šios lėšos yra planuojamos Žemės ūkio ministerijos asignavimuose. Pažymėtina, kad šis valstybės įsipareigojimas mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2011 metų laikotarpį neturės įtakos 2012 m. viešųjų finansų deficitui*. Planuojamas net apie 4 kartus mažesnis (2011 m. planuotas – beveik 2,6 mlrd. deficitas) valstybės biudžeto deficitas, kuris sudarys apie 0,7 mlrd. litų ir bus 0,6 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), o visų viešųjų finansų deficitas*, įvertinus Socialinio draudimo fondo deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo duomenis, sudarys 2,8 proc. BVP. 2012 metais į nacionalinį biudžetą (be ES lėšų) planuojama surinkti apie 1,9 mlrd. litų arba 9,6 proc. daugiau nei numatyta gauti 2011 metais. 2012 metais siūloma pratęsti šiais metais galiojančią nuostatą pagal kurią savivaldybių biudžetų pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) galės būti ne mažesnės kaip 85 procentai 2009 metų lygio ir ne didesnės kaip 2009 apskaičiuotos. Atsižvelgiant į tai, savivaldybių biudžetams savarankiškoms funkcijoms vykdyti bus skiriama 57,08 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų (šiais metais – 61,6 proc.). Valstybės biudžeto išlaidos susijusios su valstybės skolos aptarnavimu 2012 m. sudarys 2 105 mln. litų, t. y. 187,5 mln. litų daugiau nei šiais metais. Primintina, kad 2008 metų pabaigoje prasidėjęs staigus ekonomikos nuosmukis, nesant sukauptiems rezervams, lėmė išaugusį skolinimosi poreikį bei skolos aptarnavimo kaštų augimą. Ateinančiais metais Lietuvos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą – 1 110 mln. litų. Lietuvos 2007–2013 m. veiksmų programoms 2012 m. biudžete numatyta 4 mlrd. 503,75 tūkst. litų ES lėšų. Projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos 2007–2013 m. veiksmų programas iki šiol skirtas finansavimas sudaro 18,9 mlrd. litų arba 74 proc. nuo visų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui numatytų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos naudojamos ar jau panaudotos įgyvendinti daugiau kaip 5 tūkst. projektų, kurių bendra vertė perkopia 22 mlrd. litų. Daugiau, kaip 1,3 tūkst. projektų, kurių bendra vertė daugiau kaip 3,9 mlrd. litų, jau baigti įgyvendinti. Dauguma jų įvykdyta verslo, transporto infrastruktūros, mokyklų ir darželių energetinio atnaujinimo srityse. Žemės ūkio srities – kaimo plėtros ir žuvininkystės – projektams,  įgyvendinamiems pagal Lietuvos 2007–2013 m. programas  iki šiol skirtas finansavimas (t. y. išmokėta paramos) sudaro per 3,7 mlrd. Lt arba beveik 46 proc. nuo visų 2007–2013 m. laikotarpiui numatytų ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Šios lėšos jau panaudotos arba tebenaudojamos beveik 470 tūkst. projektų ir paraiškų (patvirtinta paramos suma – autorizuotos paraiškos, pasirašytos sutartys), kurių bendra vertė 5,2 mlrd. litų, įgyvendinimui. * - Skaičiuojant viešųjų finansų deficitą pagal Mastrichto kriterijų būtina įskaičiuoti pervedimus iš Stabilizavimo fondo į pensijų fondus (II pensijų sistemos pakopa) bei Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo rezultatus, kurių bendra suma yra 448 mln. litų.    Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0022 www.finmin.lt0900000180149980Thu, 06 Oct 2011 11:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001678Maloniai kviečiame ir pradedančius, ir profesionalius investuotojus aplankyti Finansų ministerijos stendą spalio 7-8 d. sostinės Litexpo parodų centre vyksiančiame renginyje „Vilnius Invest 2011“ (įėjimas nemokamas). Spalio 7 d. finansų ministrė Ingrida Šimonytė investuotojams pristatė Lietuvos makroekonominius rodiklius, Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką bei ekonomikos perspektyvas. Viso renginio metu Finansų ministerijos atstovai „Vilnius Invest 2011“ lankytojams pristatys Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) – puikų pasirinkimą ieškantiems saugios investicijos. Šiuo metu investuotojai pagal poreikį gali rinktis įvairios trukmės (nuo pusmečio iki 10 metų), litais, eurais ar JAV doleriais išleistus VVP – nuo gyventojams bei pelno nesiekiančioms organizacijoms skirtų taupymo lakštų (juos paprasta įsigyti bet kur, kur tik yra interneto ryšys), iki užsienio rinkose leidžiamų Lietuvos euroobligacijų, dominančių įgudusius investuotojus. Finansų ministerijos atstovai išsamiai paaiškins apie kiekvieną investavimo priemonę ir mielai atsakys į lankytojų klausimus. Daugiau informacijos apie renginį 0900000180149392Wed, 05 Oct 2011 13:34:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001677Vilnius, spalio 5 d. Finansų ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra informuoja, jog Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms atsiveria Šveicarijos paramos galimybės. Iki 2012 m. jų veiklai finansuoti bus skirta daugiau nei 15 mln. litų (5,88 mln. Šveicarijos frankų). Panaudojant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos nevyriausybinių organizacijų (NVO) fondo lėšas mūsų šalyje bus siekiama skatinti pilietinės visuomenės bei NVO sektoriaus vystymąsi – stiprinti jo institucinius gebėjimus ir bendradarbiavimą su vietos savivaldos institucijomis. Fondas finansuos priemones, skirtas kurti nevyriausybinėms organizacijoms palankią aplinką, didinti jų finansinį savarankiškumą, plėtoti žmogiškuosius išteklius bei skatinti dalyvavimą priimant savivaldos institucijų sprendimus. Nevyriausybinių organizacijų atstovai kviečiami rengti paraiškas NVO fondo paramai gauti. Centrinė projektų valdymo agentūra jas priims nuo šių metų gruodžio antros dienos. Iki tol bus vykdomos konsultacijos dėl dokumentų rengimo. „Esame pasiruošę bendradarbiauti su visų organizacijų atstovais, suteikti jiems žinias, būtinas rengiant paraiškas bei įgyvendinant jų idėjas“, – sako už NVO fondo administravimą atsakingo Centrinės projektų valdymo agentūros skyriaus viršininkas Artūras Žarnovskis. – „Tikimės, kad mūsų patirtis, įgyta administruojant kitų tarptautinių programų remiamus projektus, bus naudinga ir šio fondo veikloje.“ Agentūra įvairiuose Lietuvos miestuose organizuos seminarus, kurių metu pateiks pareiškėjams aktualią informaciją: š. m. spalio 10 dieną toks seminaras vyks Marijampolėje, spalio 11 d. - Alytuje, spalio  12 d. - Utenoje, spalio  13 d. - Šiauliuose, spalio 14 d. - Klaipėdoje, spalio  17 d. - Vilniuje, spalio  18 d. - Panevėžyje, spalio 19 d. - Kaune, spalio 26 d. - Telšiuose ir spalio  28 d. - Tauragėje. Lietuva ir Šveicarija jau yra pasirašiusios paramos sutartis dėl finansinės paramos lėšų skyrimo bendriems Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkų vykdomiems moksliniams tyrimams (apie 23,5 mln. litų (9,052 mln. Šveicarijos frankų)) bei teismų sistemai tobulinti (apie 4,5 mln. litų (1,72 mln. Šveicarijos frankų)). Iki 2011 m. pabaigos taip pat numatoma pasirašyti paramos sutartis, pagal kurias Šveicarija skirs apie 118,5 mln. litų (45,6 mln. Šveicarijos frankų) nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų gerinimui. Bendras Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos biudžetas sudaro apie 184 mln. litų (70,8 mln. Šveicarijos frankų). Įgyvendinant pagal šią programą finansuojamus projektus prisideda ir Lietuva papildomai skirdama 15 proc. bendrojo finansavimo.090000018014939cWed, 05 Oct 2011 13:32:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001676Vilnius, spalio 5 d. Šiandien Vyriausybė pritarė Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama kovoti su neapskaityta ekonomika tam tikrais atvejais ribojant atsiskaitymus grynaisiais pinigais bei paprasčiau spręsti mokestinės nepriemokos atidėjimo, atleidimo nuo palūkanų už mokestinę paskolą ir kitus mokesčių administravimo klausimus. Vyriausybė siekia užkirsti kelią piktnaudžiavimams, kai atsiskaitant grynaisiais pinigais bandoma slėpti pajamas, pagrįsti įsigytą turtą fiktyviais pajamų šaltiniais ar kitaip vengti mokesčių mokėjimo. Dėl šios priežasties tiems juridiniams asmenims arba komercine veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie atitiktų įstatyme numatytus konkrečius rizikos kriterijus, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turėtų teisę nurodyti laikinai (iki vienerių metų) atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, VMI galėtų taikyti šią sankciją įmonei, kuri buvo bausta už apgaulingą ar aplaidų apskaitos tvarkymą, darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ir turto legalizavimą ir kitus pažeidimus. Kita prevencinė priemonė galiotų Lietuvos gyventojams, kurie iš kitų žmonių arba užsienio juridinių asmenų gautų grynaisiais daugiau kaip 50 tūkstančių litų – jie kartą metuose turėtų apie tai pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o to neatlikę, negalėtų šiomis lėšomis grįsti turto įsigijimo ar pajamų šaltinių. Mokesčių inspekcijos informuoti nereikės, jeigu sandorius patvirtino notaras arba lėšos VMI buvo deklaruotos pagal kitus teisės aktus. Įstatymo pataisomis taip pat siekiama supaprastinti tam tikras mokesčių administravimo procedūras – pavyzdžiui, nutarta atsisakyti reikalavimo, kad kreipdamasis dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo), mokesčių mokėtojas turi visais atvejais pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kad jis realiai galės atsiskaityti per prašomą nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Kokių dokumentų reikėtų, spręstų mokesčių administratorius pagal konkrečią situaciją, atsižvelgdamas į nepriemokos dydį ir prašomo atidėjimo terminą. VMI taip pat būtų suteikta teisė esant objektyvioms priežastims (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu jam būtų skolingos viešojo sektoriaus institucijos ar įstaigos) atleisti mokesčių mokėtoją nuo palūkanų už mokestinę paskolą, padidintų palūkanų ir palūkanų delspinigių.  Rengiant Mokesčių administravimo įstatymo pataisas buvo tartasi su asocijuotomis verslo struktūromis,iniciatyvai dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pritarė Investuotojų forumas, Lietuvos pramonininkų konfederacija. Tam, kad šie Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai įsigaliotų, dar turi pritarti Seimas. Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt0900000180143386Tue, 06 Sep 2011 10:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001666Vilnius, rugsėjo 6 d. Finansų ministerija atnaujino informaciją apie degalų kainų dinamiką Lietuvoje ir kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse, kurioms galioja analogiški kokybės ir panašaus apmokestinimo lygio standartai. Atnaujintą informaciją rasite pagal šią nuorodą.0900000180142283Wed, 31 Aug 2011 13:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001664Vilnius, rugpjūčio 31 d. Priėmus įstatymų paketą, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė, nuo 2012 m. sausio 1 d. visosfinansų rinkos priežiūrą (tiek veiklos, tiek riziką ribojančią) vykdysviena institucija – Lietuvos bankas, o Draudimo priežiūros komisija ir Vertybinių popierių komisija bus likviduotos. Lietuvos bankui taip pat bus priskirta vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo funkcija. Be to, keisis priežiūros sistemos finansavimo modelis. Finansų rinka (kurią sudaro kredito, draudimo įstaigų bei investicinių paslaugų sektoriai) yra specifinis, sudėtingas ir turintis ypatingą reikšmę visai šalies ekonomikai ūkio sektorius, kurio priežiūra atitinkamai turi būti labai kvalifikuota, reikalaujanti specifinių žinių ir specialistų. Tikimasi, kad įgyvendinta finansų rinkos priežiūros sistemos reforma leis optimizuoti priežiūros procesus, sisteminės rizikos valdymą, efektyviau paskirstyti išteklius atskiriems finansų sektoriams prižiūrėti (atsižvelgiant į sektorių išsivystymo lygį, raidos tendencijas ir kitus veiksnius). Projektuose taip pat sprendžiamas vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme klausimas. Šiuo metu tokių ginčų nagrinėjimas yra fragmentuotas – ginčus kredito įstaigų bei investicinių paslaugų sektoriuose nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, draudimo sektoriuje – Draudimo priežiūros komisija. Projektais siūloma šią funkciją perduoti Lietuvos bankui – t.y. numatoma, kad vartotojas galės kreiptis į Lietuvos banką dėl pažeistų teisių, jei prieš tai nepavyko išspręsti problemos su paslaugų teikėju. Tikimasi, kad vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimą sukoncentravus vienoje institucijojebus užtikrinta didesnė kompetencija - atsižvelgiant į finansų rinkų sudėtingumą ir reglamentavimo specifiką, efektyviausiai ginčą spręs institucija, kuri nuolat praktiškai dalyvauja šios srities reglamentavimo ir priežiūros procese. Projektai taip pat numato, kad po pertvarkos finansų rinkos priežiūros funkcijas Lietuvos bankas finansuos prižiūrimų rinkos dalyvių įmokomis ir kitomis Lietuvos banko lėšomis. Modelis, kai finansų rinkos priežiūros funkcijos, be kita ko, finansuojamos ir rinkos dalyvių lėšomis, šiuo metu yra įdiegtas ir sėkmingai veikia draudimo sektoriuje, tačiau tiems sektoriams, už kurių priežiūrą anksčiau buvo apmokama viešosiomis lėšomis,  pasikeitusios sąlygos bus naujovė. Toks finansavimo modelis grindžiamas sektoriaus specifiškumu (ir kartu specifinės priežiūros poreikiu), todėl tikslinga, kad šios išlaidos negultų ant visų mokesčių mokėtojų pečių. Be to, tai leis užtikrinti priežiūros finansinį nepriklausomumą ir lankstumą. Beje, toks priežiūros funkcijų finansavimo būdas pasaulyje labai paplitęs, pagal tokį modelį finansuojamos daugelio Europos Sąjungos ir kitų pasaulio valstybių priežiūros institucijų atliekamos funkcijos (Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir kt.). Pavyzdžiui, vertybinių popierių srityje šiuo metu Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, šio sektoriaus priežiūrą finansuojanti valstybės biudžeto lėšomis. Rengiant įstatymų paketą buvo tariamasi su visais finansų rinkos dalyviais, siekiant užtikrinti, kad naujos nuostatos jiems būtų kuo labiau suprantamos ir priimtinos. Įvykdžius pertvarką, bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos išlaikymui (šioms institucijoms išlaikyti iš valstybės biudžeto 2008 m. buvo skirta apie 7 mln. Lt, 2009 – apie 5 mln. Lt., 2010 ­– apie 4 mln. Lt, 2011 – apie 4,5 mln.). Be to, kartu numatyti Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso pakeitimai, siekiant ekonomiškai naudoti valstybės biudžeto asignavimus, skirtus valstybės tarnautojų ir darbuotojų išeitinėms išmokoms mokėti. Kadangi įvykdžius reformą dalis atleistų valstybės tarnautojų bus priimti dirbti Lietuvos banke, numatyta, kad atleistiems iš darbo valstybės tarnautojams išeitinės kompensacijos nebus mokamos, jei darbuotojas įsidarbins kitose įstaigose, išlaikomose viešosiomis lėšomis (t.y. iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, valstybės įsteigtų fondų) ar Lietuvos banke.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 www.finmin.lt0900000180143833Thu, 25 Aug 2011 12:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001660Šiandien reitingų agentūra Fitch paskelbė ataskaitą, kurioje analizuoja sąsajas tarp Baltijos valstybių patirties įveikiant ekonomikos nuosmukį bei dabartinės situacijos kai kuriose Euro zonos valstybėse. Ataskaitoje didžiausias dėmesys skiriamas Graikijai, Airijai ir Portugalijai, kurios naudojasi ES/TVF finansine pagalba, tačiau, pasak agentūros, kai kurios Baltijos valstybių patirtys gali būti naudingos ir Ispanijai. Pasak Fitch, Baltijos valstybės (Lietuva, Latvija ir Estija), išgyvenusios staigų ekonomikos nuosmukį 2008-2009 metais, pademonstravo, kad nors ir sudėtinga, tačiau visgi įmanoma ištaisyti didelius makroekonominius disbalansus ir grįžti prie ūkio augimo, net ir esant fiksuotam valiutos kursui euro atžvilgiu. Tuo pačiu Fitch pažymi, kad pasinaudoti Baltijos šalių patirtimi daugiausia galimybių turi ne Graikija ar Portugalija, bet Airija, kuri turi daugiau panašumų su šiomis valstybėmis - lankstesnę darbo rinką, atvirą ekonomiką bei patrauklią verslo aplinką. Pranešime teigiama, kad nors Baltijos valstybėse įvykusi “vidinė devalvacija” buvo skausmingas procesas, tačiau jau 2011 metais šių valstybių ekonomikos vėl ėmė sparčiai augti, o tam įtakos turėjo stiprus eksporto atsigavimas. Valstybės atgavo konkurencingumą ir pasitikėjimą jų mokumu. Pasak Fitch, kai kurios euro zonos valstybės gali atkurti savo konkurencingumą vidutiniu laikotarpiu tik tuo atveju, jei pasinaudos Baltijos valstybių patirtimi ir sudarys prielaidas mažėti darbo užmokesčiui ir kainų lygiui. Fitch primena, kad staigus ekonomikos nuosmukis lėmė Baltijos valstybių viešųjų finansų deficitus. Todėl ryžtingos savalaikės taupymo priemonės, apimančios valdžios sektoriaus atlyginimų mažinimus, buvo būtinos siekiant stabilizuoti viešuosius finansus. Kai kurios Fitch minėtos Euro zonos valstybės turi imtis analogiškų fiskalinės konsolidacijos priemonių tam, kad sumažintų viešųjų finansų deficitus, esant aukštam skolos lygiui. Fitch pažymi, kad platus politinis sutarimas ir visuomenės susitelkimas buvo Baltijos valstybių stiprioji pusė, įgyvendinant taupymo priemones. Tuo pačiu agentūra įžvelgia rizikas, kad Portugalijoje ir Graikijoje visuomenės požiūris į taupymo priemones yra kitoks, o tai gali sutrukdyti šioms šalims įgyvendinti būtinas reformas. Fitch pranešimas spaudai anglų kalba: Fitch: Lessons From the Baltic States for the Euro Area Periphery 25 Aug 2011 3:21 AM (EDT) Fitch Ratings-London-25 August 2011: In a newly published report, Fitch Ratings examines the parallels between the experience of the Baltic States' (Estonia, Latvia and Lithuania) economic adjustment and return to growth and the current situation in the euro area periphery. "Estonia, Latvia and Lithuania faced severe economic crises in 2008-09 and have shown that although it was painful to correct large macroeconomic imbalances and return to growth with a fixed euro exchange regime, it was not impossible," says Michele Napolitano, Associate Director in Fitch's Sovereign team. "However, parallels appear overall to be much closer with Ireland than Greece or Portugal, due to its more flexible labour market, open economy and attractive business investment environment," adds Napolitano. In all six countries, current account deficits soared in the years prior to the crisis, mainly as a result of rapid growth in credit and domestic demand combined with a rise in unit labour costs relative to main trading partners. The Baltic States have unwound their large external imbalances through domestic demand contraction, a decline in inflation and wage growth relative to trading partners. This "internal devaluation" was a painful process: these countries suffered a cumulative real GDP contraction of 18% in 2008-09. However, in 2011 their economies are recording fast rates of GDP growth, driven by a strong export performance. External competitiveness and confidence in their solvency have also been restored. With a fixed nominal exchange rate, the peripheral euro area countries can only gain competitiveness over the medium term if they allow price and wage levels to decline. Indeed, the IMF-EU programmes advocate this type of adjustment to restore competitiveness in those countries. However, as Fitch has noted before, this will be extremely challenging. Some of the lessons from the Baltic States are that severe macroeconomic adjustments are more likely to succeed where economies are open and flexible, the authorities undertake decisive and early fiscal austerity measures including cuts in public wages, there is strong social cohesion and political consensus behind austerity, and external support is provided to underpin confidence in banks where necessary. Today's report focuses on Greece, Ireland and Portugal which have EU/IMF programmes, although some of the lessons are also relevant to Spain. Entitled "The Euro Area Crisis: Lessons from the Baltic States", it is available at www.fitchratings.com Visą Fitch ataskaitą rasite čia (registracija nemokama).  090000018013c972Thu, 11 Aug 2011 10:05:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001653Dienraštis „Lietuvos žinios“ domėjosi per pastarąjį pusmetį Finansų ministerijoje užimtomis 17 pareigybių. Atsakyme Finansų ministerija nurodo, kad pareigybių skaičius nebuvo didinamas, tačiau 2011-08-11 „Lietuvos žinios“ skelbia apie esą padidėjusį pareigybių skaičių ir Finansų ministerijoje. Finansų ministerijai yra nustatytas didžiausias leistinas pareigybių - reikalingų darbuotojų, skaičius, kuris yra 469 (tai yra beveik 40-čia pareigybių mažiau nei 2009 metų pradžioje). Jūsų minimas 17  darbuotojų pokytis vyko nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus ribose ir atspindi natūralią darbuotojų kaitą Finansų ministerijoje – vieni darbuotojai per pastaruosius metus paliko savo darbovietę (išėjo į pensiją,  į kitą darbą, kt.), o į jų vietą buvo priimti nauji – konkursų metu arba perkelti iš kitų institucijų. Į atsilaisvinusias darbo vietas nauji darbuotojai nėra priimami iškart - vykdoma atranka užtrunka, nes ieškoma tinkamų specialistų, todėl jei, tarkim, darbuotojai iš ministerijos išėjo 2010 metų I ar II pusmetį, į jų atlaisvintą vietą kiti galėjo būti priimti tik 2011 metų I pusmetį. Antai, 2010 m. sausio 1 d. užimtų pareigybių Finansų ministerijoje buvo 441, o 2011 m. birželio pabaigoje buvo 443 užimtos pareigybės. 2010 metų pabaigoje užimtų pareigybių buvo 426 – vadinasi, vien per 2010 metus išėjo 15 žmonių. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Finansų ministerijos darbo užmokesčio fondas - lėšos, skirtos dirbančiųjų darbo užmokesčiui, - mažėja: 2010 metais darbo užmokesčio fondas buvo  20,4 mln. litų, šiais metais - beveik 0,5 mln. litų mažesnis - apie 20 mln. litų.0900000180135e11Fri, 08 Jul 2011 19:20:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001641Vilnius, liepos 8 d. Finansų ministerija parengė ir teikia viešai konsultacijai pakeitimus, susijusius su fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimu, įsigyjant verslo liudijimą. Sutarus dėl pakeitimų, jie galėtų įsigalioti nuo 2012 metų. Atsižvelgiant į tai, kad fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimas įsigyjant verslo liudijimą yra skirtas tik pačiam smulkiausiam gyventojo verslui, kuris neprisideda prie konkurencinių sąlygų iškraipymo, o jo sumokamas fiksuotas mokestis nėra nepagrįstai mažas lyginant su veiklos apimtimi ir pajamomis, siūloma išlaikyti absoliučiai didžiąją dalį (apie 90 proc.) veiklų, kuriomis galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Tačiau siūloma apriboti galimybes verstis tokiomis veiklomis ir tokiais būdais, kurie nebūdingi pačiam smulkiausiam gyventojo verslui: teikti prekes ir paslaugas juridiniams asmenims; užsiimti didmenine prekyba – teikti prekes kitiems su verslo liudijimais dirbantiems asmenims; vykdyti veiklą, kuriai keliami specifiniai reikalavimai, arba mokėti fiksuotą pajamų mokestį kuomet verslas nėra nesudėtinga techninė, bet kūrybinė-intelektinė veikla. Kai kurių veiklų, sumokant fiksuotą pajamų mokestį, apribojimas tik neženkliai pakoreguos bendrą veiklų su verslo liudijimais sąrašą – absoliučiai didžioji dalis iš daugiau nei 100 veiklos rūšių išlieka. Norime priminti, kad palanki alternatyva yra registruoti individualią veiklą pagal pažymą, kuriai nuo 2011 metų taikomas tik 5 proc. tarifas realiam veiklos pajamų ir sąnaudų skirtumui. Tad mokestis mokamas nuo realaus veiklos rezultato, kartą metuose, pateikus metinę pajamų deklaraciją. Daugeliui atvejų individualios veiklos nuostolis gali būti perkeliamas ir tokiu būdu mažinamas ateinančių penkerių metų pelnas. Be to, šiai veiklai leidžiama nustatyti sąnaudas supaprastintu būdu – tiesiog atimant 30 proc. pajamų be sąnaudas pagrindžiančių dokumentų. Taigi 5 proc. tarifas mokamas ne nuo 100, bet nuo 70 proc. pajamų. Primintina, kad nuo 2012 metų įsigalioja ir reikalavimas dirbantiems su verslo liudijimais ir pasiekusiems registravimosi PVM mokėtoju ribą (nuo 2012 metų – 150 tūkst. litų) pereiti prie pažangesnės pajamų mokesčio mokėjimo formos – pajamų mokesčio sumokėjimo nuo realaus veiklos rezultato (registruojant individualią veiklą, steigiant įmonę, pan.). Taip pat siūloma panaikinti galimybę siūloma panaikinti galimybę į verslo liudijimą įrašyti kitus asmenis, nes stebima piktnaudžiavimo atvejų, kuomet verslo liudijimas įsigyjamas lengvatinėmis sąlygomis (pvz. žmogaus su negalia vardu), o veiklą vykdo kitas žmogus, kuris būna įrašytas verslo liudijime. Kartu siūloma nustatyti, kad visi ne lauko sąlygomis individualia veikla su verslo liudijimais užsiimantys gyventojai, parduodami prekes ar teikdami paslaugas kitiems gyventojams, privalės išrašyti prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, nebent jie savo veikloje naudoja kasos aparatus ir todėl pirkėjams ar paslaugų gavėjams išduoda kasos aparato kvitą. Teikiami siūlymai atitinka „Verslo laiptų“ iniciatyvoje diskutuojamą verslo augimo koncepciją, kad galimybė mokėti fiksuotą pajamų mokestį turėtų būti taikoma tik smulkiausiu verslu užsiimantiems gyventojams. Siūlymai pateikti derinti atsakingoms institucijoms, smulkų ir kitą verslą vienijančioms asocijuotoms struktūroms, kitoms suinteresuotoms organizacijoms. Finansų ministerija laukia visų suinteresuotų pusių pastebėjimų, pasiūlymų bei yra pasirengusi organizuoti atskirus susitikimus ir diskusijas siūlymų  klausimais. Pasiūlymus kviečiame siųsti el. pašto adresu mokesciai@finmin.lt. Diskusija dėl verslo liudijimų  Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008, 239 0022, 219 9337 www.finmin.lt0900000180132809Wed, 22 Jun 2011 16:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001636Vilnius, birželio 22 d. Atsižvelgdama į aktualumą visuomenei bei siekdama objektyvaus vertinimo, Finansų ministerija nuolat atlieka degalų kainų stebėseną ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse, kurioms galioja analogiški kokybės ir apmokestinimo lygio standartai. Atnaujintą informaciją rasite pagal šią nuorodą.09000001801358f3Wed, 22 Jun 2011 15:45:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001635Vilnius, birželio 22 d. Nuo šių metų liepos 1 d. bus reorganizuotas Lietuvos statistikos departamentas. Lietuvos statistikos departamentas ir jam pavaldžios teritorines statistikos įstaigos jungiamos į vieną įstaigą su struktūriniais padaliniais bei mažinamas pareigybių skaičius. Prie Lietuvos statistikos departamento bus prijungtos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus statistikos valdybos. Taip pat įvertinus vykdomų funkcijų apimtis, Lietuvos statistikos departamente nuo liepos 1 d. mažinamas pareigybių skaičius nuo 591 iki 581. Optimizuojant Lietuvos statistikos departamento administracijos struktūrą, bus užtikrintas efektyvesnis žmogiškųjų išteklių naudojimas bei geresnis Lietuvos statistikos departamento valdymas. Lietuvos statistikos departamentas kasmet vykdo apie 250 įvairių statistikos tyrimų ir parengia apie 8 mln. statistinių rodiklių reikšmių. Lietuvos statistikos departamentas teikia reikalingą statistinę informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo įstaigoms, Europos bendrijų statistikos tarnybai (EUROSTAT) ir kitoms tarptautinėms organizacijoms pagal tarptautinius susitarimus. Be to, Lietuvos statistikos departamentas, kaip Europos statistikos sistemos partneris, dalyvauja įgyvendinant ir rengiant Bendrijos statistikos programas ir Europos Sąjungos teisės aktus, susijusius su statistikos sistemos sričių tobulinimu ir plėtra   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt0900000180130c23Tue, 14 Jun 2011 14:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001633Šių metų pavasarį Lietuva ir šalys donorės – Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegijos Karalystė –pasirašė Susitarimo memorandumą dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje, kuriuo buvo patvirtinta tarptautinė finansinė parama Lietuvai 2009-2014 m. laikotarpiu. Naujuoju paramos laikotarpiu iš Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšų bus finansuojama programa „Nevyriausybinių organizacijų fondas“. Jai numatoma skirti 5.5 mln. eurų. Programa Lietuvoje turės būti įgyvendinta per ateinančius penkerius metus. Programos „Nevyriausybinių organizacijų fondas“ operatorių atrinks Briuselyje įsikūrusi EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdyba. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansinių mechanizmų valdyba šiuo metu kviečia visas organizacijas išreikšti susidomėjimą dėl galimybės dalyvauti konkurse dėl programos „Nevyriausybinių organizacijų fondas“ operatoriaus paslaugų teikimo. Visą informaciją apie kvietimą (anglų kalba) galite rasti Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje internetiniame puslapyje.090000018012fa3dThu, 09 Jun 2011 08:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001628Vilnius, birželio 8 d. Vyriausybės pasitarime ministrai nusprendė paremti Prancūzijos ūkio, finansų ir pramonės ministrės Christine Lagarde kandidatūrą Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdančiojo direktoriaus rinkimuose. Vyriausybė remia Christine Lagarde kandidatūrą atsižvelgdama į jos įvairiapusę darbinę patirtį, kuri būtina užimti TVF Valdančiojo direktoriaus pareigas, aktyvų dalyvavimą sprendžiant Europos finansines problemas, kandidatės nusistatytus tikslus bei viziją, tapus TVF Valdančiąja direktore, bei daugelio Europos šalių palaikymą. Prancūzijos ūkio, finansų ir pramonės ministrė Christine Lagarde turi didžiulę vadovaujamo darbo patirtį tiek privačiame (teisinė praktika „Baker & McKenzie“), tiek viešajame (nuo 2005 m. buvo Prancūzijos užsienio prekybos ministre, vėliau  - žemės ūkio ir žuvininkystės ministre, o nuo 2007 m. ūkio, finansų ir pramonės ministre) sektoriuose. Itin svarbiu pasaulinės krizės metu Christine Lagarde pirmininkavo G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimams, kurių tikslas – gerinti tarptautinės finansų sistemos reguliavimą. Jei būtų išrinkta į TVF Valdančiojo direktoriaus pareigas, ChristineLagarde svarbiausiu prioritetu nurodo TVF institucijos tolesnį stiprinimą, siekiant, kad TVF išliktų reaguojančia į pasikeitimus, bendradarbiaujančia ir ekonomines realijas atspindinčia institucija. Jos nuomone, TVF ypač svarbų vaidmenį atliko sprendžiant Europos šalių viešųjų finansų krizę, todėl svarbu užtikrinti, kad TVF taip pat reaguotų kituose regionuose, susiduriančiuose su sunkumais, ypač Vidurio Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Svarbu naudotis visais TVF finansiniais instrumentais ir bendradarbiauti su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Siekdamas išvengti tolesnių krizių, TVF turėtų vykdyti efektyvesnę ir nuoseklesnę stebėseną, ypač daugiašaliu pagrindu. TVF turi būti pagrindinė institucija reformuojant tarptautinę monetarinę sistemą. Anot Christine Lagarde, taip pat svarbu užbaigti pradėtas TVF valdymo reformas. Atsistatydinus Dominique Strauss-Kahn iš TVF Valdančiojo direktoriaus pareigų, š. m. gegužės 23 d. prasidėjo naujojo Valdančiojo direktoriaus nominavimo procesas, kuris tęsis iki š. m. birželio 10 d.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 2199 376 www.finmin.lt090000018013241eWed, 08 Jun 2011 15:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001625Vilnius, birželio 8 d. Vyriausybė posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui atsisakyti reikalavimo kasmet profilaktiškai tikrinti fiskalinius kasos aparatus. Vieno kasos aparato metinis aptarnavimas verslininkams vidutiniškai kainuodavo 150 litų., o Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu šalyje registruota apie 63 tūkst. fiskalinių kasos aparatų. Tad panaikinus kasmetinę patikrą šalies verslininkai sutaupys beveik 9 mln. litų per metus. Be to, sutrumpės ir verslininkų darbo sąnaudos – aptarnavimo įmonės specialisto kvietimas, darbo nutraukimas aptarnaujant kasos aparatą, patikros termino stebėsena, pan. Kasmetinės patikros atsisakoma, nes naudojami fiskaliniai kasos aparatai užtikrina sukauptų duomenų saugumą – juose įrašytų duomenų neįmanoma pakeisti ar panaikinti, nesunaikinus paties atminties įrenginio, o duomenims kasos aparate išsaugoti nereikalingas maitinimo šaltinis. Su kasmetine patikra susijusių išlaidų klausimą kėlė ir smulkieji turgaus prekiautojai, kuriems prekiaujant maisto produktais turguose nuo gegužės taip pat reikia naudoti kasos aparatus. Priėmus šį sprendimą periodinės kasos aparatų patikros išlaidų jiems patirti nereiks iš viso. Kasmetinė patikra, siekiant užtikrinti pajamų apskaitos patikimumą, išlaikoma tik kai kur dar turimiems nefiskaliniams kasos aparatams, kurių VMI duomenimis faktiškai naudojama apie 3 tūkst. ir kurie jau prieš 15 metų išbraukti iš naujai leidžiamų naudoti kasos aparatų sąrašo (tokių naujai registruoti nebegalima jau dešimtmetį, o esamus leista naudoti iki visiško nusidėvėjimo). Šiuose kasos aparatuose galimybės išsaugoti sukauptus ūkinių operacijų duomenis yra ribotos, duomenis nėra sudėtinga panaikinti ar neteisėtai koreguoti, o duomenims išsaugoti reikalinga užtikrinti maitinimo šaltinius. Senus kasos aparatus tebenaudojantys verslininkai gali patys apsispęsti – ar įsigyti naują kasos aparatą, kas sudarytų trejų - ketverių metų periodinės patikros išlaidų sumą (600–800 litų) arba kasmet skirti lėšų profilaktiniam seno kasos aparato patikrinimui.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 2199 376 www.finmin.lt090000018012cbc6Wed, 25 May 2011 14:58:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001612Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijai. Priėmus šį sprendimą bus teikiami susiję įstatymai, kurie įpareigos kaupti valstybės iždo atsargas, skirtas sunkmečiui, o sukauptas lėšas finansiškai investuoti. Todėl neliks galimybių šias atsargas išleisti politinio ciklo (priešrinkiminėms) priemonėms ir bus užkirstas kelias skaudžioms iš tokios politikos kylančioms porinkiminėms pasekmėms šalies ūkiui: infliacijai, nedarbo didėjimui, didelėms palūkanoms, skolos didėjimui, mokesčių didinimo ateityje rizikai. Įstatymais numatoma užtikrinti, kad prasidėjus sunkmečiui investuotos lėšos būtų grąžinamos į valstybės iždo sąskaitą, siekiant išlaikyti valstybės funkcijų (socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitų) finansavimą. Patvirtintoje koncepcijoje numatyta, kad Valstybės iždo atsargos sunkmečiui sparčiausiai būtų kaupiamos gerais ekonomikos laikais iš įstatyme numatytų šaltinių – viršplaninių pajamų, privatizavimo, atitinkamų metų biudžete numatytų lėšų. Koncepcija taip pat numato, kad atsargos sunkmečiui kaupiamos kol pasiekiamas priimtiniausias valstybės iždo atsargų sunkmečiui dydis, lygus vienerių metų viešųjų finansų išlaidoms. Toks maksimalus atsargų dydis yra pagrįstas tarptautine patirtimi. Sunkmečiui skirtomis atsargomis įstatymų nustatyta tvarka disponuotų tik nepriklausoma valstybės institucija – Lietuvos Bankas, todėl atsargos būtų labai apsaugotos nuo neapdairios politikos priemonių poveikio, o sukaupti piniginiai ištekliai būtų pelningai finansiškai investuojami. Sukauptos atsargos, prireikus, taip pat galėtų būti naudojamos greitam Lietuvos banko įstatinio kapitalo padidinimui, kainų stabilumo užtikrinimo palengvinimui ir valdžios sektoriaus skolos mažinimui, bet ne mažiau nei ketvirtadalis valstybės ižde sukauptų atsargų sumos turėtų likti būtinų valstybės funkcijų ir įsipareigojimų finansavimui. Koncepcijoje numatytų iždo atsargų kaupimo taisyklių taikymas 2003–2008 m. būtų sukūręs sąlygas iš perteklinių valstybės pajamų iki pastarosios krizės pradžios sukaupti optimalias valstybės iždo atsargas (apie 20 mlrd. litų). Tokiu būdu, 2008 metais prasidėjus pasaulio finansų krizės nulemtam sunkmečiui, iš sukauptų lėšų būtų vykdytos valstybės funkcijos ir įsipareigojimai piliečiams, nedidinant valstybės skolos. Šis Vyriausybės sprendimas stiprins finansų rinkų pasitikėjimą Lietuvos įsipareigojimais dėl fiskalinės drausmės.090000018012c5e7Thu, 19 May 2011 16:22:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001610Vilnius, gegužės 19 d. 2011 metų 16-19 dienomis Lietuvoje su eiliniu darbo vizitu lankėsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, kurie vykdo ekonomines konsultacijas visose TVF valstybėse narėse. Jie susitiko su įvairių Lietuvos valdžios institucijų atstovais (taip pat ir su finansų ministre Ingrida Šimonyte), o vizito pabaigoje pristatė rezultatus. TVF atstovų teigimu, ryžtingas politinis atsakas į krizę 2009 metais padėjo tvirtus pagrindus ekonominiam atsigavimui, kuris prasidėjo 2010 metais. Tikimasi, kad sparčiai augantis eksportas bei didėjanti vidaus paklausa padės išlaikyti spartų ekonomikos augimą 2011-2012 m. TVF atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad norint sumažinti biudžeto deficitą iki kitąmet numatytos ribos reikės imtis papildomų fiskalinių priemonių, be to, Lietuvai būtinos reformos pensijų sistemoje bei valstybės valdomų įmonių valdyme. TVF sveikina pradėtą kasos aparatų diegimą turgavietėse. Misijos požiūriu šias priemones reikia plėtoti toliau. Taip pat TVF misijos vadovas pažymėjo, kad per krizę sumažėjus atlyginimams minimali alga nebuvo mažinama ir lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu ji realiai procentiniu atžvilgiu padidėjo. Pasak TVF ekspertų, Lietuvai yra labai svarbu išlaikyti konkurencingumą, tad minimalios algos didinimas būtų per ankstyva priemonė.  Tarptautinio valiuto fondo darbinio vizito išvados 090000018012b95aThu, 19 May 2011 11:31:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001608Finansų ministerija atliko išsamius skaičiavimus dėl visų MMA didinimo siūlymų įtakos viešiesiems finansams. Atnaujinti skaičiavimai remiasi faktiniais duomenimis, gautais iš visų biudžetinių įstaigų apie tose įstaigose dirbančius darbuotojus, kurie gauna minimalią algą arba uždirba iki 900 litų (iki 1000 litų). Šie duomenys leido tiksliai įvertinti, kokį poveikį valstybės biudžetui turėtų MMA didinimas viešajame sektoriuje dirbantiems darbuotojams (kadangi įstatymu keičiant MMA, jos didinimas būtų privalomas ir viešajame sektoriuje dirbantiems). Be to, kadangi su minimalia mėnesine alga įstatymais yra susieta dalis mokėjimų iš valstybės biudžeto, tokių kaip įvairių asmenų grupių socialinis draudimas valstybės lėšomis, advokatų pirminė teisinė pagalba (socialiai remtiniems žmonėms), kt., buvo įvertinta ir MMA didinimo įtaka valstybės biudžetui dėl išlaidų didėjimo šiems mokėjimams. Pirminiai įverčiai vešiesiems finansams, kurie buvo atlikti metų pradžioje, rėmėsi bendrais Statistikos departamento duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog visi MMA didinimo siūlymai didina valstybės biudžeto išlaidas ir viešųjų finansų deficitą, MMA didinimo siūlymus turėtų lydėti pasiūlymai, iš kokių šaltinių biudžeto netekimai turėtų būti finansuojami. MMA didinimo įtaka vešiesiems finansams: 1. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), nacionalinis biudžeto išlaidos (dėl viešajame sektoriuje dirbančių atlyginimų padidinimo pagal MMA ir su MMA susijusių mokėjimų) padidėtų 85,6 mln. litų, ir jų neatsvertų šiek tiek padidėjusios „Sodros“ ir PSDF pajamos. Todėl siūlymo didinti MMA iki 900 litų, nekeičiant nustatyto NPD, suminis poveikis vešiesiems finansams (socialinių fondų ir nacionaliniam biudžetui) yra neigiamas. Poveikis 2011 m. Sodros, PSDF ir Nacionaliniam biudžetams nekeičiant NPD formulės Poveikis, mln. Lt PER METUS     Iki 900 Lt   PRIEMONĖ Sodros biudžetui PSDF biudžetui Nacionaliniam biudžetui Viešiesiems finansams MMA padidinimas 34,6 10,0 20,1 64,7 Dėl padidinto MMA papildomų išlaidų poreikis  biudžete atlyginimams  viešajame sektoriuje       -105,7   -105,7 Suminis poveikis 34,6 10,0 -85,6 -41,0 2. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 litų, o maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis būtų padidintas iki 530 litų, o NPD mažėjimo greičio koeficientas išliktų toks pats (0,2), poveikis vešiesiems valstybės finansams būtų ženklus, prie to prisidėtų ir asmenų, kuriems taikomas NPD, skaičiaus padidėjimas. Šiuo atveju viešųjų finansų deficitas per metus padidėtų 201 milijonu litų. Dėl padidėjusių išlaidų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams bei sumažėjus pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dėl didesnio taikomo maksimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio, nacionalinis biudžetas per metus netektų 245 milijonų litų ir šio netekimo jokiu būdu neatsvertų šiek tiek padidėjusios Sodros ir PSDF pajamos. Poveikis 2011 m. Sodros, PSDF ir Nacionaliniam biudžetams MMA didinant iki 900 lt ir taikant naują formulę, kai esant MMA taikomas maksimalus 530 litų NPD Poveikis, mln. Lt PER METUS           Iki 900 Lt   PRIEMONĖ Sodros biudžetui PSDF biudžetui Nacionaliniam biudžetui Viešiesiems finansams MMA padidinimas 34,6 10,0 16,7 61,4 Dėl padidinto MMA papildomų išlaidų poreikis  biudžete atlyginimams  viešajame sektoriuje       -105,7   -105,7 Dėl maksimalaus NPD padidinimo iki 530 litų nacionalinio biudžeto netekimai dėl sumažėjusių GPM įplaukų iš viešajame ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų gyventojų (tiek gaunančių MMA, tiek ir uždirbančių daugiau)       -156,6   -156,6 Suminis poveikis 34,6 10,0 -245,6 -200,9 3. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 litų, maksimalus neapmokestinamasis pajamų dydis būtų padidintas iki 530 litų, o NPD mažėjimo greičio koeficientas padidėtų iki 0,235 siekiant kad asmenų, kuriems taikomas NPD skaičius nekistų, poveikis vešiesiems valstybės finansams būtų ne toks ženklus kaip antruoju atveju, tačiau viešųjų finansų deficitas per metus padidėtų apie 159 milijonu litų. Dėl padidėjusių išlaidų viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atlyginimams bei sumažėjus pajamoms iš GPM dėl didesnio taikomo maksimalaus neapmokestinamojo pajamų dydžio, nacionalinis biudžetas per metus netektų 204 milijonų litų ir šio netekimo jokiu būdu neatsvertų šiek tiek padidėjusios Sodros ir PSDF pajamos.  Poveikis, mln. Lt PER METUS           Iki 900 Lt   PRIEMONĖ Sodros biudžetui PSDF biudžetui Nacionaliniam biudžetui Vešiesiems finansams MMA padidinimas 34,6 10,0 16,7 61,4 Dėl padidinto MMA papildomų išlaidų poreikis  biudžete atlyginimams  viešajame sektoriuje       -105,7   -105,7 Dėl maksimalaus NPD padidinimo iki 530 litų nacionalinio biudžeto netekimai dėl sumažėjusių GPM įplaukų iš viešajame ir privačiame sektoriuje dirbančiųjų gyventojų (tiek gaunančių MMA, tiek ir uždirbančių daugiau)       -115,0   -115,0 Suminis poveikis 34,6 10,0 -203,9 -159,3  090000018012915aWed, 04 May 2011 15:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001598Vilnius, gegužės 4 d. Tarptautinė reitingų agentūra Fitch šiandien pagerino Lietuvos Vyriausybės skolinimosi reitingo BBB perspektyvą iš stabilios į teigiamą. Pasak Fitch, sprendimas pagerinti perspektyvą atspindi gerėjančią šalies viešųjų finansų padėtį, stiprų ekonomikos atsigavimą ir finansų sektoriaus stabilumą. Fitch pažymi, jog tam, kad būtų pagerintas pats reitingas, reikalingos tolesnės konkrečios deficitą mažinančios ir viešųjų finansų tvarumą užtikrinančios priemonės. Perspektyvos pagerinimo, pasak Fitch, Lietuva nusipelnė, nes, stabilizuodama viešuosius finansus Lietuva didina investuotojų pasitikėjimą šalies gebėjimu vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Agentūra pažymi, jog viešųjų Lietuvos finansų deficitas sumažėjo nuo 9,5 proc. BVP 2009 m. iki 7,1 proc. BVP 2010 m. bei išreiškė pasitikėjimą Vyriausybės planais mažinti deficitą iki 5,3 proc. 2011 metais. Tuo pačiu Fitch pažymi, kad, pasibaigus visoms laikinosioms konsolidacijos priemonėms, atsiranda rizikų dėl deficito uždavinių pasiekimo. Fitch nuomone, įtakotas eksporto ir investicijų atsigavimo, šiemet Lietuvos BVP augs 3,8 proc., o kitąmet 4 proc. Fitch pažymi, kad Lietuvos reitingas grindžiamas aukštu BVP tenkančio vienam gyventojui rodikliu ir kvalifikuotais žmoniškaisiais ištekliais. Taip pat pažymima, kad Lietuvos rodikliai geresni nei BBB reitingą turinčių valstybių vidurkis pagal visus šešis Pasaulio Banko Valdymo (Governance) ir Palankių verslo sąlygų (Ease of Doing Business) indeksus.   Daugiau informacijos Tel. (8 5) 239 0008 www.finmin.lt09000001801287f6Tue, 03 May 2011 12:20:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001595Vilnius, gegužės 3 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerija šiandien pasirašė paramos susitarimus su Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūra dėl lėšų skyrimo Lietuvos teismų sistemai ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) subsidijų schemai, įgyvendinamiems pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą. Šie projektai bus finansuojami Šveicarijos paramos, skirtos mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, lėšomis ir bendrai finansuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Paramos susitarimus pasirašė Šveicarijos Konfederacijos ambasadorė Lietuvai ir Latvijai J.E. Gabriela Nutzi Sulpizio ir Lietuvos Respublikos finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas. Aukštos rezoliucijos (spaudai tinkanti) nuotrauka Pagal pasirašytą sutartį teismuose bus kuriama sistema, kuri leistų rengti nuotolinius teismo posėdžius, taip pat įrašyti ir saugoti šių posėdžių medžiagą elektronine forma. Šios technologinės naujovės paskirtis – paspartinti bylų nagrinėjimą ir užtikrinti visuomenės saugumą. Įdiegus minėtą sistemą, nereikės konvojaus paslaugų gabenant kaltinamuosius iš tardymo izoliatorių į teismus; bus sutaupytos tiek kaltinamųjų, tiek visuomenės apsaugai skiriamos lėšos. Be to, projektas leis neskiriant kito posėdžio apklausti netikėtai susirgusius proceso dalyvius. Tai padės teismų darbą padaryti efektyvesnį. Už projekto rengimą ir įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga Nacionalinė teismų administracija. Vaizdo perdavimo, įrašymo ir saugojimo sistemos sukūrimui ir įdiegimui teismuose skiriama apie 4,3 mln. Lt ( 1 mln. 720 tūkst. Šveicarijos frankų), iš valstybės biudžeto bus pridedama dar 760 tūkst. Lt (304 tūkst. Šveicarijos frankų).   Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemai Šveicarijos skiriama parama sudaro apie 13,5 mln. Lt (5 mln. 553 tūkst. Šveicarijos frankų), piliečių reikmėms Lietuva pridės dar apie  2 mln. 400 tūkst. Lt (980 tūkst. Šveicarijos frankų). Nevyriausybinių organizacijų subsidijų schemos tikslas - įsteigti NVO fondą siekiant skatinti pilietinę visuomenę, kaip svarbų vystymosi ir dalyvavimo subjektą, prisidėti prie ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimo padedant toliau plėtoti NVO sektorių Lietuvoje. Projekto vykdytojo funkcijas atliks Centrinė projektų valdymo agentūra. Primintina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinė Taryba Pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. Pagal šį susitarimą Lietuvai skiriama beveik 174 mln. Lt (70,858 mln. Šveicarijos frankų) Šveicarijos investicijų. Skirtos lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0022 www.finmin.lt0900000180127b8bFri, 29 Apr 2011 12:41:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001592Vilnius, balandžio 29 d. Daugiau nei pusė šalies gyventojų (52,6 proc.) pritaria sprendimui nuo gegužės 1 dienos įvesti kasos aparatus turgavietėse. Tą parodė nepriklausomos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ balandį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Daugiau pritariančių kasos aparatų įvedimui, nei manančių, kad jų nereikia, yra visose amžiaus grupėse. Pagal amžiaus grupes daugiausia pritariančių, kad prekiaujantieji turgavietėse turėtų naudoti kasos aparatus yra tarp žmonių iki 29 metų (53,5 proc.); tų, kuriems virš 60 metų (54,6 proc.) ir vyresnių nei 70 metų gyventojų (62,1 proc.). 41,7 proc. visų apklaustųjų nemano, kad kasos aparatai turgavietėse reikalingi. Tyrimo metodika: Buvo apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai, iš viso 1002 asmenys. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas. Tyrimas vyko 18 miestų ir 51 kaime. Ar pritariate sprendimui nuo gegužės 1 dienos įvesti kasos aparatus turgavietėse?   Taip Ne Neatsakė Iš viso Respondento lytis Vyras N 229 187 34 450     % 50,9% 41,6% 7,6% 100,0%   Moteris N 298 231 23 552     % 54,0% 41,8% 4,2% 100,0% Amžius iki 29 m. N 77 62 5 144     % 53,5% 43,1% 3,5% 100,0%   30-39 m. N 59 57 7 123     % 48,0% 46,3% 5,7% 100,0%   40-49 m. N 86 73 14 173     % 49,7% 42,2% 8,1% 100,0%   50-59 m. N 90 88 14 192     % 46,9% 45,8% 7,3% 100,0%   60-69 m. N 107 79 10 196     % 54,6% 40,3% 5,1% 100,0%   70 ir daugiau m. N 108 59 7 174     % 62,1% 33,9% 4,0% 100,0%   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2390 222, 239 0187 www.finmin.lt0900000180127b06Fri, 29 Apr 2011 10:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001590Vilnius, balandžio 29 d. Primename, kad nuo š.m. gegužės 1 d. įsigalioja finansų ministro atnaujinti įsakymai (Nr. 159 - dėl individualios veiklos ir Nr. 160 - dėl verslo liudijimų), kuriais kasos aparatus naudojantiems smulkiesiems verslininkams palengvinamas ir supaprastinamas jų buhalterinės apskaitos tvarkymas. Priimti pakeitimai nustato, kad kasos aparatus naudojančių individualia veikla besiverčiančių gyventojų (tiek įsigijusių verslo liudijimus, tiek besiverčiančių individualia veikla pagal pažymą) iš veiklos, kurioje naudojamas kasos aparatas, gautos pajamos ir išlaidos nurodomos kasos aparato kasos operacijų žurnale. Jo formą ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai reiškia, kad  smulkiesiems verslininkams nebereikia pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, nes veiklos, kurioje naudojamas kasos aparatas, pajamas ir išlaidas jie nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale. Be to, duomenis apie gautas veiklos pajamas žurnale  jie gali fiksuoti ne įrašydami juos ranka, o įklijuodami į žurnalą  atspausdintą dienos (mėnesio) ataskaitą. Gyventojams, kurie veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, buhalterinės apskaitos tvarkymas nesikeičia. Be jau minėto paprastesnio privalomos apskaitos tvarkymo, turguje su kasos aparatais prekiaujantiesiems jau nustatyti ir kiti supaprastinti reikalavimai. Atsižvelgiant į darbo turguje specifiką, numatytos specialios išimtys, susijusios su kasos aparato naudojimu: pavyzdžiui, nedraudžiama vietoje turėti asmeninių pinigų, nebūtinas kasos aparato techninio paso turėjimas vietoje ir kt. Individualia veikla besiverčiantis gyventojas, sudaręs rašytinę naudojimosi kasos aparatu sutartį, gali naudoti kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kurio nereikia perregistruoti, tik reikia apie sudarytą sutartį informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją (iki šiol kasos aparatą galėjo naudoti tik tas ūkio subjektas, kurio vardu jis užregistruotas). 2011 m. balandžio 22 d. finansų ministro įsakymas Nr. 159 "Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-040 "Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" 2011 m. balandžio 22 d. finansų ministro įsakymas Nr. 160 "Dėl finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 415 "Dėl Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo"0900000180127704Thu, 28 Apr 2011 15:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001589Vilnius, balandžio 28 d. Europos Komisija yra pateikusi svarstymui projektą, kuriuo siūloma keisti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą. Finansų ministerija rengia Lietuvos poziciją šiuo klausimu ir kviečia visas suinteresuotas puses išsakyti savo nuomonę iki 2011 m. gegužės 12 d. elektroninio pašto adresu energmokesciai@finmin.lt. Pasak Europos Komisijos, projektu siekiama skatinti vartotojus ekonomiškiau naudoti energiją ir pereiti prie švaresnių energijos šaltinių naudojimo, o projekto esmė - energinių produktų apmokestinimo akcizais struktūroje siūloma išskirti du elementus: su anglies dvideginio (CO2) išmetimu į aplinką susijusį apmokestinimą ir bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimą. Atsižvelgiant į tai, projekte Europos Komisija siūlo peržiūrėti benzinui, žibalui, dyzelinui, gamtinėms ir naftos dujoms ir kitiems energiniams produktams taikomus akcizų tarifus bei palaipsniui didinti šių produktų bendrojo energijos suvartojimo apmokestinimą. Išsamią informaciją apie Europos Komisijos siūlymą dėl energinių produktų apmokestinimo rasite pagal šią nuorodą.0900000180127872Thu, 28 Apr 2011 13:24:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001591Vilnius, balandžio 28 d. Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė dalyvavo Seime vyksiančioje diskusijoje “Finansinė konsolidacija ir valstybės skolinimosi suvaldymas”, kurioje šia tema perskaitė pranešimą. Pristatymas “Finansinė konsolidacija ir valstybės skolinimosi suvaldymas”0900000180127344Wed, 27 Apr 2011 18:22:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001588Atsižvelgdama į aktualumą visuomenei bei siekdama objektyvaus vertinimo, Finansų ministerija nuolat atlieka degalų kainų stebėseną ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Atnaujintą informaciją rasite pagal šią nuorodą.0900000180126fdaTue, 26 Apr 2011 15:03:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001586Vilnius, balandžio 26 d. Šiandien Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė naujausią informaciją apie 27 ES valstybių 2010 metų valdžios sektoriaus (viešųjų finansų) deficitą ir skolą. Lietuvos valstybės skola praėjusių metų pabaigoje sudarė 38,2 proc BVP ir buvo šešta mažiausia tarp Europos Sąjungos šalių (ES valstybių skolos vidurkis - 80 proc. BVP). Mūsų šalies viešųjų finansų deficitas 2010 m. buvo 7,1 proc. BVP (prognozuota - apie 8,1 proc. BVP). Faktiškai mažesnį nei prognozuota Lietuvos viešųjų finansų deficitą lėmė sumažėję savivaldybių kreditoriniai įsiskolinimai ir mažesnės nei planuota viešosios išlaidos. "Eurostat" pranešimas   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt 0900000180125bffWed, 20 Apr 2011 10:50:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001585Vilnius, balandžio 20 d. Prieš metus prasidėjusi diskusija dėl Biudžeto planavimo ir vykdymo sistemos reformos papildoma Valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcija. Šios reformos sėkmė priklauso nuo pilietinės visuomenės dalyvavimo ir žinių, todėl Finansų ministerija kviečia viešai aktyviai diskusijai dėl parengtos Valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijos ir kartu dėl Biudžeto planavimo ir vykdymo sistemos reformos apskritai. Biudžeto reformos rėmuose diskusijai teikiama Valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcija nustato valstybės iždo atsargų kaupimo ir naudojimo principus. Pagrindinės šios įstatymo koncepcijos nuostatos įpareigoja tais laikotarpiais, kai Vyriausybė nėra paskelbusi finansinio sunkmečio, iš įstatyme numatytų šaltinių kaupti atsargas sunkmečiui, kol bus pasiektas priimtiniausias šių atsargų dydis, reikalingas pasitikėjimui valiutų valdyba išlaikyti visomis aplinkybėmis ir lygus viešųjų finansų išlaidų metinei sumai. Taip pat numatoma sukauptas atsargas sunkmečiui finansiškai investuoti, nepaliekant galimybių jomis finansuoti politinių ciklų priemones, pavyzdžiui, išlaidauti prieš rinkimus. Be to, siūloma užtikrinti lėšų grąžinimą į valstybės iždo sąskaitą iš valstybės iždo atsargų sunkmečiui sąskaitos tam, kad sunkmečiu būtų galima užtikrinti stabilų valstybės funkcijų finansavimą. Viešą diskusiją dėl biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos reformos Finansų ministerija pradėjo dar 2010 metų gegužės–birželio mėnesiais. Ministerija, rengdama 2009 metų Lietuvos konvergencijos programą, pateikė biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos problemų sprendimų koncepciją. Šios koncepcijos tikslas – sukurti tokią biudžeto deficito nustatymo, tvirtinimo, vykdymo stebėjimo ir rezultatų įvertinimo sistemą, kuri sukurtų prielaidas šalyje įgyvendinti apdairią biudžeto politiką ir sudarytų sąlygas pilietinei visuomenei viešai saugoti šiuos įsipareigojimus kaip moralės normą. Reformą išplečiantis koncepcijos projektas, siūlomas kaip naujas diskusijos objektas, buvo parengtas todėl, kad buvo prieita išvados, jog dabar galiojanti Stabilizavimo fondo išteklių naudojimo tvarka neleidžia pasiekti biudžeto planavimo ir vykdymo sistemos reformos pagrindinių tikslų. Tai pastebėta rengiant teisės aktų projektus, įgyvendinančius Lietuvos konvergencijos programoje pateiktą biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos problemų sprendimą dėl lėšų srautų į valstybės iždo rezervą. Pateikiame Jūsų nuomonei Reformą papildančią Valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją ir maloniai prašome savo pasiūlymus ir pastabas iki š.m. balandžio 29 dienos siųsti elektroniniu paštu biudzetoreforma@finmin.lt.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 www.finmin.lt0900000180125951Tue, 19 Apr 2011 16:36:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001584Vilnius, balandžio 20 d. Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė dalyvavo Lietuvos radijo laidoje "Ant svarstyklių" ir atsakė į jos vedėjo bei klausytojų klausimus valstybės išlaidų, skolinimosi, mokesčių ir kitomis temomis. Radijo laidos įrašą rasite žemiau arba pagal šią nuorodą. Papildoma informacija: 2011 m. valstybės išlaidos pagal sritis    0900000180123e77Tue, 12 Apr 2011 14:34:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001583Vilnius, balandžio 12 d. Europos Komisija yra pateikusi siūlymą svarstymui dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės. Finansų ministerija rengia Lietuvos poziciją šiuo klausimu ir kviečia visas suinteresuotas puses  išsakyti savo nuomonę iki 2011 m. balandžio 19 d. el. pašto adresu mokesciai@finmin.lt Siūlymo dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės esmė - sudaryti galimybę visiems pelno mokesčio mokėtojams Europos Sąjungoje apskaičiuoti pelno mokesčio bazę pagal vienodas apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisykles ir sudaryti galimybę tai pačiai mokesčio mokėtojų grupei priklausantiems mokesčio mokėtojams konsoliduoti apskaičiuotus apmokestinamuosius pelnus (mokestinius nuostolius). Taip pat siūloma, kad bendra konsoliduota pelno mokesčio bazė mokesčio mokėtojams būtų ne privalomas, o pasirenkamas dalykas. Tokiu būdu, jei būtų priimta ši direktyva, tai reikštų, kad vietoje vienos pelno mokesčio sistemos valstybėms narėms reikėtų taikyti dvi pelno mokesčio sistemas. Europos Komisijos siūlymas dėl konsoliduotos pelno mokesčio bazės   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018012215fMon, 04 Apr 2011 15:55:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001571Vilnius, balandžio 4 d. Šiandien Finansų ministerijoje buvo organizuotas susitikimas su smulkiuosius vienijančių organizacijų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais, skirtas diskutuoti praktinio kasos aparatų naudojimo turgavietėse įgyvendinimo klausimais bei aptarti jų viešai išsakomus nuogąstavimus dėl priežiūros, laikymo sąlygų, mokymų – viso to, kas užtikrintų sklandų perėjimą prie kasos aparatų naudojimo. Į susitikimą atvykę Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos ir Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos atstovai pranešė, kad organizuojamame susitikime nedalyvaus ir pasisakė, kad dalyvautų tik jeigu Vyriausybė įsteigtų darbo grupę su jų atstovais. „Sklandžiam ir konstruktyviam bendradarbiavimui nėra svarbu, kaip įvardijama susitikimo forma – ar tai diskusija, ar posėdis, ar darbo grupė. Manau, kad kai nenorima diskutuoti, tuomet ir ieškoma būdų, kaip diskusijos išvengti“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Žmonės kurie nediskutuoja patys, negali teigti, kad su jais nediskutuojama. Kartojimas, kad „atšaukite sprendimą, tada kalbėsimės“ nėra panašu į diskusiją. Dėl to tenka tik apgailestauti, nes mes taip tik prarandame laiką, per kurį galėtume išspręsti iškylančias problemas. Dabar tokias problemas sprendžiame remdamiesi savo pajautimu arba viešumoje pasirodančia informacija“. Susitikimas buvo organizuotas ir asocijuotų struktūrų atstovai į jį pakviesti buvo nes, nepaisant to, kad Vyriausybė ne kartą kvietė smulkiuosius verslininkus ir prekiautojus vienijančias asocijuotas struktūras teikti pasiūlymus dėl teisės aktų projektų ir dalyvauti organizuojamose diskusijose, susijusiose su kasos aparatų naudojimu turgavietėse, vis pasigirsdavo kalbų, neva Vyriausybė nenori šiuo klausimu diskutuoti su smulkiuosius verslininkais vienijančiomis organizacijomis. Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008 www.finmin.lt  0900000180121144Wed, 30 Mar 2011 14:13:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001568Vilnius, kovo 30 d. Vyriausybė, atsižvelgdama į ženkliai išaugusį prašymų kompensuoti kasos aparatų įsigijimo išlaidas skaičių ir siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams įsigyti apskaitos priemones, nutarė iki šių metų gegužės 1 dienos pratęsti 100 proc. kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimą. Prašymų Valstybinei mokesčių inspekcijai išmokėti kompensacijas už įsigytus kasos aparatus per pastarąsias kelias dienas padvigubėjo – kovo 28 d. buvo pateikti 209 prašymai, o šiandien jau 429. Sparčiai augantis kasos aparatus įsigyjančių ir kompensacijų prašančių gyventojų skaičius rodo, kad gyventojai, prekiaujantys turguose, nori pasinaudoti kompensacijomis, tačiau, galbūt dėl vis dar skleidžiamos informacijos apie neva galimą priimto nutarimo atšaukimą buvo suklaidinti ir kasos aparatų įsigijimą atidėjinėjo. Sprendimu pratęsti 100 proc. kompensavimo už įsigytus kasos aparatus laikotarpį Vyriausybė dar kartą patvirtina, kad atšaukti sprendimo įvesti kasos aparatus uždarose patalpose maistu prekiaujantiems neketina. Vyriausybė pažymi, kad padedant smulkiajam verslui įsigyti modernias apskaitos priemones ir išmokant kompensacijas į apskaitos turgavietėse gerinimą jau investuota tūkstančiai litų Privatizavimo fondo lėšų. O iš viso iki šiol jau yra pateikta kompensacijų prašymų už daugiau nei 400 tūkst. litų, kurie artimiausiu metu bus patenkinti. Nepaisant to, kad Vyriausybė ne kartą kvietė smulkiuosius verslininkus ir prekiautojus vienijančias asocijuotas struktūras teikti pasiūlymus dėl teisės aktų projektų ir dalyvauti organizuojamose diskusijose, susijusiose su kasos aparatų naudojimu turgavietėse, lig šiol vis dar pasigirsta kalbų, neva Vyriausybė nenori šiuo klausimu diskutuoti su smulkiuosius verslininkais vienijančiomis organizacijomis. Todėl Vyriausybė viešai kviečia smulkiuosius vienijančių organizacijų atstovus į susitikimą su Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais diskutuoti praktinio kasos aparatų naudojimo turgavietėse įgyvendinimo klausimais bei aptarti jų viešai išsakomus nuogąstavimus dėl priežiūros, laikymo sąlygų, mokymų – viso to, kas užtikrintų sklandų perėjimą prie kasos aparatų naudojimo ir kuo, neabejojama, suinteresuotos abi pusės. Susitikimas įvyks balandžio 4 dieną, 14 valandą, Finansų ministerijos patalpose. Dar kartą primename, kad Valstybinė mokesčių inspekcija teikia visą informaciją, susijusią su kasos aparatų naudojimu turgavietėse ir teikdama pagalbą bei reikalingą informaciją smulkiesiems verslininkams pirmiausia siekia, kad naudojant kasos aparatus būtų kuo mažiau klaidų. Suklydus netyčia iškart VMI sankcijų taikyti nepuls, tačiau principingai vertins tuos, kas ignoruos Vyriausybės sprendimus dėl kasos aparatų.   Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008 www.finmin.lt0900000180120592Mon, 28 Mar 2011 14:03:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001566Vilnius, kovo 28 d. Šiandien po aštuonerių metų pertraukos vidaus rinkoje buvo išplatinti 7 metų trukmės litais denominuoti Vyriausybės vertybinių popieriai (VVP). Vilniaus NASDAQ OMX vertybinių popierių biržoje vykusiame aukcione minėtos trukmės VVP paklausa siekė beveik 41 mln. litų, o atsižvelgus į pasiūlymus ir poreikius buvo pasiskolinta 20 mln. litų (pelningumas - 5,259 proc.). Paskutinį kartą 7 metų trukmės Vyriausybės vertybiniai popieriai vidaus rinkoje buvo platinti 2003-ųjų vasarį - tada pasiskolinta 30 mln. litų (pelningumas buvo 5,136 proc.). Ilgos trukmės Vyriausybės vertybinių popierių paklausa vidaus rinkoje liudija investuotojų pasitikėjimą šalies Vyriausybe ir viešųjų finansų stabilumu – pavyzdžiui, ekonomikos nuosmukio laikotarpiu investuotojus iš esmės domino tik trumpalaikiai VVP. Primename, kad vidaus rinkoje leidžiamos nedidelės VVP emisijos, tačiau investuotojams, atsižvelgiant į jų poreikius, siūlomos įvairesnės trukmės ir valiutos (nuo praėjusių metų liepos vidaus rinkoje rengiami aukcionai ne tik litais, bet ir eurais) finansinės priemonės.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018011f6d3Thu, 24 Mar 2011 13:17:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001564Vilnius, kovo 24 d. Finansų ministerija Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), patenkinant visus iki šiol jos pateiktus prašymus, jau pervedė 26,4 tūkst. litų Privatizavimo fondo lėšų, skirtų padengti kasos aparatų įsigijimo išlaidas. Gavusi lėšas VMI jau pradėjo kompensavimą ir pervedė lėšas pirmiesiems pašymus pateikusiems gyventojams. Vyriausybė kompensuoti kasos aparato įsigijimo išlaidas ir iš Privatizavimo fondo skirti 3 mln. litų nusprendė, siekdama sudaryti palankias sąlygas įsigyti apskaitos priemonę – kasos aparatą tiems, kurie nuo š.m. gegužės 1 d. turės ja naudotis prekiaudami maistu uždarose patalpose. Individualia veikla užsiimantiems gyventojams 100 proc. kasos aparato įsigijimo išlaidų kompensuojama, jei aparatas bus įsigytas, užregistruotas VMI ir pateiktas prašymas kompensacijai iki kovo 31 dienos. Tad prekiaujantieji maistu dengtose patalpose kviečiami suskubti pasinaudoti maksimaliomis kompensacijomis. Vėliau kasos aparatų įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos tik iš dalies – balandžio mėnesį įsigyti – 60, vėliau ir iki šių metų gruodžio 10 dienos - 50 procentų. VMI duomenimis šiuo metu yra užregistruota 300 kasos aparatų ir pateikta 144 prašymų kompensacijai už kasos aparato įsigijimo išlaidas gauti. Bendra prašomų kompensacijų suma siekia per 138 tūkst. litų. Vidutinis vienam asmeniui išmokėtos kompensacijos dydis, kaip ir numatyta Vyriausybės tvarkoje, artimas didžiausiai kompensuojamai 1 tūkst. litų sumai ir šiuo metu yra 884 litai. VMI prašymus Finansų ministerijai teikia kas 5 dienas, surinkusi iš apskričių duomenis apie prašymus kompensuoti išlaidas už kasos aparatus. Dar kartą primename, kad kasos aparatų naudojimas jokių papildomų mokestinių prievolių nesukuria, nes yra tik apskaitos įrankis. Šis sprendimas administracines prievoles, tokias kaip ūkinių operacijų apskaitymas, dokumentų išrašymas, pajamų deklaravimas, dar ir supaprastina. Siekiant dar labiau palengvinti naudojančių kasos aparatus administracinę našta, buvo supaprastintas privalomos apskaitos tvarkymas; atsižvelgiant į darbo turguje specifiką gyventojams numatytos specialios darbą lengvinančios išimtys, susijusios su kasos aparato naudojimu (pvz. nedraudžiama vietoje turėti asmeninių pinigų, nebūtinas kasos aparato techninio paso turėjimas vietoje ir kt.). Taip pat parengta ir artimiausiu metu bus patvirtinta tvarka panaikinanti reikalavimą dėl periodinės kasos aparatų profilaktinės patikros. Kaip žinia, sprendimas įvesti apskaitos priemones – kasos aparatus turguje maistu prekiaujantiems gyventojams, buvo priimtas siekiant užtikrinti didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitą, sudaryti galimybes tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkirsti kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai, bei geriau apsaugoti vartotojų teises. Tad šis sprendimas naudingas ir jį palankiai vertinančiai visuomenei, ir pačiam smulkiajam verslui. Kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo gyventojams taisyklės  Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0022 www.finmin.lt090000018011f482Wed, 23 Mar 2011 16:33:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001563Vilnius, kovo 23 d. Nėra abejonės, kad visos ES struktūrinės paramos lėšos turi būti investuojamos skaidriai, efektyviai ir laikantis nustatytų taisyklių bei procedūrų. Jei susiklosto situacijos, kuomet ES struktūrinės paramos lėšos projektams finansuoti yra investuojamos nesilaikant nustatytų taisyklių ar pažeidžiant nacionalinės ar ES teisės normas, jos be jokios abejonės turi būti susigrąžintos. Tačiau tam, kad ES paramos lėšos būtų įvardintos kaip panaudotos netinkamai, remiantis europine praktika ir nustatytomis procedūromis, turi būti atlikti išsamūs tyrimai, išanalizuotos visos aplinkybės. Kaip žinia, Valstybės kontrolė atliko ir paskelbė Europos Sąjungos 2007-2013 m. struktūrinės paramos valdymo ir kontrolės sistemos auditą už 2009 metus ir pateikė savo įžvalgas bei pastebėjimus dėl atskirų įgyvendinančių institucijų vidaus kontrolės sistemų procedūrų. Savo išvadose Valstybės kontrolė pastebėjo, kad 19, 3 mln. litų iš visos 2009 metais deklaruotos EK – 3,6 mlrd. sumos, galėjo būti panaudotos išlaidoms, kurios pagal ES teisę negali būti deklaruotos EK. Dėl to, ar šios lėšos tikrai yra netinkamos išlaidos, yra pradėti tyrimai kiekvienos iš ES paramą administruojančių institucijų, kuriose buvo nustatyti galimi neatitikimai. Tyrimų metu bus išsiaiškinta, ar Valstybės kontrolės įvardintos galimos netinkamos išlaidos iš tiesų yra netinkamos finansuoti ES lėšomis. Atkreipiame dėmesį, kad ES lėšų panaudojimą kontroliuojančios įgyvendinančios institucijos, kurių prižiūrimiems projektams pareikšti priekaištai, sutinka ne su visomis Valstybės kontrolės išvadomis konkrečių projektų atžvilgiu. Taip pat būtina pastebėti, jog jei išlaidos netinkamos finansuoti ES lėšomis, nereiškia, kad jos susijusios su neteisėta veikla ar procedūrų pažeidimais. Dažnu atveju tai yra papildomi projekto darbai arba išlaidos, kurios  negali būti finansuojami ES lėšomis bet yra būtinos ir teisingos projekto tikslams pasiekti (daugiau informacijos apie transporto srities projektus – Susisiekimo ministerijos pranešime ). Be to, atsižvelgiant į tai, kad audituoto laikotarpio periodas yra 2009 metai,  nuo tada įvykdyti sistemos pakeitimai ir tobulinimai audito ataskaitoje neatsispindi. Dalis VK pastebėjimų yra procedūrinio pobūdžio, įgyvendinančios agentūros į juos jau atsižvelgė ir EK Regioninės politikos direktoratas jau yra apie tai informuotas. Taip pat pažymime, kad šiandien žiniasklaidoje pasirodę pranešimai apie tai, kad „tikėtina, jog net 90 ar 160 milijonų litų ES paramos 2009 metais galėjo būti „netinkamai paskirstyta“ yra atlikto audito išvadų ekstrapoliacija. Ji daroma priimant 2 išankstines prielaidas: 1) kad visos tos išlaidos, kurių pagrįstumu abejoja Valstybės kontrolė (19,3 mln. litų) bus pripažintos netinkamoms finansuoti ES lėšomis bei 2) kad analogiški neatitikimai egzistuoja visuose panašiuose ES paramos lėšomis finansuotuose projektuose. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad kiek iš 19,3 mln. litų yra, jei tikrai yra, pripažintinos netinkamomis deklaruoti EK išlaidomis paaiškės tik gavus įgyvendinančių institucijų atliktus tyrimų rezultatus ir juos įvertinus. Planuojama, kad daugelis tyrimų bus baigti artimiausiu metu. Tuomet jie bus vertinami ir aptariami ES paramos sistemos institucijų: vadovaujančios, įgyvendinančių ir audituojančios. Jeigu būtų nustatyta, jog iš tikrųjų buvo pažeidimų, lėšos bus išieškotos iš pažeidimus įvykdžiusių projektų ir bus perskirstytos kitiems projektams, kurie gali būti finansuojami ES lėšomis. Tad Lietuva ES lėšų nepraras.09000001801204a6Wed, 16 Mar 2011 16:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001561Vilnius, kovo 16 d. Paskutinių mėnesių Lietuvos prekių eksporto augimas labai sparčiai greitėjo, o eksporto rinkų augimo perspektyvos išliko teigiamos, todėl Finansų ministerijos atnaujintame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas iš esmės spartesnis bendrojo vidaus produkto augimas 2011 m. – apie 5,8 proc. Nors ES ekonominio augimo perspektyvos išlieka rizikingos, Europos centrinio banko ir ES šalių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad toliau sparčiai formuosis palankios prielaidos Lietuvos ūkio augimui ir 2012 – 2014 metų laikotarpiui: 2010 metų III ketvirtį akivaizdžiai prasidėjęs investicijų atsigavimas tęsis 2011 – 2012 metais ir leis sukaupti pakankamai gamybinių pajėgumų užtikrinančių 4,7 procentų BVP  augimą 2012 metais. Atsižvelgus į šiuo metu suformuotus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos įsisavinimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo BVP augimas 2013–2014 metais sulėtės atitinkamai iki 3,7 – 3,4 proc. 2013 – 2014 metų augimo perspektyvos bus koreguojamos, kai tik bus gauta daugiau duomenų apie pasaulio ir regiono ūkio rizikų valdymą. Centrinio ūkio raidos scenarijaus apžvalga (2011-03-16) 2011 m. kovą paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos (2011-03-16) Kadangi pagrindinė ekonomikos atsigavimo priežastis yra spartus eksporto ir investicijų augimas, atsižvelgiant į šalies viešųjų finansų pajamų struktūrą (didžiausia pajamų dalis gaunama iš vartojimo mokesčių, kuriais nei eksportas, nei investicijos neapmokestinami), jų poveikis valstybės biudžeto pajamoms yra daug mažesnis nei BVP augimui. Siekiant užtikrinti greitesnį skolos stabilizavimą žemesniame lygyje, vadovaujantis Fiskalinės drausmės įstatymu, viršplaninės pajamos turi būti skiriamos viešųjų finansų deficito, o tuo pačiu ir skolinimosi poreikio, mažinimui. Atnaujinamoje Konvergencijos programoje bus siūloma 2011 metais deficitą mažinti žemiau 5,3 procento BVP. Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti ES Tarybos rekomendaciją, kad paspartėjus ūkio raidai valstybinės valdžios finansų deficitas bus mažinamas sparčiau. Įvertinus šiuo metu turimus duomenis, net jei viso prekių eksporto apimtys (atsižvelgus į sezono įtaką) 2011 metais išliktų šių metų sausio mėnesio lygyje, 2011 metais eksporto augimas siektų beveik 28 proc., tačiau atsargiame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas tik 21,7 procento prekių ir paslaugų augimas, todėl yra pozityvi rizika, kad išliekant eksporto greitėjimo tempams bendrasis vidaus produktas šiemet augtų keliais procentiniais punktais greičiau nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje. Eksporto augimas stebimas visose prekių grupėse, sudarančiose ne mažiau nei 0,5 procento viso eksporto. 2010 m., palyginti su 2009 metais, kiekvienos prekių grupės produkcijos (išskyrus keletą, kurių bendra dalis nuo viso eksporto sudarė mažiau nei 0,5 proc.) eksportas augo ne mažiau kaip 18 proc. Eksporto augimas didina gamybinių pajėgumų panaudojimą, pelningumą ir gerina šalies įmonių kreditingumą, todėl 2010 metų II ketvirtį prasidėjusios ir III ketvirtį akivaizdžiomis tapusios teigiamos investicijų tendencijos turėtų stiprėti. Vidutiniu laikotarpiu poreikį investuoti stiprins išnaudoti gamybiniai pajėgumai, investicinę aplinką gerins mažai nuo sunkmečio besikeičiantys darbo kaštaibei palankesnės skolinimosi sąlygos. Eksporto plėtra, investicijos ir paklausa darbo jėgai sudaro sąlygas stiprėti vartotojų pasitikėjimui ir vartojimo augimui. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir vis dar ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir krizės pabaigoje sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas privataus vartojimo saikingam augimui 2011 m.:  pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, todėl stiprėja paskatos vartoti, o ne kaupti ateičiai. 2012 padidėjus užimtumui ir sparčiau augant darbo užmokesčiui vartojimas augs sparčiau, nei BVP. Numatoma, kad augant eksportui ir veikiant vieningai ES darbo rinkai didelis nedarbas sparčiai mažės link dydžių spartinančių darbo užmokesčio augimą. Numatoma, kad nedarbo lygis 2011 m. sumažės iki 14,9 proc., o 2012–2014 m. toliau nuosekliai mažės ir atitinkamai sudarys 11,5 proc., 9,3 proc. ir 7,8 procento.Nepaisant  ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Toliau dideliais tempais augant eksportui ir ūkio atsigavimui plintant į kitus sektorius ilgainiui neišvengiamai pradės kilti darbo užmokestis. 2011 metų vidutinio darbo užmokesčio projekcija padidinta 61 litu iki 2064 litų, o 2013 metų – padidinta 188 litais iki 2334 litų. Sparčiausias darbo užmokesčio augimas tikėtinas 2014 metais sumažėjus darbo jėgos pasiūlai ir galutinai atsistačius investicijų finansavimui iš skolintų lėšų: tuomet tikėtinas apie 7,8 procentų darbo užmokesčio augimas. Sustiprėjusi vartotojų perkamoji galia taip pat labiau prisidės prie bendrojo kainų lygio kilimo vėlesniais metais. 2011–2014 metų laikotarpiu veikiant skirtingiems veiksniams vidutinė vartotojų infliacija turėtų išlikti stabili – apie 3,3 procento. Centrinio ūkio raidos scenarijaus ir pozityvių rizikų išsipildymui yra būtinas investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ūkio raidos stabilumu, todėl scenarijaus įgyvendinimas priklauso nuo apdairios biudžeto ir mokesčių politikos planavimo ir vykdymo 2011–2012 metais: spartaus biudžeto deficito mažinimo ir  struktūrinio išorinio disbalanso rizikos, kurią 2010 metais atliktoje studijoje įvardijo Europos Komisija, prevencijos. Centrinio ūkio raidos scenarijaus apžvalga (2011-03-16) 2011 m. kovą paskelbtos vidutinės trukmės ekonominių rodiklių projekcijos (2011-03-16) Daugiau informacijos Tel: (8 5) 239 0008 www.finmin.lt090000018011dbafWed, 16 Mar 2011 11:39:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001560Vilnius, 2011 m. kovo 16 d. Lietuvos valstybės iždo sąskaitą pasiekė lėšos – lėšos eurais, gautos apdraudus užsienio rinkose išplatintą 750 mln. JAV dolerių nominalios vertės obligacijų emisiją nuo JAV dolerio kurso svyravimų. Pritaikius išvestines finansines priemones už šią obligacijų emisiją mokėtina metinė palūkanų norma sumažėjo nuo 6,125 proc. iki 5,81 proc. Pagal Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategiją nuo valiutų kurso svyravimų yra draudžiamas kiekvienas sandoris, sudaromas ne litais arba ne eurais. Finansų ministerija, pvz., išleidusi obligacijų emisiją JAV doleriais, sudaro valiutų apsikeitimo sandorius (angl. cross currency swap), kuriais dolerius iškeičia į eurus, tad faktiškai palūkanas moka ir, suėjus išpirkimo terminui, obligacijas išperka už eurus. Minėta palūkanų norma ir mokėtina suma eurais yra fiksuotos ir nepriklauso nuo JAV dolerio ir euro kurso svyravimų. Skolintomis lėšomis finansuojamas viešųjų finansų deficitas. Beveik 70 procentų visų viešųjų finansų išlaidų tenka socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai. Daugiau informacijos rasite pagal pateiktą nuorodą   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018011c6c1Wed, 09 Mar 2011 11:36:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001556Vilnius, kovo 9 d. Vakar kredito įstaigų atrankos komisija atrinko įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2011 metais. Siekiant užtikrinti kuo palankesnes paskolų sąlygas, komisija atrinko daugiau kredito įstaigų palyginus su praėjusiais metais, o bankų maržų „lubas“ sumažino nuo 3 iki 2,5 proc. Numatoma, kad valstybės remiamas paskolas studentams šiais metais teiks šeši bankai (2010 metais jų buvo keturi): „DnB Nord“, „Nordea Bank Finland“, „Swedbank“, „Snoras“, Šiaulių bei Ūkio bankai. Šių bankų pasiūlyta maksimali marža litais yra nuo 1,9 iki 2,5 proc., o eurais – nuo 2 iki 2,5 proc. Paskolų palūkanų dydis litais š.m. kovo 8 dienai būtų nuo 3,3 iki 3,9 proc. (2010 m. vasario 22 dienai buvo nuo 3,98 iki 5,07 proc.), eurais – nuo 3,18 iki 3,68 proc. Paskolos studentams teikiamos kintamomis palūkanomis, kurių dydį įtakoja 3 mėnesių tarpbankinių palūkanų litais (Vilibor) arba eurais (Euribor) normos. Sumažinta maksimali galima bankų marža bei Vyriausybės užtikrinamas valstybės finansų stabilumas (tai turi įtakos Vilibor dydžiui) leido dar labiau sumažinti valstybės remiamų palūkanų normas litais. Taip pat tikimasi, kad kredito įstaigos dėl konkurencijos dar pagerins savo dabartinius pasiūlymus. Be to, studentai turi teisę individualiai derėtis su kredito įstaigomis dėl palankesnių sąlygų. Su išsamia informacija apie siūlomas paskolų sąlygas galima bus susipažinti Valstybinio studijų fondo tinklalapyje www.vsf.lt nuo š.m. kovo paskutinės savaitės. Kredito įstaigas, teikiančias valstybės remiamas paskolas studentams, komisija atrenka kiekvienais metais nuo 2009-ųjų. Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų (šis skaičius kasmet numatomas ateinančių metų valstybės biudžete) minėtų paskolų. Papildoma informacija: Atrenkant kredito įstaigas buvo vertinama siūloma maksimali palūkanų normos marža (kurios dydis turėjo būti ne didesnis nei 2,5 proc.), maksimali lėšų suma, kurią kredito įstaiga įsipareigoja skirti valstybės remiamoms paskoloms teikti, atsižvelgiama į paskolos gavėjams numatytus taikyti mokesčius, bendrą valstybės remiamos paskolos kainos metinę normą (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius ir visus kitus su valstybės remiama paskolos suteikimu susijusius mokesčius), paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpius ir galimų atidėjimų skaičių, vietoves, kur bus teikiamos paskolos. 2010 metais valstybės remiamas paskolas teikė 4 komerciniai bankai: DnB Nord, Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, „Snoras“ ir „Swedbank“. 2010 m. komerciniai bankai išdavė 1,2 mln. eurų (2009 m. – 1,6 mln. eurų) ir 22,6 mln. litų (2009 m. – 14,8 mln. litų) valstybės remiamų paskolų. Bendra išduotų valstybės remiamų paskolų suma 2010 m. sudarė apie 26,6 mln. litų (2009 m. – 20,32 mln. litų). Pagal galiojančią tvarką, jeigu metinė palūkanų (skaičiuojamų studijų metu už naudojimąsi paskola studijų kainai sumokėti) norma viršija 5 procentus, palūkanų dalis, viršijanti 5 procentus, apmokama iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja Valstybinis studijų fondas. Ši nuostata netaikoma, kai apmokamos visos palūkanos, taip pat, kai paskolos gavėjas laikinai sustabdo studijas. Valstybinis studijų fondas taip pat konkurso būdu kiekvieno paskolų teikimo laikotarpiu atrenka dalį studentų, už kuriuos studijų laikotarpiu visiškai apmoka palūkanas bankams.090000018011b07fWed, 02 Mar 2011 14:04:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001552Vilnius, kovo 2 d. Įgyvendindama 2010 m. gruodžio 9 d. priimtus Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus, Vyriausybė patvirtino taisykles, nustatančias Vyriausybės rezervo lėšų skyrimo, išdavimo ir naudojimo bei atsiskaitymo už šių lėšų panaudojimą tvarką. Primename, kad nuo š.m. sausio 1 d. Vyriausybės rezervo lėšos gali būti naudojamos tik Biudžeto sandaros įstatyme nustatytais tikslais: ekstremaliosioms situacijoms likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti; įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, vykdyti; vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti; žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti bei humanitarinei pagalbai teikti. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, Vyriausybės rezervo programą vykdys Finansų ministerija. Prašymą dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo Ministro Pirmininko tarnybai arba ministerijai pagal ministro priskirtą valdymo sritį gali pateikti fizinis ar juridinis asmuo. Tuomet atitinkama ministerija turi išnagrinėti lėšų naudojimo tikslą ir nurodytų aplinkybių pagrįstumą, o Finansų ministerija – šio poreikio patenkinimo galimybes.   Biudžetinės įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, ir savivaldybės, kuriems buvo skirtos lėšos iš Vyriausybės rezervo, pasibaigus metams atsiskaitys už gautas ir panaudotas Vyriausybės rezervo lėšas, pateikdamos nustatytų formų ataskaitas. Iki šiol rezervo lėšų naudojimas nebuvo reglamentuotas, dėl jų skyrimo buvo kreipiamasi bendrąja tvarka, rajonuose – dažniausiai į savivaldybes, kurios prašymus perduodavo Vyriausybei.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt090000018011abeaFri, 04 Feb 2011 10:41:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001534Pateikiame visuomenei finansų ministrės atsakymą į laišką, kuriame Lietuvos Smulkiųjų Verslininkų ir Prekybininkų Asociacijos pirmininkė informavo ir kvietė į įvyksiantį protesto mitingą "prieš LR Vyriausybės priimamus vienašališkus, nepagrįstus ir neargumentuotus sprendimus, žlugdančius smulkųjį verslą, prieš vykdomą visuomenės supriešinimo, skurdinimo ir monopolinio verslo protegavimo politiką". Ministrės atsakymas dėl protesto prieš kasos aparatus: p. Zita Sorokiene, Esu įsitikinusi, kad demokratinėse valstybėse vienos ar kitos visuomenės grupės interesus atstovaujančios organizacijos buriasi tam, kad kokybiškai prisidėtų rengiant ir priimant sprendimus valstybės ar savivaldos lygiu. Ir Lietuvoje įprasta praktika, kad įvairios, tame tarpe ir verslo asocijuotos struktūros aktyviai dalyvauja, teikia savo įžvalgas, siūlymus ir rekomendacijas įvairiems rengiamiems teisės aktams. Tokiu būdu nauda abipusė – priimami sprendimai atspindi pusiausvyrą tarp įvairių visuomenės grupių interesų bei  atitinka atskirų jos grupių galimybes tuos sprendimus įgyvendinti. Tad tenka tik apgailestauti, kad šįkart, Vyriausybei svarstant pasiūlymą dengtose turgavietėse prekiaujant maistu naudoti apskaitą lengvinančias technines priemones – kasos aparatus, Jūsų vadovaujama asociacija konstruktyviai dalyvauti siūlymo svarstyme nepanoro. Vyriausybė šį sprendimą priėmė po mėnesio diskusijų, kurių metu Jūsų vadovaujama organizacija buvo kviečiama teikti siūlymus, kad sprendimas kuo geriau atspindėtų ir smulkaus verslo bei prekybininkų interesus. Tačiau diskusijose siūlymų ir įžvalgų dėl kasos aparatų įvedimo sąlygų neteikėte, į siunčiamus derinti teisės aktus nereagavote ir neatsakinėjote – išskyrus viešai išsakytas niekuo nepagrįstas tezes apie „verslo žlugdymą“ ir reikalavimą atidėti sprendimus neapibrėžtam laikui. Nepaisydama konstruktyvaus dialogo trūkumo, Vyriausybė, įsiklausydama į viešoje erdvėje išsakomus smulkiųjų verslininkų nuogąstavimus, sutarė ir dėl susijusių sprendimų, kurie palengvintų su kasos aparatais turguje prekiaujančių gyventojų darbą – palengvinti apskaitos tvarkymą ir paprastinti jų techninės priežiūros tvarką. Taipogi, atliepiant viešumoje sklandančius mitus ir sąmoningą klaidinimą dėl reikalavimų steigti įmones ar samdyti apskaitininkus, buvo parengta išsami informacinė medžiaga apie kasos aparatų naudojimą. Dar kartą pabrėžiu, kad kasos aparatų naudojimas jokių papildomų mokestinių prievolių nesukuria, nes apskaitos įrankis apmokestinimo pakeisti negali. Administracines prievoles šis sprendimas dar ir supaprastina tam verslininkui, kuris jau šiuo metu laikosi reikalavimų dėl ūkinių operacijų apskaitymo bei dokumentų išrašymo, pajamų deklaravimo bei mokesčių mokėjimo. Jūs teigiate, kad tokių – dauguma, todėl nesuprantama, kaip tokių prekybininkų interesus galėtų pažeisti kasos aparato naudojimas, kai rankinius įrašus apie pajamas pakeis kasos aparato juosta, pirkėjui paprašius dokumento nebereikės užsiimti „rašto darbais“, o kasos aparato įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos. Kaip žinia, sprendimas įvesti apskaitos priemones – kasos aparatus turguje maistu prekiaujantiems gyventojams, buvo priimtas siekiant užtikrinti didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitą, sudaryti galimybes tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkirsti kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai, bei geriau apsaugoti vartotojų teises. Tad šis sprendimas naudingas visai visuomenei ir pačiam sąžiningam smulkiajam verslui. Todėl ultimatyvus pasipriešinimas šiam sprendimui sukuria prielaidas manyti, kad remiami priešingi tikslai nei visuomenės interesas, tuo pačiu bandant kaltinti Vyriausybę nežinia kieno interesų atstovavimu. Mes gyvename visuomenėje, kuri sutarusi solidariai prisidėti prie bendrai teikiamų paslaugų visiems joje gyvenantiems. Tai solidarumas tarp tų, kurie dirba ir turi galimybių prisidėti savo ištekliais ir tų, kurie dėl įvairių aplinkybių šiuo metu to padaryti negali (kūdikiai ir vaikai, sergantieji, vyresni žmonės). Šis solidarumas įgyvendinamas per viešųjų išteklių valdymą – gaunamos pajamos iš sumokamų mokesčių perskirstomos per biudžetus ir sugrįžta visiems visuomenės nariams per socialines, švietimo, sveikatos, visuomenės apsaugos ir kitas teikiamas paslaugas. Beje, 70 proc. visų perskirstomų lėšų atitenka trims svarbioms sritims: socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatai. Kasos aparatų įvedimas turgavietėse anaiptol ne supriešina ar skurdina visuomenę, kaip Jūs teigiate, bet sudaro tinkamas prielaidas tiems, kas vykdo verslą turgavietėse, sąžiningai ir solidariai prisidėti prie visos visuomenės gerovės kūrimo. Tačiau, jei, kaip Jūs teigiate, dėl priimamo sprendimo, dalis turgaus prekeivių nutars emigruoti ir pasirinks kurti ne savo, bet kitos valstybės gerbūvį, noriu Jus patikinti, kad visose išsivysčiusiose valstybėse visuomenės nariai sąžiningai prisideda prie bendrų visuomenei teikiamų paslaugų kūrimo. Ir tik todėl tos valstybės gali suteikti didesnę gerovę savo piliečiams. Belieka tik apgailestauti, kad Jūs iki šiol neišnaudojote galimybių dalyvauti konkretaus sprendimo priėmime, netarpininkavote ir nepadėjote smulkiam verslui, kurį teigiate, kad atstovaujate, išsamiau susipažinti su priimamo sprendimo priežastimis, o dažnai ir klaidinote visuomenę dėl šio sprendimo pasekmių. Nepaisant to, raginčiau diskutuoti dėl jau priimtų teisės aktų, teikti siūlymus dėl tobulintinų nuostatų – Finansų ministerija yra pasirengusi svarstyti konstruktyvius siūlymus ir teikti papildymus bei pakeitimus, jei jų prireiktų. Tuo pačiu iš anksto ir viešai noriu Jus informuoti, kad Jūsų organizuojamame mitinge dalyvauti neturėsiu galimybių, kadangi savo dalyvavimu patvirtinčiau Jūsų insinuacijas, jog Finansų ministerija inicijuoja, o Vyriausybė įgyvendina sprendimus, kuriuos lemia Jūsų laiške minimi nederami vykdomajai valdžiai motyvai. Sprendimų motyvai yra visiškai skaidrūs – skirtingiems subjektams gali būti taikomos skirtingos apmokestinimo taisyklės, tačiau valstybės pareiga užtikrinti, kad apmokestinimo išimtimis naudotųsi tik tie, kuriems jos sukurtos. Verslo liudijimas yra mokesčių sumokėjimo forma skirta smulkiausiems verslininkams, o verslininkas tai žmogus, kuris savarankiškai priima sprendimus dėl savo veiklos. Kasos aparatas, apskaitantis gautas iš veiklos pajamas niekaip negali pakenkti tokio žmogaus verslui ir netgi priešingai, dokumento išdavimas pirkėjui, pirkėjo tikrumas, kad jis esant reikalui galės apginti savo, kaip vartotojo, teises tik sustiprins ryšį ir pasitikėjimą tokiu verslu. Todėl baimintis kasos aparatų derėtų tik tiems, kurie dabar turi ką slėpti, tokiu būdu permesdami savo kaip solidarios visuomenės narių prievoles tiems, kuriems jų vengti neleidžia įsitikinimai ir suvokimas, kad valstybės ir piliečių ryšys nėra vienpusis.   Finansų ministrė  Ingrida Šimonytė  090000018011abe6Fri, 04 Feb 2011 10:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001535Vilnius, vasario 4 d. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, prekyvietėse maisto produktais prekiaujantys gyventojai, naudojantys kasos aparatus, apskaito vidutiniškai 4 kartus daugiau pajamų nei tie, kurie pajamas rašo į apskaitos žurnalus. Pavyzdžiui, VMI atliekant tikrinimus Vilniuje, dalis asmenų, prekiaujančių su verslo liudijimais be kasos aparatų, prekybos vietose neturėjo apskaitos žurnalų. Vėliau juos pateikė, deklaruodami ženkliai didesnes pardavimų apimtis nei už ankstesnius laikotarpius. Šis faktas liudija piktnaudžiavimo atvejus, kai realūs duomenys į apskaitos žurnalus įrašomi tada, kai yra patikrinimo grėsmė arba patikrinimas jau pradėtas. Miestas Vidutinė vieno prekyvietėje prekiaujančio asmens apyvarta per mėnesį (litais, 2010 m.) nenaudojant kasos aparato naudojant kasos aparatą Kaunas 4974 22448 Šiauliai 8035 24460 Alytus 5624 20656 Klaipėda 6745 13244 Vilnius 8375 59257 Vidutiniškai 6751 28013  090000018011abe2Wed, 02 Feb 2011 14:07:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001532Vyriausybė pritarė tvarkai, numatančiai kompensuoti gyventojų išlaidas, patirtas įsigyjant apskaitos priemonę – kasos aparatą. Taip sudarytos palankios sąlygos įsigyti šią priemonę tiems individualia veikla besiverčiantiems, kurie nuo š.m. gegužės 1 d. turės naudoti kasos aparatus prekiaudami maistu uždarose patalpose. Siekdama, kad kompensavimo tvarka tinkamai atspindėtų būsimų kasos aparatų naudotojų pasirengimą bei lūkesčius, Vyriausybė buvo skyrusi papildomo laiko ir kreipėsi į smulkų verslą bei prekybininkus vienijančias struktūras, prašydama pateikti savo siūlymus dėl parengto projekto. Tačiau jokio atsako ir pasiūlymų iš smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų dėl pateiktos kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos Vyriausybė negavo. Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, kasos aparato įsigijimo išlaidos ar jų dalis bus kompensuojamos iki šių metų gruodžio 10 dienos, priklausomai nuo kasos aparato įsigijimo laiko – kuo anksčiau bus įsigyta apskaitos priemonė, tuo didesnė dalis išlaidų bus kompensuojama. Gyventojams, įsigijusiems kasos aparatą ir jį įregistravus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje šių metų vasario–kovo mėnesiais, bus kompensuojama 100 procentų išlaidų, balandžio mėnesį – 60 procentų, gegužės–gruodžio (iki gruodžio 10 dienos) mėnesiais – 50 procentų kasos aparato įsigijimo išlaidų. Vieno kasos aparato įsigijimo išlaidos bus kompensuojamos gyventojui vieną kartą: įsigyjant naują kasos aparatą – ne daugiau kaip 1000 litų, o įsigijus naudotą kasos aparatą – ne daugiau kaip 500 litų. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojams bus kompensuojamos kasos aparato įsigijimo išlaidos be pridėtinės vertės mokesčio. Kompensacijoms už kasų aparatų įsigijimą skiriama 3 mln. Lt iš Privatizavimo fondo lėšų. Finansų ministerija iki balandžio mėnesio taip pat priims supaprastintą gyventojų, besiverčiančių individualia veikla ir naudojančių kasos aparatus, buhalterinės apskaitos tvarką ir įvertins kitas galimybes dar labiau sumažinti administracinę naštą kasos aparatų eksploatavimo srityje. Vyriausybė šių metų sausio 12 d. priėmė nutarimą, kad nuo š.m. gegužės 1 d. kasos aparatai turės būti naudojami prekiaujant maisto produktais pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuvėse, o be kasos aparatų prekiauti maistu bus leidžiama tik ten, kur nėra fizinių sąlygų – lauke. Nauja kasos aparatų naudojimo tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę, sudarys galimybę tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkirs kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai bei geriau apsaugos vartotojų teises. Dažniausiai užduodami klausimai dėl kasos aparatų Kasos aparatų įsigijimo išlaidų kompensavimo gyventojams taisyklės0900000180113f13Wed, 26 Jan 2011 16:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001529Šiomis dienomis daug diskutuojama minimalios mėnesinės algos klausimais. Diskusijose dalyvaujančios pusės pateikia savas įžvalgas dėl nustatytos minimalios mėnesinės algos padidinimo įtakos šalies ūkiui ir vešiesiems finansams. Konkrečius skaičiavimus apie siūlomo MMA didinimo įtaką viešiesiems finansams yra atlikusi tik Finansų ministerija. Informaciją rasite pagal šią nuorodą.0900000180113b67Fri, 21 Jan 2011 16:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001527Vilnius, sausio 24 d. Šiais metais galutinai baigiamas 13 metų trukęs gyventojų turėtų rublinių santaupų atkūrimo procesas. Per šį laiką daugiau nei milijonui gyventojų į sąskaitas buvo pervestos, kaip ir buvo nustatyta, ne didesnės nei 6000 litų sumos, o iš viso buvo atkurta santaupų už 3,6 mlrd. litų. Santaupoms atkurti buvo naudojamos Lietuvos Respublikos lėšos, gautos pardavus valstybės turtą. Baigus santaupų atkūrimą, kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų, skiriamų rublinių indėlių atkuriamųjų sąskaitų tvarkymui. Šiuo metu dar yra likusios dvi grupės gyventojų, kuriems gali būti aktualus rublinių santaupų atkūrimo pabaigimas, ir jiems yra nustatyti galutiniai terminai: • Gyventojai, kurie 1998 metais buvo pateikę bankui dokumentus dėl santaupų atkūrimo, tačiau lėšos jiems nėra pervestos, nes per tą laiką pasikeitė jų sąskaitų duomenys arba pateikti duomenys nebuvo tikslūs – turi kreiptis iki šių metų rugpjūčio 31 d. • Gyventojai, kurie 1997 metais priimto įstatymo nustatytu laiku – iki 1998 m. kovo 31 d. – dėl pateisinamų priežasčių nesikreipė dėl savo santaupų – turėto indėlio ar mokėtų draudimo įmokų – atkūrimo, turi kreiptis iki šių metų kovo 31 d. Daugiau informacijos apie rublinių santaupų atkūrimą Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo ir jį keitusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas, priimtas 2010 m. lapkričio 25 d., numatė galutines santaupų atkūrimo datas. Taip nuspręsta todėl, kad pastaraisiais metais dėl santaupų atkūrimo kreipiasi vis mažiau žmonių ir atkuriama vis mažiau indėlių, o atlygis bankui už išlaidas, patiriamas tvarkant atkuriamąsias sąskaitas, yra pastovus ir tapo neproporcingai didelis, palyginus su indėlininkams pervedama suma. Dėl mažo besikreipiančių skaičiaus santaupų atkuriama vis mažiau, o didžiausia dalis su santaupų atkūrimu susijusių išlaidų patiriama dėl indėlininkų archyvo laikymo ir aptarnavimo banke, kuriam pavesta vykdyti šią funkciją. Antai 2010 metais santaupų buvo atkurta už 1 mln. litų, o administravimo kaštai buvo beveik 900 tūkst. litų. Rekomendaciją imtis priemonių optimizuoti išlaidas susijusias su gyventojų santaupų atkūrimu yra pateikusi ir Valstybės kontrolė, atlikusi Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo auditą. Pagrindinė rublinių santaupų dalis buvo atkurta įstatymo nustatytu laikotarpiu nuo 1997 m. spalio  15 d. iki 1998 m. kovo 31 d. Po šio termino gyventojams, kurie dėl pateisinamų priežasčių tuo laikotarpiu negalėjo kreiptis dėl santaupų atkūrimo, buvo sudarytos papildomos galimybės kreiptis į specialią Vyriausybės sudarytą komisiją dėl santaupų atkūrimo, į kurią gyventojai kreipiasi iki šiol. Faktai apie indėlių atkūrimą: Santaupų atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas, kuris buvo priimtas 1997 m. birželio 5 d. 1998 metais buvo priimtas sprendimas atkurti indėlius, kurie buvo valstybiniuose bankuose: Lietuvos taupomajame, Lietuvos žemės ūkio ir Lietuvos valstybiname komerciniame bankuose. Atkūrimas buvo vykdomas Lietuvos taupomajame banke, informaciją apie indėlius kiti 2 bankai privalėjo perduoti šiam bankui iki 1997 m. lapkričio 1 d., o Taupomasis bankas pagal indėlininką, nepriklausomai tiek jis turėjo indėlio sąskaitų ir kokiame banke, jam atidarė tik vieną atkuriamąją sąskaitą. Taupomasis bankas vėliau, t.y. 2001 m. buvo privatizuotas, akcijas įsigijo "AS Hansapank", dalyvaujant strateginiam investuotojui "Swedbank". Nors Lietuvos valstybė akcijų šiame banke nebeturi, naujieji banko savininkai tęsia santaupų atkūrimo programą ir toliau bendradarbiauja su valstybės institucijomis santaupų atkūrimo klausimais. Pagal įstatymą atkuriami Lietuvos Respublikos piliečių ir asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, taip pat buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kurie negrįžo gyventi į Lietuvą, indėliai, sukaupti Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., jei šių indėlių likučiai  nėra sumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 dienos, draudimo sutarčių įmokos, sutaupytos Valstybinėje draudimo įstaigoje iki 1991 m. vasario 26 d. ir neišmokėtos gyventojams iki 1993 m. birželio 24 d., taip pat kitos lėšos. Šios lėšos atkuriamos nustatyta tvarka santykiu 1 litas už 1 turėtą rublį, o atkurtų santaupų suma yra ne didesnė kaip 6000 litų vienam gyventojui. Gyventojai į banką dėl santaupų atkūrimo galėjo kreiptis nuo 1997 m. spalio 15 d. iki 1998 m. kovo 31 d. Tie, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių iki 1998 m. kovo 31 d. nesikreipė į banką, gali kreiptis į Komisiją gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti. Komisija veikia nuo 1998 m. Pagrindinis  lėšų  šaltinis  santaupoms  atkurti yra Privatizavimo fonde sukauptos lėšos. Per daugiau nei 12 m. santaupų atkūrimo laikotarpį atkurtų santaupų įskaitymas į gyventojų banko sąskaitas vyko palaipsniui: gyventojai buvo suskirstyti į 4 indėlininkų grupes, o Vyriausybė nutarimu nustatydavo, nuo kurios datos kokia indėlininkų grupė pradeda disponuoti jiems priklausančiomis atkurtomis santaupomis. Per visą santaupų atkūrimo laikotarpį daugiausia gyventojams išmokėta atkurtų santaupų 1999 m. – 1 mlrd. 208 mln. litų, mažiausiai 2009 m. – 2 mln. litų ir per 2010 m. – 1 mln. litų. Pastaraisiais metais indėlininkų, besikreipiančių dėl santaupų atkūrimo skaičius ženkliai sumažėjo. 2008 m. į Komisiją kreipėsi 483 indėlininkai, 2009 m. – 515 indėlininkų, o 2010 m. – tik 250 indėlininkų. Santaupų atkūrimo klausimais Jus gali pakonsultuoti: Finansų ministerija, telefonu (8 5) 239 0241 (darbo dienomis) Bankas „Swedbank“, bendruoju numeriu 1884 Daugiau informacijos apie rublinių santaupų atkūrimą   Viešųjų ryšių skyrius www.finmin.lt090000018011211cMon, 17 Jan 2011 15:09:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001526Vilnius, sausio 17 d. Rytoj Briuselyje vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Europos Sąjungai nuo 2011 m. sausio 1 d. pirmininkaujanti Vengrija pristatys savo ECOFIN tarybos darbų programą, bus aptariami ES valstybių nacionalinių reformų programų projektai ir Metinė augimo apžvalga, kuria remiantis bus pradėtas įgyvendinti naujas makroekonominės politikos koordinavimo ES lygiu planas „Europos semestras“. Vengrijos programoje numatoma dirbti šiose srityse: stiprinti ekonominės politikos koordinavimą, daugiau dėmesio skiriant ES šalių ekonominės ir biudžetinės politikos priežiūrai; pradėti derybas dėl teisės aktų, reglamentuojančių krizių prevenciją finansų sektoriuje ir tobulinti reikalavimus bankų kapitalui; pradėti diskusijas dėl 2012 m. ES biudžeto bei kitos daugiametės finansinės programos; tobulinti bendrą PVM sistemą draudimo ir finansinėms paslaugoms bei direktyvą dėl specialios PVM schemos kelionių agentams. Šiame ECOFIN posėdyje bus aptariama Europos Komisijos parengta Metinė augimo apžvalga, pagal kurią bus pradėtas taikyti ES valstybių makroekonominės, biudžetinės ir struktūrinių reformų politikos koordinavimo ciklas, vadinamas „Europos semestru“. Tai nauja priežiūros ir derinimosi ES lygiu priemonė, kurią taikant bus įgyvendinamos Stabilumo ir augimo pakto ir „Europa 2020“ strategijos nuostatos. Metinėje augimo apžvalgoje pateikiama detali ES ekonominė analizė ir išvados dėl makroekonominės ir užimtumo situacijos: fiskaliniai ir makroekonominiai pokyčiai ir su jais susiję politikos iššūkiai euro zonoje ir ES; priemonės, galinčios turėti didžiausią teigiamą makroekonominį poveikį, kurių įgyvendinimą valstybės narės turėtų apsvarstyti per artimiausius dvejus metus. Šioje apžvalgoje pateikiamos ekonominės ir finansinės politikos rekomendacijos ES valstybėms narėms, akcentuojami prioritetai. Valstybės turės atsižvelgti į pateiktas rekomendacijas, rengdamos galutines stabilumo ir konvergencijos programas. ECOFIN susitikime bus aptariami ir ES valstybių nacionalinių reformų programų projektai (galutinės programos turės būti pateiktos š.m. balandžio mėnesį) pagal ES 2020 strategijoje iškeltus tikslus. Nacionalinės reformų programos – tai struktūrinių reformų planas, kuriame numatyta kaip užtikrinti makroekonominį ir viešųjų finansų stabilumą, teigiamus pokyčius darbo rinkoje ir socialinėje sferoje, kaip šalinti kliūtis ekonomikos augimui, didinti produktyvumą ir ūkio orientaciją į aukštos pridėtinės vertės veiklas ir prekybos sektorius. Taip pat šiame posėdyje bus apsikeista nuomonėmis dėl tolimesnių žingsnių po 2010 m. gruodžio 16-17 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo, kuriame buvo sutarta dėl ES sutarties pakeitimų, kuriais euro zonos valstybėms būtų  įkurtas nuolatinis krizės sprendimo mechanizmas. Posėdyje taip pat bus aptariamas 2010 m. spalio 27 d. paskelbtas Europos Komisijos Komunikatas dėl bendrosios rinkos, kuriame pateikiama 50 pasiūlymų, kaip turėtų būti stiprinimas vidaus rinkos veikimas ir piliečių pasitikėjimas ja. Siekiant skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą ir socialinę pažangą, siūlomi veiksmai visų rinkos dalyvių – įmonių, vartotojų ir darbuotojų – veiklos sąlygoms gerinti. Pasiūlymai suskirstyti į tris pagrindines grupes: „Greitas, tvarus ir tinkamas augimas įmonėms“,  „Pasitikėjimo atkūrimas bendrosios rinkos pagrindu laikant europiečius“, „Dialogas, partnerystė, įvertinimas – gero bendrosios rinkos valdymo įrankiai“. Europos Komisija, siekdama į diskusiją dėl šio dokumento įtraukti visus suinteresuotus asmenis, iki 2011 m. vasario 28 d. vykdo konsultacijas su valstybėmis narėmis, ekonominiais-socialiniais partneriais ir kitais visuomenės nariais. Be to, posėdyje planuojama aptarti Maltos veiksmus, siekiant sumažinti pernelyg didelį biudžeto deficitą (2010 m. vasarį buvo patvirtintos rekomendacijos Maltai siekiant ištaisyti pernelyg didelio biudžeto deficito situaciją iki 2011 m.). Taip pat numatoma apsikeisti nuomonėmis dėl euro įvedimo Estijoje praktinės patirties.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 www.finmin.lt090000018011190fFri, 14 Jan 2011 12:42:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001524Vilnius, sausio 14 d. Finansų ministerijos duomenimis per 2010 metus į nacionalinį biudžetą (be ES paramos) gauta 17 mlrd. 931,5 mln. Lt pajamų. Tvirtinant 2010 metų biudžetą planuota, kad 2010 m. į nacionalinį biudžetą įplauks 16 mlrd. 507 mln. Lt pajamų (t.y. gauta 1 mlrd. 424,5 mln. Lt  daugiau, negu buvo planuota). 2010 metais į nacionalinį biudžetą surinkta beveik 400 mln. litų mažiau pajamų nei 2009 metais (buvo surinkta 18 mlrd. 303 mln. litų), o tai yra gilaus ekonomikos nuosmukio 2008-2009 metais pasekmė. Mokesčių surinkimo mažėjimas 2010 metais lyginant su 2009 metais rodo ūkio restruktūrizaciją nuo mokesčiams intensyvių veiklų link mažiau intensyvių (nuo vartojimo link eksporto). Atkreipiame dėmesį, kad 2010 m. biudžetų pajamos buvo planuotos remiantis 2009 m. rugsėjo Finansų ministerijos centriniu ekonominių rodiklių scenarijumi, numatančiu 4,3 proc. BVP ūkio nuosmukį. Tačiau praėjusių metų vasarį įvertinus duomenis dėl eksporto augimo ir nuosaikesnio vartojimo smukimo, centrinis ūkio raidos scenarijus buvo pakeistas iš esmės: numatytas BVP augimas. Tad daugiau nei planuota pajamų gauta todėl, kad sparčiau gerėjo eksporto galimybės (daugiau 11 proc. smuko euro kursas dolerio atžvilgiu, pagerėjo ES ekonomikų augimas). Spartesnis eksporto atsigavimas stabilizavo nacionalines pajamas, kreditavimą, ir dėl to lėčiau traukėsi vartojimas. Visos papildomos pajamos skirtos viešųjų finansų deficitui – o tuo pačiu ir skolinimosi poreikiui, mažinti. Dėl to numatoma, kad 2010 metais valdžios sektoriaus deficitas bus apie 8 proc. BVP, vietoje 2009 metų rudenį planuoto 9,5 proc. BVP. Didžiausios nacionalinio biudžeto suplanuotos išlaidos 2010 metais (be ES paramos) buvo skiriamos švietimui – 5 mlrd. 660 mln. litų., socialinei apsaugai – 3 mlrd. 216 mln. litų sveikatos apsaugai – 2 mlrd. 310 mln. litų, ekonomikos sričiai – 2 mlrd. 218 mln. litų., viešąjai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 1 mlrd. 578 mln. litų. nacionalinio biudžeto lėšų. Valstybės biudžetas Per 2010 metus  į valstybės biudžetą (be ES paramos) gauta 14 mlrd. 533 mln. litų pajamų. Planuota, kad į valstybės biudžetą 2010 metais įplauks 13 mlrd. 378 mln. litų (į valstybės biudžetą gauta 1 mlrd. 155 mln. litų daugiau, negu buvo planuota). Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 2010 m. į valstybės biudžetą surinkta 19 mlrd. 878,2 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 5 mlrd. 345,2 mln. litų). Per 2010 m. daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio –  7 mlrd.294 mln. litų, buvo planuota surinkti – 6 mlrd. 77,9 mln. litų.  Galutinio vartojimo išlaidų nuosmukis, nors ir nuosaikesnis nei 2009 m. rudens scenarijuje, tačiau išlieka, todėl palyginti su praėjusiais metais PVM pajamų augimą lėmė  2010 m. taikomas  didesnis PVM tarifas ir pradėjęs sparčiai gerėti mokesčio administravimas. 2011 metų sausio 1 d. PVM permoka (verslo permokėtos PVM sumos biudžetui) sudarė 475 mln. litų ir per 2010 metus ji sumažėjo apie 375 mln. litų. PVM permokos mažėjimą lėmė priimtas palankus verslui sprendimas – nuo 2010 m. gegužės 1 d. nuo 100 000 iki 10 mln. litų padidinta riba, nuo kurios atsiranda prievolė mokėti avansinį PVM. Be to, 2010 m., kaip ir 2009-aisiais buvo siekiama vykdyti įsipareigojimus sąžiningai dirbančiam verslui operatyviau grąžinant permokėtas sumas. Per praėjusius metus 3 mlrd. 36,5 mln. litų pajamų gauta iš akcizų (už visas akcizines prekes). Buvo planuota – 3 mlrd. 257,4 mln. litų. 2010 metais didžiausias pajamų sumažėjimas yra iš pelno mokesčio. Pelno mokesčio per 2010 m. surinkta 953,9 mln. litų, planuota - 907,7 mln. litų (2009 metais buvo surinkta 1 mlrd. 707,6 mln. litų). Pelno mokestis, yra mokamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus – 2009 metais buvo mokamas dar už ikikrizinius 2008 metus. 2009-ieji buvo gilaus ekonominio sunkmečio metai, dėl to įmonės uždirbo mažiau pelno. Atitinkamai sumažėjo ir pelno mokesčio įplaukos 2010 metais. Valstybės biudžeto pajamos gyventojų pajamų mokesčio sudarė 916,6 mln. litų. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 3 mlrd. 470,9 mln. litų, buvo planuota – 3 mlrd. 308,8 mln. litų. Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 2390 008 www.finmin.lt09000001801113c1Wed, 12 Jan 2011 14:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001522Vilnius, sausio 12 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kad nuo š.m. gegužės 1 d. kasos aparatai turės būti naudojami prekiaujant maisto produktais pastatuose, patalpose, kioskuose ir autoparduotuvėse, o be kasos aparatų prekiauti maistu bus leidžiama tik ten, kur nėra fizinių sąlygų – lauke. Šio nutarimo įsigaliojimo data nustatyta būtent gegužės 1 d., Vyriausybei įgyvendinant savo sprendimą, kad visi pakeitimai, nustatantys naujus administracinius reikalavimus verslui, įsigaliotų tik du kartus per metus – gegužės 1 d. ir lapkričio 1 d., juos paskelbiant ne vėliau kaip 3 mėn. iki įsigaliojimo datos. Taip sudaromos sąlygos ūkio subjektams lengviau susekti visus pokyčius teisės aktuose bei tinkamai pasiruošti jų įgyvendinimui. Taip pat numatyta kompensuoti visas arba dalį kasos aparato įsigijimo išlaidų, priklausomai nuo kasos aparato įsigijimo laikotarpio – atskiras sprendimas dėl to bus pateiktas iki vasario mėnesio. Numatoma, kad kompensavimo tvarka galios iki šių metų pabaigos. Taip pat nutarta, kad Finansų ministerija supaprastins gyventojų, besiverčiančių individualia veikla ir naudojančių kasos aparatus buhalterinės apskaitos tvarką ir iki balandžio mėnesio įvertins kitas galimybes dar labiau sumažinti administracinę naštą kasos aparatų eksploatavimo srityje. Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodę pranešimai, kad kasos aparatai nustoja veikti esant nulinei temperatūrai, nėra teisingi, kadangi techninės charakteristikos garantuoja, kad kasos aparatai gali būti naudojami esant -10°C temperatūrai. Tuo tarpu pagal taisykles bus reikalaujama juos naudoti tik patalpose, o ne lauko sąlygomis. Nauja kasos aparatų naudojimo tvarka užtikrins didesnį verslo skaidrumą, geresnę pajamų apskaitos kontrolę, sudarys galimybę tiksliai fiksuoti gautas pajamas ir kartu užkirs kelią nereglamentuotai, šešėlinei veiklai, bei geriau apsaugos vartotojų teises. Prekybininkams bus taikomi supaprastinti reikalavimai – dėl ne savo vardu registruotų aparatų naudojimo, jų registravimo, kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo, kt. *** Kas bus įvedus naują kasos aparatų naudojimo tvarką? Pateikiame atsakymus į pagrindinius klausimus: Ar pradėjus naudoti kasos aparatą, reikės mokėti PVM? Kasos aparatai savaime nesukuria prievolės mokėti PVM. PVM mokėtoju tampama pasiekus 100 tūkstančių litų ribą, o statistiniai deklaracijų duomenys teigia, kad gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkstančių litų per metus. Taigi, jiems iki šios PVM mokėtojo registracijos ribos dar toli, ir žinoma, dėlto jiems nereikės mokėti PVM.  Ar bus privaloma papildoma sudėtinga apskaita? Priešingai, Finansų ministerija parengs supaprastintą gyventojų, kurie naudoja kasos aparatus pajamų ir išlaidų apskaitos tvarką - jiems nebereiks ranka pildyti pajamų ir išlaidų žurnalų, o pakaks kasos aparato atspausdintos dienos ataskaitos Kokie bus supaprastinimai prekiautojams, naudojantiems kasos aparatus? Siekiant sumažinti administracinę naštą, individualia veikla besiverčiantis gyventojas, sudaręs rašytinę naudojimosi kasos aparatu sutartį, galės naudoti kito ūkio subjekto vardu užregistruotą kasos aparatą, kurio nereikės perregistruoti, tik reikės apie sudaryta sutartį informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. O iki šiol kasos aparatą galėjo naudoti tik tas ūkio subjektas, kurio vardu jis užregistruotas. Be to, bus taikomi ir kiti supaprastinti reikalavimai – dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų vietoje. Taip pat mokesčių inspekcijai suteikiama teisė nustatyti dar liberalesnę tvarką dėl kasos operacijų žurnalo ir pinigų laikymo kasos operacijų atlikimo vietoje. Ar turguje bus galima derėtis? Kasos aparatas skirtas tik paimtų grynų pinigų fiksavimui, tad jokiu būdu negalima teigti, kad turguose nebebus galima derėtis - tiesiog pardavėjas atspausdins kasos čekį tik tokiai sumai, kiek realiai gavo pinigų. Ar reikės steigti individualias įmones bei mokėti kitus mokesčius? Dėl kasos aparato naudojimo nekeičia jokios mokestinės prievolės ar veiklos formos – pajamų mokestis, socialinio ir sveikatos draudimo įmokos ir toliau bus fiksuotų dydžių, nes kaip jau minėta, daugumos gyventojų, kurie pagal verslo liudijimą užsiima prekyba prekyvietėse, vidutinės deklaruojamos pajamos iš prekybos nesiekia 25 tūkstančių litų per metus. Ar bus taikomos išimtys? Ir toliau bus taikoma išimtis žmonėms, kurie prekiauja smulkiame ūkyje ar namų valdoje išaugintais žemės ūkio produktais.  Kasos aparatai neveikia šaltame ore, tai kaip reikės juos naudoti? Dėl to neverta nuogąstauti, techninės charakteristikos garantuoja, kad kasos aparatai gali būti naudojami esant -100C temperatūrai, tuo tarpu pagal taisykles reikalaujama juos naudoti tik patalpose, o ne lauko sąlygom. Dėl kasos aparatų naudojimo, pabrangs produkcija ir smulkūs prekiautojai negalės konkuruoti su stambiaisiais? Kasos aparatų įsigijimas bus kompensuojamas, o jų naudojimas neturi įtakos prekių kainodarai, nes tai tik priemonė, kuri registruoja grynųjų pinigų gavimą ir taip suteikia skaidrumo verslui bei naudos pirkėjui. Jokių naujų mokestinių pasekmių prekiautojams maisto produktais neatsiranda.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 www.finmin.lt0900000180111014Tue, 11 Jan 2011 15:07:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001520Ryga, sausio 11 d. Baltijos šalių finansų ministrai pažymi, kad ekonomikos atsigavimas visose trijose Baltijos valstybėse vyksta sparčiau nei tikėtasi. Tolesnis ūkio augimas šiose šalyse didžia dalimi priklausys nuo pasaulio ir  ES ekonomikų raidos.  Latvijos, Lietuvos ir Estijos finansų ministrai Andris Vilks, Ingrida Šimonytė ir Jürgen Ligi  šiandien Rygoje(Latvijos Respublika) dalyvavo metiniame Baltijos valstybiųfinansų ministrų susitikime. Finansų ministrai aptarė fiskalinės politikos klausimus, biudžetų vykdymą ir planus bei fiskalinio konsolidavimo priemones ir pabrėžė, kad svarbu tęsti struktūrines reformas. Baltijos šalys patvirtino pasiryžimą ir ateityje laikytis fiskalinės drausmės, siekdamos užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Finansų ministrai pabrėžė Baltijos šalių glaudesnio bendradarbiavimo mokesčių srityje būtinybę nuolat keičiantis informacija. Kadangi Latvijoje buvo įvestas finansinio stabilumo mokestis, susitikime apsikeista nuomonėmis dėl bankų apmokestinimo. Baltijos šalių finansų ministrai pritaria, kad mokestis finansų įstaigoms užtikrina sąžiningą mokesčių naštos pasidalijimą ir sukuria paskatas sisteminei rizikai valdyti. Susitikimo metu finansų ministrai taip pat aptarė Europos Sąjungos paramos įsisavinimo svarbą skatinant ekonomiką bei sutarė ekspertiniu lygmeniu keistis patirtimi viešųjų pirkimų srityje. Ministrai taip pat pažymėjo, kad aktyvesnis finansinės inžinerijos (kreditų, paskolų ir rizikos kapitalo) priemonių naudojimas gali veiksmingai prisidėti prie ūkio plėtros. Finansų ministrė I. Šimonytė susitikime pristatė valstybės turto valdymo reformos pradžią Lietuvoje. Baltijos šalių finansų ministrai sutarė ir toliau plėtoti bendradarbiavimą, įgyvendinant valstybės turto valdymo reformas Baltijos valstybėse.  Baltijos šalių finansų ministrų susitikimas rengiamas kasmet vienoje iš trijų Baltijos šalių rotacijos principu. Kitas susitikimas vyks Lietuvoje.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2194 449 www.finmin.lt090000018010eae1Thu, 30 Dec 2010 13:34:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001514Vilnius, gruodžio 30 d. Artėjant naujiems biudžetiniams metams Finansų ministerija primena  2011-ųjų viešųjų finansų pajamas ir išlaidas. Valstybės (įskaitant nacionalinio biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo) išlaidos 2011 metais sudarys daugiau kaip 36 mlrd. litų. Beveik 70 proc. visų viešųjų išlaidų teks trims sritims: socialinei apsaugai – 14 mlrd. 502 mln. litų (40,1 proc. visų išlaidų), švietimui – 5 mlrd. 559 mln. litų (15,4 proc. visų išlaidų) ir sveikatos apsaugai – 4 mlrd. 597 mln. litų (12,7 proc. visų išlaidų). Kitais metais valstybė numato gauti apie 31 mlrd. litų pajamų. Iš socialinio draudimo įmokų numatoma gauti 10 mlrd. 463 mln. litų (apie 34 proc. visų pajamų), pridėtinės vertės mokesčio arba PVM - 8 mlrd. 259 mln. litų (apie 27 proc. visų pajamų), Gyventojų pajamų mokesčio - 3 mlrd. 666 mln. litų (beveik 12 proc. visų pajamų). 2011 m. viešųjų finansų deficito uždavinys - 5,8 proc. BVP. 2011 metų nacionalinio biudžeto (kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus) pajamos sudarys 19 mlrd. 907,8 mln. litų, o išlaidos sudarys 22 mlrd. 468 mln. litų. 2011 metais „Sodros“ biudžeto išlaidos sudarys 13 mlrd. 576 mln. litų (iš jų 2 mlrd. 407 mln. litų bus pervesta į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą), pajamos - 10 mlrd. 943 mln. litų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kurio pagrindinės pajamas sudaro valstybės biudžeto asignavimai, „Sodros“ bei VMI administruojamos įmokos, 2011 metų biudžeto pajamos ir išlaidos yra po 4 mlrd. 169 mln. litų. 2011 m. valstybė taip pat numato panaudoti ir 6 mlrd. 922,4 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų, kurios ir toliau bus naudojamos investicijoms visose ūkio srityse bei pasieks visus Lietuvos regionus.Didžiausia šių lėšų dalis – 4 mlrd. 748 mln. litų – bus skiriama ekonomikai.Pastarosios lėšos bus investuojamos į projektus, skirtus smulkiojo ir vidutinio verslo bei eksporto skatinimui, transporto infrastruktūros modernizavimui, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, skatinančiai ūkio konkurencingumą. Daugiau informacijos apie 2011 metų biudžetą rasite Finansų ministerijos interneto svetainėje   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018010ea06Wed, 29 Dec 2010 13:41:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001513Vilnius, gruodžio 29 d. Už 2010-uosius ir vėlesnius metus individualia veikla užsiimantys asmenys mokės tris kartus mažesnį gyventojų pajamų mokestį – daugumai veiklos rūšių jis sumažintas nuo 15 proc. iki 5 proc. Toks ženkliai mažesnis mokestis, mokamas metų pabaigoje tik nuo realiai gaunamų pajamų, kai nereikia įregistruoti jokios įmonės – tai daug patrauklesnis būdas nei verslo liudijimas, už kurį reikia mokėti fiksuotą, nuo rezultato nepriklausantį  mokestį. Kartu tai – gera alternatyva individualiai įmonei, kuri yra juridinė forma, likusi iš praeities, kai įmonė tebuvo vienintelis būdas (be verslo liudijimo) imtis verslo. Ši alternatyvi galimybė turėtų paskatinti individualia veikla užsiimančių žmonių iniciatyvumą. Kartu tai paskata ir tiems, kurie norėtų užsiimti tokia veikla, bet dvejoja, nes nežino, kaip seksis. Iki šiol gyventojų pajamų mokestis nuo pajamų, gautų vykdant individualią veiklą, buvo mokamas dvejopai – deklaruojant veiklos rezultatą ir mokant nuo jo 15 proc. pajamų mokestį arba įsigyjant verslo liudijimą, jeigu jis tokios rūšies veiklai išduodamas. Pastaruoju atveju pajamų mokestis yra fiksuotas, o jo dydį nustato savivaldybių tarybos. Nors fiksuoti mokesčiai gali atrodyti patraukliai dėl savo paprastumo, visgi yra keli su tuo susiję nepatogumai. Visų pirma, tokie mokesčiai turi būti sumokami iš anksto. Antra, fiksuoti mokesčiai nepriklauso nei nuo to, kiek vykdant veiklą gaunama pajamų, nei kiek patiriama išlaidų, dažnas verslo liudijimo turėtojas „permoka“ mokesčius, lyginant su realiu pelnu, kurį uždirba iš veiklos. Tačiau vis dar nėra populiaru vietoje verslo liudijimo rinktis pažangesnę ir dažnu atveju pajamas labiau atitinkančią mokesčių sumokėjimo formą – kartą per metus deklaruojant pajamas ir sumokant mokesčius nuo realaus veiklos pelno. Praktiškai tam tereikia Valstybinėje mokesčių inspekcijoje užregistruoti savo veiklą, t.y. užpildyti prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą, po ko išduodama Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma. Be to, gyventojas gali vykdyti individualią veiklą pagal pažymą jos visiškai neribojant (išskyrus atvejus, kai veiklos vykdymui būtina įsteigti įmonę), tuo tarpu sumokėti mokestį įsigyjant verslo liudijimą galima tik nuo tam tikrų veiklos rūšių pajamų, dažnais atvejais  nesuteikiant teisės paslaugas teikti juridiniams asmenims.    Paskata imtis individualios veiklos Siekiant paskatinti tokį pasirinkimą, o taip pat padrąsinti turinčius gerą verslo idėją, bet dvejojančius, ar imtis individualios veiklos, pajamoms iš individualios veiklos buvo nustatytas 5 procentų pajamų mokesčio tarifas, kuris taikomas 2010 m. ir vėlesniais metais gautoms pajamoms. Šis tarifas taikomas pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo. Nuo 2010-ųjų metų smulkių įmonių uždirbtam pelnui yra taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Nors akcininkams išmokami dividendai apmokestinami papildomai, tačiau nuo jų , skirtingai nei nuo individualios veiklos pajamų, nėra mokamos socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokos, o maksimali tokios įmonės akcininko privalomų mokėjimų našta siekia 24 proc. Atsižvelgiant į tai, kad individualios veiklos apyvartos beveik visada mažesnės nei smulkių įmonių apyvartos riba, iki kurios taikomos lengvatos (0,5 mln. litų), nustačius individualios veiklos pajamoms 5 proc. pajamų mokesčio tarifą, sudarytos deramos paskatos gyventojams, norintiems vykdyti veiklą nesteigiant įmonės, nes pajamų mokesčio ir socialinio bei sveikatos draudimo įmokų našta sudarytų taip pat apie 24 proc. realaus veiklos pelno, o tiek veiklos įregistravimas, tiek apskaitos reikalavimai individualios veiklos atveju yra paprastesni nei įmonėms. Primename, kad mokėdamas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas individualios veiklos vykdytojas, skirtingai nuo smulkios įmonės akcininko, įgyja ir atitinkamas socialines garantijas ir teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, be to, augant veiklos pelnui dėl taikomų įmokų „lubų“, mokesčio našta gali net sumažėti. Šiuo metu galiojantis 15 proc. pajamų mokesčio tarifas nesikeis tik vadinamosioms „laisvosioms profesijoms“ (teisininkai, konsultantai, apskaitininkai ir pan.), kadangi tokio pobūdžio veikla pagal savo ekonominį turinį yra pakaiti darbo santykiams ir todėl turėtų būti lyginama su pajamų iš darbo santykių apmokestinimu, kad mokesčiai nelemtų dirbtino darbo santykių keitimo civiliniais santykiais. Kartu derėtų priminti, kad nuo 2010 m. įsigaliojus pajamų mokesčio*, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo tvarkos pakeitimams, taikomiems visai individualiai veiklai, šiai profesinei veiklai taikoma mokesčių našta ir šiuo metu yra  palankesnė nei darbo santykiams. Mokesčio tarifas taipogi nesikeis ir pajamoms iš nekilnojamojo turto operacijų: pajamos iš tokio turto prekybos ar nuomos jokiais atvejais nebelaikomos individualios veiklos pajamomis ir apmokestinamos taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Tačiau pažymėtina, kad visam nekilnojamajam turtui bus taikoma mokesčio lengvata, jeigu turtas parduodamas išlaikius jį ilgiau kaip 5 metus (iki šiol lengvata taikyta tik neindividualios veiklos turtui), o gyvenamojo būsto perleidimui ir toliau bus taikomos iki šiol taikytos lengvatos. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt * Finansų ministerija primena, kad gyventojai, užsiimantys individualia veikla, jau šiuo metu  apskaičiuodami savo apmokestinamąsias pajamas turi galimybę nurašyti 30 proc. jų į veiklos sąnaudas be jokių pagrindžiančių dokumentų ir pajamų mokestį mokėti nuo 70 proc. pajamų. Didesnei nei 30 proc. pajamų daliai nurašyti į sąnaudas reikia pagrindžiančių duomenų, o tokioms sąnaudoms priskiriamos ne tik veiklai reikalingos žaliavos, darbo priemonės, bet ir „Sodros“ mokesčiai, PSD įmokos, kita.090000018010e0f2Mon, 27 Dec 2010 14:31:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001511Vilnius, gruodžio 27 d. Baigėsi pusmetį trukęs ES finansuojamas Dvynių projektas, kurio metu Lietuva perdavė savo sukauptą patirtį Europos Sąjungos lėšų valdymo srityje Makedonijos valstybės institucijoms. Europos Komisijos delegacija Makedonijoje šį projektą įvardijo, kaip vieną sėkmingiausių ES lėšomis finansuotų projektų Makedonijoje. „Tikimės, kad sėkmingai įgyvendintas ir sulaukęs aukščiausių vertinimų projektas, galės būti impulsu tolimesniam įvairiapusiam Lietuvos ir Makedonijos bendradarbiavimui“, – taip projekto rezultatus apibendrino projekto užbaigimo konferencijoje dalyvavęs Finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas. Dėl galimybės įgyvendinti 200 tūkst. eurų vertės Dvynių projektą „Gebėjimų stiprinimas siekiant per Centrinį finansavimo ir sutarčių departamentą ir Nacionalinį fondą tinkamai valdyti ES fondus ir IPA“ Lietuva varžėsi su Rumunijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Bulgarijos institucijomis. Įgyvendintas projektas yra pirmasis Dvynių projektas, kurį savarankiškai įgyvendino Finansų ministerijos ir CPVA ekspertai. Projekte dalyvavo 11 žmonių – iš jų –  2 Finansų ministerijos ir 9 CPVA  darbuotojai. Finansų ministerijos ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertų darbas, siekiant padėti Makedonijai pasiruošti Europos Sąjungos paramos valdymui decentralizuotu būdu, pranoko Makedonijos valstybės institucijų ir Europos Komisijos delegacijos lūkesčius. Dvynių projektas - viena iš ES priemonių, padedančių šalims kandidatėms ir naujoms ES šalims integruotis į Europos Sąjungą. Tokių projektų metu institucijos iš skirtingų valstybių dirba kartu tam, kad jauna ES šalis perimtų iš Sąjungos senbuvės sukauptą darbo patirtį.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt  090000018010cd9dTue, 21 Dec 2010 11:38:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001499Vilnius, gruodžio 21 d. Šiandien Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2011 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, kuriam Seimas pritarė gruodžio 9 d. Numatoma, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių biudžetų) pajamos be ES ir kitos finansinės paramos lėšų (6 mlrd. 922,4 mln. litų) sudarys 19 mlrd. 907,8 mln. litų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 26 mlrd. 830,2 mln. litų. 2011 metais nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos ir kitos finansinės paramos lėšų sudarys 22 mlrd. 468 mln. litų, o 2011 metų nacionalinio biudžeto asignavimai su ES ir kitos finansine parama – 29 mlrd. 390,4 mln. litų. Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2011 metais sudarys 16 mlrd. 897,8 mln. litų, o išlaidos be ES paramos lėšų sudarys - 19 mlrd. 458 mln. litų. Su ES prama 2011 m. valstybės biudžeto pajamos sudarys 23 mlrd. 820,2 mln. litų, o išlaidos - 26 mlrd. 380,4 mln. litų. Informacija apie 2011 metų biudžetą090000018010bf8eFri, 17 Dec 2010 09:46:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_0015072010 m. III ketvirčio užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad Lietuvoje įvyko darbo rinkos ciklo lūžis - Beveridžo kreivė pakeitė kryptį. Toks ankstyvas darbo rinkos kilimas yra neįprastas, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus dvejiems metams nuo bendrojo vidaus produkto augimo pradžios. Beveridžo kreivė, rodanti darbo rinkos būklę, patikimo išankstinio rodiklio reputaciją įgijo, kai pirmoji pranešė apie artėjantį ūkio nuosmukį. Beveridžo kreivės pokyčiai 2007 metų pabaigoje buvo pirmi išankstiniai duomenys, patikimai įspėję apie ūkio ciklo lūžį ir artėjančią nuosmukio pradžią Lietuvoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse. Beveridžo kreivės pokyčius Lietuvoje lėmė išaugusi darbo vietų pasiūla ir didesnis užimtumo lygis. Šių metų III ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius (neatsižvelgus į sezoniškumą) Lietuvoje išaugo net 36 proc. (prieš metus – mažėjo 5,1 proc., prieš dvejus metus – augo 11,8 proc.). Palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, užimtumo lygis (neatsižvelgiant į sezoniškumą) 2010 m. III ketvirtį Lietuvoje išaugo 1,8 proc. punkto (paskutinį kartą panašus ketvirtinis augimas užfiksuotas tik 2007 m. II ketvirtį – 1,5 proc. punkto). Norėdami pamatyti didesnį vaizdą, spauskite ant paveikslėlio Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys Grafikas rodo, kad Lietuvoje nuo 2005 m. pradžios iki 2007 m. III ketvirčio ekonomikos ciklas buvo pakilimo fazėje, tuo tarpu nuo 2007 m. IV ketvirčio cilko pakilimo fazę pakeitė nuosmukio fazė. Beveridžo kreivės krypties pasikeitimas 2010 m. III ketvirtį rodo ūkio ciklo grįžimą į pakilimo fazę. Beveridžo kreivės, rodančios darbo rinkos būklę, 2010 m. III ketv. Lietuvoje ir nuo 2010 m. II ketv. Latvijoje ir Estijoje keičia kryptis. Tai rodo Baltijos šalių ūkio ciklų fazių kaitą ir signalizuoja apie recesijos pabaigą darbo rinkoje. Norėdami pamatyti didesnį vaizdą, spauskite ant paveikslėlio Šaltinis: Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų duomenys Baltijos šalių Beveridžo kreivės rodo, kad 2007 m. Lietuvos ir Estijos ūkio ciklai iš pakilimo į nuosmukio fazę perėjo tuo pat metu – IV ketvirtį, o Latvijos – 1-2 ketvirčiais anksčiau. Tačiau iš nuosmūkio fazės į pakilimo fazę Lietuvos ūkio ciklas perėjo 2010 m. III ketvirtį – 1 ketvirčiu vėliau nei Estijos ir Latvijos. Norėdami pamatyti didesnį vaizdą, spauskite ant paveikslėlio Šaltinis: Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų duomenys Iš dalies dėl žemos palyginamosios bazės laisvų darbo vietų skaičiaus metinis augimo tempas Baltijos valstybėse šių metų III ketvirtį buvo labai aukštas – 18,9 proc. Estijoje, 20,4 proc. Latvijoje ir net 45,3 proc. Lietuvoje. O šių metų III ketvirtį, palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, laisvų darbo vietų skaičius (neatsižvelgus į sezoniškumą) Lietuvoje išaugo net 36 proc. (prieš metus – mažėjo 5,1 proc., prieš dvejus metus – augo 11,8 proc.), Latvijoje – 26 proc. (prieš metus – mažėjo 16,8 proc., prieš dvejus metus –  mažėjo 36,3 proc.), Estijoje - 11,6 proc. (prieš metus – 20,7 proc., prieš dvejus metus – 1,9 proc.). Norėdami pamatyti didesnį vaizdą, spauskite ant paveikslėlio Šaltinis: Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos tarnybų duomenys Nepaisant to, kad užimtumo lygis Lietuvoje ir Estijoje 2010 m. III ketvirtį dar buvo atitinkamai 1,9 proc. punkto ir 1,3 proc. punkto žemesnis nei prieš metus (Latvijoje jau buvo 0,8 proc. punkto aukštesnis), visose trijose valstybėse jis buvo aukščiausias šiais metais. Palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, užimtumo lygis (neatsižvelgiant į sezoniškumą) 2010 m. III ketvirtį Lietuvoje išaugo 1,8 proc. punkto (paskutinį kartą panašus ketvirtinis augimas užfiksuotas tik 2007 m. II ketvirtį – 1,5 proc. punkto), Estijoje – 2,7 proc. punkto (paskutinį kartą žymesnis ketvirtinis augimas užfiksuotas 2006 m. II ketvirtį – 1,4 proc. punkto), Latvijoje – 1,7 proc. punkto, tačiau Latvijoje užimtumo lygis žymiai augo ir šių metų II ketvirtį (1,2 proc. punkto).   Daugiau informacijos Tel. (8 5) 2390 008 www.finmin.lt090000018010b2edMon, 13 Dec 2010 15:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001503Gruodžio 13 d. Gruodžio pradžioje balsavę internautai paskelbė savo verdiktą – išrinkti geriausi Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojami projektai. Šiandien vykusiame renginyje “ES paramos kontaktų mugė 2010” daugiausiai balsų surinkusių projektų vykdytojams buvo įteikti apdovanojimai. Tai stiklinės statulėlės „Europos burės", simbolizuojančios padėką už aktyvumą ir pastangas kurti geresnę Lietuvą. Finansų ministerijos kartu su kitomis ES struktūrinę paramą administruojančiomis institucijomis rengiamuose rinkimuose „Europos burės 2010“ dalyvavę projektai iš viso surinko daugiau nei 31 tūkst. internetinio portalo “Delfi” lankytojų balsų. Rinkimų favoritu tapo gyvybę gelbstinčios rankos – tai Lietuvos kardiologų draugijos vykdomas projektas „Šiuolaikinės pradinės ir specializuotos kardiologinės pagalbos sistemos diegimas bei personalo įgūdžių lavinimas pagal naujausius medicinos standartus“ surinko 2300 balsų. Pagal surinktų balsų skaičių (2126) antrąją vietą pelnė projektas, sugebėjęs pažaboti krizę statybų sektoriuje. Tai statybų bendrovės „Duventa“ mokymų projektas, skirtas konkurencingumo ir prisitaikymo prie rinkos pokyčių didinimui. Kiek daugiau nei 2 tūkst. balsų surinko sparčiai atsinaujinančio vaikų darželio „Pelėdžiukas“ kuriamas šviesus vaiko pasaulis, kuriame mažasis augs ir tobulės kaip kūrybinga, aktyvi ir išradinga asmenybė. Taip pat didelio internautų dėmesio sulaukė ir Šakių ligoninės projektas, skirtas pastato renovacijai bei energijos išteklių taupymui (1964 balsai). Geriausiais ES struktūrinių fondų finansuojamais projektais, kurie sudėtingu ekonominiu periodu prisidėjo kuriant gražesnį ir patogesnį gyvenimą Lietuvoje buvo išrinkti: Nominacijoje „Europos burės“ už sveikesnį žmogų – Lietuvos kardiologų draugijos projektas „Šiuolaikinės pradinės ir specializuotos kardiologinės pagalbos sistemos diegimas bei personalo įgūdžių lavinimas pagal naujausius medicinos standartus“. Projekto metu sukurta mokomoji programa, organizuojami praktiniai mokymai, seminarai ir paskaitos gerina gydytojų, slaugytojų ir visuomenės kompetenciją ir įgūdžius, padėsiančius mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo širdies išeminės ligos.   Nominacijoje „Europos burės“ už mokslą ir inovacijas – UAB „Eldes“ projektas „Belaidžių elektros prietaisų sukūrimas“. Tokie prietaisai naudojami diegiant „protingo“ namo ir intelektualios apsaugos sistemas, kurios leis taupyti energiją, gyventi saugiai ir patogiai. Nominacijoje „Europos burės“ už aplinkos tausojimą – Šilutės rajono savivaldybės projektas „Šyšos upės vagos išvalymas ir senvagės valymo darbai Šilutės mieste“. Sekli ir dumblėta upė sulaukė pagalbos – valomas jos dugnas, siurbiamas dumblas, taip pat tvarkoma senvagė: platinama kilpa, formuojamas kraštovaizdis. Nominacijoje „Europos burės“ už elektroninę pažangą – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektas „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti ir gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“. Vieningo skaitytojo pažymėjimo, galiojančio visose viešosiose bibliotekose sukūrimas leis ne tik užsakyti dokumentus internetu, apmokėti už suteiktas paslaugas, bet ir grąžinti juos net ir nedirbant bibliotekai – tai keli pagrindiniai sprendimai, kurie bibliotekoms leis lankytojus aptarnauti greičiau ir paprasčiau. Nominacijoje „Europos burės“ už gražesnę aplinką – Marijampolės savivaldybės administracijos projektas „Kompleksinis J. Basanavičiaus aikštės viešųjų erdvių sutvarkymas“. Po rekonstrukcijos J. Basanavičiaus aikštė nušvito naujomis spalvomis: žvilga kelių spalvų granito grindinys, kurį apšviečia modernūs šviestuvai, gyvybės įkvepia pasodinti nauji medžiai, pailsėti kviečia patogūs suoleliai, jaukumo ir žavesio suteikia fontanas. Nominacijoje „Europos burės“ už šiltesnį gyvenimą – viešosios įstaigos Šakių ligoninės projektas „Šakių ligoninės pastatų renovacija, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą (I etapas)“. Šakiečiams dabar sirgti bent kiek maloniau, o darbo sąlygos pagerėjo ir gydytojams. Po renovacijos sutaupoma bent trečdalis energijos, skirtos šilumai, apšvietimui ir kitoms būtinoms reikmėms. Nominacijoje „Europos burės“ už turiningą laisvalaikį – Vilniaus universiteto projektas „Vilniaus universiteto Architektūrinio ansamblio varpinės tvarkomieji statybos darbai“. Varpinės, aukščiausio senamiesčio pastato, paslaptys jau kitų metų pradžioje atsivers visuomenei. Čia įsikurs Mokslo muziejaus ekspozicijos, bus įrengta vienintelė Lietuvoje Fuko švytuoklė, o į padangėse įrengtą apžvalgos aikštelę kels stiklinis liftas. Nominacijoje „Europos burės“ už pažangų švietimą – Vilniaus rajono Pagirių vaikų darželio „Pelėdžiukas“ projektas „Vilniaus r. Pagirių k. vaikų darželio „Pelėdžiukas“ modernizavimas siekiant atnaujinti įstaigos įrangą bei suremontuoti patalpas“. Erdvė darželyje yra viena iš vietų, kur ugdytojas gali atskleisti mažųjų poreikius ir pakreipti juos reikiama linkme, sudarydamas sąlygas augti kūrybingai, aktyviai ir išradingai asmenybei. Tokią erdvę kuria darželis „Pelėdžiukas“. Nominacijoje „Europos burės“ už socialinės integracijos skatinimą– Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centro projektas „Darbo link“ – tarpininkavimo paslaugų įdarbinant asmenis su klausos negalia plėtra“. Šio projekto metu žmonėms su klausos negalia padeda tarpininkai, kurie užmezga kontaktus su darbdaviais, vertėjauja pokalbyje, užpildo dokumentaciją. Nominacijoje „Europos burės“ už saugesnius kelius – Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos projektas „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, I etapas“. Trylika itin avaringų sankryžų rekonstravus į žiedines sankryžas, iki minimumo sumažinta galimybė pakliūti į skaudžią avariją ir nukentėti, tuo pačiu ženkliai pagerintas ir estetinis vaizdas. Taip pat nutiesta ir rekonstruota beveik 19 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų. Nominacijoje „Europos burės“ už darbo vietas – UAB „Duventa“ projektas „UAB „Duventa“ konkurencingumo ir prisitaikymo prie rinkos pokyčių didinimas, tobulinant visų lygių darbuotojų profesinę kvalifikaciją, specialiuosius ir bendruosius įgūdžius“. Jei kam ir kliuvo užklupus sunkmečiui, tai labiausiai statybininkams, tačiau „Duventos“ kolektyvas sunkiomis sąlygomis ne tik kad nesusitraukė, bet dar ir pagausėjo. Paslaptis – darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir persikvalifikavimas ES lėšomis. Nominacijoje „Europos burės“ už kuriantį verslą – Viešosios įstaigos Kauno regioninis inovacijų centras projektas „Jaunųjų verslininkų kūrybiškumo ir inovatyvumo ugdymo erdvė (JUVENE)“. Specialiai sukurtame internetiniame puslapyje galima teikti net beprotiškiausias idėjas verslui kurti ir, jei jos ras pakankamai palaikymo, suburta ekspertų komanda padarys viską, kad idėjos autorius taptų tikru verslininku – suteiks jam reikalingų žinių, padės rasti rėmėjų. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama daugiau nei 3800 projektų, dalinai finansuojamų 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, o bendra šių projektų vertė siekia beveik 19 mlrd. litų. Iš viso 2007-2013 m. periodu Lietuvai numatyta skirti per 23 mlrd. litų iš ES struktūrinių fondų. Iki šiol įgyvendinamiems šio periodo projektams jau išmokėta 6,6 mlrd. Lt lėšų iš ES fondų ir nacionalinio biudžeto. Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376090000018010a772Thu, 09 Dec 2010 10:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001497Vilnius, gruodžio 9 d. Beveik 17 tūkst. DELFI skaitytojų dalyvavo apklausoje, kaip mažinti šalies biudžeto deficitą, ir daugiau nei 3 tūkst. sudarė savo valstybės 2011 metų biudžetą tris savaites trukusio Finansų ministerijos ir interneto vartų DELFI bendro projekto metu. Projekto užduotis buvo sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, siekiant, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų), o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis, būtų kuo mažesnis. Tą buvo galima daryti mažinant biudžeto išlaidas pateiktoje lentelėje, sudarytoje pagal finansuojamas sritis. Labiausiai – 26 proc. – skaitytojai siūlė mažinti išlaidas Seimo kanceliarijai, bei Ministro Pirmininko tarnybai (22 proc.) Pagal konkrečias sritis, skaitytojų nuomone, taip pat reikėtų mažinti valdžios institucijų valdymo bei gynybos išlaidas. 20 proc. išlaidas mažinti siūloma ir „Sodros“ administracijai, 18 proc. – Prezidento kanceliarijai, 17 proc. – Krašto apsaugos programoms. Panašios tendencijos buvo stebimos  ir praėjusiais metais. „Matyt tai jau klausimas sociologams, kodėl ir vėl labiausiai išlaidos buvo mažinamos Prezidentūrai, Seimui ir Ministro Pirmininko tarnybai, kurių finansavimas absoliučiom sumom yra tikrai nedidelis viso biudžeto kontekste, o be to, lyginant su 2008 metais yra sumažėjęs beveik perpus“ – sakė finansų ministrė. „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys mano, kad tokius gyventojų sprendimus lemia požiūris į institucijas“, - rašo DELFI apibendrindama projekto rezultatus. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „šiuo metu yra pasiektas nepasitikėjimo Seimu rekordas, pusė žmonių norėtų sumažinti Seimo narių skaičių, taigi nors valstybės mastu išlaidos šiai institucijai nėra didelės, tačiau žmonėms, anot jo, vis tiek tai atrodo dideli pinigai“. Skaitytojai finansavimo beveik nekeistų gydymo paslaugoms ir paliktų 99 proc. suplanuotų išlaidų – 1,5 mlrd. litų, tiek pat keistųsi ir išlaidos bendrojo lavinimo mokykloms bei ikimokyklinėms įstaigoms. 98 proc. kitiems metams Vyriausybės suplanuotų lėšų skaitytojai paliktų ir pensijoms, vaikų, suaugusių, pagyvenusių, žmonių su negalia globos įstaigoms, pedagogų, sveikatos priežiūros įstaigų, kultūros darbuotojų atlyginimams, energetikos programoms. Vienintelė eilutė, kuriai siūloma numatyti daugiau lėšų 2011 m. valstybės biudžete –  statutinių pareigūnų atlyginimai. Jiems skaitytojai finansavimą pasiūlė didinti 12 mln. litų iki 1,059 mlrd. litų. Daugiau nei 3 tūkst. skaitytojų užpildžius biudžeto išlaidų lentelę, paaiškėjo, kad kitų metų nacionalinis biudžetas sumažėtų 1,38 mlrd. litų (4 proc.) iki 34,6 mlrd. litų. Efektyviai valdyti valstybės įmones – geriausias būdas mažinti biudžeto deficitą Kartu su biudžeto projektu skaitytojams buvo pateikta ir apklausa, kurios metu siekta išsiaiškinti, kokios priemonės padėtų geriau spręsti viešųjų piniginių išteklių problemas, siekiant mažinti neatitikimą tarp viešųjų finansų pajamų ir išlaidų. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 16,9 tūkst. skaitytojų, iš kurių 36,2 proc.  mano, kad geriausias būdas tam pasiekti – efektyviau valdyti valstybės įmones. Anot finansų ministrės Ingridos Šimonytės, šiuo klausimu žmonių ir valdžios nuomonės sutampa – efektyviau valdant valstybės įmones, kitais metais į valstybės biudžetą planuojama gauti 300 mln. litų papildomų pajamų. 25, 2 proc. skaitytojų siūlo griežtinti bausmes už kontrabandą ir mokesčių vengimą, 16,7 proc. yra patys pasirengę nedalyvauti „šešėlyje“ – nedirbti nelegaliai, nevartoti kontrabandinių prekių, visuomet prašyti bilieto, kasos čekio ir sąskaitos. „Kiek nuliūdino, kad tik 16 proc. skaitytojų pasisakė, jog jie patys pasiryžę nedalyvauti šešėlyje. Nes juk „šešėline“ ekonomika neatskiriama nuo jos dalyvių – pačių gyventojų – dalyvavimo ir tolerancijos jai. Tikiuosi kad žmonės, sužinodami daugiau apie tai, kam naudojamos mokesčių pavidalu į biudžetus sumokėtos lėšos, pamažu supras, kad nesumokami mokesčiai skurdina juos pačius ir kitus čia gyvenančius žmones“, -  sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Mažiausiai – 8,8 proc. - palaikymo sulaukė dalies viešųjų paslaugų privatizavimas, ne itin patrauklios priemonės kovojant su biudžeto deficitu pasirodė ir nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčių įvedimas, apmokestinant labiau pasiturinčius gyventojus. Jau antrus metus iš eilės Finansų ministerija kartu su DELFI vykdydama šį projektą siekia suteikti visuomenei žinių apie tai, kokios yra pagrindinės biudžeto lėšomis finansuojamos sritys ir parodyti, kad didžiausios valstybės biudžeto lėšos skiriamos ne valstybės aparatui išlaikyti, o socialinei ir sveikatos apsaugai, švietimui ir kitoms mums visiems aktualioms sritims. Palyginus su praėjusiais metais, skaitytojams buvo pasiūlyta naujovė – nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių biudžetų) išlaidos buvo papildytos „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo asignavimais, taip parodant iš esmės visas valstybės išlaidas pagal atitinkamas sritis.   Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 239 0222 www.finmin.lt090000018010a68bWed, 01 Dec 2010 15:58:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001491Vilnius, gruodžio 1 d. Šiandien Vyriausybė patikslino kitų metų valstybės biudžeto projektą. Bendros planuojamos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos iš esmės nesikeičia. Dėl ekonominės padėties Dėl asignavimų perskirstymo Patikslinti biudžeto rodikliai Biudžeto pajamų planas – įtemptas Dėl ekonominės padėties Teikdama patikslintą kitų metų biudžeto projektą Seimui, Vyriausybė, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl pareigos kasmet, kol taikomas atlyginimų, mokamų iš valstybės biudžeto, bei pensijų sumažinimas, svarstant ir tvirtinant kitų metų biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę ir finansinę būklę, konstatuoja, kad itin sunki ekonominė padėtis tęsiasi ir nėra pagrindo konstatuoti, jog būtų numatoma gauti ar būtų sukaupta lėšų, reikalingų nesumažintiems atlyginimams ir pensijoms mokėti, todėl valdžios sektoriaus išlaidos 2011 m. turi būti tvirtinamos laikantis sumažintų atlyginimų ir pensijų dydžių. Vyriausybė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos atžvilgiu 2009 m. yra pradėta Perviršinio deficito procedūra ir pateiktos Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijos reikalauja ištaisyti perviršinio deficito būklę iki 2012 m. pabaigos. 2011 metų valdžios sektoriaus deficito sumažinimo užduotis – valdžios sektoriaus deficitas ne didesnis kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto – yra patvirtinta Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijoje mažinti deficitą iki Europos Sąjungos steigimo sutartyje nustatytų dydžių, už kurios neįvykdymą iki suplanuotų metų (Lietuvos atveju – 2012 m.) yra reglamentuotas Sanglaudos fondo lėšų įšaldymas naujiems projektams. Neįgyvendinus Konvergencijos programoje suplanuoto deficito mažinimo Lietuvos Respublikos skola 2060 metais sudarytų daugiau nei 800 procentų bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė konstatuoja, kad, nors rizikos priedai už Vyriausybės vertybinius popierius sparčiai mažėjo (nuo 2009 metais pasiektų 840 bazinių punktų aukštumų), finansų rinkos vis dar priskiria per didelius – beveik 200 bazinių punktų siekiančius palūkanų priedus už riziką, o valdžios sektoriaus deficito mažinimo planų neįvykdymas taptų pagrindu finansų rinkoms vėl reikalauti labai didelių palūkanų priedų už Lietuvos Respublikos ilgalaikės trukmės Vyriausybės vertybinius popierius. Vyriausybė taip pat atkreipia dėmesį, kad nutraukus atlyginimų, mokamų iš valstybės biudžeto, bei pensijų mažinimą nuo 2011 m., viešųjų išlaidų (įskaitant padidėjusias skolos aptarnavimo išlaidas) padidėjimas būtų daugiau nei 1,6 milijardo litų (tad atitinkama suma sumažintų valstybės grynąjį turtą ir  papildomai padidintų valstybės skolą). Vyriausybė primena, kad 2008 m. padidintoms pensijoms dengti nebuvo gauta mokestinių pajamų ir dėl to 2008 m. valdžios sektoriaus išlaidos viršijo pajamas 3,3 procento bendrojo vidaus produkto, o vien Valstybinio socialinio draudimo fondo valstybės grynojo turto sumažėjimas sudarė 1,1 procento bendrojo vidaus produkto. Be to, planuojamos 2011 m. nacionalinio biudžeto ir valstybės socialinės apsaugos fondų pajamos iš mokesčių ir socialinio draudimo įmokų yra 17,6 procento mažesnės net už 2008 metų lygį, kada valstybės grynojo turto mažinimo sąskaita buvo apmokėti padidinti atlyginimų ir pensijų dydžiai. Į turinį Dėl asignavimų perskirstymo Patikslintame biudžeto projekte numatomos lėšos kai kurioms programoms ir projektams finansuoti – viso apie 50 mln. litų, skiriamos ne papildomai, bet mažinant arba perskirstant kitų programų lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose srityse – ypač švietimo, kultūros, sveikatos, yra daug pradėtų investicinių projektų, o tai skatina ir savivaldybių merus, Seimo narius teikti siūlymus dėl objektų šiose srityse finansavimo, Vyriausybė, perskirstydama kitų programų lėšas, skyrė 20,3 mln. sričių investiciniams projektams finansuoti. Šios lėšos nėra skiriamos naujiems ilgai trunkantiems ar didelės vertės objektams. Lėšos paskirstomos tarp atitinkamų ministrų valdymo sričių, o ministrai lėšas savo kuruojamose srityse paskirstys atsižvelgdami į tai, ar racionaliau lėšas skirti tam, kad būtų pabaigti esami projektai, ar iki būtino lygio turėtų būti tęsiami jau pradėti projektai, ar lėšos skiriamos projektams, kurie yra mažos apimties ir bus įgyvendinti per vienerius metus. Vyriausybei stiprinant kovą su neapskaityta ekonomika, lėšų skiriama su tuo susijusiems sprendimams. Valstybės pareigūnų ir tarnautojų, dalyvavusių išaiškinant nusikalstamas veikas skatinimui  skiriama 5 mln. operatyvinei veiklai stiprinti: Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM – 2,2 mln., Muitinės departamentui (mobiliųjų grupių išlaikymui ir centralizuoto F tipo sandėlio veiklai) – 2 mln. litų. Siekiant tinkamai pasirengti Europos krepšinio čempionatui, kuris kitąmet įvyks Lietuvoje, Kauno arenai (automobilių stovėjimo aikštelei įrengti) pabaigti skiriama 7 mln. litų. Likusią sumą turės skirti Kauno miesto savivaldybė. Atlikti statybos darbų Prienų daugiafunkciniame objekte, kad jis būtų tinkamas naudoti  Europos Krepšinio čempionato renginiams, skiriama 6 mln. litų. Vyriausybė. taip pat pritarė regioninės spaudos pristatymo kaštams kompensuoti: šalia jau šiuo metu numatyto 1 mln. litų Spaudos rėmimo fonde skirti dar 2 mln. litų. Dar beveik 2 mln. litų skiriama Olimpinės rinktinės kandidatų pasirengimui ir atrankai į Londono olimpines žaidynes. Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas aiškiau atskleisti valstybės biudžeto vykdymo rezultatą, Vyriausybė į kitų metų asignavimus Žemės ūkio ministerijai įtraukė 63 mln. Litų, skirtų 2010 metų tiesioginėms išmokoms žemdirbiams, dėl kurių įsipareigojimai prisiimti dar šiais metais. Šios lėšos nedidina kitų metų biudžeto deficito rodiklio, nes yra apskaitomos tais metais, kada prisiimami įsipareigojimai (t.y. šiemet), tačiau tokia suma padidėja kitų metų asignavimai, bet ne išlaidos. Atsižvelgiant į įvykdytus perskirstymus ir įvykdytus pakeitimus (dėl tiesioginių išmokų atspindėjimo biudžete), neženkliai keičiasi valstybės ir nacionalinio biudžeto galutiniai rodikliai. Į turinį Patikslinti biudžeto rodikliai Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2011 metų nacionalinio biudžeto pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų sudarys 20 mlrd. 7,8 mln. litų (ankstesniame plane buvo 20 mlrd. 25,7 mln. litų). Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatomos nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 26 mlrd. 930,2 mln. litų (26 mlrd. 946,8mln. litų). 2011 metais nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų sudarys 22 mlrd. 468 mln. litų (ankstesniame plane buvo 22 mlrd. 423 mln. litų), o planuojami 2011 metų nacionalinio biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – 29 mlrd. 390,4 mln. litų (ankstesniame plane buvo 29 mlrd. 344 mln. litų). Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2011 metais sudarys 16 mlrd. 997 mln. litų (ankstesniame plane buvo 17 mlrd. 15,7 mln. litų). Valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų išlaidos sudarys 19 mlrd. 458 mln. litų (ankstesniame plane buvo 19 mlrd. 413 mln. litų). Valstybės biudžeto deficito rodiklis nesikeičia – jis sudarys apie 2,4 mlrd. litų. Viešųjų finansų deficitas – 5,8 proc. BVP. Į turinį Biudžeto pajamų planas – įtemptas Vyriausybė pažymi, kad 2011 metų biudžeto pajamos yra suplanuotos remiantis ūkio raidos scenarijumi bei vertinimais dėl neapskaitytos ekonomikos ir galimo biudžeto pajamų potencialo iš jos. Jei ambicingo pajamų iš šešėlinės ekonomikos plano įgyvendinimas nebus toks rezultatyvus kaip tikimasi, siekiant išvengti skolų susidarymo biudžeto projekte numatytas sąlyginis finansavimas. Visiems asignavimų valdytojams įtvirtinamas ribojimas prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl išlaidų: asignavimų valdytojų prisiimti įsipareigojimai, vykdomi iš valstybės biudžeto lėšų, per pirmus du 2011 metų ketvirčius negali viršyti 46 proc. metinės asignavimų sumos, o  per pirmus tris 2011 metų ketvirčius – 67 proc. metinės asignavimų sumos. Jeigu biudžeto pajamų planas nevykdymas, biudžeto projekte numatyta pareiga Vyriausybei pateikti Seimui biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio, kad nebūtų viršytas viešųjų finansų deficito uždavinys. Į turinį0900000180108908Wed, 01 Dec 2010 10:38:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001489Vilnius, gruodžio 1d.Tradiciniai kasmetiniai geriausių Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektų rinkimai „Europos burės“ pasiekė finišo tiesiąją. Joje išsirikiavo 36 ES struktūrinių fondų lėšomis vykdomi projektai, suskirstyti pagal 12 nominacijų. Kiekvienos nominacijos laimėtoją išrinks šalies gyventojai – visus kviečiame balsuoti už labiausiai patikusius projektus internete.  „Europos burių 2010“ rinkimams savo projektus pateikė 92 projektų vykdytojai, galėję pretenduoti į vieną iš 12 kategorijų. Daugiausia paraiškų sulaukta kategorijose „Už socialinės integracijos skatinimą“ (16), „Už šiltesnį gyvenimą“ (11) ir „Už aplinkos tausojimą“ (9). Ekspertų komisijos, kurias sudarė daugiau nei 20 nevyriausybinių organizacijų, asocijuotų verslo struktūrų, taip pat akademinių institucijų atstovai, išrinko po 3 geriausius kiekvienos kategorijos projektus, kurie ir pateikti gyventojų balsavimui. Iš viso šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama daugiau nei 3700 projektų, dalinai finansuojamų 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, o bendra šių projektų vertė siekia per 18 mlrd. litų. Projektai skiriasi savo mastais, sritimis, poveikiu visuomenei bei valstybei, todėl tradiciniuose „Europos burių“ rinkimuose jie suskirstyti į 12 atskirų kategorijų. Nominacijas gaus kuriančio verslo, aplinkos tausojimo, socialinės integracijos skatinimo, darbo vietų išsaugojimo, mokslo ir inovacijų, saugesnių kelių, elektroninės pažangos, sveikatos apsaugos, efektyvaus energetinių išteklių naudojimo, aplinkos tvarkymo, modernaus švietimo ir turiningo laisvalaikio projektų vykdytojai. Geriausius projektus šalies gyventojai galės rinkti iki š.m. gruodžio 7 d. Kiekvienos nominacijos nugalėtojui bus įteiktas „Europos burių“ apdovanojimas – simbolinė padėka už projekto vykdytojo aktyvumą ir pastangas kurti geresnę Lietuvą. Nugalėtojai bus apdovanoti š.m. gruodžio 13 d. vyksiančioje ES paramos kontaktų mugėje. _____________ „Europos burių“ rinkimų istorija Geriausių ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamų projektų rinkimai rengiami jau ketvirtus metus iš eilės. Nuo 2009 metų jiems suteiktas „Europos burių“ vardas. 2009 m. „Europos burėmis apdovanoti šie projektai“: • „Europos burės“ už inovacijas – Kauno kolegijos projektas „Inovatyvių mokymo(si) priemonių parengimas tobulinant „Geoinformacinių sistemų“ neuniversitetinių studijų programą“, kurio dėka jaunieji geodezininkai specialybės paslapčių gali mokytis nuotoliniu būdu; • „Europos burės“ už ekologišką požiūrį – AB „Lifosa“ projektas „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“; • „Europos burės“ už galimybes tobulėti – Kauno pedagogų kvalifikacijos centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos kėlimas darbui su įvairias negalias turinčiais mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose“, kuris padėjo mokytojams įgyti būtinų žinių darbui su negalią turinčiais vaikais; • „Europos burės“ už šilumą – Palangos miesto savivaldybės administracijos vykdoma Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos pastatų rekonstrukcija; • „Europos burės“ už visuomenei naudingą e-idėją – projektas „Praktinės veiklos simuliavimo modelio sukūrimas ir taikymas studentų mokymui Kauno medicinos universitete“, kurio metu sukurta speciali kompiuterinė programa, leidžianti ne tik virtualiai atlikti laboratorinius darbus, bet ir „gydyti“ pacientą tuo pat metu bendraujant su dėstytojais; • „Europos burės“ už turiningą laisvalaikį – Radviliškio rajono savivaldybės projektas „Burbiškio dvaro sodybos infrastruktūros plėtra ir pritaikymas viešiems turizmo poreikiams“; • „Europos burės“ už atvertus kelius – Raseinių rajono savivaldybės teritorijos ir Raseinių miesto teritorijos bendrųjų planų rengimas, padėsiantis Raseiniams tapti moderniu ir jaukiu miestu; • „Europos burės“ už inovatyvų ir pažangų verslą – UAB „Ekspla“ projektas „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“, kurio metu susivienijusios keturios Lietuvos lazerių technologijų ir fotonikos įmonės sukūrė aukščiausio lygio itin subtiliam mikroapdirbimui skirtus pramoninius lazerius; • „Europos burės“ už pažangų žemės ūkį – Utenos regioninio profesinio mokymo centro projektas „Ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimas pagal 10 mokymo programų rinkinį“, kurio metu Anykščių ir Utenos rajono ūkininkams buvo atskleistos sėkmingo verslo paslaptys; • „Europos burės“ už ypatingą norą nugalėti – Šilalės rajono Pajūrio vidurinės mokyklos projektas, kurio metu sukurta unikali virtuali mokymosi aplinka, pritaikyta skirtingo amžiaus vaikų bei suaugusiųjų mokymui.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 93760900000180106c7fTue, 23 Nov 2010 10:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001486Vilnius, lapkričio 23 d. Šiandien Seime finansų ministrė Ingrida Šimonytė perskaitė pranešimą apie Europos Komisijos siūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl fiskalinės drausmės stiprinimo: makroekonominio disbalanso prevencijos užtikrinimo, veiksmingo biudžeto priežiūros vykdymo bei griežtų sankcijų už fiskalinius nusižengimus. Finansų ministrės pranešimą rasite pagal šią nuorodą Finansų ministrė taip pat atsakė į žurnalistų klausimus, atsakymus pateikiame pagal atskirus klausimus *.mp3 formatu. Apie Gyventojų pajamų mokesčio paskirstymą (Vilnius) Apie Seimo pateiktų papildomų poreikių finansavimą (Europos krepšinio čempionatas) Apie valstybės turto valdymą Apie institucijų darbo užmokesčio fondų dinamiką ir nemokamas atostogas  090000018010d177Tue, 02 Nov 2010 11:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001480Šiemet Finansų ministerija vėl siūlo gyventojams galimybę patiems suplanuoti valstybės 2011 metų finansus. DELFI naujienų portale patalpintas Seimui pateiktų valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidų planas pagal sritis, kuriame skaitytojai gali savaip paskirstyti visas valstybės išlaidas. Taip apimami visi valstybės pinigai, kuriuos sumoka mokesčių mokėtojai – gyventojai, verslas bei kitos organizacijos. Kadangi ir 2011 metais iš mokesčių surenkamos viešosios lėšos yra mažesnės nei išlaidos (daugiau nei 5 mlrd. litų), užduoties tikslas - ne tik pabandyti sudaryti savo valstybės viešųjų išlaidų planą kitiems metams, bet ir siekti, kad skirtumas tarp pajamų ir išlaidų - o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis - būtų kuo mažesni. Pastaruoju metu daug diskutuojama, kaip būtų galima spręsti viešųjų piniginių išteklių problemas – siūlomi net keli sprendimų variantai. Todėl interneto skaitytojams taip pat siūloma išsakyti savo nuomonę dėl priemonių, kurios padėtų geriau spręsti viešųjų piniginių išteklių problemas, siekiant mažinti viešųjų finansų deficitą. Interneto projektu Finansų ministerija siekia suteikti visuomenei žinių apie tai, kokios yra pagrindinės sritys, finansuojamos viešosiomis lėšomis. Vasaros pabaigoje tyrimų bendrovė RAIT naujienų agentūros BNS užsakymu atliko reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą, kurioje paaiškėjo, jog pusė šalies gyventojų mano, kad didžiausia dalis valstybės surenkamų lėšų panaudojama valdininkų atlyginimams. Tikimės, kad siūlomas žaidimas padės sklaidyti šį mitą bei sužinoti daugiau apie tai, kam iš tiesų naudojami visų Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai. Pernai vykusiame analogiškame projekte skaitytojai taip pat sudarinėjo savo kitų metų valstybės biudžeto išlaidų planą, siekiant, kad biudžeto deficitas būtų kuo mažesnis. Tą buvo galima daryti mažinant biudžeto išlaidas ir didinant pajamas iš mokesčių. Tuomet beveik 70 000 interneto skaitytojų balsavo, pateikdami savo siūlymus dėl galimo mokesčių didinimo ir daugiau nei 10 000 užpildė biudžeto išlaidų lentelę.0900000180101f47Thu, 28 Oct 2010 12:17:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001476Statistikos departamentui paskelbus duomenis apie 2010 metų III ketvirtį paspartėjusį bendrojo vidaus produkto nominalios vertės augimą, kuris palyginti su 2009 metų III ketvirčiu siekė 6,7 procento, Finansų ministerijos centrinio ekonominės raidos scenarijaus perspektyvos išlieka stabilios. Paskelbti duomenys nekeičia 2010 – 2011 metų mokestinių pajamų perspektyvos ir fiskalinio deficito mažinimo užduočių. Kaip numatyta, nominali bendrojo vidaus produkto vertė, pagal kurią vertinamos finansines šalies perspektyvos, 2010 metais augs apie 4 procentus. Liepos ir rugpjūčio duomenys apie spartų eksporto kainų augimą (13-14 procentų) rodo, kad Lietuvos pramonės konkurencingumas leidžia didinti ne tik gamybos apimtimis, bet ir gauti verslo plėtrai palankesnes eksporto kainas. III ketvirčio duomenys nepatvirtino laukto spartaus investicijų atsigavimo, tačiau aukštesnės eksporto kainos, palankesnės kreditavimo sąlygos, spartus investicinių prekių importas rodo, kad investicijų atsigavimas tėra tik laiko klausimas. Paslaugų apimties didėjimas taip pat rodo 2011 metams numatytą vartojimo pagyvėjimą.09000001801014c5Mon, 25 Oct 2010 13:22:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001473Vilnius, spalio 25 d. Šiandien finansų ministrė I. Šimonytė susitiko su eilinį darbinį vizitą Lietuvoje baigiančiais Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovais, kuriems vadovauja TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas James Morsink. Susitikimo su TVF atstovais metu aptarta  ekonominė ir finansinė Lietuvos situacija bei perspektyvos. Pažymėta, kad pastaruoju laikotarpiu vykdytos fiskalinės priemonės padėjo atkurti tarptautinių kapitalo rinkų pasitikėjimą, išlaikyti bankų sistemos stabilumą ir konkurencingumą. Kalbant apie ekonomikos perspektyvas, remiantis TVF ekspertų prognozėmis, BVP  2011-2012 m. laikotarpiu turėtų augti 3 proc. kasmet. I. Šimonytė  taip pat pristatė 2011 metų Lietuvos biudžeto projektą. Kalbant apie ateinančių metų biudžetą, finansų ministrė pabrėžė, kad Lietuva ir toliau mažins viešųjų finansų deficitą iki 5,8 proc. BVP 2011 metais  ir iki  3 proc. BVP 2012 metais. TVF atstovai pritarė deficito mažinimo iki numatytų dydžių poreikiui. Ministrė dėl TVF atstovų siūlymų įvesti NT ir automobilių mokesčius pasakė mananti , kad „dabar visų pirma Vyriausybė turi politinę pareigą išnaudoti visas pastangas padidinti pajamas ne mokesčių didinimo būdu ir tik tokiu atveju, jei to nepavyktų padaryti, svarstyti kitas priemones“. TVF atstovai Lietuvoje lankosi reguliariai. Tokio pobūdžio vizitas jau antrasis šiais metais. Taip pat kartą per metus vyksta ir pagrindinis metinis TVF Steigimo sutarties IV straipsnyje numatytas vizitas, po kurio teikiamos išvados dėl šalies vykdomos ekonominės ir finansų politikos. Šįmet toks vizitas vyko ir išvados buvo paskelbtos šių metų gegužės mėnesį.   Daugiau: TVF darbinio vizito apibendrintos išvados.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 2194 449 www.finmin.lt0900000180100dd1Fri, 22 Oct 2010 19:05:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001472Vilnius, spalio 22 d. Pateikiame finansų ministrės Ingridos Šimonytės atsakymus į frakcijos "Tvarka ir teisingumas" klausimus dėl Valstybės kontrolės išvadų.  0900000180100dbaThu, 21 Oct 2010 10:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001471Islandija, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegijos Karalystė ir Europos Sąjunga pasirašė susitarimą dėl naujojo laikotarpio 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalims. Naujuoju 2009 - 2014 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpiu šalys donorės ir toliau sieks stiprinti pilietinę visuomenę valstybėse paramos gavėjose bei planuoja skirti paramą nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) sektoriui. Remiantis patirtimi, įgyta teikiant paramą NVO sektoriui 2004 - 2009 m., donorai parengė pasiūlymus dėl paramos NVO sektoriui naujuoju 2009-2014 m. programavimo laikotarpiu. Artėjant deryboms tarp šalių donorių ir Lietuvos dėl konkrečių paramos Lietuvos NVO sektoriui principų, kviečiame visas suinteresuotas šalis aktyviai dalyvauti donorų inicijuotose konsultacijose internetu ir teikti savo nuomones, idėjas bei pasiūlymus internete. Jūsų indėlis bus svarbus šalims donorėms rengiant naujojo paramos laikotarpio NVO programų gaires. Savo nuomones, idėjas ir pasiūlymus galima teikti internete adresu: www.eeagrants.org/ngoconsultation (prieš tai reikia užsiregistruoti) iki 2010 m. lapkričio 5 d.0900000180100de5Tue, 19 Oct 2010 11:26:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001467Vilnius, spalio 19 d. Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė 2011 m. biudžeto projektą. Finansų ministrės 2011 m. biudžeto pristatymas Seime Informacija apie 2011 metų biudžetą09000001800fea3eThu, 14 Oct 2010 08:07:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001465Vilnius, spalio 15 d. Vakar Vyriausybė pritarė  2011 metų nacionalinio biudžeto, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo projektams. Išsamią informaciją apie planuojamas valstybės 2011 m. pajamas ir išlaidas, ES paramos lėšas biudžete, numatomą valstybės skolinimosi poreikį, valstybės kapitalo investicijas, valstybės institucijų ir įstaigų numatomų išlaidų pokyčiais, biudžeto projektą ir kitus susijusius klausimus rasite skyriuje "Informacija apie 2011 m. biudžetą".    09000001800fe449Tue, 12 Oct 2010 16:14:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001466Vilnius, spalio 12 d. Pateikiame Finansų ministerijos atsakymus į Valstybės kontrolės išvadas dėl 2009 m. valstybės skolinimosi ir susijusius klausimus, kuriuos rasite komentarų skyriuje.09000001800fdf4fMon, 04 Oct 2010 08:48:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001464Finansų ministerija kviečia visuomenę diskusijai dėl termino „mokesčiai“ naudojimo, nes ne viskas, ką sumokame, yra mokesčiai. Dažnai girdime terminą „mokesčiai“ vartojamą kalbant apie atsiskaitymus už komunalines ar telekomunikacijų ar net banko paslaugas. Lietuvos biudžeto, iš kurio finansuojamos viešosios švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, visuomenės apsaugos, kitos paslaugos, didžiausia pajamų dalis surenkama iš gyventojų pajamų, įmonių pelno ir vartojimo - pridėtinės vertės mokesčių. Nepriklausomai, kiek žmonės sumoka šių mokesčių į biudžetą, visi vienodai naudojasi viešosiomis paslaugoms. Pavyzdžiui, tik gimęs kūdikis jau naudojasi sveikatos įstaigų teikiamomis paslaugomis, paaugęs – eina į darželį, po to – į mokyklą, nors nėra mokėjęs jokių mokesčių. Deja, dažnai pasitaiko, kad gyventojai apmokėję sąskaitas už šildymą, vandenį, pokalbius telefonu ar įmokas bankams – tai taip pat įvardina „mokesčiais“, nors atsiskaito tiesiog už tiekėjų suteiktas konkrečias paslaugas. Siekdama surasti visuomenei priimtiną terminą, kuris atskirtų mokesčius į biudžetą nuo kitų mokėjimų, Finansų ministerija šiuo klausimu jau diskutavo su Lietuvių kalbos komisija. Taip pat džiaugiasi gavusi ir pirmųjų gyventojų atsiliepimų šia tema, kurie atsiskaitymus už komunalines ir kitas paslaugas siūlo vadinti „mokomis“ arba „mokėjimais“. Lietuvių kalbos komisija šiuo atveju siūlo prie žodžio „mokesčiai“ pridėti pažyminį „atsiskaitomieji“. O kaip Jūs siūlote vadinti atsiskaitymus už įvairias paslaugas? Kviečiame išsakyti savo nuomonę apklausoje, taip pat lauktume Jūsų siūlymų el. paštu siulymai@finmin.lt. 09000001800fc4f3Wed, 29 Sep 2010 13:45:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001457Vilnius, rugsėjo 29 d. Vyriausybė iš Vyriausybės rezervo fondo nuo škvalo ir potvynio nukentėjusių nuostoliams iš dalies kompensuoti savivaldybėms skyrė 3 mln. 441 tūkst. litų. Lėšos skiriamos išnagrinėjus nuo stichinių nelaimių nukentėjusių savivaldybių pateiktą informaciją apie likviduojant nelaimės padarinius patirtas gyventojų ir savivaldybių išlaidas, kokią dalį gyventojų patirtų nuostolių kompensavo draudimo bendrovės, kiek konkrečios paramos ir išteklių skyrė pačios savivaldybės. Kaip visuomet, skiriant lėšas Vyriausybės rezervo lėšas stichinių nelaimių nuostoliams kompensuoti, prioritetas yra teikiamas gyventojams, kurių patirti nuostoliai susiję su tinkamų gyventi sąlygų atkūrimu gyvenamajame (vieninteliame) būste, tad absoliučiai didžioji skiriamų lėšų dalis skiriama gyventojų būstų patirtai žalai iš dalies kompensuoti. Patirtus nuostolius, atsižvelgdamos į gyventojo (šeimos) socialinę padėtį ir stichinės nelaimės padarytos žalos mastą kompensuos pačios savivaldybės. Tarp savivaldybių komisijų pateiktų, patirtų nuostolių dalinio kompensavimo prašymų pasitaikė ir tokių, kuriuose buvo prašoma iš Vyriausybės rezervo kompensuoti ženklias sumas - gyventojų nuostolius dėl potvynio sugadintų asmeninių daiktų, buities apyvokos reikmenų ar net prabangos prekių. Tad dar kartą primename, kad Vyriausybės rezervo lėšos skiriamos kompensuoti tas savivaldybių ir per jas – gyventojų patirtas išlaidas, kurios buvo reikalingos atkuriant tinkamas gyvenimo sąlygas, bet ne turėtą gerbūvį.  Kiti patirti nuostoliai, t. y.savivaldybių biudžetinių įstaigų nuostoliai bei savivaldybių administracijų išlaidos tvarkant padarinius iš dalies kompensuojamos atsižvelgiant į savivaldybių biudžetų pajamų vykdymą mažėjančiu mastu, iki tos ribos, kol jos savarankiškoms funkcijoms vykdyti gaunamas pajamas vykdo 105 proc. Nes geriau pajamas vykdančios savivaldybės yra pajėgesnės absorbuoti patirtus nuostolius dėl sėkmingiau nei įvardinta riba surenkamų pajamų. Vyriausybės rezervo lėšomis taip pat nėra kompensuojama verslo subjektų patirti nuostoliai.  Daugiau informacijos: Tel: 8616 94846 www.finmin.lt09000001800fb3ebTue, 28 Sep 2010 13:17:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001461Finansų ministerija primena, kad visa, su ES struktūrine parama Lietuvai susijusi informacija – nuo skelbiamų kvietimų teikti paraiškas, iki bendros ES paramos panaudojimo statistikos, kasdien yra atnaujinama ministerijos administruojamoje interneto svetainėje www.esparama.lt. Svetainė, kurioje kas mėnesį apsilanko per 30 tūkst. unikalių lankytojų, dėl savo išsamaus turinio ir sėkmingo, net 15 institucijų dalyvavimo skelbiant išsamią informaciją per vienus interneto vartus, 2010 metais laimėjo prestižinį Europos Komisijos Regioninės politikos direktorato ir Regionų komitetoįsteigtą RegioStars2010 apdovanojimą. ES paramos panaudojimui Lietuvoje stebėti svetainėje yra sukurtas Statistica online modulis, kurio pagalba galima analizuoti kasdien atnaujinamą ES paramos panaudojimo informaciją įvairiais pjūviais: kokiose srityse, pagal kokias veiksmų programas, per kokias ministerijas ar agentūras, pagal kokius prioritetus ir priemones, kokiuose įgyvendinamuose projektuose yra investuojamos ES struktūrinės paramos lėšos, kiek jų jau yra paskirstyta ir kiek panaudota iki einamosios dienos. Statistikos modulio duomenys generuojami ir kartą per parą atnaujinami Struktūrinių ir Sanglaudos fondų valdymo ir priežiūros informacinės sistemos (SFMIS) duomenų pagrindu. Be to, esparama.lt svetainėje (Administravimas > Ataskaitos)Finansų ministerija skelbia ir periodiškai atnaujina ES paramos įgyvendinimo ataskaitas: strategines, metines, mėnesines. Skelbiamose  ataskaitose galima rasti naujausią informaciją apie visam laikotarpiui numatytas, projektams paskirstytas ir išmokėtas ES ir bendrojo finansavimo lėšas. Ataskaitų duomenys skelbiami pagal administruojančių ministerijų, veiksmų programų ir jų prioritetų pjūvius. Stebint ataskaitose pateikiamą informaciją, galima analizuoti ES paramos naudojimo spartą bet kuriuo dominančiu laikotarpiu.   Išsamiau apie Statistica online modulį: Statistica Online modulio dalyje „ES struktūrinės paramos barometras“ galima rasti informaciją apie numatytas, skirtas ir išmokėtas 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas nuo veiksmų programų įgyvendinimo pradžios Jums aktualiu pjūviu: pagal veiksmų programas, pagal veiksmų programų prioritetus ir priemones, pagal administruojančias ministerijas ir agentūras. Statistica Online modulio dalyje „Gautos ir vertinamos paraiškos“ galima rasti informaciją apie gautas ir vertinamas / įvertintas paraiškas ES struktūrinei paramai gauti. Statistica Online modulio dalyje „Įgyvendinami projektai“ pateikiama trumpa informacija apie kiekvieną įgyvendinamą ES struktūrinės paramos projektą, nurodant skirtas ir projektui išmokėtas lėšas. Informacija apie ES paramos įsisavinimą skelbiama ir Ekonomikos skatinimo plano svetainėje www.skatinimoplanas.lt.09000001800fb0e9Mon, 27 Sep 2010 13:38:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001456Islandija, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Norvegijos Karalystė ir Europos Sąjunga pasirašė susitarimą dėl naujojo laikotarpio 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos Vidurio, Rytų ir Pietų Europos šalims. Naujuoju 2009 - 2014 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpiu šalys donorės ir toliau sieks stiprinti pilietinę visuomenę valstybėse paramos gavėjose bei planuoja skirti paramą nevyriausybinių organizacijų (toliau - NVO) sektoriui. Remiantis patirtimi, įgyta teikiant paramą NVO sektoriui 2004 - 2009 m., donorai parengė pasiūlymus dėl paramos NVO sektoriui naujuoju 2009-2014 m. programavimo laikotarpiu. Artėjant deryboms tarp šalių donorių ir Lietuvos dėl konkrečių paramos Lietuvos NVO sektoriui principų, kviečiame visas suinteresuotas šalis aktyviai dalyvauti donorų inicijuotose konsultacijose internetu ir teikti savo nuomones, idėjas bei pasiūlymus internete. Jūsų indėlis bus svarbus šalims donorėms rengiant naujojo paramos laikotarpio NVO programų gaires. Savo nuomones, idėjas ir pasiūlymus galima teikti internete adresu: www.eeagrants.org/ngoconsultation (prieš tai reikia užsiregistruoti) iki 2010 m. spalio 22 d.09000001800fc469Mon, 27 Sep 2010 08:08:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001459Rugsėjo 30 - spalio 2 dienomis "Litexpo" parodų rūmuose vyks investicijų mugė „Vilnius Invest 2010“. Finansų ministerija ir AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ lankytojus kviečia susipažinti su galimybe investuoti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleidžiamus taupymo lakštus. Taupymo lakštai, kaip ir kiti Vyriausybės vertybiniai popieriai, - saugi ir patikima investicija. Įsigyti taupymo lakštų yra labai paprasta ir tai nereikalauja jokių papildomų išlaidų. Ši investavimo priemonė labiausiai domina gyventojus, tačiau įsigyti taupymo lakštų taip pat gali individualios įmonės, kooperatinės bendrovės bei pelno nesiekiančios organizacijos. Taupymo lakštų galima įsigyti internete, adresu www.vtl.lt, kurį administruoja AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, bei Lietuvos pašto skyriuose visoje šalyje. Kviečiame aplankyti Finansų ministerijos ir AB „Centrinio vertybinių popierių depozitoriumas“ stendą 5B.07 (5 salė) bei sužinoti daugiau apie investavimą į taupymo lakštus ir kitus Vyriausybės vertybinius popierius. Daugiau informacijos apie parodą rasite čia.09000001800f7668Wed, 08 Sep 2010 10:09:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001448Negali būti leidžiama ir platinama Australijoje, Kanadoje, Honkongo specialiajame administraciniame regione priklausančiame Kinijos Respublikai, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2010 rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublika, kurios ilgalaikio skolinimosi reitingai yra Baa1 (Moody's) / BBB (S&P) / BBB (Fitch), skelbia, kad 2017 metais išperkamos obligacijų emisijos nustatytas metinis kuponas yra 5,125 %. Obligacijų, kurių emisijos nominali vertė lygi 750 mln. USD, išleidimo kaina lygi 99,281 procento jų nominalios vertės.  Obligacijos buvo platinamos ne JAV teritorijoje vadovaujantis 1933 metų JAV Vertybinių popierių įstatymo S taisykle (angl. Regulation S) ir JAV teritorijoje tik kvalifikuotiems instituciniams investuotojams, vadovaujantis JAV Vertybinių popierių įstatymo 144A punktu (angl. Rule 144A). Obligacijos bus išperkamos 2017 metų rugsėjo 14 dieną.  Obligacijų platinimas bus užbaigtas 2010 metų rugsėjo 14 dieną. Svarbi informacija: Šiame pranešime esanti informacija nėra skirta tiesioginiam ar netiesioginiam skelbimui ar platinimui Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ši medžiaga nėra pasiūlymas parduoti vertybinius popierius JAV, taip pat vertybiniai popieriai negali būti siūlomi ar parduodami JAV be registravimo ar išimties registravimui kaip nustatyta 1933 metų JAV vertybinių popierių įstatyme bei poįstatyminėse nuostatose ir taisyklėse. Neketinama registruoti jokios pasiūlymo dalies JAV ar viešai siūlyti vertybinius popierius JAV.  Šiame pranešime esanti informacija nėra pasiūlymas parduoti ar prašymas siūlyti pirkti, taip pat šie vertybiniai popieriai nebus parduodami jokioje jurisdikcijoje, kurioje toks pasiūlymas, prašymas ar pardavimas būtų neteisėtas prieš atliekant registravimą, taikant išimtį dėl registravimo ar kvalifikuojant pagal tokios jurisdikcijos vertybinių popierių įstatymus.  Šis dokumentas nėra vertybinių popierių pasiūlymas Jungtinės Karalystės visuomenei. Ši informacija yra skirta tik (i) asmenims už Jungtinės Karalystės ribų arba (ii) investuotojams profesionalams pagal 2000 metų Finansinių paslaugų ir rinkų įstatymo (Finansinis reklamavimas) 2005 m. redakcijos su vėlesniais pakeitimais (toliau - Finansinio reklamavimo įstatymas) 19(5) straipsnį  ir (iii) aukštos grynosios vertės subjektams ir kitiems asmenims, kuriems ji gali būti teisėtai perduota, pagal Finansinio reklamavimo įstatymo 49(2) straipsnį (visi tokie asmenys toliau vadinami „susiję asmenys“). Bet kokia investavimo veikla, su kuria susijusi ši informacija, bus prieinama ir vykdoma tik su susijusiais asmenimis. Bet kuris asmuo, kuris nėra susijęs asmuo, neturėtų veikti pagal ar kliautis šiuo dokumentu ar jo turiniu. Šiame pranešime spaudai yra teiginių, susijusių su ateities numatymu. Šie teiginiai atspindi subjektų, į kuriuos duodamos nuorodos šiame spaudos pranešime, dabartinę nuomonę, prielaidas bei prieinamą informaciją. Teiginiai, susiję su ateities numatymu, nėra ateities garantija bei apima rizikas ir neapibrėžtumus. Faktiniai rezultatai bei aplinkybės ateityje dėl įvairių veiksnių gali žymiai skirtis nuo tų, kurie pateikti šiuose pareiškimuose.09000001800f731dTue, 07 Sep 2010 09:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001447Vilnius, rugsėjo 7 d. Statistikos departamento duomenimis bendrasis vidaus produktas antrąjį 2010 m. ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2009 metų ketvirčiu išaugo 1,3 proc. – tai rodo, kad  BVP atitinka Finansų ministerijos vasario mėn. centriniame scenarijuje numatytas BVP kitimo tendencijas 2010 metams. Numatoma, kad dėl Lietuvos gerėjančio investicinio  klimato,  eksporto rinkų atsigavimo bei ES paramos II pusmečio metinis augimas gali sudaryti apie 4 – 5 procentus BVP. Todėl vasario mėnesį sudarytas 2010 metų 1,6 proc. BVP augimo scenarijus iš esmės nekeičiamas. Kita vertus, Europos Sąjungos šalių narių ir Europos centrinio banko koordinuota ekonomikos gaivinimo politika leidžia tikėtis spartesnių investicijų, todėl, jeigu statistiniai duomenys III ketvirtį patvirtins investicijų suaktyvėjimo Lietuvoje pradžią, tai centrinis ekonominių rodiklių scenarijus būtų atitinkamai peržiūrėtas gerinant vidutinio laikotarpio augimą Šių metų pirmą pusmetį šalies ūkio augimo veiksniu išliko eksportuojantys sektoriai, o į vidaus paklausą nukreiptuose sektoriuose matyti stabilizavimosi pradžia. Kartu su eksporto apimčių ir eksporto kainų augimu vykstantis darbo užmokesčio stabilizavimasis rodo pagerėjusį Lietuvos ūkio konkurencingumą2010 metų vidutinio darbo užmokesčio projekcija padidinta 23 litais iki 1967,7 litų, o 2013 metų – padidinta 135 litais iki 2146,5 litų. Nepaisant  ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbo lygis 2010 m. išaugs iki  17,9 proc., o nuo 2011 m. pradės nuosekliai mažėti ir 2011–2013 m. sudarys atitinkamai 16,2 proc., 14,4 proc. ir 12,3 procento. Nedarbo lygio projekcija koreguota atsižvelgiant į tai, kad siekdami būti apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, savo statuso neįtvirtinę bedarbiai aktyviai registravosi darbo biržoje.  Dėl Europos Komisijos numatomo euro kurso smukimo dolerio atžvilgiu, didesnio pasaulinių naftos, maisto ir kitų produktų kainų augimo bei pasikeitusių darbo užmokesčio tendencijų  keičiama kainų pokyčio, apskaičiuoto pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) perspektyva: 2010 m. numatoma iš esmės didesnė SVKI infliacija: 2010 metais vidutinė metinė infliacija sudarys 1,1 proc., o metinė infliacija gruodžio mėnesį galėtų sudaryti apie 2,5 procento. 2011 metais vidutinė metinė infliacija sudarytų 1,8 proc., o 2012 – 2,5 proc., o 2013 m. – 2,5 procento. Finansų ministerija nekeičia ir 2011 m. BVP augimo prognozės – ūkis augs 2,8 proc. Numatoma, kad 2012 metais dėl per 2009 m. krizę sumažėjusių investicijų neigiamo poveikio ūkio potencialiam augimui, BVP  augimas sulėtės iki 1,2 proc., o sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius 2013 m. BVP galėtų augti 2,4 proc.   Daugiau informacijos: Tel: (8 5) 239 0008 www.finmin.lt 09000001800f5424Fri, 27 Aug 2010 14:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001442Vilnius, rugpjūčio 27 d. Per rublinių santaupų atkūrimo procesą, kuris trunka jau daugiau nei 12 metų, santaupos atkurtos absoliučiai didžiajai daliai – daugiau nei milijonui buvusių indėlininkų. Pastaraisiais metais dėl santaupų atkūrimo kreipiasi vis mažiau žmonių ir atkuriama vis mažiau indėlių, o atlygis bankui už  išlaidas, patiriamas tvarkant atkuriamąsias sąskaitas, yra pastovus ir tapo neproporcingai didelis, palyginus su indėlininkams pervedama suma. Todėl Finansų ministerija siūlo nustatyti galutinį terminą iki kurio gyventojai, kuriems turėtos santaupos nebuvo atkurtos todėl, kad dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių jie nustatytu laikotarpiu (nuo 1997 m. spalio 15 d. iki 1998 m. kovo 31 d.) nesikreipė dėl jų atkūrimo, galėtų tai padaryti iki 2011 metų kovo 31 dienos, o indėliai būtų atkurti iki 2011 rugpjūčio 30 d. Tokiu būdu kasmet bus sutaupyta po daugiau nei milijoną litų, skiriamų rublinių indėlių atkuriamųjų sąskaitų tvarkymui. Rekomendaciją imtis priemonių optimizuoti išlaidas susijusias su gyventojų santaupų atkūrimu yra pateikusi ir Valstybės kontrolė, atlikusi Privatizavimo fondo lėšų panaudojimo auditą. Nuo 1998 metais pradėtas gyventojų rublinių santaupų atkūrimo procesas, kurio metu nustatyta ne didesnė kaip 6000 litų vienam indėlininkui atkūrimo suma, atkūrimo metu 3 mlrd. 632,6 mln. litų buvo atkurta 1,1 milijono buvusių indėlininkų. Santaupų atkūrimui buvo naudojamos Privatizavimo fondo lėšos, gautos privatizuojant valstybei priklausiusias įmones. Pagrindinė rublinių santaupų dalis buvo atkurta įstatymo nustatytu laikotarpiu nuo 1997 m. spalio  15 d. iki 1998 m. kovo 31 d. Po šio termino gyventojams buvo sudarytos papildomos galimybės kreiptis į specialią Vyriausybės sudarytą komisiją dėl santaupų atkūrimo, į kurią gyventojai kreipiasi iki šiol. Dėl mažo besikreipiančių skaičiaus santaupų atkuriama vis mažiau, o didžiausia dalis su santaupų atkūrimu susijusių išlaidų patiriama dėl indėlininkų archyvo laikymo ir aptarnavimo banke, kuriam pavesta vykdyti šią funkciją. Antai 2009 metais santaupų buvo atkurta už 2 mln. litų, o administravimo kaštai buvo apie 1 mln. litų . Faktai apie indėlių atkūrimą: Santaupų atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymas, kuris buvo priimtas 1997 m. birželio 5 d. 1998 metais buvo priimtas sprendimas atkurti indėlius, kurie buvo valstybiniuose bankuose: Lietuvos taupomajame, Lietuvos žemės ūkio ir Lietuvos valstybiname komerciniame bankuose. Atkūrimas buvo vykdomas Lietuvos taupomajame banke, informaciją apie indėlius kiti 2 bankai privalėjo perduoti šiam bankui iki 1997 m. lapkričio 1 d., o Taupomasis bankas pagal indėlininką, nepriklausomai tiek jis turėjo indėlio sąskaitų ir kokiame banke, jam atidarė tik vieną atkuriamąją sąskaitą. Taupomasis bankas vėliau, t.y. 2001 m. buvo privatizuotas, akcijas įsigijo "AS Hansapank", dalyvaujant strateginiam investuotojui "Swedbank". Nors Lietuvos valstybė akcijų šiame banke nebeturi, naujieji banko savininkai tęsia santaupų atkūrimo programą ir toliau bendradarbiauja su valstybės institucijomis santaupų atkūrimo klausimais. Pagal įstatymą atkuriami Lietuvos Respublikos piliečių ir asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, taip pat buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kurie negrįžo gyventi į Lietuvą, indėliai, sukaupti Lietuvos valstybiniuose bankuose iki 1991 m. vasario 26 d., jei šių indėlių likučiai  nėra sumažėję iki 1992 m. gegužės 1 d. ir iki 1993 m. birželio 24 dienos, draudimo sutarčių įmokos, sutaupytos Valstybinėje draudimo įstaigoje iki 1991 m. vasario 26 d. ir neišmokėtos gyventojams iki 1993 m. birželio 24 d., taip pat kitos lėšos. Šios lėšos atkuriamos nustatyta tvarka santykiu 1 litas už 1 turėtą rublį, o atkurtų santaupų suma yra ne didesnė kaip 6000 litų vienam gyventojui. Gyventojai į banką dėl santaupų atkūrimo galėjo kreiptis nuo 1997 m. spalio 15 d. iki 1998 m. kovo 31 d. Tie, kurie dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių iki 1998 m. kovo 31 d. nesikreipė į banką, gali kreiptis į Komisiją gyventojų prašymams atidaryti atkuriamąją sąskaitą nagrinėti. Komisija veikia nuo 1998 m. Pagrindinis  lėšų  šaltinis  santaupoms  atkurti yra Privatizavimo fonde sukauptos lėšos. Per daugiau nei 12 m. santaupų atkūrimo laikotarpį atkurtų santaupų įskaitymas į gyventojų banko sąskaitas vyko palaipsniui:gyventojai buvo suskirstyti į 4 indėlininkų grupes, o Vyriausybė nutarimu nustatydavo, nuo kurios datos kokia indėlininkų grupė pradeda disponuoti jiems priklausančiomis atkurtomis santaupomis. Per visą santaupų atkūrimo laikotarpį daugiausia gyventojams išmokėta atkurtų santaupų 1999 m. – 1 mlrd. 208 mln. litų, mažiausiai 2009 m. – 2 mln. litų ir per 2010 m. 7 mėnesius – 0,6 mln. litų. Pastaraisiais metais indėlininkų, besikreipiančių dėl santaupų atkūrimo skaičius ženkliai sumažėjo. 2008 m. į Komisiją kreipėsi 483 indėlininkai, 2009 m. – 515 indėlininkų, o per 2010 m. 7 mėn. – tik 123 indėlininkai. --- Daugiau informacijos: Tel.: (8 5) 2390008 Mob: 8616 94846 www.finmin.lt09000001800f386cMon, 16 Aug 2010 15:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001439Vilnius, rugpjūčio 16 d. Finansų ministerija parengė ir teikia viešai diskusijai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kurie skatintų iniciatyvius žmones imtis individualios veiklos, o šiuo metu vykdantiems tokią veiklą su verslo liudijimais pasiūlytų patrauklesnę nei fiksuoti mokesčiai alternatyvą. Toliau skatindama mokesčių iš individualios veiklos mokėjimą tik nuo realiai gaunamų pajamų, ministerija šių pajamų mokesčio tarifą daugumai veiklos rūšių siūlo sumažinti nuo dabar galiojančių 15 iki 5 procentų. Šiuo metu gyventojų pajamų mokestis nuo pajamų, gautų vykdant individualią veiklą, gali būti sumokamas dvejopai – deklaruojant veiklos rezultatą ir mokant nuo jo 15 procentų pajamų mokestį arba įsigyjant verslo liudijimą, jeigu jis tokios rūšies veiklai išduodamas. Pastaruoju atveju pajamų mokestis yra fiksuotas, o jo dydį nustato savivaldybių tarybos. Nors fiksuoti mokesčiai gali atrodyti patraukliai dėl savo paprastumo, visgi yra keli su tuo susiję nepatogumai. Visų pirma – tokie mokesčiai turi būti sumokami iš anksto. Antra – fiksuoti mokesčiai nepriklauso nei nuo to, ar ir kiek vykdant veiklą gaunama pajamų bei kiek  išlaidų patiriama, todėl, remiantis deklaracijų duomenimis, galima drąsiai teigti, kad dažnas verslo liudijimo turėtojas mokesčių „permoka“, lyginant su realiu pelnu, kurį uždirba iš veiklos (žr. pridedamus palyginamuosius skaičiavimus). Tačiau vis dar nėra populiaru vietoje verslo liudijimo rinktis pažangesnę ir dažnu atveju pajamas labiau atitinkančią mokesčių sumokėjimo formą – kartą per metus deklaruojant pajamas ir sumokant mokesčius nuo realaus veiklos pelno. Paskata imtis individualios veiklos Siekdama paskatinti tokį pasirinkimą, o taip pat norėdama padrąsinti turinčius gerą verslo idėją, bet dvejojančius, ar imtis individualios veiklos, Finansų ministerija siūlo pajamoms iš individualios veiklos nustatyti 5 procentų pajamų mokesčio tarifą. Šis tarifas būtų taikomas pajamoms iš gamybos (įskaitant žemės ūkį), prekybos ar daugumos paslaugų teikimo. Nuo 2010-ųjų metų smulkių įmonių uždirbtam pelnui yra taikomas 5 procentų pelno mokesčio tarifas. Nors akcininkams išmokami dividendai apmokestinami papildomai, tačiau jiems, skirtingai nei individualios veiklos pajamoms, nėra taikomos socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokos, o maksimali tokios įmonės akcininko privalomų mokėjimų našta siekia 24 procentus. Atsižvelgiant į tai, kad individualios veiklos apyvartos beveik visada mažesnės nei smulkių įmonių apyvartos riba, iki kurios taikomos lengvatos (0,5 mln. litų), nustačius individualios veiklos pajamoms 5 procentų pajamų mokesčio tarifą, būtų sudarytos deramos paskatos gyventojams, norintiems vykdyti veiklą nesteigiant įmonės, nes pajamų mokesčio ir socialinio bei sveikatos draudimo įmokų našta sudarytų taip pat beveik 24 procentus realaus veiklos pelno. Primename, kad mokėdamas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas individualios veiklos vykdytojas, skirtingai nuo smulkios įmonės akcininko, įgyja ir atitinkamas socialines garantijas ir teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, be to, augant veiklos pelnui dėl taikomų įmokų „lubų“, mokesčio našta gali net sumažėti. Pajamų mokesčio tarifo siūloma nekeisti ir palikti šiuo metu galiojantį 15 procentų tarifą vadinamosioms „laisvosioms profesijoms“ (teisininkai, konsultantai, apskaitininkai ir pan.), kadangi tokio pobūdžio veikla yra pakaiti darbo santykiams ir todėl turėtų būti lyginama su pajamų iš darbo santykių apmokestinimu, kad mokesčiai nelemtų dirbtino darbo santykių keitimo civiliniais santykiais. Kartu derėtų priminti, kad nuo šių metų įsigaliojus pajamų mokesčio*, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo tvarkos pakeitimams, taikomiems visai individualiai veiklai, šiai profesinei veiklai taikoma mokesčių našta ir šiuo metu yra  palankesnė nei darbo santykiams. Mokesčio tarifo taipogi siūloma nekeisti ir pajamoms iš nekilnojamojo turto operacijų, jį taipogi paliekant 15 procentų lygyje, kartu siūloma užkirsti kelią dažniems mokestiniams ginčams dėl pajamų iš nekilnojamojo turto operacijų pobūdžio, aiškiai nurodant, kad ši veikla nelaikoma individualia veikla. Apmokestinimo forma naudingesnė ir teisingesnė Deklaracijų duomenys įrodo, kad siūlomi pakeitimai būtų naudingi absoliučiai daugumai šiuo metu verslo liudijimus turinčių gyventojų. Verslo liudijimus įsigijusių asmenų deklaracijose deklaruojama (2009 m. duomenys), kad vidutiniškai per metus gaunama  apie 17 000 litų pajamų. Įvertinus visus sumokamus privalomus mokėjimus – minimalų fiksuotą pajamų mokestį, socialinio ir sveikatos draudimo įmoką, sumokama 26,3 proc. nuo pajamų, o darant sąlyginę prielaidą, kad tos veiklos pelningumas yra 10 procentų, -sumokama net gerokai daugiau nei gaunama pelno. Tuo tarpu įregistravus individualią veiklą ir deklaruojant realias veiklos pajamas bei atėmus išlaidas*, iki 5 proc. sumažėjus pajamų mokesčiui, mokesčių našta šiems individualia veikla užsiimantiems gyventojams sumažėtų keletu ar net keliolika procentinių punktų, skaičiuojant nuo pajamų, nekalbant jau apie tai, kad priklausytų nuo realaus veiklos rezultato. Žinoma, individualios veiklos pajamas deklaruojantis gyventojas moka nuo šių pajamų ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas, tačiau suma, nuo kurios mokamos šios įmokos tėra pusė veiklos rezultato (pelno) ir ji yra apribota 4 draudžiamųjų pajamų per mėnesį „lubomis“, todėl net ir įvertinus šias įmokas praktiškai visada bus naudingiau registruoti individualią veiklą, o ne įsigyti verslo liudijimą. Svarbu paminėti ir tai, kad mokesčiai nuo individualios veiklos sumokami metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos (išskyrus sveikatos draudimo įmokas, tačiau šiuo požiūriu kitur nedraustiems asmenims galioja ta pati tvarka tiek su verslo liudijimu, tiek ir įregistravus individualią veiklą) – tai žymiai naudingiau ir apyvartinių lėšų požiūriu. Vienodos konkurencinės sąlygos Kita vertus, dabar įsigyjant verslo liudijimą ir sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį, galima ir tokia situacija, kai mokestis yra netgi nykstamai mažas lyginant su gaunamomis pajamomis (pvz. deklaruojamos milijonus siekiančios pajamos iš nuomos). Tokia situacija iškraipo konkurencijos sąlygas, nes tokias pačias apyvartas deklaruojančios įmonės sumoka keliskart daugiau mokesčių, o taip pat pažeidžia pačią verslo liudijimo prasmę. Verslo liudijimas, kaip paprasčiausia mokesčio sumokėjimo forma, skirta tik nedidelio masto verslams. Finansų ministerija siūlo, atsižvelgiant į šiuos principus, nuo 2012-ųjų uždėti veiklos pajamų „lubas“, iki kurių mokesčius galima būtų sumokėti fiksuotai. Siūloma nustatyti, kad veikla su verslo liudijimu galima tol, kol atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoju. PVM mokėtojas privalo tvarkyti PVM apskaitą, todėl skaičiuoti ir pajamų bei kitus mokesčius nuo realių pajamų nebūtų sudėtinga, o mokesčių našta, įvertinus siūlomus keitimus dėl deklaruojamos individualios veiklos apmokestinimo, būtų nuosaiki. Tuo tarpu konkurencijos sąlygų iškraipymui prielaidų praktiškai nebeliktų. Primename, kad šiuo metu PVM registracijos riba yra 100 tūkst. litų, o Finansų ministerija jau yra pradėjusi viešas konsultacijas dėl jos padidinimo iki 150 tūkstančių. Statistika rodo, kad šiuo metu apie 1,5 proc. su verslo liudijimais veiklą vykdančių asmenų yra PVM mokėtojai.  Kiti siūlomi pakeitimai Projekte taip pat siūlomi patikslinimai dėl žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo (mokesčio prievolę siūloma susieti ne su valdos europinio dydžio vienetu, o su PVM mokėtojo statusu, siūloma suteikti teisę pasirinkti kitą mokestinį laikotarpį nei kalendoriniai metai ir pan.).Siekiant suvienodinti įmonės patiriamų išlaidų darbuotojų sveikatai apmokestinimą, nepriklausomai nuo išlaidų formos, siūloma leisti neapmokestinamosioms pajamoms priskirti ne tik darbuotojo sveikatos draudimą, bet ir  faktines sveikatos paslaugų išlaidas, išlaikant nuostatą, kad bendra darbuotojo naudai skirta suma neviršija 25 procentų metinio darbo užmokesčio.  Finansų ministerija pastabų ir pasiūlymų laukia iki rugpjūčio 31 dienos. Daugiau informacijos: (8 5) 239 0008 www.finmin.lt  *** * Finansų ministerija primena, kad gyventojai, užsiimantys individualia veikla, jau šiuo metu  apskaičiuodami savo apmokestinamąsias pajamas turi galimybę nurašyti 30 proc. jų į veiklos sąnaudas be jokių pagrindžiančių dokumentų ir pajamų mokestį mokėti nuo 70 proc. pajamų. Didesnei nei 30 proc. pajamų daliai nurašyti į sąnaudas reikia pagrindžiančių duomenų, o tokioms sąnaudoms priskiriamos ne tik veiklai reikalingos žaliavos, darbo priemonės, bet ir „Sodros“ mokesčiai, PSD įmokos, kita. Priedas: Gyventojo, įregistravusio individualią veiklą ir besiverčiančio individualia veikla, įsigijus verslo liudijimą, mokestinės naštos palyginimas,kai deklaruojamos 17 000 litų dydžio metinės pajamos09000001800efa30Wed, 28 Jul 2010 11:20:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001427Iškilus diskusijai dėl kai kurių valdžios sektoriuje dirbančiųjų* darbo užmokesčio, Finansų ministerija teikia palyginamąją informaciją apie nacionalinio biudžeto pajamų dinamiką 2006-2010 metais ir kai kurių iš biudžeto mokamų darbo užmokesčiui skiriamų lėšų (darbo užmokesčio fondų) dinamiką tuo pačiu laikotarpiu. *Valdžios sektoriaus darbuotojai – tai biudžeto (viešosiomis) lėšomis apmokami darbuotojai – pedagogai, medicinos darbuotojai, statutiniai valstybės tarnautojai (policininkai, ugniagesiai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai, muitininkai, kalėjimų departamento pareigūnai), kariai, socialiniai ir kultūros darbuotojai, valstybės tarnautojai, valstybės politikai ir valstybės pareigūnai, teisėjai, savivaldybių valstybės tarnautojai. Visa informaciją rasite čia.09000001800ee08cMon, 19 Jul 2010 12:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001425Vilnius, 2010 m. liepos 19  d. Šiandien įvyko pirmasis eurais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionas - iki šiol aukcionuose buvo platinami tik VVP litais. VVP paklausaaukcione buvo beveik 30 mln. eurų. Išplatinta VVP už 15 mln. eurų nominalia verte, o  vidutinis pelningumas –  3,41 proc. Aukcione gauti pasiūlymai pirkti VVP atitiko Finansų ministerijos lūkesčius, todėl ši VVP emisija dar bus pildoma – šį ketvirtį dar planuojama eurais denominuotų VVP aukcionus surengti rugpjūčio  16 d. ir rugsėjo 13 d. Eurais denominuotų VVP platinimo aukcionai bus organizuojami dabartinėje biržos prekybos sistemoje (NASDAQ OMX Vilnius), o atsiskaitymai vyks per Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą. Finansų ministerija planuoja eurais denominuotus VVP platinti kartą per mėnesį. Išankstiniai šių aukcionų tvarkaraščiai bus paskelbiami likus 5 dienoms iki jų organizavimo.                       Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800eaa25Thu, 01 Jul 2010 13:58:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001415Vyriausybė priėmė sprendimą, kad kai tik šalies ekonominė ir finansų padėtis ims gerėti, pensininkai bus pirmieji, kuriems bus kompensuojami pajamų praradimai, patirti dėl sumažintų pensijų. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė remiantis Konstitucinio teismo išaiškinime suformuota doktrina, kad tiek grįžimas prie buvusių pensijų, tiek pensijų ar kitų išmokų kompensavimas turi būti siejamas su valstybės ekonomine ir finansine situacija, su valstybės galimybe surinkti pakankamai lėšų, kad šiuos įsipareigojimus būtų galima įvykdyti. Vyriausybė apsisprendė, kad dėl sunkmečio sumažintas pensijas kompensuos jas nuosekliai didinant kol tų pensininkų, kurių pensija buvo sumažinta, vidutinė pensija bus didesnė nei buvusioji 2008 metais (iki sumažinimo) ne mažiau kaip 5 procentais. Siekiant teisingo kompensavimo, bus parengtos detalios kompensavimo procedūros, kurios leis sparčiau didinti pensijas vyresnio amžiaus pensininkams ir papildomai didinti pensijas dirbantiems pensininkams, kuriems pensija buvo sumažinta daugiau. Priimdama sumažintų pensijų kompensavimo koncepciją, Vyriausybė laikosi nuostatos, kad geriau realūs, finansinėmis galimybėmis pagrįsti planai, o ne tušti, nežinia kada įgyvendinami pažadai. Kaip parodė praktika, ankstesni įsipareigojimai kompensuoti, išmokant sumas vienu kartu (tokie kaip 1995-2002 metais neišmokėtų pensijų, rublinių indėlių kompensavimas) sudarė ne vienodas sąlygas įvairioms gavėjų grupėms atgauti neišmokėtas sumas, tęsėsi ilgus metus ar net dešimtmečius, o kai kurie iš šių įsipareigojimų lig šiol nėra įvykdyti dėl sudėtingos ekonominės ir finansinės šalies būklės. Tad analogiški sprendimai, esant sudėtingai ekonominei ir finansinei padėčiai bei nesant galimybės nustatyti tokių įsipareigojimų vykdymo pradžios datą ar ją nuolat kaitaliojant, būtų tik galimybėmis nepagrįstas pažadas, bet ne realus kompensavimo įsipareigojimas. Kada galės prasidėti kompensavimas? Nuo 2010 metų laikinai dvejiems metams sumažintų pensijų kompensavimas, kaip tai ir įvardinta Konstitucinio Teismo išvadoje, prasidės tuomet, kai bus sukaupta pakankamai išteklių jį pradėti – tai yra, bus tenkinami nustatyti viešųjų finansų rodikliai ir kai pensijos galės būti kompensuojamos ne skolintomis lėšomis. Vyriausybė nutarė, kad per visą kompensavimo laikotarpį (įskaitant planuojamas kompensuoti pensijas) turės būti tenkinamas vienas iš rodiklių: 1) subalansuotas „Sodros“ biudžetas, o viešųjų finansų deficito rodiklis atitinka Mastrichto kriterijų (3 proc. BVP) ir rodo ne mažesnį kaip 0,5 proc. BVP gerėjimą ateinančiais metais arba 2) trejų praėjusių, einamųjų ir dviejų ateinančių metų viešieji finansų rodiklio vidurkis nėra deficitinis. Kaip žinia, Vyriausybė, siekdama pagerinti ekonominę ir finansinę šalies padėtį ir 2012 metais pasiekti 3 proc. BVP viešųjų finansų deficito uždavinį, per 2011-2012 planuoja naujas taupymo priemones, kurios padėtų sumažinti deficitą 4,5 mlrd., vykdyti „Sodros“ reformą. Jei šių sprendimų priėmimui nebus sutrukdyta, sumažintų pensijų kompensavimas galėtų prasidėti 2014 metais. Kokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė? Kadangi 2010 m. birželio 29 dienos Konstitucini Teismas, pasisakydamas dėl valstybinių pensijų taip pat nurodė, kad sumažintų pensijų kompensavimo tvarka turi būti įtvirtinta įstatymu, Vyriausybė šiandien patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją bei pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pagal šiuo nutarimu patvirtintos Koncepcijos nuostatas parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos, o taip pat pateikti siūlymai dėl netekimų dėl sumažintų valstybinių pensijų proporcingo kompensavimo. Rengdama pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją, Vyriausybė taip pat rėmėsi 2009 metų gruodžio 3 dienos nutarimu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą, krizės laikotarpiu sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos numatant spartesnį (palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis) minėtų valstybinio socialinio draudimo pensijų augimą, nedidinant valdžios sektoriaus skolos ir fiskalinio deficito. Kaip buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas? Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. išaiškinime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktų nuostatų, susijusių su pensijų iratlyginimų mažinimu per ekonomikos krizę, išaiškinimo“ pabrėžė, kad „ ir Vyriausybė pagal Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinant įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis”; Konstitucinis Teismas savo 2010 sprendime nurodė, kad laikinas pensijų ar atlyginimų sumažinimas pagrįstas tol, kol nesibaigia ypatinga situacija, kuri apibrėžiama kaip tokia situacija, „dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonominei krizei įveikti taikymo, pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbą mokėti, arba lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas koreguojamas mažinant minėtų asmenų atlyginimus ir pensijas“; Konstitucinis Teismas savo sprendime nurodė, kad „nebelikus minėtos ypatingos situacijos įstatymų leidėjas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo“; Šis išaiškinimas, taip pat parodo, 2008 metais priimti sprendimai dėl pensijų padidinimo (vidutiniškai 30 proc.) iš esmės netenkina minėtame Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išdėstytų nuostatų, kadangi šių įsipareigojimų tvariam vykdymui nebuvo sukauptos reikiamos lėšos arba užtikrintas reikiamas lėšų srautas, dėl ko jau 2008 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas pasiekė 1 procentą BVP. Ar nėra taip, kad kompensuoti sumažintas pensijas užkraunama atsakomybė kitai valdžiai? Dabartinė Vyriausybė, priimdama nepopuliarius, bet būtinus viešųjų finansų taupymo veiksmus elgiasi atsakingai ir kaip tik kuria prielaidas, kad ir dabar, ir ateityje galėtų būtų įgyvendinti įsipareigojimai gyventojams. Per 2011-2012 planuojami nauji viešųjų finansų konsolidavimo veiksmai siekiant deficitą sumažinti dar 4,5 mlrd. litų, o jų įgyvendinimas sudarys sąlygas pradėti pensininkams pirmiesiems kompensuoti sumažintas pensijas. Jei ši valdžia norėtų ‚užkrauti‘ kompensavimo naštą kitoms, ji priimtų neįgyvendinamus kompensavimo pažadus ateičiai, o ne imtųsi nepopuliarių taupymo priemonių. Atsakingas elgesys, priimant sprendimus, turėtų būti visų valdžių pagrindinis veiklos principas.   Tel. (8 5) 2390 00809000001800e8387Sat, 19 Jun 2010 13:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001409Vilnius, birželio 19 d. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė šiandien Seimo neeiliniame plenariniame posėdyje perskaitė pranešimą apie viešųjų finansų dabartinę padėtį ir ateities perspektyvas. Finansų ministrės pranešimo Seime stenograma09000001800e7b87Wed, 16 Jun 2010 16:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001407Vilnius, birželio 16 d. Vyriausybė pritarė Akcizų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siūloma nuo 2011 m. sausio 1 d. gamtines dujas, kurias vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai naudoja kaip variklių degalus, atleisti nuo akcizų. Be to, šiuo pasiūlymu siekiama sudaryti sąlygas vietinio susisiekimo paslaugų savikainos mažinimui. Toks sprendimas yra racionalus, nes kartu susidarytų prielaidos ir valstybės bei savivaldybių biudžetų išlaidų mažėjimui. Kadangi viešojo transporto paslaugos iš dalies yra apmokamos iš valdžios sektoriaus lėšų, pavyzdžiui, už lengvatine kaina parduodamus bilietus, vežėjų išlaidos (negautos pajamos) yra kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Taigi, sumažėjus vietinio susisiekimo paslaugų savikainai, mažiau lėšų reikėtų ir vežėjų išlaidų kompensavimui. Šiuo metu visos gamtinės dujos naudojamos kaip variklių degalai yra apmokestinamos 758 litų už 1000 kubinių metrų akcizų tarifu. Finansų ministerijos atliktais skaičiavimais, jei šiam kurui nebūtų taikomi akcizai, tai 1 m3 gamtinių dujų galėtų atpigti apie 0,92 lito ir kaina būtų 1,77 lito, o gamtinių dujų sąnaudos vienam nuvažiuotam kilometrui sumažėtų 0,71 lito, ir tai sąlygotų ir vežimo paslaugų savikainos, vežėjų patiriamų nuostolių sumažėjimą. Taip pat, jei dėl mokestinių priežasčių sumažėtų gamtinių dujų kaina, tikėtina, kad viešajame transporte palaipsniui būtų pereita nuo dyzelinių degalų prie gamtines dujas naudojančių autobusų eksploatavimo. Ir taip būtų skatinamas mažiau aplinkai kenksmingo kuro naudojimas, nes mieste ir priemiesčiuose autobusai yra reikšmingi oro teršėjai. Projektas buvo derinamas su ekonominiais ir socialiniais partneriais, jam pritarė Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos. Įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800e744cMon, 14 Jun 2010 10:21:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001404Vilnius, birželio 14 d. Nuo 2010 metų liepos Finansų ministerija per NASDAQ OMX Vilniaus biržą pradės platinti eurais denominuotus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP).  Užsienio valiuta denominuoti VVP aukcionuose bus platinami pirmą kartą. Iki šiol tokio pobūdžio emisijos buvo leidžiamos ne aukciono (privataus platinimo) būdu. Atsižvelgiant į pastaruoju metu investuotojų parodytą susidomėjimą ilgesnės trukmės Vyriausybės vertybiniams popieriams, planuojama, kad eurais denominuotų vertybinių popierių emisijų trukmė bus ilgesnė nei vieneri metai. Vyriausybės vertybinių popierių emisijas eurais planuojama platinti nuolat, 2010 m. aukcionus rengiant kartą per mėnesį, o vėliau jų dažnis priklausytų nuo investuotojų susidomėjimo.   Finansų ministerija tikisi, kad naujovė sudomins rinkos dalyvius, kurie investavo į ankstesnes ne aukciono būdu išleistas VVP emisijas, o taip pat ir naujus investuotojus,turinčius laisvų piniginių išteklių eurais.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800e6ae0Thu, 10 Jun 2010 11:49:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001402Vilnius, birželio 10 d. Nuo šių metų liepos 1-osios sumažės palūkanos pagal mokestinės paskolos sutartis. Sumažinti mokestinių paskolų palūkanas verslui ir gyventojams Vyriausybė gali tik pati skolindamasi mažesniais kaštais. Sumažėjusius pačios Vyriausybės skolinimosi kaštus sąlygojo atsakinga viešųjų finansų valdymo politika. Nuo š.m. liepos palūkanos pagal mokestinės paskolos sutartis mažės iki 0,01 proc. už kiekvieną naudojimosi šia paskola dieną (iki tol vienerius metus ir vieną ketvirtį šis dydis buvo 0,02 proc.). Mokestinės paskolos sutartis sudaroma tada, kai mokesčių mokėtojas, pavyzdžiui, įmonė, laiku negali sumokėti valstybei mokesčių dėl laikinų finansinių sunkumų, mokestinės nepriemokos atidėjimas (išdėstymas) padėtų jai stabilizuoti finansus ir ji galėtų mokestinę nepriemoką (su palūkanomis) sumokėti vėliau. Šia sutartimi, kuri sudaroma tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo, nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei sąlygos. Delspinigiai už nesumokėtus arba pavėluotai sumokėtus mokesčius antrą ketvirtį iš eilės išlieka 0,04 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (iki tol vienerius metus šis dydis buvo 0,05 proc.). Pagal Mokesčių administravimo įstatymą palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis ir delspinigių už nesumokėtus arba pavėluotai sumokėtus mokesčius dydžiai nustatomi atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį (šiuos duomenis rasite Finansų ministerijos interneto svetainėje) ir skelbiami finansų ministro įsakymu kiekvieną ketvirtį ateinančiam ketvirčiui.   Pavyzdinė palyginamoji lentelė: jeigu mokestinės paskolos suma 10 tūkst. litų, o mokestinės paskolos laikas – 90 dienų Palūkanos – 0,01 proc. Palūkanos sudaro 90 litų Palūkanos – 0,02 proc. Palūkanos sudaro 180 litų   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800e60c9Mon, 07 Jun 2010 13:25:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001401Vilnius, birželio 7 d. Rytoj finansų ministrė Ingrida Šimonytė dalyvaus Liuksemburge vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje bei Europos investicijų banko (EIB) Valdytojų tarybos metiniame susitikime. ECOFIN tarybos posėdyje bus svarstomi pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui klausimai bei atariamos ES bendrosios ekonominės ir politikos gairės, kuriomis remiantis valstybės narės formuos nacionalines reformų programas. Taip pat planuojama pritarti Tarybos išvadoms dėl ES 2020 strategijos, kurioje išskirti pagrindiniai aspektai dėl tolimesnio darbo įgyvendinant ES 2020 tikslus nacionaliniu lygiu. EIB susitikime bus aptariama EIB 2009 metinė veikla ir finansiniai rezultatai, tvirtinamos EIB metinės finansinės ataskaitos. ECOFIN susitikimo metu ES finansų ministrams bus pristatyta ataskaita apie pasiektą pažangą stiprinant finansų reguliavimą ES mastu. Svarbiausios iniciatyvos šioje srityje, ties kuriomis koncentruotas darbas – ES finansų rinkos priežiūros reformų paketas, pasiūlymai dėl krizių prevencijos ir valdymo bei kredito reitingų agentūrų veikla, siekiant didesnio ES finansų sektoriaus skaidrumo ir priežiūros. Taip pat ministrams bus pateikta ataskaita dėl fiskalinio „išėjimo“ (krizės laikotarpiu laikinai taikytų fiskalinių priemonių atsisakymo) strategijų taikymo pastaraisiais mėnesiais. Pabrėžiama, kad atsižvelgiant į pastaruoju metu augantį susirūpinimą dėl didėjančių skolų, konsolidavimą reikėtų paspartinti tose ES šalyse, kurios susiduria su didele rizika skolai augti. Šiame ECOFIN tarybos posėdyje dar numatoma aptarti bendrą ES poziciją š. m. birželio 4-5 d. Busane (Pietų Korėja) vyksiančiame G20 ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime, kuriame bus diskutuojama apie pasaulio ekonomikos augimą, finansų sistemos reformos prioritetus, o taip pat pasaulio finansinės apsaugos priemones bei tarptautinių finansų institucijų reformą. Be to, posėdyje bus aptariamas stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas: Portugalija ir Ispanija pristatys atnaujintas biudžetų konsolidavimo priemones, o Taryba priims nuomonę dėl atnaujintos 2009-2013 m. Kipro Stabilumo programos. Šiame susitikime bus aptariama ir euro zonos plėtra, ketinama priimti Euro zonos valstybių rekomendacijas dėl sprendimo, kuriuo leidžiama Estijai įsivesti eurą nuo 2011 m. sausio 1d. Pagal Europos Komisijos ir Europos centrinio banko š.m. gegužės 12 d. pranešimus apie konvergenciją, Estija atitinka visus Mastrichto kriterijus. Formalus ECOFIN tarybos sprendimas šiuo klausimu bus priimamas liepos 13 d. ES finansų ministrai dar aptars tarpinę ataskaitą dėl strategijos įveikiant iššūkius, kuriuos kelia visuomenės senėjimas. Ataskaitoje patvirtinamas bendras ES šalių įsipareigojimas kuo greičiau mažinti skolą, didinti užimtumą ir produktyvumą, reformuoti pensijų, sveikatos apsaugos ir ilgalaikės sveikatos priežiūros sistemas bei neatidėliojant tęsti struktūrines reformas. Taip pat ketinama svarstyti reglamento pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas Komisijai, Europos statistikos agentūrai Eurostat ir valstybėms narėms veiksmingiau bendradarbiauti gerinant valdžios sektoriaus finansų statistikos kokybę ir patikimumą valstybėse narėse, kuriose yra susidaręs pernelyg didelis valdžios sektoriaus deficitas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 937609000001800e5044Wed, 02 Jun 2010 16:42:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001390Vilnius, birželio 2. d. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas verslui, nuspręsta atsisakyti griežtų kasos dokumentų surašymo ir pasirašymo reikalavimų – nuo šiol patys juridiniai asmenys galės paskirti atsakingus darbuotojus, galinčius surašyti ir pasirašyti kasos dokumentus. Pagal anksčiau galiojusias taisykles, kasos pajamų ir išlaidų orderius privalėjo surašyti vyriausiasis buhalteris, minėtų dokumentų negalėjo surašyti kasininkas, o pinigų nebuvo galima išmokėti kasos išlaidų orderyje nepasirašius juridinio asmens vadovui. Nauji taisyklių reikalavimai nebus taikomi biudžetinių įstaigų kasos dokumentų pasirašymui, kur kaip ir iki šiol kasos pajamų orderį turės pasirašyti vyriausiasis buhalteris ir kasininkas, o kasos išlaidų orderį –  juridinio asmens vadovas, vyriausiasis buhalteris ir kasininkas. Kasos dokumentų surašymo ir pasirašymo reikalavimai supaprastinti, atsižvelgiant į Saulėtekio komisijos rekomendacijas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt  09000001800e3d25Thu, 27 May 2010 11:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001380Vilnius, gegužės 27 d. Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos koncepciją. „Artimiausiais metais daugiausia dėmesio turės būti skiriama biudžeto deficito mažinimui ir skolos augimo stabilizavimui, o šia biudžeto rengimo ir vykdymo reforma siekiama sukurti ilgalaikį pagrindą išlaikyti tvarius valstybės finansus, nepriklausančius nuo politinio ciklo bei sudaryti visas prielaidas, kad skolos mažinimas būtų ne pasirinkimas, o pareiga,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Lietuvai skaudžių pasaulio ekonomikos krizės pasekmių būtų padėjusi išvengti antiinfliacinė biudžeto politika, sukaupti finansiniai rezervai ir struktūriškai subalansuoti viešieji finansai. Reikšmingai prisidėję būtų ir valstybės biudžeto rodikliai, matuojantys valstybės biudžeto lėšų skyrimą paklausos reguliavimui ir kainų stabilumui bei nepriklausoma šių rodiklių stebėsena. Visa tai būtų leidę išvengti daugelio skausmingų sprendimų 2009-2010-aisiais: žmonių gerovė būtų kilusi nuosaikiau, bet ir užtikrinčiau. Todėl Finansų ministerijos parengta biudžeto reforma siekiama, kad būtų užtikrinta, jog mokesčių mažinimas, socialinio saugumo stiprinimas ateityje vyks apsisaugant nuo galimų šalutinių pasekmių, tokių kaip finansų krizės, o siūlomos taisyklės padės mažinti skolos naštą piliečiams. Įgyvendinus koncepcijoje siūlomas reformos nuostatas, padidėtų finansų rinkų pasitikėjimas Lietuvos viešųjų finansų ilgalaikiu stabilumu, o tai sukurtų prielaidas didėti privačioms investicijoms, sukurti geriau apmokamas darbo vietos gyventojams. Siekiant vykdyti antiinfliacinę biudžeto politiką siūloma kartu su biudžeto rodikliais tvirtinti  rodiklius, matuojančius, kaip parengtas biudžetas įtakos infliaciją. Siekiant struktūriškai subalansuoti viešuosius finansus siūloma kartu su kitais valstybės biudžeto rodikliais planuoti ir tvirtinti viso valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir jo vykdymą sustiprinti įdiegiant nepriklausomą jo vykdymo stebėseną. Siekiant sukaupti finansinius rezervus (Sodros, Rezervo fondo) siūloma įpareigoti įstatymu kaupti šiuos rezervus iki optimalaus lygio ir jų neišleisti iki “juodų dienų” laikotarpio. Šių rodiklių įdiegimas sudarys sąlygas išsamesnei ir efektyvesnei biudžeto vykdymo kontrolei. „Valstybės skolinimosi išlaidos būtų mažesnės, jeigu tvirtinant Valstybės biudžeto rodiklius taip pat būtų tvirtinami rodikliai, matuojantys atskirų biudžetų pasekmes ateities mokesčių didinimo rizikai kelių dešimčių metų perspektyvoje ir primenantys, kad negalima didinti išlaidų, mažinti mokesčių ir tuo pačiu išvengti skolų naštos,“ – pristatymo metu sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Ilgalaikių pasekmių rodiklis gali atskleisti, kaip laikinas mokesčių naštos sumažinimas ar išlaidavimas gerais laikais gali ženkliai padidinti ateities mokesčių didinimo riziką. Šiuo rodikliu siekiama susilpninti populistinius motyvus mažinti mokesčius ar neatsakingai didinti išlaidas keliems metams, ignoruojant, kad po to reikės juos didinti dar labiau dėl skolos aptarnavimo išlaidų padidėjimo“. Reformos vykdymo priemonėmis siekiama sukurti politinės kultūros elementus: apibrėžti kelis svarbius terminus, kurie užtikrintų, kad kalbėdami apie makroekonomines biudžeto pasekmes politikai kalba apie tuos pačius rodiklius. Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos tikslas – palaipsniui įdiegti tokią biudžeto deficito nustatymo, tvirtinimo, vykdymo stebėjimo ir rezultatų įvertinimo sistemą, kuri sukurtų maksimalias prielaidas šalyje įgyvendinti apdairią biudžeto politiką ir sudarytų sąlygas visuomenei  viešai saugoti šiuos įsipareigojimus kaip moralės normą.   Daugiau informacijos 2390008 8616 94846   Ministrės pristatymas Seime Biudžeto reformos koncepcija  09000001800e3457Fri, 21 May 2010 13:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001377Vilnius, gegužės 21 d. Gegužės 25 d. finansų ministrė Ingrida Šimonytė Turku (Suomija) dalyvaus Šiaurės investicijų banko (ŠIB) metiniame Valdytojų tarybos susitikime, kuriame bus aptariamas banko vaidmuo dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis ir kiti aktualūs klausimai. ŠIB Valdytojų tarybos susitikime Turku bus pristatoma banko veikla ir finansiniai rezultatai už 2009 m., aptariamas banko vaidmuo pokriziniu laikotarpiu, taip pat ketinama priimti sprendimą dėl ŠIB kapitalo didinimo bei aptarti kitus aktualius su banko veikla susijusius klausimus. ŠIB yra tarptautinė finansų institucija, kurios valstybės narės yra Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija ir Švedija. Lietuva yra ŠIB narė nuo 2005 m., Lietuvos Respublikos finansų ministrė yra ŠIB valdytoja nuo Lietuvos. Pagrindinis šio banko tikslas – teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas konkurencingumą skatinantiems ir aplinką tausojantiems projektams, o jo paskolos sąlygos (terminai, palūkanų norma) yra palankesnės nei siūloma rinkoje. Paskutinis Lietuvos didžiausias sandoris su ŠIB yra sutartis dėl 100 mln. eurų paskolos, kuri pasirašyta 2009 m. gruodį, ši paskola teikiama dalimis ir bus grąžinama per 20 metų. Šiomis lėšomis bus finansuojami infrastruktūros, energijos taupymo, aplinkosaugos ir kiti projektai. Pagal Valstybės investicijų ir Daugiabučių modernizavimo programas bus atnaujinami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų pastatai, šių ir kitų Lietuvos miestų ligoninės, poliklinikos, bibliotekos, teismai, teatrai, muziejai ir kiti visuomeninės paskirties pastatai visoje Lietuvoje, kad sumažėtų šių pastatų šildymo kaštai ir būtų efektyviai taupomi energijos ištekliai. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5)  219 9376 www.finmin.lt09000001800e2affFri, 21 May 2010 09:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001375 Vilnius, gegužės 21 d. Du Lietuvos projektai – aljanso „Langas į ateitį“ kompiuterinio raštingumo mokymai ir tinklapis www.esparama.lt – vakar Briuselyje pagerbti „RegioStars2010“ („Regionų žvaigždžių 2010“) apdovanojimais. Šiuos apdovanojimus rengia Europos Komisija, jie skiriami sėkmingiausiems ES finansuotiems projektams, kurie įgyvendinami taikant geriausias idėjas, progresyvius bei naujoviškus metodus. Aljanso „Langas į ateitį“ vykdytas projektas apdovanotas „RegioStars 2010“ Informacinių komunikacijos technologijų kategorijoje. Jis vieno tikslo vardan – išmokyti kompiuterinio raštingumo ekonomiškai aktyviausius Lietuvos gyventojus – partnerystėn subūrė valdžią ir Lietuvos telekomunikacijų, bankininkystės bei interneto verslo lyderius. Projekto metu kompiuterinio raštingumo pradmenų buvo apmokyti 50 400 suaugusiųjų. Kategorijoje „Komunikacija: tinklalapis, siūlantis vertingą informaciją ir parodantis ES pridėtinę vertę“ apdovanota ES struktūrinės paramos svetainė  www.esparama.lt, kurią administruoja Finansų ministerija ir dar 14 ES paramą administruojančių institucijų. Ši svetainė yra pagrindinis kasdien atnaujinamos informacijos šaltinis apie ES struktūrinę paramą Lietuvai. „RegioStars 2010“ apdovanojimams iš viso buvo nominuoti 87 projektai iš 27 Europos Sąjungos šalių narių, į finalą pateko 24 projektai, iš kurių net keturi buvo įgyvendinami Lietuvoje. Tai du minėti projektai, tapę šių metų „Regiono žvaigždėmis“, taip pat viešosios įstaigos „Socialiniai paramos projektai" inicijuotas darbinės reabilitacijos projektas, įgyvendintas kartu su populiariu Vilniuje salotų baru „Mano guru“ bei lietuvių kartu su lenkais vykdomas INTERREG projektas "Multicentrų įkūrimas Marijampolėje ir Olštyne", kurio metu minėtų miestų viešosiose bibliotekose buvo įrengtos kompiuterių salės ir elektroninės bibliotekos. Šie 2004–2006 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje įgyvendinti projektai ne tik sėkmingai pasiekė užsibrėžtus tikslus ir puikiai atitiko vertinimo komisijos nustatytus kriterijus, bet ir yra unikalūs dėl plačios aprėpties, tęstinumo, partnerystės idėjų populiarinimo bei sukurtos pridėtinės vertės. Lietuvos projektai į šio konkurso finalą patenka jau ne pirmą kartą, tačiau laimi finale - pirmąjį.  Daugiau informacijos apie „RegioStars2010“ apdovanojimus ir sėkmingiausius ES projektus galite rasti čia: Regiostars 2010 finalists.    Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800e2856Thu, 20 May 2010 16:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001374Visus, turinčius idėjų ir norinčius pradėti dirbti sau, kviečiame dalyvauti verslo skatinimo renginyje „Versli Lietuva“, vyksiančiame Vilniuje, Litexpo, gegužės 27-28 dienomis. Tai unikali proga išgirsti vertingų patarimų ir užduoti rūpimus klausimus verslo pradžios ekspertams.   Dviejų dienų programoje jūsų lauks ekonomistų, mokesčių, ES paramos ekspertų, investuotojų, psichologų, patyrusių verslininkų pranešimai, individualios konsultacijos, įkvepiančios sėkmės istorijos, naudingi kontaktai, bankų pasiūlymai verslą pradedantiesiems.  Dalyvavimas NEMOKAMAS. Išsamią renginio „Versli Lietuva“ programą rasite čia.09000001800e282eThu, 20 May 2010 15:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001373Vilnius, gegužės 20 d. Finansų ministerija išpirko pirmąją prieš metus pradėtą platinti taupymo lakštų emisiją, kurios nominali vertė – beveik 3,3 mln. litų. Šios emisijos taupymo lakštų įsigiję investuotojai gavo 7,05 proc. palūkanas. Iš viso nuo praėjusių metų buvo išplatintos 26 taupymo lakštų emisijos, kurių nominali vertė – 16,7 mln. litų. Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 10,3 mln. litų arba 3,6 mln. litų daugiau nei per 2009 metų gegužę-gruodį. Daugiausiai - 84,6 proc. taupymo lakštų (už beveik 14,2 mln. litų) įsigijo gyventojai. Pagal amžių dominavo vyresni nei 50 metų žmonės, įsigiję taupymo lakštų už 7,7 mln. litų. 30-50 metų amžiaus gyventojai investavo 6,1 mln. litų, jaunesni nei 30 metų - 294,2 tūkst. litų. Vidutiniškai vienu sandoriu buvo įsigyjama taupymo lakštų už 11,9 tūkst. litų. Mažiausia vieno sandorio nominali vertė buvo 100 litų, didžiausia – daugiau kaip 1 mln. litų. Daugiausiai taupymo lakštų - už beveik 9,8 mln. litų (58 proc.) įsigyta Vilniaus apskrityje.  Investuotojai iš Kauno apskrities įsigijo taupymo lakštų už 3,1 mln. litų, iš Panevėžio apskrities – už 1,1 mln. litų, Klaipėdos apskrities – už 827 tūkst. Lt, iš Šiaulių apskrities – už 599 tūkst. litų, Tauragės apskrities – 586 tūkst. litų, Utenos apskrities – 314 tūkst. litų, Telšių apskrities – 158 tūkst. litų, Marijampolės apskrities – 113 tūkst. litų, Alytaus apskrities -72 tūkst. litų. Už Lietuvos ribų gyvenantys investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 11,3 tūkst. Lt. *** Taupymo lakštus gali įsigyti gyventojai ir individualios įmonės ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir visuomeninės organizacijos. Šiai investavimo priemonei suteikiamos tokios pačios valstybės garantijos kaip ir kitiems Vyriausybės vertybiniams popieriams, tačiau ją įsigyti žymiai paprasčiau. Investuojantys į taupymo lakštus, ne tik taupo patys – jie susigrąžina investuotas lėšas su uždirbtomis palūkanomis, bet ir padeda valstybei, kuri jų investicijas panaudoja viešosioms paslaugos. Taupymo lakštų palūkanas įtakoja rinkos dėsniai –  jos nustatomos pagal visų Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų siūlomų atitinkamos trukmės terminuotųjų indėlių palūkanų normų vidurkį bei Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų rezultatus. Taupymo lakštų galima įsigyti internete, adresu www.vtl.lt (administruoja Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas) ir Lietuvos pašto skyriuose.     Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800e2898Thu, 20 May 2010 13:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001372Vilnius, gegužės 20 d. Šiandien Seime Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pateikė informaciją ir atsakė į Seimo narių klausimus dėl akcizų degalams ir degalų realizacijos. Informacija dėl akcizų degalams ir degalų realizacijos. Pristatymas apie akcizus degalams, degalų kainas ir realizaciją. Finansų ministrės pasisakymas-atsakymai į Seimo narių klausimus    09000001800e24aeWed, 19 May 2010 13:44:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001368Vilnius, gegužės 19 d. Finansų ministerijos siūlymu palengvintos sąlygos gyventojams, įsigyjantiems verslo liudijimus –  fiksuoto dydžio pajamų mokestį jie galės mokėti atsižvelgiant į individualios veiklos vykdymo laikotarpį. Pakeitus Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles, sutrumpintas iki šiol galiojęs minimalus vieno mėnesio verslo liudijimo išdavimo laikotarpis. Nuo šiol verslo liudijimai bus išduodami 5 dienų ir ilgesniam laikotarpiui (išskyrus prekybos verslo liudijimus, kurie kaip ir iki šiol bus išduodami pageidaujamam laikotarpiui, nors ir 1 dienai). Pagal ankstesnes taisykles, nors gyventojas individualią veiklą vykdė tik, pavyzdžiui, 5 dienas, fiksuoto dydžio pajamų mokestį turėjo sumokėti už visą mėnesį, nes toks buvo minimalus verslo liudijimų išdavimo laikotarpis. Sutrumpinus minimalų verslo liudijimų išdavimo laikotarpį, taip pat bus sudaryta galimybė individualią veiklą vykdantiems gyventojams mokėti ir mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Vadinasi, jei gyventojas verslo liudijimą įsigis, pavyzdžiui, 5 dienoms, tai ir fiksuoto dydžio pajamų mokestį sumokės tik už 5 dienas. Tikimasi, kad šis sprendimas prisidės prie verslo konkurencingumo didinimo, naujų darbo kūrimo bei šešėlinės ekonomikos mažinimo.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800e2764Fri, 14 May 2010 10:52:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001366Apklausa dėl NT mokesčio gairių Pristatymas: Nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo gyventojams galimybės ir alternatyvos Vilnius, gegužės 14 d. Finansų ministerija, parengusi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės praplėtimo gaires, diskusijai teikia įvairias alternatyvas dėl gyventojų NT apmokestinimo. Siekiant užtikrinti, kad mokestį mokėtų tik labiau pasiturintys (t.y. daugiau ar santykinai brangesnį nekilnojamąjį turtą turintys) gyventojai, gairėse pateikiami penki lengvatos modeliai pagrindiniam gyventojo ar šeimos gyvenamajam būstui (kuriame deklaruota gyvenamoji vieta). Kartu svarstyti siūlomos papildomos lengvatos poilsiui skirto ir ūkinės paskirties turtui.  Pateiktų gairių pagrindu su visuomene bus diskutuojama dėl tokių klausimų, susijusių su gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimu: ar ir, jeigu taip -  nuo kada išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir kaip atrodytų lengvatos modelis pagrindiniam gyventojo (šeimos) būstui - t.y. koks gyventojo NT būtų neapmokestinamas šiuo mokesčiu Pirma tokia diskusija šiandien pradedama naujienų portale DELFI. Gegužės 21 dieną bus diskutuojama su socialiniais Nacionalinio susitarimo partneriais. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčiu jau apmokestinamas gyventojams nuosavybės teise priklausantis visas komercinės ar administracinės paskirties nekilnojamasis turtas, o taip pat kitas nekilnojamasis turtas, jei jis naudojamas komercinėje veikloje. Tarptautinėje praktikoje paprastai apmokestinamas visas gyventojų nekilnojamasis turtas bei numatomi tam tikri lengvatų mechanizmai apmokestinant pagrindinį gyventojo būstą. Finansų ministerijos nuomone svarstytini 5 mokesčio lengvatos pagrindiniam gyventojo (šeimos) būstui teoriniai modeliai: 1) vienam gyvenamajam būstui (sąvoka gyvenamasis būstas suprantama kaip apimanti butus, kotedžus, individualius namus) taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybes zonoje esančio buto vidutinei vertei; 2) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybės zonoje esančio gyvenamojo namo vidutinei  vertei, numatant galimybe savivaldybių taryboms šią sumą tam tikra dalimi sumažinti; 3) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, priklausančią nuo būstui taikomo neapmokestinamojo ploto, apskaičiuojamo pagal gyvenamąją vietą jame deklaravusiųjų asmenų skaičių; 4) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį plotą, priklausantį nuo deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičiaus ir 5) visiškai neapmokestinti vieno asmens (šeimos) gyvenamojo būsto. Šalia lengvatos pagrindiniam gyventojo (šeimos) būstui siūlomos ir papildomos lengvatos – lengvata poilsiui skirtam turtui, t.y. turtui, kuriame nėra gyvenama (pvz. sodo nameliui, vasarnamiui ir pan., apribojant tipiniu tokio paskirties statinio plotu – pvz., 80 kv. m., pagal statybos normatyvus sodo nameliams) bei tam tikram asmeniniams poreikiams naudojamam ūkinės paskirties turtui (pvz. garažui, svirnui, pirčiai ir pan.). Pateiktose gairėse siūloma, kad Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus apmokestinamajai gyventojų nekilnojamojo turto daliai palikti įstatymo nustatytose ribose – nuo 0,3 iki 1 proc., o juos ir toliau nusistatytų savivaldybių tarybos.  Nekilnojamojo turto mokestis būtų mokamas kasmet. Pajamos iš Nekilnojamojo turto mokesčio įskaitomos į savivaldybių biudžetus. Pristatymas: Nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo gyventojams galimybės ir alternatyvos   Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008 www.finmin.lt09000001800e0d57Thu, 13 May 2010 10:38:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001364Vilnius, gegužės 13 d. Statistikos departamento duomenimis bendrasis vidaus produktas pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu sumažėjo 2,9 proc. – tai rodo, kad  BVP kritimas atitinka Finansų ministerijos vasario mėn. centriniame scenarijuje numatytas BVP kitimo tendencijas 2010 metams. Numatoma, kad dėl Lietuvos investicinio  klimato ir eksporto rinkų atsigavimo bei paankstinto ES paramos įsisavinimo paskatintas II ketvirčio metinis augimas sudarys apie 4 – 5 procentus BVP. Todėl vasario mėnesį sudarytas 2010 metų 1,6 proc. BVP augimo scenarijus iš esmės nekeičiamas. Šiuo metu vieninteliu šalies ūkio augimo veiksniu yra eksportuojantys sektoriai, o į vidaus paklausą nukreiptuose sektoriuose kol kas matyti tik riboti stabilizavimosi ženklai. Kartu su eksporto apimčių ir eksporto kainų augimu vykstantis darbo užmokesčio stabilizavimasis rodo pagerėjusį Lietuvos ūkio konkurencingumą. Numatoma, kad nuo 2009 m. antrosios pusės stebimi teigiami eksporto pokyčiai vis stiprės ir nuo 2011 metų sudarys pakankamą paskatą vidaus paklausai atsigauti. Tačiau dėl būtinybės konsoliduoti bei sustiprinti viešojo sektoriaus finansus, šio sektoriaus vartojimas mažės iki 2012 metų. Visi išvardinti teigiami veiksniai sudarys sąlygas 2011 m. BVP augti 2,8 proc. Numatoma, kad 2012 metais dėl per 2009 m. krizę sumažėjusių investicijų neigiamo poveikio ūkio potencialiam augimui, BVP  augimas sulėtės iki 1,2 proc. Numatoma, kad sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius 2013 m. BVP galėtų augti 2,4 proc. Ekonominių rodiklių scenarijus biudžetui planuoti sudarytas pagal ES komisijos pavasarį naudotas vieningas ES ekonominės plėtros prielaidas. Ekonomikos augimas priklausys nuo situacijos pasaulio finansų rinkose bei pagrindinių užsienio prekybos partnerių ūkių bei Lietuvos gebėjimo konkuruoti.  Nepaisant nuo 2010 m. numatomo ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbo lygis 2010 m. išaugs iki 16,7 proc., o nuo 2011 m. pradės nuosekliai mažėti ir 2011–2013 m. sudarys atitinkamai 15,5 proc., 13,9 proc. ir 12,3 procento. Statistiniai duomenys rodo, kad, įvertinus sezono įtaką, šiek tiek sulėtėjo šalies darbo užmokesčio smukimo tempai (ypač statybų sektoriuje), o privačiame sektoriuje 2009 m. IV ketv., palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, darbo užmokestis net ūgtelėjo 0,4 procento, todėl darbo užmokesčio dinamika bus keliais procentiniais punktais palankesnė nei buvo numatyta vasario mėnesį: 2010 metais darbo užmokestis gali smukti  5,3 procento, o nuo 2011 m. numatomas darbo užmokesčio augimas, kuris 2011–2013 m. atitinkamai sudarys 0,6 proc., 0,9 proc. ir 1,9 procento.  Dėl Europos Komisijos numatomo didesnio pasaulinių naftos, maisto ir kitų produktų kainų augimo bei pasikeitusių darbo užmokesčio tendencijų  keičiama kainų pokyčio, apskaičiuoto pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) perspektyva: 2010 m. numatoma iš esmės lėtesnė pagal SVKI apskaičiuota defliacija, nei buvo numatyta vasario mėn. 2010 metais vidutinė metinė defliacija sudarys 0,1 proc., o infliacija gruodžio mėnesį galėtų sudaryti apie 0,6 procento. 2011 metais vidutinė metinė infliacija sudarytų 1,5 proc., o 2012 – 2,0 proc., o 2013 m. – 2,5 procento. Tel: 2390008 Mob: 86169484609000001800ddeceWed, 28 Apr 2010 14:09:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001357Vilnius, balandžio 28 d. Finansų ministerija informuoja, kad pirmasis I ketvirčio BVP apimties rodiklis iš esmės nepakeitė centrinio 2010 metų ūkio raidos scenarijaus prielaidų aktualumo ir todėl palieka vasario mėnesį skelbtas 2010 metų BVP augimo perspektyvas. Prieš du mėnesius finansų ministerijos analitikai pirmam 2010 metų ketvirčiui numatė 2 procentų BVP nuosmukį, tačiau jis buvo kiek gilesnis nei tikėtasi dėl neįprastai speiguotos ir sniegingos žiemos Europoje. Pagal vasario mėnesį skelbtą centrinį ekonominių rodiklių scenarijų 2010 metų II ketvirčio metinis BVP prieaugis sudarytų apie 4 procentus. Be to, statistiniai duomenys leidžia šiemet tikėtis lėtesnio darbo užmokesčio kritimo. 2010 metų kovo mėnesio išankstiniai darbo rinkos rodikliai šių metų kovo mėnesį, lyginant juos su pernai metų kovo mėnesiu, pirmą kartą rodo, kad ūkio stabilizacija prasideda ir darbo rinkoje: 34 procentais padaugėjo laisvų darbo vietų, 65 procentais daugiau įdarbintų žmonių, o naujų bedarbių buvo 20 procentų mažiau. Šiuo metu Lietuvos išankstiniai duomenys apie paskolų dinamiką nepatvirtina, kad būtų pasibaigęs neigiamas paskolų sankaupos poveikis visuminei paklausai, tačiau tikėtina, kad I ketvirčio Estijos paskolų prieaugis taps pirmu įrodymu, kad finansų rinkų pasitikėjimas regiono perspektyvomis sugrįžta. 2011 metų ekonominių rodiklių scenarijų, pagal kurį bus planuojamas 2011 valstybės biudžetas paviešinsime gegužės mėnesį. 2010 metų vasario mėnesį Finansų ministerijos skelbtas ekonominių rodiklių scenarijus 2010 metams numatė 1,6 proc. BVP augimą. --- Tel: 2390008 Mob: 8616 9484609000001800dd13bFri, 23 Apr 2010 13:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001356Vilnius, balandžio 23 d. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis Lietuvos valstybės skola 2009 m. pabaigoje buvo viena mažiausių tarp 27 Europos Sąjungos šalių – pagal šį rodiklį esame penkti. Mūsų šalies valdžios sektoriaus skola 2009 m. pabaigoje sudarė 29,3 proc. BVP, kai tuo tarpu visų 27 Europos Sąjungos šalių vidurkis – 73,6 proc. BVP.09000001800dcd2cThu, 22 Apr 2010 11:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001354Vilnius, balandžio 22 d. Priimtas sprendimas nuo š. m. gegužės 1 d. iš esmės atleisti verslą nuo avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo yra parama šalies įmonėms, sunkmečiu susiduriančioms su apyvartinių lėšų trūkumu. Šias lėšas įmonės galės panaudoti kitoms reikmės, be to, sumažės įmonėms tenkanti administracinė našta. Atsižvelgus į verslo poreikius ir valstybės galimybes, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pasiūlymui nuo 100 tūkst. iki 10 mln. litų padidinti ribą, nuo kurios įmonėms reikia mokėti avansinius PVM mokėjimus. Nuo avansinio PVM atleistos įmonės PVM jos mokės bendra tvarka kas mėnesį už praeitą laikotarpį. Šis sprendimas neturės esminės įtakos valstybės biudžeto piniginiams srautams. Prievolė mokėti avansinius PVM mokėjimus išliks tik labai stambioms įmonėms, kurių apyvartos yra labai didelės, o jų veikla dažniausiai orientuota tik į šalies vidaus rinką ir vidinį vartojimą. Tačiau joms avansiniai PVM mokėjimai leis išvengti didesnės mokestinės naštos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kai jo pabaigoje reikėtų sumokėti visą apskaičiuotą mokesčio sumą. Primename, kad eksportui taikomas 0 proc. PVM tarifas.   Šiuo metu avansinį PVM mokėti reikia, kai įmonių vidutinė mokėtina į biudžetą suma už mokestinį laikotarpį, per 3 kalendorinius mėnesius paeiliui viršija 100 tūkst. litų; PVM mokėtojams, gaunantiems pajamas vien iš statybos ir montavimo darbų bei tiems, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos ar paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų, – jeigu viršijo 200 tūkst. litų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800d8eb6Wed, 31 Mar 2010 18:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001348Vilnius, kovo 31 d. Kaip rodo preliminarių pajamų deklaracijų už 2009 metus analizė, maždaug ketvirtadaliui pajamas deklaruojančių gyventojų gali būti susidaręs grąžintinas gyventojų pajamų mokestis, o kitam ketvirtadaliui gali būti susidariusios papildomai mokėtinos Gyventojų pajamų mokesčio sumos dėl per didelio pritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Finansų ministerija ir VMI informuoja, kad visi deklaracijas turintys pateikti gyventojai privalo jas pateikti laiku. Pažymime, kad VMI formuoja preliminarias deklaracijas jai prieinamų duomenų iš trečiųjų šalių pagrindu, todėl prašome atkreipti dėmesį į preliminariose deklaracijose pateiktus duomenis, juos patikrinti ir, prireikus, papildyti. Kalbant apie deklaracijose susidariusių mokėtinų sumų sumokėjimą akcentuotina, kad Mokesčių įstatymai skatina savanorišką mokesčių mokėjimą, todėl pabrėžiame, kad mokesčių mokėtojų gąsdinimai priverstinio išieškojimo procedūromis neturi pagrindo. Mokesčių administravimo įstatymas leidžia tinkamai įvertinti individualias mokesčių mokėtojo galimybes ir gebėjimą sumokėti bet kokį mokestį, o tiems kurie turi sunkumų tai padaryti, numato galimybę atidėti, išdėstyti laike ar pripažinti nesumokėtą mokesčio nepriemoką beviltiška. Taip pat įstatymai numato, kad neišieškomos nepriemokos, kurių išieškojimas nėra tikslingas ekonominiu požiūriu – tai reiškia, kad konkrečios nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už pačią nepriemoką. Šiuo metu apskaičiuota, kad ekonomiškai netikslinga išieškoti nepriemoką mažesnę nei 280 litų. Preliminarių deklaracijų duomenų analizė rodo, kad beveik pusė susidariusių mokestinių nepriemokų yra mažesnės nei 50 litų. Tokiu atveju, netgi skaičiuojant nuo šios sumos delspinigius, kurie, kaip nustatyta įstatyme, pateikus deklaracijas skaičiuojami pusę metų (180 dienų), ši suma žymiai nepadidės. Visais atvejais, neatsižvelgiant į nepriemokos sumą, mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška ir kai jos išieškojimas sukels rimtas pasekmes socialiai neapsaugotiems asmenims - nepriemoka tokiu atveju išieškoma tik tada, kai mokėtojo padėtis iš esmės pagerėja. Jei dėl mokesčio nepriemokos atsiradusi skola nepadidėja arba skolininko padėtis iš esmės nepagerėja, tokia skola iš apskaitos dokumentų galutinai būna nurašoma po 5 metų, t.y. suėjus išieškojimo senaties terminui. Nuo 2009 metų pakeitus NPD taikymo tvarką, gyventojų pajamų apmokestinimo sistema tapo labiau progresine, o progresinėje pajamų mokesčio sistemoje yra įprasta, kad už metus mokėtini arba grąžintini mokesčiai galutinai apskaičiuojami pateikus metinę pajamų deklaraciją.  Preliminarių deklaracijų analizė rodo, kad nemaža dalis gyventojų, kuriems per 2009 metus susidarė mokėtinos mokesčių sumos yra grupėje, kurių mėnesio pajamos yra 2000 - 3000 litų ir kuriems metų eigoje taikomas NPD per mėnesį pajamas padidina apie 20 litų, todėl jiems siūloma ateityje svarstyti galimybę NPD prisitaikyti metams pasibaigus, tokiu atveju užpildžius metines deklaracijas jiems bus grąžinama mokesčių permoka kaip ir už mokesčių lengvatas.   Daugiau informacijos Tel: (8 5) 239 0008 www.finmin.lt09000001800d8d00Wed, 31 Mar 2010 12:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001347Vilnius, kovo 31 d. Tarptautinė reitingų agentūra Moody's (Moody's Investors Service) šiandien pagerino Lietuvos Vyriausybės skolinimosi reitingo Baa1 perspektyvą iš neigiamos į stabilią. Pasak agentūros, Lietuvos ekonomika stabilizavosi greičiau nei anksčiau manyta ir greičiausiai tarp visų Baltijos valstybių. Dabar jau visos trys didžiausios tarptautinės kredito reitingų agentūros yra pagerinusios Lietuvos skolinimosi reitingų perspektyvas. Agentūra teigia, kad po staigaus ekonomikos nuosmukio, kuris prasidėjo 2008 metų viduryje, Lietuvoje recesijos pabaiga buvo fiksuojama jau 2009 metų III ketvirtį. Pasak Moody‘s, ūkio atsigavimas turės teigiamos įtakos valstybės finansams, nes prisidės prie mažesnio biudžeto deficito bei sulėtins skolos augimą. Moody‘s analitikai pastebi, kad finansinės įtampos sumažėjimas visame regione teigiamai atsiliepė Lietuvos ekonomikai. Ženkliai sumažėjusi Vyriausybės skolinimosi kaina (vertybinių popierių pelningumai) teigiamai įtakoja valstybės skolos lygio priimtinumą parodančius rodiklius, tokius kaip palūkanų mokėjimų ir valstybės gaunamų pajamų santykinis dydis. Sumažėjusi Vyriausybės skolinimosi kaina atitinkamai lengvina ir gyventojų bei verslo įmonių paskolų naštą. Finansų ministerija primena, kad VILIBOR palūkanų normos šiuo metu yra mažiausios per dešimtmetį. 2010 m. kovo 30 d. šešių mėnesių trukmės VILIBOR buvo 2,22 proc., o CDS rodiklis (angl. Credit default swap), parodantis kainą draudžiantis nuo Lietuvos skolinių įsipareigojimų nevykdymo rizikos, yra pasiekęs prieškrizinį lygį (5 metų CDS – 2,26 proc.). Atitinkamai yra sumažėję ir Lietuvos obligacijų pelningumai. Pasak Moody‘s, įvertinant bendrą ekonominę situaciją, Vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 3 proc. BVP 2012 metais, tad dabartinis Baa1 reitingas atitinka nuosaikesnį ekonomikos raidos scenarijų. Agentūros teigimu, jei Vyriausybei pavyks sėkmingai siekti išsikeltų tikslų, leidžiančių įsivesti eurą 2014 metais, per tą laiką reitingas gali būti gerinamas. Moody‘s įvertina ir tai, kad Lietuva yra viena iš kelių ES šalių, kurioje nebuvo poreikio papildomomis finansinėmis priemonėmis remti bankų sektorių.   Moody's agentūros pranešimą rasite pagal šią nuorodą (registracija nemokama).   Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008 www.finmin.lt09000001800d73d0Wed, 24 Mar 2010 13:26:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001340Vilnius, kovo 24 d. Šiandien Europos Komisija apsvarstė bei pateikė nuomonę dėl Lietuvos Konvergencijos programos, kuri buvo atnaujinta šių metų vasario mėnesį. Europos Komisija palankiai vertina Lietuvos 2009 metais įgyvendintas svarbias ir ryžtingas viešųjų finansų konsolidavimo priemones kurios, Komisijos nuomone, padėjo sušvelninti ekonominės krizės pasekmes, teigiamai įtakoja šiuo metu vykstantį ekonomikos stabilizavimosi procesą bei prisideda prie pernelyg didelio deficito ištaisymo.  Išvadoje pažymima, kad Lietuva turi toliau tęsti Konvergencijos programoje numatytus biudžeto konsolidavimo veiksmus, siekiant sumažinti viešųjų finansų deficitą nuo 9,1 proc. BVP 2009 metais iki 3 proc. BVP 2012 metais. Europos Komisijos vertindama, kad Lietuva išgyveno didelį ekonomikos nuosmukį, atkreipia dėmesys į tai, kad 2010 metų ūkio augimas, o tuo pačiu ir užsibrėžto viešųjų finansų deficito uždavinio – 8,1 proc. BVP pasiekimas, priklauso nuo kelių prielaidų: tvaraus eksporto atsigavimo ir ES paramos įsisavinimo. Tokias pagrindines šių metų ekonomikos augimo 1,6 proc. prielaidas yra įvardinusi ir Finansų ministerija savo pateiktose makroekonominėse prognozėse.  Komisijos nuomone, įgyvendinus Lietuvos Konvergencijos programoje numatytos biudžeto rengimo reformos priemones, bus ženkliai pagerinta šalies viešųjų finansų būklė. Svarbiausias siekis, pasak Europos Komisijos, yra atkurti tvarų šalies ūkio augimą, išvengiant ženklesnių vidaus ir išorės disbalansų. Nuomonėje teigiama, kad, kaip ir numatyta Lietuvos Konvergencijos programoje, reikalinga įgyvendinti užsibrėžtas ambicingas struktūrines reformas, kuriomis bus sustiprintas viešųjų finansų stabilumas ir palaikomas ekonomikos atsigavimas, atkreipiant dėmesį į sveikatos, socialinės apsaugos bei aukštojo mokslo tobulinimą. Apibendrinant, Europos Komisijos nuomone Lietuva, kaip ir yra numačiusi 2010 metų Konvergencijos programoje, turi tęsti viešųjų finansų konsolidavimo priemones, vykdyti numatytą  biudžeto rengimo reformą, apimančią stebėsenos ir atskaitomybės priemones ir įgyvendinti užsibrėžtas struktūrines reformas.  Ši Europos Komisijos nuomonė bus teikiama tvirtinti ES ekonomikos ir finansų ministrų tarybai (ECOFIN) šių metų balandžio mėnesį.   2390008; 86169484609000001800d54e1Mon, 15 Mar 2010 14:07:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001337Vilnius, kovo 15 d. Rytoj Briuselyje vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų ministrė Ingrida Šimonytė, bus aptariami pasiūlymai dėl direktyvų pakeitimų finansinių paslaugų ir mokesčių srityje, taip pat bus svarstomi klausimai, susiję su pasirengimu Europos Vadovų Tarybos susitikimui, diskutuojama dėl situacijos Graikijoje ir 2011 m. ES biudžeto gairių. ECOFIN posėdyje ketinama aptarti direktyvą dėl alternatyvių investicinių fondų valdymo. Ši direktyva įgyvendins dalį Europos Komisijos programos, kuria siekiama pradėti tikslingai reguliuoti ir prižiūrėti visus ES finansų rinkos dalyvius, galinčius sukelti didelę riziką finansų sektoriaus stabilumui. Direktyva reguliuos specialiųjų  investicinių fondų, tokių kaip privataus kapitalo, nekilnojamojo turto, steigimą ir veikimą, numatys šiuos fondus valdančių valdymo įmonių licencijavimo tvarką, įtvirtins investuotojų apsaugos reikalavimus. Mokesčių srityje planuojama aptarti PVM direktyvos dėl sąskaitų išrašymo pakeitimus, kuriais siekiama ES mastu supaprastinti, modernizuoti ir labiau harmonizuoti su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu susijusias taisykles. Šiame ECOFIN susitikime bus toliau diskutuojama dėl situacijos Graikijoje. Šiuo metu Graikijoje dirba Europos Komisijos ekspertai, kurie parengs dokumentą dėl tolesnių veiksmų susijusių su Graikijos fiskaline ir makroekonomine situacija. Europos Komisijai kelia abejonių atnaujinta Graikijos stabilumo programa 2010–2013 m. Kadangi Graikijos atveju būdinga tiek fiskalinė krizė, tiek platesnis makroekonominis disbalansas, kurie slypi giliai įsišaknijusiose struktūrinėse problemose, siūloma taikyti numatytas ekonominės ir biudžeto priežiūros priemones. Taryba priėmė viešą Rekomendaciją, kuria siekiama, kad Graikijos ekonominė politika vėl atitiktų bendrąsias ekonominės politikos gaires ir nebekeltų grėsmės deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui. Šiame susitikime ES finansų ministrai planuoja aptarti pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui, vysiančiam 2010 m. birželio mėnesį, klausimus ir priimti atitinkamas Tarybos išvadas. Vienas svarbiausių klausimų – būsimoji ES strategija iki 2020 m., kurioje daug dėmesio skiriama ekonomikos atsigavimo po krizės užtikrinimui. Ministrai numato priimti pirmines išvadas dėl šios strategijos tikslų, valdymo struktūros, remiantis Europos Komisijos š.m. kovo 3 d. paskelbtu komunikatu „Europa 2020: strategija pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“. Taip pat ketinama aptarti “išėjimo” iš krizės strategiją, siekiant kuo greičiau panaikinti ES valstybių kovojant su ekonomine krize taikytas priemones, skirtas produktų ir darbo rinkų palaikymui. Tarybos išvadų projekte finansų sektoriuje paramos priemonių siūloma atsisakyti laipsniškai, nes finansų rinkų atsigavimas yra dar pakankamai trapus, o situacija ES valstybėse skirtinga. Visų pirma siūloma atsisakyti valstybės garantijų bankams schemų, o vėliau ir kitų bankų paramos priemonių, tokių kaip kapitalo injekcijos ar turto išpirkimas. Taip pat rengiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimui, ketinama aptarti klimato kaitos tarptautinio finansavimo klausimus. Remiantis susitarimais Kopenhagos konferencijoje, Tarybos išvadų šiuo klausimu projekte pabrėžiamas poreikis skubiai mobilizuoti ir paskirstyti finansavimą neatidėliotiniems veiksmams, kurie mažintų klimato kaitos grėsmes. ES valstybės yra įsipareigojusios 2010-2012 m. kasmet skirti 2,4 mlrd. eurų ir pasiruošusios pateikti informaciją apie šių įsipareigojimų vykdymą šiemet vyksiančiuose renginiuose klimato kaitos klausimais. Be to, šiame ECOFIN susitikime ketinama priimti Tarybos išvadas dėl 2011 m. ES biudžeto gairių projekto, į kurias atsižvelgs Europos Komisija sudarydama 2011 m. preliminarų ES biudžeto projektą.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 37609000001800d4913Wed, 10 Mar 2010 15:02:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001335Vilnius, kovo 10 d. Atsižvelgdami į visuomenės dėmesį dėl vasario mėnesį išplatintos obligacijų emisijos ir valstybės skolinimosi, D.U.K. skyriuje patalpinome atsakymus į dažniausiai pasitaikiusius klausimus šia tema. Juos rasite pasinaudoję šia nuoroda. 09000001800d4099Mon, 08 Mar 2010 13:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001334Vilnius, kovo 8 d. Šiandien tarptautinė reitingų agentūra "Fitch Ratings", atsižvelgdama į šalies ekonomikos ir finansų stabilizaciją ir sėkmingai vykdomą biudžeto konsolidaciją, pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingų perspektyvą iš neigiamos į stabilią bei patvirtino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą "BBB", ilgalaikio skolinimosi nacionaline valiuta reitingą - "BBB+", trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą - "F3" ir šalies reitingo lubas - "A". Fitch pažymi, kad Lietuvos ekonomikos stabilizavimosi lygis teikia daug vilčių bei prognozuoja 1 proc. BVP augimą 2010 metams. Fitch akcentuoja, kad viešieji finansai yra pagrindinis rodiklis, į kurį atsižvelgiama nustatant skolinimosi reitingus Lietuvai. Agentūros teigimu, 2009 metų fiskalinis deficitas buvo 9,1 proc. BVP, tačiau jei Vyriausybė nebūtų ėmusis reikalingų priemonių, deficitas pernai būtų pasiekęs ir 17 proc. BVP. Fitch prognozuoja, kad 2010 metų deficitas, nepaisant negatyvaus ciklo efekto, sumažės iki 8 proc. BVP. Neseniai patvirtinta atnaujinta Konvergencijos programa griežtai įsipareigojama mažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 3 proc. BVP 2012 metais. Fitch vertinimu, tolesni Vyriausybės taupymo uždaviniai atitinka numatomą skolos santykio su BVP dinamiką, kuria remiantis valstybės skola, prognozuoja Fitch, pasieks maždaug 42 proc. BVP 2011 metų pabaigoje ir vėliau susidarys prielaidos jai mažėti. Toks numatomas skolos lygis suderinamas su stabiliais dabartiniais šalies skolinimosi reitingais. Makroekonominiai disbalansai išnyko: einamosios sąskaitos deficitą pakeitė 3,2 proc. BVP perteklius (lyginant su 14,6 proc. BVP deficitu 2007-2008 metais). Įvykusi darbo užmokesčio korekcija padėjo atsigauti eksportui.  Lietuva taip pat pasiekė didžiulį stabilumo finansų rinkose lygį – tarpbankinių palūkanų normos (nacionaline valiuta) sumažėjo ženkliai lyginant su 2009 metais, o bankų sistemos likvidumas yra aukštas. Fitch pažymi, kad tai, jog Lietuvoje veikiantys bankai yra užsienio kapitalo, neabejotinai turi ženklios teigiamos įtakos šalies skolinimosi reitingams, nes eliminuoja grėsmes galimoms Vyriausybės išlaidoms, susijusioms su praradimais finansų sektoriuje. Visą agentūros pranešimą rasite čia (registracija nemokama).   Tel. (8 5) 239 0008 Mob: 8 616 94 846 www.finmin.lt09000001800d1b5aWed, 24 Feb 2010 11:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001325Vilnius, vasario 24 d. Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2010 metais. Šiemet, palyginus su praėjusiais metais, konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas - palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais -  vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu. Siekdama  paskatinti kredito įstaigų tarpusavio konkurenciją, komisija pagal vertinimo kriterijus* iš šešių konkurso dalyvių atrinko keturis: „DNB Nord“, „Nordea Bank Finland“, „Swedbank“ bei „Snoras“ bankus. Šių bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc. Geriausias sąlygas pateikė „DNB Nord“ ir „Nordea Bank Finland“ bankai. Paskolų palūkanų dydis litais š.m. vasario 22 dienai būtų nuo 3,98 iki 5,07 proc. (praėjusių metų liepos 30 d. – 10,19 iki 11,34 proc.), eurais – nuo 2,56 iki 3,65 proc. (praėjusių metų liepos 30 d. – nuo 3,37 iki 3,87 proc.). Paskolos studentams teikiamos kintamomis palūkanomis, kurių dydį įtakoja tarpbankinių palūkanų litais (Vilibor) arba eurais (Euribor) normos. Pavyzdžiui, ženkliai sumažėjus Vilibor dydžiui, studentams, kurie ėmė minėtas paskolas litais praėjusiais metais, jos žymiai atpigo. „Praėjusiais metais teiktų paskolų aukštų palūkanų priežastis buvo Vilibor dydis. Nuoseklūs Vyriausybės veiksmai stabilizuojant valstybės finansus padėjo sumažinti tarpbankinių palūkanų normas ir tuo pačiu pagerino skolinimosi sąlygas ir studentams, ir visiems besiskolinantiems“ – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tikimasi, kad siūlydamos paskolas studentams, kredito įstaigos dar pagerins savo dabartinius pasiūlymus. Studentams sprendimas suteikia didesnes kredito įstaigų pasirinkimo galimybes. Be to, jie turi teisę individualiai derėtis su kredito įstaigomis dėl geresnių sąlygų. Su išsamia informacija apie kredito įstaigų siūlomas paskolų sąlygas studentai galės susipažinti Valstybiniame studijų fonde. Atrankos komisija kredito įstaigų, teiksiančių valstybės remiamas paskolas studentams, atranką vykdo kiekvienais metais nuo 2009-ųjų. Šiemet valstybė numato garantuoti iki 150 mln. litų (šis skaičius kasmet numatomas ateinančių metų valstybės biudžete) valstybės remiamų paskolų studentams, praėjusiais metais limitas buvo 100 mln. litų. *** *Atrenkant kredito įstaigas buvo vertinama siūloma maksimali palūkanų normos marža (kurios dydis turėjo būti mažesnis nei 3 proc.), maksimali lėšų suma, kurią kredito įstaiga įsipareigoja skirti valstybės remiamoms paskoloms teikti, atsižvelgiama į paskolos gavėjams numatytus taikyti mokesčius, bendrą valstybės remiamos paskolos kainos metinę normą (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su valstybės remiamos paskolos suteikimu susijusius mokesčius), paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpius ir galimų atidėjimų skaičių, vietoves, kur bus teikiamos paskolos.     Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800d1b04Mon, 22 Feb 2010 11:40:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001324Vilnius, vasario 24 d. Vyriausybė posėdyje pritarė Lietuvos konvergencijos 2009 metų programos atnaujinimo projektui. Konvergencijos programa atnaujinama atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito būklės ištaisymo. Atnaujintoje programoje informuojama apie 2009-2010 metais įgyvendintas priemones sutelkiant valdžios sektoriaus finansinius išteklius ir objektyviai pateikiamas šalies potencialas stabilizuoti valstybės skolą. Konvergencijos programoje numatytos valdžios sektoriaus balanso rodiklių užduotys – 2010 metų valdžios sektoriaus deficito užduotis – 8,1 proc. BVP, 2011 – 5,8 proc. BVP, 2012 – 3 proc. BVP. Stiprinant finansų rinkų pasitikėjimą nuosekliu Lietuvos siekiu keliasdešimties metų perspektyvoje išlaikyti žemą skolos dalį BVP, nustatomas naujas, griežtesnis vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius sudarytų apie ½ procento BVP. Šis vidutinio laikotarpio tikslas sugriežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2030 metais priartėtų prie 113,9 procento BVP, o 2060 metais priartėtų prie 545,9 procento BVP. 2012 metais sumažinus deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos valdžios sektoriaus finansų konsolidacija bus tęsiama siekiant šio griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Atsižvelgiant į nustatytus valdžios sektoriaus balanso tikslus, projektuojama, kad valstybės skola 2010m. sudarys 36,6 proc. BVP, 2011 - 39,8 proc. BVP, 2012 - 41 proc. BVP. Konvergencijos programoje pakartotas Lietuvos siekis prisijungti prie euro zonos iškart, kai tik šalis atitiks konvergencijos kriterijus. Įgyvendinus priemones, reikalingaskonvergencijos kriterijams tenkinti, 2014 metai taptų realia prisijungimo prie euro zonos data. Konvergencijos programa grindžiama svarbiausiu Vyriausybės uždaviniu trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu – suvaldyti ekonomikos krizę ir jos padarinius. Svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys –  tolesnis viešųjų finansų išteklių sutelkimas ir padėties gerinimas iš esmės srityse, galinčiose užtikrinti ekonominį proveržį. Lietuvos konvergencijos 2009 metų programa projektuoja ekonominę politiką, kuri suformuota Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje ir Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetas bus teikiamas toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių neprarandant produktyvumo, – tokio prioriteto taikymas leis sumažinti struktūrinį einamosios sąskaitos deficitą išsaugant Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui potencialą. Konvergencijos (suartėjimo su euro zona) programas rengia ES šalys narės, kuriose nėra įvesta bendra ES valiuta euras. Kasmet atnaujinamose programose šalys narės pateikia artimiausių trejų metų teisinius įsipareigojimus vykdyti priemones, reikalingas finansų stabilumui užtikrinti.   Daugiau informacijos Tel. (8 5) 239 0008, mob. tel. 8 616 94846 www.finmin.lt09000001800d144cTue, 16 Feb 2010 14:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001320Briuselis, vasario 16 d. ES ekonomikos ir finansų ministrų posėdyje (ECOFIN Taryba) priimtas sprendimas pratęsti Lietuvos viešųjų finansų deficito sumažinimo iki 3 proc. BVP terminą iki 2012 metų. Tarybos išvadoje pažymima, kad Lietuva ėmėsi ryžtingų biudžeto konsolidavimo priemonių pagal Tarybos 2009 m. liepos 7 d. rekomendacijas,  tačiau ekonomikos nuosmukis buvo gilesnis nei Europos Komisija numatė savo 2009 metų pavasario ekonomikos projekcijose. Dėl to, nepaisant įgyvendinamų tinkamų priemonių, pasiekti 3 proc. valdžios sektoriaus deficito 2011 metais Lietuva nespės, tad deficito perviršio ištaisymo laikotarpis šaliai pailginamas iki 2012 metų. Tai atitinka Lietuvos Vyriausybės užsibrėžtus viešųjų finansų konsolidavimo tikslus siekiant prisijungti prie euro zonos vidutinės trukmės laikotarpiu. Procedūra pernelyg didelio deficito būklei ištaisyti Lietuvai buvo pradėta 2009 metų liepą, nes 2008 metais Lietuvos deficitas viršijo 3 procentus BVP. Pernelyg didelio deficito mažinimo laikotarpiu Taryba gali nukelti terminą vieneriems metams tik toms valstybėms, kurios laiku ėmėsi tinkamų priemonių pernelyg didelio deficito būklei ištaisyti, tačiau dėl spartesnio nei prognozuota ekonomikos nuosmukio negali sumažinti deficito iki 3 proc. BVP ribos anksčiau nustatytu laikotarpiu. Šiuo metu pernelyg didelio deficito procedūros pradėtos 20-čiai Europos Sąjungos valstybių. Šiame ECOFIN posėdyje buvo pratęsti pernelyg didelio biudžeto deficito situacijos ištaisymo terminai Maltai (iki 2011 m.) bei Rumunijai (iki 2012 m.). Graikijai pakartotinai rekomenduojama sumažinti biudžeto deficitą – šį kartą iki 2012 m. Posėdyje taip pat pritarta, kad Latvija, Lenkija ir Vengrija ėmėsi tinkamų priemonių, siekdamos pagal Tarybos rekomendacijas mažinti pernelyg didelį biudžeto deficitą.09000001800d0cddTue, 09 Feb 2010 08:45:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001316Kredito įstaigų, teiksiančių valstybės remiamas paskolas studentams, atrankos komisija suformulavo reikalavimus kredito įstaigoms ir Finansų ministerija šiandien skelbia kvietimą teikti pasiūlymus dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo 2010 metams. Pagrindinis kvietimo tikslas – sulaukti kuo daugiau pasiūlymų, siekiant atrinkti palankiausias sąlygas pateikusias kredito įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams. Atrenkant kredito įstaigas bus vertinama maksimali lėšų suma, kurią kredito įstaiga įsipareigoja skirti valstybės remiamoms paskoloms teikti, kredito įstaigų siūloma maksimali palūkanų normos marža (kurios dydis turės būti mažesnis nei 3 proc.), atsižvelgiama į paskolos gavėjams numatytus taikyti mokesčius, bendrą valstybės remiamos paskolos kainos metinę normą (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su valstybės remiamos paskolos suteikimu susijusius mokesčius), paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpius ir galimų atidėjimų skaičių, į vietoves, kur bus teikiamos paskolos. 2009 metais valstybės remiamas paskolas teikė 5 komerciniai bankai: AB Dnb NORD bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AB Bankas SNORAS ir Swedbank, AB. 2009 m. komerciniai bankai išdavė 675 435,61 eurų ir 6 772 003,52 litų valstybės remiamų paskolų. Bendra išduotų valstybės remiamų paskolų suma sudarė apie 9,1 mln. litų. Pagal galiojančią tvarką, jeigu metinė palūkanų (skaičiuojamų studijų metu už naudojimąsi paskola studijų kainai sumokėti) norma viršija 5 procentus, palūkanų dalis, viršijanti 5 procentus, apmokama iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja Valstybinis studijų fondas. Ši nuostata netaikoma, kai apmokamos visos palūkanos, taip pat, kai paskolos gavėjas laikinai sustabdo studijas. Kiekvienais metais, priėmus atitinkamų metų biudžetą, kuriame nustatyta valstybės prisiimamų garantinių įsipareigojimų dėl studentams teikiamų paskolų limitas (2010 m. – 150 mln. litų), atrankos komisija vykdo kredito įstaigų, teiksiančių valstybės remiamas paskolas studentams, atranką. Kredito įstaigų pasiūlymų laukiama iki vasario 18 d. Komisija vertins gautus pasiūlymus ir atrinks tas kredito įstaigas, kurių teikiamos valstybės remiamų paskolų studentams sąlygos bus palankiausios.  09000001800cdc46Fri, 05 Feb 2010 11:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001314Negali būti leidžiama ir platinama Australijoje, Kanadoje, Honkongo specialiajame administraciniame regione priklausančiame Kinijos Respublikai, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2010 vasario 4 d. Lietuvos Respublika, kurios ilgalaikio skolinimosi reitingai yra Baa1 (Moody's) / BBB (S&P) / BBB (Fitch), skelbia, kad 2020 metais išperkamos obligacijų emisijos nustatytos metinis kuponas yra 7,375%. Obligacijų, kurių emisijos nominali vertė lygi 2 mlrd. USD, išleidimo kaina lygi 98,273 procentams jų nominalios vertės.  Obligacijos buvo platinamos ne JAV teritorijoje vadovaujantis 1933 metų JAV Vertybinių popierių įstatymo S taisykle (angl. Regulation S) ir JAV teritorijoje tik kvalifikuotiems instituciniams investuotojams, vadovaujantis JAV Vertybinių popierių įstatymo 144A punktu (angl. Rule 144A). Obligacijos bus išperkamos 2020 metų vasario 11 dieną.  Už obligacijas gautos lėšos bus naudojamos biudžeto išlaidoms finansuoti.  Obligacijų platinimas bus užbaigtas 2010 metų vasario 11 dieną. „Investuotojų susidomėjimas šia emisija demonstruoja didelį investuotojų pasitikėjimą Lietuva, ypač turint omenyje, kad pastarosiomis dienomis rinkose itin sustiprėjo nerimas dėl kai kurių Europos valstybių viešųjų finansų stabilumo” – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.  “Ilgas skolos grąžinimo terminas ir fiksuota palūkanų norma reiškia, kad šiuo sudėtingu ūkio atsigavimo po krizės laikotarpiu Lietuvai reikės mažiau skolintis siekiant refinansuoti esamas skolas, o taip pat užtikrins stabilesnes skolos aptarnavimo išlaidas.” Svarbi informacija: Šiame pranešime esanti informacija nėra skirta tiesioginiam ar netiesioginiam skelbimui ar platinimui Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ši medžiaga nėra pasiūlymas parduoti vertybinius popierius JAV, taip pat vertybiniai popieriai negali būti siūlomi ar parduodami JAV be registravimo ar išimties registravimui kaip nustatyta 1933 metų JAV vertybinių popierių įstatyme bei poįstatyminėse nuostatose ir taisyklėse. Neketinama registruoti jokios pasiūlymo dalies JAV ar viešai siūlyti vertybinius popierius JAV.  Šiame pranešime esanti informacija nėra pasiūlymas parduoti ar prašymas siūlyti pirkti, taip pat šie vertybiniai popieriai nebus parduodami jokioje jurisdikcijoje, kurioje toks pasiūlymas, prašymas ar pardavimas būtų neteisėtas prieš atliekant registravimą, taikant išimtį dėl registravimo ar kvalifikuojant pagal tokios jurisdikcijos vertybinių popierių įstatymus.  Šis dokumentas nėra vertybinių popierių pasiūlymas Jungtinės Karalystės visuomenei. Ši informacija yra skirta tik (i) asmenims už Jungtinės Karalystės ribų arba (ii) investuotojams profesionalams pagal 2000 metų Finansinių paslaugų ir rinkų įstatymo (Finansinis reklamavimas) 2005 m. redakcijos su vėlesniais pakeitimais (toliau - Finansinio reklamavimo įstatymas) 19(5) straipsnį  ir (iii) aukštos grynosios vertės subjektams ir kitiems asmenims, kuriems ji gali būti teisėtai perduota, pagal Finansinio reklamavimo įstatymo 49(2) straipsnį (visi tokie asmenys toliau vadinami „susiję asmenys“). Bet kokia investavimo veikla, su kuria susijusi ši informacija, bus prieinama ir vykdoma tik su susijusiais asmenimis. Bet kuris asmuo, kuris nėra susijęs asmuo, neturėtų veikti pagal ar kliautis šiuo dokumentu ar jo turiniu. Stabilizavimas/FSA. Šiame pranešime spaudai yra teiginių, susijusių su ateities numatymu. Šie teiginiai atspindi subjektų, į kuriuos duodamos nuorodos šiame spaudos pranešime, dabartinę nuomonę, prielaidas bei prieinamą informaciją. Teiginiai, susiję su ateities numatymu, nėra ateities garantija bei apima rizikas ir neapibrėžtumus. Faktiniai rezultatai bei aplinkybės ateityje dėl įvairių veiksnių gali žymiai skirtis nuo tų, kurie pateikti šiuose pareiškimuose. Tel. (85) 2390008, mob. 8616 94846    09000001800cd783Wed, 03 Feb 2010 14:56:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001313Šiandien tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“, teigiamai vertindama Lietuvos įgyvendintas bei tęsiamas biudžeto konsolidavimo priemones ir tvirtą politinę valią išlaikyti stabilią nacionalinę valiutą, pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš „neigiamos“ į „stabilią“.  Agentūros „Standard & Poor‘s“ Lietuvai 2009 metų kovą nustatytas ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas yra BBB. Pasak agentūros, Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvos pagerinimas atspindi tai, kad politinės partijos demonstruoja paramą biudžeto ir struktūrinių reformų įgyvendinimui. Agentūra pažymi, kad reaguodama į staigų pajamų į biudžetą sumažėjimą, Vyriausybė 2009-2010 metais ėmėsi ryžtingų konsolidavimo priemonių, kurios pagerins ilgalaikį Lietuvos valstybės finansų tvarumą. Standard & Poor's vertinimu valdžios sektoriaus deficitas 2009 metais galėtų siekti 9,5 proc. BVP, o 2010 metais gali sumažėti iki 8 proc. BVP. 8,1 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito prognozę 2010 metams šią savaitę pateikė ir Finansų ministerija, skelbdama naujas makroekonomines projekcijas. Agentūros pranešime teigiama, kad Šiaurės šalių bankų dominavimas Lietuvoje ženkliai sumažino grėsmes galimoms Vyriausybės išlaidoms, susijusioms su praradimais finansų sektoriuje. Motininiai bankai vykdė naujas kapitalo injekcijas į Lietuvoje veikiančius padalinius, tokiu būdu padėdami spręsti blogų paskolų klausimą. Standard & Poor's atkreipia dėmesį, kad jei būtų priimami politiniai sprendimai nebevykdyti užsibrėžtų finansų stabilumą įtvirtinančių ir tuo pačiu skolinimosi poreikį mažinančių uždavinių, susidarytų sąlygos reitingų bloginimui.  Kita vertus, pažymi agentūra, tolesnės reformos, kurios užtikrintų subalansuotą ekonomikos augimą bei narystės eurozonoje kriterijų atitikimą, sudarytų sąlygas reitingų gerinimui. Euro įvedimas padėtų visiškai stabilizuoti pasitikėjimą Lietuvos ekonomika ir finansų sistema. Visą agentūros pranešimą rasite čia (registracija nemokama).09000001800cd117Mon, 01 Feb 2010 12:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001302Vilnius, vasario 1 d. Finansų ministerija išnagrinėjo naujausius Statistikos departamento duomenis ir perskaičiavusi ūkio raidos centrinį scenarijų, skelbia Konvergencijos programoje 2010 metams numatomą valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimą nuo planuotų 9,5 proc. BVP iki 8,1 procento BVP, ir siūlo užsibrėžti 2011 metams 6,0 procentų BVP ir 2012 metams iki 3,0 procentų BVP deficito užduotis. Spartesnis skolinimosi ir deficito mažinimas pateisina finansų rinkų lūkesčius, sudaro prielaidas išlaikyti palūkanų priedų už riziką mažėjimo tendencijas būtinas privačių investicijų ir viso ūkio atsigavimui. Palūkanų normos už ilgalaikius Lietuvos vertybinius popierius 2009 metų gruodžio mėnesį sumažėjo 5,4 procentinio punkto palyginti su lapkričio mėnesiu. Toks spartus palūkanų už Lietuvos vertybinius popierius mažėjimas patvirtina, kad finansų rinkos vertina nuosekliai vykdomas priemones valdžios sektoriaus finansams stabilizuoti ir pasikliauna Lietuvos eksportuotojų konkurencingumu tęsti nuo 2009 metų liepos mėnesio didėjančius pardavimus bei nuo lapkričio mėnesio prasidėjusį prekybos sąlygų gerėjimą. Palūkanų normų mažėjimas ir įrodymai apie konkurencinius sugebėjimus pasinaudoti eksporto rinkų atsigavimu yra pagrindas pakeisti centrinės ūkio raidos scenarijų, kuris savo ruožtu papildomai pagreitina valdžios sektoriaus skolos stabilizavimo perspektyvas. Atsigavimo veiksniai nurodo rizikas, dėl kurių 2010 metų pabaigoje gali sugrįžti ūkio nuosmukis: netęsiant valdžios sektoriaus finansų stiprinimo būtų pakirstas investitorių pasitikėjimas, padidėtų palūkanų normos ir smunkančios investicijos bei mažėjantis užimtumas sugrąžintų ankstesnio scenarijaus rodiklius. Lietuvos narystė ES suteikė išskirtinį pranašumą švelninant 2009 metų krizės padarinius ūkiui. Nuo 2002 metų Lietuvos gauta ikistojiminė parama ir efektyviai panaudotos ES paramos 2004–2006 metų finansinės perspektyvos  lėšos leido padidinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą, kuris dabar yra kertinis ūkio stabilizavimo akmuo. 2007–2013 metų finansinės perspektyvos lėšų įsisavinimo paankstinimas 2010 metais leis geriau panaudoti statybų sektoriaus gamybinius pajėgumus ir sukurs keliasdešimt tūkstančių naujų darbo vietų. ES vykdoma šalių narių valdžios sektoriaus finansų priežiūra ir skelbiamos nepriklausomos išvados apie Lietuvos pažangą didina finansinių rinkų pasitikėjimą, kad finansų konsolidavimo priemonės bus vykdomos tol, kol valdžios sektoriaus balanso rodiklis bus artimas subalansuotam. Numatoma, kad bendrasis vidaus produktas dėl nuo žemos bazės (po nuosmukio visados būna spartesnis augimas dėl ankstesniais metais buvusios žemos vertės) didėjančio eksporto (BVP) ir  ES paramos lėšų įsisavinimo paankstinimo 2010 metais augs 1,6 procento (2009 m. rudenį buvo prognozuotas 4,3 proc. nuosmukis), 2011 metais – numatoma, kad dėl nuo žemos bazės atsigavusių investicijų BVP augs 3,2 proc.. Nors centrinis scenarijus apdairiai numato, kad 2012 metais augimas sulėtės dėl 2009 metų krizės sumažėjusių investicijų neigiamo poveikio ūkio potencialiam augimui, yra teigiamų rizikų, kad sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius, ūkio raida bus spartesnė. Paskutinių mėnesių Lietuvos prekių eksporto duomenys rodo spartų apimčių atsigavimą ir taip pašalina paskutines abejones, kad nekilnojamojo turto burbulo užkaitintas statybų sektorius nepaveikė eksportuojančių sektorių konkurencingumo. Jei dabartinės eksporto atsigavimo tendencijos tęsis 2010 metais galima tikėtis dviženklio metinio eksporto augimo, sieksiančio 13–17,5 procento. Toks stiprus eksporto augimas vyksta visame regione ir sietinas su visos Europos gaivinimo planu, todėl dėl nuosmukio susidarę neišnaudoti gamybiniai pajėgumai leidžia tikėtis, kad toks spartus laikinai prarastų rinkų atgavimas tęsis visus 2010 metus ir gerins visos ekonomikos rezultatus. Ūkio konkurencingumą įrodo kartu su eksporto apimčių ir kainų augimu vykstantis darbo užmokesčio stabilizavimasis apie kurį buvo pranešta 2009 metų gruodžio mėnesį. Įvertinus sezono įtaką, šiek tiek sulėtėjo šalies darbo užmokesčio smukimo tempai (ypač statybų sektoriuje), todėl darbo užmokesčio dinamika bus keliais procentiniais punktais palankesnė nei buvo numatyta rugsėjo mėnesį: 2010 metais darbo užmokesčio smukimas sudarytų 7,8 procento, 2011 – -0,9 proc., o 2012 prognozuojamas 0,9 proc. darbo užmokesčio augimas. Lėtesnis darbo užmokesčio mažėjimas keičia kainų pokyčio, apskaičiuoto pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) perspektyvą: numatoma iš esmės lėtesnė pagal SVKI apskaičiuota defliacija. 2010 metais infliacijos rizikos nėra – tiek vidutinė metinė defliacija, tiek defliacija gruodžio mėnesį galėtų sudaryti apie 1 procentą. 2011 metais vidutinė metinė infliacija sudarytų 1 proc., o 2012 – 1,5 proc. 1,5–2 procentų infliacija atitinka stabilių kainų kriterijų ir yra pagrindas tenkinti konvergencijos kriterijus ir nacionalinę valiutą pakeisti euru.   Pridedamos lentelės: http://www.finmin.lt/web/finmin/aktualus_duomenys/makroekonomika     Tel: 2390008 Mob: 8616 9484609000001800cc096Wed, 27 Jan 2010 15:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001295Vilnius, sausio 27 d. Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos priemones, kurių mūsų šalis ėmėsi siekdama suvaldyti viešuosius finansus ir užtikrinti jų stabilumą. Pateikiame už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos nario Joaquino Almunia komentarą. „Aš vertinu Lietuvos vyriausybę ir lietuvius už šios pasaulinės krizės sąlygomis dėtas didžiules pastangas biudžeto deficito pablogėjimui sumažinti ir makroekonominiam stabilumui išsaugoti. Tam prireikė daug sunkių sprendimų. 2009 metais ir 2010 m. biudžetu Lietuvos vyriausybė ėmėsi esminių konsolidavimo priemonių, kurios padėjo pagerinti Lietuvos ekonomines perspektyvas. Tačiau bendrai ekonominei situacijai pablogėjus labiau, nei tikėtasi pavasarį, Komisija siūlo Tarybai vieniems metams, iki 2012 metų, pratęsti terminą, iki kurio Lietuva turėtų atitaisyti perviršinį biudžeto deficitą. Dar kurį laiką reikės laikytis biudžeto konsolidavimo priemonių, kad ateityje ekonomika būtų tvirtesnė ir patvaresnė. Mes taip pat sveikiname vyriausybės planus tęsti struktūrines reformas, kurios būtinos konkurencingumui stiprinti ir išlaikyti. Raginu Lietuvą toliau laikytis šio kelio, kuriuo jau pasiekta rezultato – išaugusio investuotojų ir rinkų pasitikėjimo – ir kuriuo eidama Lietuva per saikingą laiko tarpą greičiau patenkins euro įvedimo sąlygas,“ – sakė J. Almunia.09000001800cc07aWed, 27 Jan 2010 13:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001294Vilnius, sausio 27 d. Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos priemones, kurių šalis ėmėsi siekdama suvaldyti viešuosius finansus ir užtikrinti jų stabilumą, bei siūlo pratęsti viešųjų finansų deficito sumažinimo terminą iki 2012 metų. 2009 metų liepą Lietuvai buvo pradėta procedūra pernelyg didelio deficito būklei ištaisyti nes 2008 metais Lietuvos deficitas viršijo 3 procentus BVP. Europos Komisija pažymi, kad Lietuva ėmėsi ryžtingų biudžeto konsolidavimo priemonių,  tačiau ekonomikos nuosmukis buvo gilesnis nei Europos Komisija numatė savo 2009 metų pavasario ekonomikos projekcijose, todėl Europos Komisija mano, kad pasiekti 3 proc. valdžios sektoriaus deficito, nepaisant įgyvendinamų tinkamų priemonių, 2011 metais Lietuva nespės ir rekomenduoja deficito perviršio ištaisymo laikotarpį pailginti iki 2012 metų. Pasak Europos Komisijos, tai atitinka Lietuvos Vyriausybės užsibrėžtus viešųjų finansų konsolidavimo tikslus siekiant prisijungti prie euro zonos vidutinės trukmės laikotarpiu. Pernelyg didelio deficito mažinimo laikotarpiu Europos Komisija, vykdydama Stabilumo ir augimo paktą, gali rekomenduoti nukelti vieną kartą vieneriems metams ir tik toms valstybėms, kurios laiku ėmėsi tinkamų priemonių pernelyg didelio deficito būklei ištaisyti, tačiau dėl spartesnio nei prognozuota ekonomikos nuosmukio negali sumažinti deficito iki 3 proc. BVP ribos anksčiau rekomenduotu laikotarpiu. Šiuo metu pernelyg didelio deficito procedūros pradėtos 20-čiai Europos Sąjungos valstybių. Europos Komisijos rekomendacijos pratęsti terminą iki kada Lietuva turės sumažinti viešųjų finansų deficitą bus teikiamos tvirtinimui vasario 16 dienos ES ekonomikos ir finansų ministrų posėdyje (ECOFIN). Informacijai – 2009 metų gruodžio 3 dieną svarstytos rekomendacijos dėl ES valstybių deficito perviršio procedūrų Europos Komisijos nario, atsakingo už ekonomiką ir pinigų reikalus Joaquino Almunia komentaras   Tel: (8 5) 239 0008 Mob: 8 616 94846 www.finmin.lt09000001800cbc9cTue, 26 Jan 2010 10:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001293Vilnius, sausio 26 d. Aljanso „Langas į ateitį“ kompiuterinio raštingumo mokymai ir socialinė integracija restorane „Mano Guru“, ir tinklapis www.esparama.lt – tarp inovatyviausių Europoje. Rytoj Briuselyje “Regiostars 2010” („Regionų žvaigždžių 2010“) projektų peržiūroje bus pristatomi 24 inovatyviausi Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai, tarp kurių net trys lietuvių sėkmės istorijos.  „RegioStars“ apdovanojimai skiriami sėkmingiausiems ES finansuotiems projektams, kurie įgyvendinami taikant geriausias idėjas, progresyvius bei naujoviškus metodus. Šiuos apdovanojimus rengia Europos Komisija. „RegioStars 2010“ apdovanojimams buvo nominuoti 87 projektai iš 27 Europos Sąjungos šalių narių. Vertinimo komisija iš pateiktų projektų išrinko 24 finalininkus, kurie rytoj ir pristatys savo projektus. Tarp atrinktųjų – trys Europos socialinio fondo Lietuvoje finansuoti projektai: aljanso „Langas į ateitį“ vykdytas projektas „Kompiuterinio raštingumo pagrindai Lietuvos e-piliečiams“, viešosios įstaigos „Socialiniai paramos projektai" inicijuotas darbinės reabilitacijos projektas, įgyvendintas kartu su populiariu Vilniuje salotų baru „Mano guru“ ir nuo 2004 m. veikianti ES struktūrinės paramos svetainė www.esparama.lt. Šie trys 2004-2006 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje įgyvendinti projektai ne tik sėkmingai pasiekė užsibrėžtus tikslus ir puikiai atitiko vertinimo komisijos nustatytus kriterijus, bet ir yra unikalūs dėl plačios aprėpties, tęstinumo, partnerystės idėjų populiarinimo bei sukurtos pridėtinės vertės. „RegioStars 2010“ kategorijai „Miesto žvaigždė: migrantų ir rizikos grupių integracija miestuose“ nominuotas vilniečių projektas, skirtas moderniai socialinei reabilitacijai, vykdomas salotų restorane „Mano guru“. Prieš penkerius metus Vilniuje duris atvėrusi sveiko maisto oazė išsiskiria ne tik tuo, jog čia nėra alkoholinių gėrimų ir siūlomas tik sveikas maistas, bet ir savo personalu. „Mano guru“ ES projekto įgyvendinimo metu priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų sėkmingai įveikę jaunuoliai čia atlieka darbinę reabilitaciją – užsienyje itin populiarų, tačiau Lietuvoje pirmą kartą pritaikytą kompleksinės reabilitacijos metodą. 2009 m. „Mano guru“ buvo pripažintas svetingiausia kavine Vilniuje. Informacinių komunikacijos technologijų kategorijoje tarp finalininkų pateko aljanso „Langas į ateitį“ vykdytas projektas. Jis vieno tikslo vardan – išmokyti kompiuterinio raštingumo ekonomiškai aktyviausius Lietuvos gyventojus – partnerystėn subūrė valdžią ir Lietuvos telekomunikacijų, bankininkystės bei interneto verslo lyderius. Projekto metu kompiuterinio raštingumo pradmenų buvo apmokyti 50 400 suaugusiųjų. „RegioStars 2010“ kategorijoje „Komunikacija: tinklalapis, siūlantis vertingą informaciją ir parodantis ES pridėtinę vertę“ nominuota ES struktūrinės paramos svetainė  www.esparama.lt, kurią administruoja Finansų ministerija ir dar 14 ES paramą administruojančių institucijų. Ši svetainė yra pagrindinis kasdien atnaujinamos informacijos šaltinis apie ES struktūrinę paramą Lietuvai. Projektų finalininkų pristatyme dalyvaus dar vienas lietuvių kartu su lenkais vykdomas INTERREG projektas "Multicentrų įkūrimas Marijampolėje ir Olštyne", kurio metu minėtų miestų viešosiosiose bibliotekose buvo įrengtos kompiuterių salės ir elektroninės bibliotekos. Pagrindinis šio projekto vykdytojas yra Lenkijos Olštyno miesto viešoji biblioteka, o kaip partneris dalyvauja Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka. Visą projektų finalistų sąrašą galite rasti čia: Regiostars 2010 finalists. Iš 24 rytoj prisistatančių finalistų bus atrinkti 6 laureatai, o jų apdovanojimo ceremonija Briuselyje vyks š.m. gegužę. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 2199 376 www.finmin.lt09000001800ca1dfTue, 19 Jan 2010 08:14:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001291Vilnius, sausio 19 d. Šiandien Briuselyje vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvauja finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ketinama aptarti aktualius apmokestinimo bei Graikijos statistikos kokybės klausimus, o ES pradėjusi pirmininkauti Ispanija pristatys 2010 m. pirmojo pusmečio ECOFIN darbų programą. Ispanijos programoje pabrėžiama būtinybė sustiprinti ES ekonomikos stabilizavimąsi. Atitinkamai siūloma nenutraukti paramos priemonių ekonomikai, kurių ėmėsi valstybės, kol nebus visiškai atstatytas pasitikėjimas ekonomika bei finansų rinkomis ir augimas netaps ilgalaikis. Tačiau svarbu tęsti darbą apibrėžiant tinkamas taikomų paramos schemų „išėjimo“ strategijas. Finansų rinkos priežiūros ir reguliavimo srityje toliau bus tęsiama finansų sistemos reforma, bus skatinamos bendros Europos iniciatyvos finansų sektoriaus krizių valdymo srityje. Viešųjų finansų srityje pabrėžiama, kad Stabilumo ir augimo paktas yra efektyviausia ES šalių narių fiskalinės priežiūros priemonė. Ispanijos pirmininkavimo ES metu numatoma parengti ES2020 strategiją ūkio augimui ir užimtumui skatinti ir užtikrinti, kuri pakeis iki šiol taikomos Lisabonos strategijos nuostatas. Naujoje ES strategijoje ateinančiam dešimtmečiui bus numatytos priemonės finansų krizės pasekmėms įveikti, įvertintas Europos ekonomikos skatinimo plano bei nacionalinių skatinimo planų įgyvendinimo poveikis ES ūkiui. Reikšmingas progresas tai pat turi būti padarytas ir klimato kaitos srityje plėtojant energetiškai efektyvią, mažu CO2 kiekiu pasižyminčią ekonomiką. Be to, šį pusmetį Ispanija sieks stiprinti ES vaidmenį tarptautiniame lygmenyje, ypač G20 kontekste, bei įgyvendinti Kopenhagos konferencijos susitarimus, tame tarpe ir dėl tarptautinio klimato kaitos finansavimo. Posėdyje didelį dėmesį ketinama skirti kovos su mokestiniu piktnaudžiavimu ir vengimu klausimams, dėl kurių nebuvo susitarta Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu. Prioritetas bus skiriamas trims direktyvoms: Taupymo pajamų apmokestinimo, Administracinio bendradarbiavimo ir Savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Taip pat bus siekiama pasiekti susitarimus dėl kovos su sukčiavimu su trečiosiomis šalimis. Netiesioginių mokesčių srityje pirmininkaujanti valstybė dirbs su nauju direktyvos Dėl elektroninių PVM sąskaitų taisyklių pasiūlymu bei prisidės prie Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo kontrolės sistemos įgyvendinimo.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376 www.finmin.lt09000001800c95e6Thu, 14 Jan 2010 14:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001289Vilnius, sausio 14 d. Pasibaigus trejiems 2007-2013 m. periodo metams, ES fondai tampa maksimaliai išnaudojamu finansavimo šaltiniu ir sulėtėjus ekonomikai yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. Šiuo metu 3,7 mlrd. Lt jau išmokėta projektų vykdytojams, o iš viso įgyvendinant projektus jau investuota beveik 4,3 mlrd. Lt (kartu su projektų vykdytojų lėšomis).Šios lėšos investuojamos ne tik į verslo plėtros projektus ir kelių infrastruktūrą, bet ir į mokyklų, ligoninių ir kitų viešosios paskirties pastatų renovaciją bei darbo biržų, kvalifikacijos tobulinimo, socialinės integracijos programas visuose regionuose. Per praėjusius metus buvo įsisavinta keturis kartus daugiau lėšų nei per du metus nuo veiksmų programų įgyvendinimo pradžios (iki 2008 m. pabaigos). Pernai buvo išmokėta daugiau kaip 3 mlrd. Lt, kas beveik prilygsta viso praeito programavimo laikotarpio (2004-2006 m.) per 5 metus panaudotai ES struktūrinių fondų lėšų sumai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama beveik 1700 projektų, finansuojamų šio periodo ES fondų lėšomis (prie finansavimo prisideda ir nacionalinės bei privačios projektų vykdytojų lėšos). Šių projektų bendra vertė yra 12,8 mlrd. Lt, iš kurių skirto finansavimo lėšos sudaro 10,7 mlrd. Lt. Planuojama, kad iki 2010 metų pabaigos įgyvendinamų  projektų vertė sieks apie 19 mlrd. Lt, iš kurių ES lėšos sudarys 17 mlrd. Lt, t.y. daugiau nei 70 proc. visų 2007-2013 m. laikotarpiui numatytų ES lėšų. 93 projektų, finansuotų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, įgyvendinimas jau užbaigtas, pusė iš jų – verslo įmonių plėtros projektai. Nemažą užbaigtų projektų dalį sudaro kelių infrastruktūros plėtros, žvyrkelių asfaltavimo ir viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai. Baigtų įgyvendinti projektų vertė siekia daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Šių metų valstybės biudžete taip pat suplanuota svari ES lėšų suma, siekianti 7,9 mlrd. Lt (įskaitant ir žemės ūkį), iš kurių 2007–2013 m. struktūrinė parama – daugiau nei 5,4 mlrd. Lt arba beveik 70 proc. visų 2010 m. biudžete numatytų ES lėšų.Lyginant su praėjusiais metais, 2010 m. ES paramos lėšų planuojama panaudoti 1,47 mlrd. litų daugiau. Biudžete numatyta visa reikalinga bendrojo finansavimo lėšų dalis, kuri reikalinga užtikrinti skirtos ES paramos lėšų įsisavinimą. Investuojamų ES lėšų ir įgyvendinamų projektų naudą rodo ir 2009 m. gruodžio mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia pajutę ES struktūrinių fondų paramą asmeniškai. Daugiausia žmonių jaučia paramos naudą transporto, švietimo, sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos srityse, kai lankosi suremontuotose ligoninėse ar mokyklose, važiuoja atnaujintais keliais, kelia savo kvalifikaciją, naudojasi nauja įranga savo įmonėje ar lengvatinėmis paskolomis. Gyventojus labiausiai domina informacija apie atskiruose regionuose įgyvendinamus projektus, bei projektus, kurių rezultatais galėtų pasinaudoti. Šią apklausą 2009 metų pabaigoje Finansų ministerijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „TNS Gallup“. Telefonu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219937609000001800c95c7Thu, 14 Jan 2010 13:24:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_0012882010 sausio 14 d. Preliminariais duomenimis per 2009 metus į nacionalinį biudžetą (be ES paramos) gauta 18303,1 mln. Lt pajamų, t.y. 107,6 mln. Lt  arba 0,6 proc. daugiau, negu buvo planuota. Planuota, kad 2009 m. į nacionalinį biudžetą įplauks 18 195,5 mln. Lt pajamų. Per 2009 metus  į valstybės biudžetą (be ES paramos) gauta 14780,9 mln. litų pajamų. Planuota, kad į valstybės biudžetą 2009 metais įplauks 14397,3 mln. litų. Į valstybės biudžetą gauta 383,6 mln. litų, arba 2,7  proc. daugiau, negu buvo planuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 2009 m. į valstybės biudžetą surinkta 20 708,9 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 5928 mln. litų). Per 2009 m. daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 6798,8 mln. litų – planas įvykdytas 108,8 proc. arba gauta 547 mln. litų daugiau. Akcizų (už visas akcizines prekes) įplaukos per 2009 m. laikotarpį – 3258,1 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 99,7 proc., negauta 10,7 mln. litų planuotų pajamų. Pelno mokesčio per 2009 m.  surinkta 1 707,6 mln. litų, ir tai sudaro 98 proc. nuo metinio plano, į biudžetą negauta 35,5 mln. litų. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 3789 mln. litų, planas įvykdytas 87,1 proc., t.y. biudžeto pajamos buvo 563 mln. litų mažesnės, nei planuota. 2010 metų sausio 1 d. PVM permoka (verslo permokėtos PVM sumos biudžetui) sudarė 680 mln. litų ir per 2009 metus ji sumažėjo daugiau nei 355 mln. litų. Atsižvelgiant į įmonių apyvartinių lėšų trūkumą, buvo siekiama vykdyti įsipareigojimus sąžiningai dirbančiam verslui operatyviau grąžinant permokėtas sumas. 2009 metais dėl staigaus ekonomikos nuosmukio sparčiai ir ženkliai mažėjo biudžeto pajamos, todėl per metus buvo atliktos dvi biudžeto peržiūros - gegužę ir liepą.   2009 m. Vyriausybės skolinimosi ir skolų grąžinimo statistika 2009 m.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 4449 www.finmin.lt09000001800c996cFri, 08 Jan 2010 10:51:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001286Vilnius, sausio 8 d. Finansų ministerijos siūlymu atsisakyta perteklinių dokumentų pateikimo reikalavimų, kurie taikomi gyventojams išduodant verslo liudijimus, ir tokiu būdu supaprastinta verslo liudijimų išdavimo tvarka. Taip bus patogiau gyventojams – sumažės laiko sąnaudos, bus mažiau papildomų išlaidų. Peržiūrėjus verslo liudijimų išdavimo taisykles, atsisakyta reikalavimo pateikti santuoką ar giminystę patvirtinančius dokumentus tuo atveju, kai gyventojo prašymu į verslo liudijimą įrašomi kiti asmenys (sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis ar globėjas). Be to, panaikintas reikalavimas turėti notariškai patvirtintą santuokos liudijimo nuorašą tuo atveju, kai sutuoktiniai, įsigiję atskirus verslo liudijimus, toje pačioje prekyvietėje prekiauja prekėmis, kurių įsigijimo dokumentai išrašyti vieno iš jų vardu. Kilus įtarimams, kad gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas, dalyvaujantis asmuo nėra šio gyventojo šeimos narys arba kad prekeivis nėra prekių įsigijimo dokumentuose nurodyto asmens sutuoktinis, šie duomenys bus tikrinami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje, o ne reikalaujama, kad gyventojai pateiktų dokumentus.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800c7fb4Wed, 06 Jan 2010 16:58:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001285Vilnius, sausio 6 d. Atsižvelgdama į visuomenės susidomėjimą, Finansų ministerija pateikia komentarą dėl pajamų, gautų natūra, apmokestinimo, kurį rasite pagal šią nuorodą.09000001800c683aTue, 30 Dec 2009 16:28:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001284Vilnius, gruodžio 30 d. Finansų ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo mokesčių mokėtojui sudaroma galimybė iš anksto susiderinti su mokesčių inspekcija dėl to, kaip bus apmokestinamas koks nors konkretus ateityje planuojamas sandoris arūkinė operacija. Mokesčių mokėtojas galės siūlyti savo poziciją, kaip taikyti mokesčių teisės aktų nuostatas, o mokesčių inspekcija, kartą pritarusi siūlomai pozicijai, įsipareigos jos laikytis ateityje kontroliuodama šio mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimą. Tokios teisinės nuostatos pripažintos tarptautinėje praktikoje. Šie Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai parengti siekiant sudaryti mokesčių mokėtojui galimybę užsitikrinti, kad jis vienodai su mokesčių inspekcija interpretuoja būsimas mokestines pasekmes. Mokesčių mokėtojui palanki teisinė norma padės jam geriau planuoti savo mokestines prievoles, o tai savo ruožtu suteiks užtikrintumo planuojant sandorius. Beje, mokesčių inspekcijos sprendimas (pritarti pasiūlytai pozicijai ir jos laikytis) būtų privalomas tik jai pačiai, tačiau neturėtų teisės akto galios mokesčių mokėtojui. Be to, mokesčių mokėtojo pozicija ir sprendimas dėl jos galėtų būti priimamas tik dėl apmokestinimo principų, o ne konkretaus mokesčio dydžio. Įstatymo pakeitimų projektas teikiamas Vyriausybei.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800c683eTue, 30 Dec 2009 16:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001283Vilnius, gruodžio 30 d. Nuo 2010 m. įsigalioja pelno mokesčio pakeitimai, kurie sudarys sąlygas įmonėms daugiau lėšų skirti verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui. Taip pat tikimasi, kad šie pakeitimai turės teigiamos įtakos formuojant Lietuvos, kaip patrauklios užsienio investicijoms šalies, įvaizdį. Finansų ministerija primena pagrindinius pelno mokesčio įstatymo pasikeitimus: • Nuo 2010 metų bazinis pelno mokesčio tarifas mažinamas nuo 20 iki 15 proc., o mažoms įmonėms (kuriose dirba ne daugiau 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų) pelno mokesčio tarifą - mažinamas iki 5 proc. • Nuo kitų metų pradžios apskaičiuotus mokestinius nuostolius įmonės tam tikromis sąlygomis galės perduoti kitai savo grupės įmonei (pvz., nustatytus kriterijus atitinkanti dukterinė įmonė mokestinius nuostolius galės perduoti motininei įmonei). Pastaroji perimtais mokestiniais nuostoliais galės susimažinti apmokestinamąjį pelną. Pagal šiuo metu galiojančias pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės apskaičiuotų mokestinių nuostolių kitoms įmonėms perduoti negali – gali juos tik perkelti į kitus metus ir susimažinti kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Įmonių apmokestinimo rezultatas nepriklausys nuo pasirinktos struktūros (motininė ir dukterinės įmonės ar įmonė su filialais), o tai leis lanksčiau rinktis struktūras pagal įmonių verslo poreikius, o ne dėl mokestinių priežasčių. • Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų bus galima atimti visas išlaidas darbuotojų naudai, jei ši nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Net ir tuo atveju, jeigu konkretaus asmens gautos naudos neįmanoma nustatyti, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos (darbuotojų ir jų šeimų narių naudai) su tam tikrais apribojimais taip pat galės būti atskaitomos iš pajamų. Taip sudaromos galimybės įvairiau motyvuoti darbuotoją. • Visi dividendai, kuriems gali būti taikoma dalyvavimo išimties taisyklė (jie neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip vienerius metus valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų) nebus apmokestinami, kai minėtus dividendus viena kitai mokės įmonės. • Tuo atveju, kai Lietuvos įmonės mokės palūkanas užsienio įmonėms (kurios registruotos Europos ekonominėje erdvėje arba valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis), pastarosios nebus apmokestinamos pelno mokesčiu.   Daugiau informacijos apie 2010 m. mokesčių pasikeitimus   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800c4da9, 21 Dec 2009 13:30:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001266Vilnius, gruodžio 21 d. Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė 2010 metų valstybės ir savivaldybių biudžetus (Seimas juos patvirtino gruodžio 10 d.). 2010 m. nacionaliniame biudžete bendros biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonės padėjo sumažinti biudžeto deficitą daugiau nei 2 milijardais  litų (iki 4 930 mln. litų arba 5,9 proc. nuo BVP). Mažinant išlaidas valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaikymo ir programų vykdymui skirtos lėšos 2010 m. sumažintos vidutiniškai 33 proc., tame tarpe valstybės valdymo išlaidos – 23 proc., valstybės tarnautojų, politikų, valstybės pareigūnų, savivaldybių tarnautojų darbo užmokesčio fondas sumažintas 10 proc., pedagogų, kultūros, socialinių darbuotojų, karo tarnybos tarnautojams darbo užmokesčio fondas sumažintas 5 proc., statutinių pareigūnų – 2 proc. Be to, nuo 2010 metų sumažintas asignavimų valdytojų skaičius – 2010 metais jų yra 30-čia mažiau nei 2009 metais. Visi sprendimai planuojamas nacionalinio biudžeto išlaidas sumažino 1 mlrd. 581 mln. litų, lyginant su paskutiniu patvirtintu (šių metų liepos mėnesį) 2009 m. biudžetu. Planuojama, kad 2010 metų valstybės biudžete pajamos be ES paramos sudarys 13 378 mln. litų arba 1 019,2 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 308 mln. litų, t.y. 911 mln. litų mažiau nei 2009 metais. ES paramos lėšos, kurios šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bus  investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas, sudarys 7 891,9 mln. litų arba 1 474,5 mln. litų daugiau negu 2009 m. Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES lėšomis sudarys 21 270 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai sudarys 26 200 mln. litų. 2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus. Pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 507 mln. litų, arba 1688,6 mln. litų mažiau nei 2009 m. Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų 21 436,9 mln. litų, t.y. 1 580,5 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus 24 398,9 mln. litų. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai – 29 328,8 mln. litų. Daugiau informacijos apie 2010 metų biudžetą rasite čia. Daugiau informacijos Tel. (8 5) 239 0008 Mob. tel. 8616 9484609000001800c2937Tue, 09 Dec 2009 15:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001265Vilnius, gruodžio 9 d. Finansų ministerija pasirašė sutartį su Šiaurės investicijų banku (ŠIB) dėl 100 mln. eurų (345 mln. litų) paskolos Lietuvai. ŠIB suteiktos paskolos lėšas mūsų šalis naudos visuomeninės paskirties pastatams ir daugiabučiams (pastatytiems iki 1992 m.) atnaujinti, kad sumažėtų jų šildymo kaštai ir būtų efektyviai taupomi energijos ištekliai. Tokio pobūdžio projektai priskiriami prie ŠIB prioritetinių finansavimo sričių. Savo ruožtu ekspertai pažymi, kad šiuo metu apie 40 proc. visos mūsų šalyje sunaudojamos energijos tenka pastatų šildymui, dėl to būtent šioje srityje yra didžiausios energijos taupymo galimybės. Šiaurės investicijų banko paskolos lėšomis bus atnaujinami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų pastatai, šių ir kitų Lietuvos miestų ligoninės, poliklinikos, bibliotekos, teismai, teatrai, muziejai – iš viso 39 visuomeninės paskirties pastatai, esantys Valstybės investicijų programoje, kurių bendras plotas – 230 tūkst. kvadratinių metrų. Taip pat ŠIB paskola bus naudojama atnaujinant daugiau kaip 300 daugiabučių visoje Lietuvoje, kurių bendras plotas – 0,9 milijono kvadratinių metrų. Lietuva bendradarbiauja su tarptautinėmis finansų institucijomis, tokiomis kaip Šiaurės investicijų bankas, siekdama įgyvendinti visuomenei svarbius projektus. Šios institucijos teikia mūsų šaliai tikslines paskolas - finansuoja ilgalaikę vertę turinčius investicinius projektus, jų paskolos sąlygos (terminai, palūkanų norma) yra palankesnės nei siūloma rinkoje. Lietuva ŠIB paskolą, kuri bus teikiama dalimis, grąžins per 20 metų. Šiemet planuojama pasiskolinti apie 30 mln. eurų (103,5 mln. litų), pinigai į valstybės iždą bus pervesti artimiausiu metu. Iš banko gautas lėšas Finansų ministerija perves institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, įgyvendinančioms projektus pagal Valstybės investicijų ir Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programas. *** Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) yra tarptautinė finansų institucija, kurią 1975 m. įsteigė Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija. Šiuo metu banko akcininkais yra aštuonios šalys. Pagrindinis banko tikslas – teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas konkurencingumą skatinantiems ir aplinką tausojantiems projektams. Lietuva ŠIB narė yra nuo 2005 m., šiuo metu bankas mūsų šalies viešajam ir privačiam sektoriams yra suteikęs apie 109 mln. eurų paskolų, kuriomis finansuojami infrastruktūros, energijos taupymo, aplinkosaugos ir kiti projektai.    Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800c15d5Wed, 03 Dec 2009 15:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001262Vilnius, gruodžio 3 d. Vyriausybė, išnagrinėjusi visus gautus Seimo bei valstybės institucijų pasiūlymus, teikia Seimui patobulintą 2010 metų biudžeto projektą. Patobulintame įstatymo projekte valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudaro 13 378 mln. litų, t.y. 226 mln. litų daugiau nei ankstesniame Seimui pateiktame biudžeto projekte (numatant papildomas pajamas iš parduodamų taršos leidimų, patikslinus asignavimų valdytojų gaunamas pajamas iš specialiųjų programų bei atsižvelgiant į naujausius faktinius duomenis patikslinus pajamas iš kai kurių mokesčių). 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų – 18 308 mln. litų, t.y. 28 mln. litų mažiau nei ankstesniame projekte. Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2010 metais sudarys 4 930 mln. litų arba 5,9 proc. BVP. Kartu su ES lėšomis (7 892 mln. litų ) valstybės biudžeto pajamos sudarys 21 270 mln. litų, o asignavimai – 26 200 mln. litų. Seimo komitetai ir Seimo nariai bei valstybės institucijos ir įstaigos siūlė Vyriausybei padidinti asignavimus 1 250 mln. litų. Vien dėl sprendimo nedidinti socialinio draudimo įmokų bei siūlymų išlaikyti socialines garantijas bei lengvatas neįgaliesiems, atidėti motinystės išmokų mažinimo terminus ir kt., papildomas lėšų poreikis valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetuose sudarė apie 600 mln. litų. Vyriausybė išnagrinėjusi visus pasiūlymus, mažindama valdymo išlaidas bei atsisakydama ar mažindama kai kurių investicinės programos projektų finansavimą, patobulintame projekte siūlo padidinti (atstatyti) asignavimus 162 mln. litų: 27 mln. litų – išmokas vaikams, 41 mln. litų – vaikų išlaikymo fondui, 53,5 mln. litų – transporto išlaidų  kompensacijas neįgaliesiems bei iki minimalaus lygio atstatyti asignavimus, kurie buvo mažinti neproporcingai. Nacionalinis biudžetas 2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 507 mln. litų arba 1 689 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Planuojamos nacionalinio biudžeto asignavimai be ES paramos lėšų 21 437 mln. litų, t.y. 1 581 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus 24 399 mln. litų. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai 29 329 mln. litų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376, Mob. tel. 8 616 9484609000001800c17b9Mon, 01 Dec 2009 16:45:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001259Vilnius, gruodžio 1 d. Baigėsi Finansų ministerijos ir interneto vartų Delfi bendras interneto projektas, kurio metu beveik tris savaites interneto skaitytojai turėjo galimybę pamėginti patys sudaryti savo valstybės 2010 metų biudžetą, remiantis Vyriausybės parengtu 2010 metų biudžeto projektu. Projekto užduoties tikslas buvo ne tik pasiūlyti skaitytojams pamėginti sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, bet ir siekti, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų), o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis, būtų kuo mažesnis. Tą buvo galima daryti mažinant biudžeto išlaidas pateiktoje biudžeto lentelėje, sudarytoje pagal finansuojamas sritis, arba didinti pajamas iš mokesčių. Paminėtina, kad keisti buvo galima tik nacionalinių lėšų biudžete dalį – tai yra tą, kurią surenkame per mokesčius. Beveik 70 000 interneto skaitytojų balsavo, pateikdami savo siūlymus dėl galimo mokesčių didinimo ir daugiau nei 10 000 užpildė biudžeto išlaidų lentelę. „Dėkoju visiems, kurie dalyvavo mėnesio projekte formuojant savo šalies biudžetą. Nudžiugino visuomenės aktyvumas. Tai parodo, kad žmonėms iš tiesų rūpi jų šalies biudžetas, tikiuosi, kad daugelis geriau susipažino su tuo, kam iš tiesų išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Didžioji dalis balsavusių dėl mokesčių didinimo, balsavo už akcizų alkoholiui ir tabakui didinimą bei pelno mokesčio didinimą. „Rezultatai rodo, kad žmonės linkę pritarti minčiai, jog su sveika gyvensena nesietinos prekės turėtų ir galėtų būti apmokestinamos daugiau, - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. - Kalbant apie pelno mokesčio didinimą, rezultatas galimai rodo, kad visuomenėje vis dar gajos nepalankios nuostatos verslo atžvilgiu. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad verslas taip pat kuria ir išlaiko darbo vietas, moka ne tik pelno, bet ir socialinius mokesčius, augina ekonomiką“. Apibendrinus visų, daugiau nei 10 000 biudžeto išlaidų lentelę pildžiusiųjų rezultatus, matosi, kad skaitytojai tik labai neženkliai pakoregavo Vyriausybės jau pateiktą biudžeto išlaidų planą. Lėšos buvo mažinamos pakankamai racionaliai, beveik nebuvo radikalių veiksmų, kas rodo, kad skaitytojai užduotį atliko atsakingai. Skaitytojai biudžeto išlaidų dalį iš viso sumažino 1 mlrd. litų. Priminsime, kad planuojamas 2010 metų valstybės biudžeto deficitas yra kiek daugiau nei 5 mlrd. litų. „Bendras interneto skaitytojų pateiktų pasiūlymų rezultatas parodo, kad nėra lengvų sprendimų, siekiant ženkliai sumažinti valstybės biudžeto išlaidas,“ – sako Finansų ministrė. Daugiausiai buvo siūlyta mažinti Seimo kanceliarijai skiriamas lėšas – iki 66,46 proc. 2010 metų biudžete numatyto lygio, Ministro Pirmininko tarnybai – 71,65 proc., kitas valdymo išlaidos – 76,06 proc. kitų metų biudžeto projekte numatyto lygio. Pagal konkrečias sritis ženkliausiai buvo siūloma mažinti gynybai skiriamas lėšas – vidutiniškai 79 proc. kitų metų biudžete numatyto lygio. „Toks rezultatas rodo, kad žmonės linkę daugiau mažinti išlaidas tose srityse, kurių egzistavimą suvokia labiau kaip abstrakciją. Tačiau matyt nebuvo pakankamai įsigilinta į tai, kad ir Vyriausybės pateiktame 2010 metų biudžeto projekte būtent šios išlaidos jau buvo daugiausiai mažintos, lyginant su 2009 metais,“ -  sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Interneto projektu Finansų ministerija siekė suteikti visuomenei žinių apie tai, kokios yra pagrindinės biudžeto lėšomis finansuojamos sritys, tuo pačiu griauti vis dar gajus mitus, kad didžiausios valstybės biudžeto lėšos skiriamos valstybės aparatui išlaikyti. „Norėjome, kad žmonės patys pamėgintų sudaryti valstybės biudžetą, nes juk biudžetas yra visų Lietuvos žmonių. Liūdnai tenka pripažinti, kad yra manančių, jog valdžia kažkur turi finansinių išteklių, bet jų žmonėms „neduoda“. Juk valstybės biudžetą mokesčių pavidalu suneša visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, o valdžia jį tik paskirsto, tiems patiems žmonėms, per įvairias valstybės teikiamas paslaugas ar išmokas“. Tel.: (8 5) 2390 008; 8616 9484609000001800c0cdeMon, 01 Dec 2009 16:41:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001258Vilnius, gruodžio 1 d. Rytoj finansų ministrė Ingrida Šimonytė dalyvaus Briuselyje (Belgija) vyksiančiame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriam baigianti ES pirmininkauti Švedija parengė plačią darbotvarkę, apimančią pasirengimą š. m. gruodžio 10-11 d. vyksiančiam Europos viršūnių tarybos (EVT) susitikimui ir aktualius mokesčių bei finansų rinkų klausimus. Šiame ECOFIN tarybos posėdyje bus pristatyti reglamentų projektai dėl naujų Europos priežiūros institucijų įsteigimo – Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos. Taip pat ketinama priimti Tarybos išvadas dėl „išėjimo“ strategijų finansų sektoriuje ir finansinio stabilumo planų. Atsižvelgiant į tai, kad situacija ES bankų sektoriuje dar pakankamai trapi, siūlomas laipsniškas valstybės paramos priemonių nutraukimas. Pabrėžiama, kad paramos nutraukimo laikas ir strategija priklausys nuo kiekvienos šalies individualios ekonominės situacijos ir perspektyvų. Tuo pačiu siūloma tobulinti krizių valdymo sistemą, stiprinant šalių gebėjimus ir funkcijas. Ruošiantis š. m. gruodžio 10-11 d. vyksiančiam EVT susitikimui, bus pristatoma informacija apie pasiektą pažangą dėl teisės aktų paketo, kuriais siūloma sustiprinti Europos finansų sektoriaus priežiūros sistemą. Be to, planuojama priimti Tarybos išvadas dėl Lisabonos strategijos po 2010 m. Kadangi ES ekonomika išgyvena svarbias struktūrines permainas, ECOFIN tarybos išvadose akcentuojama priemonių, kurios būtų taikomos įveikus krizę, svarba siekiant ES augimo potencialo ir viešųjų finansų tvarumo. Pabrėžiamas užimtumo, produktų bei paslaugų rinkos produktyvumo bei žmogiškojo kapitalo skatinimas, inovacijos ir atvirų rinkų užtikrinimas. Taip pat akcentuojama socialinės sistemos reformos būtinybė (pensijų sistemos reforma ir biudžeto tvarumą užtikrinanti nacionalinės fiskalinės politikos svarba). Naują ES augimo ir užimtumo strategiją iki 2020 m. EVT priims kitų metų pavasarį. Pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas bus priimami Tarybos sprendimai dėl Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Airijoje egzistuojančios deficito perviršio situacijos bei teikiamos rekomendacijos šiai padėčiai ištaisyti. Tinkamų priemonių, atitinkančių Tarybos rekomendacijas, visos minėtos šalys turi imtis iki 2010 m. birželio 2 d. Be to, Taryba rekomenduoja šalims įgyvendinti reformas, skatinančias BVP augimą. Taip pat siūlomas Tarybos sprendimas, kad Graikija laiku nesiėmė efektyvių veiksmų deficito perviršio situacijai ištaisyti. Graikijai rekomendacijos dėl to buvo pateiktos šių metų pavasarį, tačiau nuo tada makroekonominė ir biudžeto situacija Graikijoje pablogėjo. Dauguma mokesčių klausimų, kuriuos ketina aptarti ES finansų ministrai, yra susiję su informacijos apsikeitimo ir administracinio bendradarbiavimo stiprinimu. Be to, finansų ministrė Ingrida Šimonytė Briuselyje dar dalyvaus Europos politikos centro organizuojamoje diskusijoje „Ekonomikos nuosmukio poveikis naujosioms ES šalims narėms“.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800c0f76, 30 Nov 2009 10:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001254Vilnius, lapkričio 30 d. Nuo 2009 m. gruodžio gyventojai ir pelno nesiekiančios įstaigos galės įsigyti taupymo lakštų patrauklesnėmis sąlygomis – Finansų ministerija nustatė investuotojams palankesnę palūkanų skaičiavimo tvarką. Be to, įsigysiantiems nuo rytojaus platinamus taupymo lakštus sudaryta priešlaikinio jų išpirkimo galimybė. „Tikimės, kad Finansų ministerijos pasiūlytos naujovės bus patrauklios investuotojams ir padės toliau populiarinti šią investavimo priemonę. Pati taupymo lakštų koncepcija nesikeičia – nesiekiame konkuruoti su bankų sektoriumi dėl indėlių, tik siūlome lankstesnes sąlygas ir didesnį pasirinkimą tiems, kurie norėtų investuoti sukauptas lėšas,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Taupymo lakštų palūkanos Taupymo lakštų palūkanų dydį iš esmės ir toliau lems padėtis rinkoje, tačiau investuotojų naudai pasikeitė jų nustatymo tvarka. Nuo šiol taupymo lakštų palūkanos nustatomos pagal visų Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų siūlomų atitinkamos trukmės terminuotųjų indėlių palūkanų normų vidurkį (iki šiolbuvo atrenkami penki mažiausias palūkanas siūlantys komerciniai bankai, o apskaičiuotas palūkanų vidurkis dar sumažinamas). Už gruodžio 1 d. pradedamos platinti emisijos taupymo lakštus bus mokamos 7,10 proc. palūkanos. Konkreti palūkanų norma nustatoma prieš kiekvieną emisiją taupymo lakštų išleidimo sąlygose. Priešlaikinis išpirkimas Jau nuo gruodžio 1 d. taupymo lakštų įsigiję investuotojai galės pasinaudoti priešlaikinio išpirkimo galimybe. Minėta taupymo lakštų emisija – vienerių metų trukmės, bet pageidaujantieji atsiimti investuotas lėšas anksčiau, galės tą padaryti jau po pusmečio nuo emisijos platinimo pabaigos. Konkrečios priešlaikinio išpirkimo dienos ir išpirkimo kaina nurodytos emisijos sąlygose. *** Taupymo lakštai yra saugi investavimo priemonė, kuri suteikia galimybę gyventojams ir pelno nesiekiančioms įstaigoms savo santaupas patikėti Vyriausybei ir įstatymų garantijas, kad pinigai už išpirktus taupymo lakštus bei palūkanos (jos neapmokestinamos) bus sumokėtos laiku. Gyventojai, investuojantys į taupymo lakštus, ne tik taupo patys – jie susigrąžins investuotas lėšas ir uždirbtas palūkanas, bet ir padeda valstybei, kuri jų investicijas panaudoja tam, kad laiku būtų išmokėtos pensijos bei atlyginimai mokytojams ir gydytojams, užtikrintos sveikatos apsaugos, švietimo ir kitos valstybės garantuojamos paslaugos.     Taupymo lakštų galima įsigyti internetu www.vtl.lt ir Lietuvos pašto skyriuose (jie nurodyti interneto svetainėje www.vtl.lt). Pastaruosiuose sandorį galima apmokėti grynaisiais pinigais ir tokiu pat būdu atsiimti, kai emisija bus išperkama. Jeigu taupymo lakštai perkami internetu, pinigai pervedami iš sąskaitos banke. Į tą pačią sąskaitą pinigai bus pervedami emisijos išpirkimo metu.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800bfe15Thu, 20 Nov 2009 12:04:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001251Vilnius, lapkričio 25 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktai Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metų strategijai, kurią įgyvendinus būtų ne tik racionaliau naudojamas valstybės turtas, bet ir mažėtų tam skiriamos valstybės biudžeto išlaidos.  Siekiant efektyvesnio, optimalesnio ir skaidresnio valstybės turto valdymo, strategijoje nustatyti pagrindiniai valstybės nekilnojamojo(pastatų) turto valdymo tikslai bei principai: formuoti ir koordinuoti valstybės turto valdymo politiką ir spręsti sistemines turto valdymo problemas, bei įdiegti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Sisteminės valstybės turto valdymo problemos yra įvardytos Valstybės kontrolės audito ataskaitose. Tai valstybės turto apskaitos nevientisumas, turto vertinimo, inventorizavimo ir registravimo viešuosiuose registruose problemos, valstybės turto informacinės paieškos sistemos nebuvimas. Daugiausia problemų yra su valstybės nuosavybės teise valdomo turto registravimu viešuosiuose registruose: dalis turto neįvertinta, neįregistruota, ne visas valstybei priklausantis turtas traukiamas į valstybės turto valdytojų  apskaitą ir rodomas finansinėse ataskaitose, todėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita nerodo pagrįstos ir teisingos valstybės turto finansinės būklės. Akivaizdu, kad valstybės turto problemos turi būtų sprendžiamos koordinuotai, o informacija apie valstybės nekilnojamąjį turtą, turto valdytojų priimamus sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos, panaudos, būtų kaupiama vienoje institucijoje. Todėl siūloma paskirti vieną valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką formuojančią instituciją, o taip pat tą politiką įgyvendinantį juridinį asmenį, per kurį būtų įgyvendinama valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistema (turto valdytojai turėtų derinti savo sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos, panaudos). Per politiką įgyvendinančią įmonę centralizuotai būtų parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti. Be to, prieš perskirstant, perduodant, parduodant ar atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą būtų vertinamos šio turto panaudojimo alternatyvos ir sąnaudos šioms alternatyvoms įgyvendinti, o valstybės institucijos neturėtų galimybių laisvai disponuoti nenaudojamu turtu, būtų vykdoma kontrolė. Įgyvendinus visus centralizavimo principus nekilnojamojo turto valdymo sistema taptų ne tik skaidresnė, bet mažėtų ir valstybės biudžeto išlaidos, skiriamos nekilnojamajam turtui valdyti. Tel.: (8 5) 239 000809000001800be3c0Mon, 17 Nov 2009 14:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001245Vilnius, lapkričio 17 d. Rytoj Briuselyje vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, bus svarstomas ES 2010 m. biudžeto projektas. Šio ECOFIN susitikimo metu ES Taryba turėtų pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu ir patvirtinti 2010 m. ES biudžeto projekto antrojo svarstymo rezultatus. Remiantis Tarybos siūlomu kompromisu, 2010 m. biudžeto įsipareigojimų asignavimai, t.y. maksimalus naujų finansinių įsipareigojimų dydis, kuriuos ES gali prisiimti, iš viso turėtų sudaryti 140,58 mlrd. EUR. Planuojami mokėjimų asignavimai, t.y. išlaidos, kylančios iš einamųjų finansinių metų ir (arba) buvusių finansinių metų įsipareigojimų – 121,51 mlrd. EUR. Palyginus su ES 2009 m. biudžetu, įsipareigojimų asignavimai išaugtų 2,9 proc., mokėjimų asignavimai išaugtų 4,5 proc. Lietuva pritaria 2010 m. biudžeto pasiūlymui ir mano, kad šis kompromisinis paketas yra geras ir subalansuotas pagrindas deryboms su Europos Parlamentu. 2010 m. ES biudžeto projekte tinkamai atsižvelgiama į Lietuvai svarbias programas. Lietuvai aktualu, kad 2010 m. ES biudžetas prisidėtų prie Europos ūkio gaivinimo, todėl svarbiausia mobilizuoti finansavimą, skirtą Europos ekonomikos gaivinimo plano projektams. Be to, atsižvelgiant į situaciją pieno rinkose, Lietuvai priimtinas ir lėšų skyrimas naujai kuriamam Pieno fondui, kuris skirtas restruktūrizuoti ES pieno sektorių.   Pagal suderėtą 2007-2013 m. finansinį paketą, Lietuvai vidutiniškai per metus numatyta skirti 5,94 mlrd. litų, 2010 m. Lietuvos valstybės biudžeto projekte ES paramos lėšos sudaro 7,89 mlrd. litų. 2010 m. planuojama Lietuvos įmoka į ES biudžetą sudarys 1,07 mlrd. litų. Šiame ECOFIN posėdyje taip pat ketinama aptarti ir kitus su ES biudžetu susijusius klausimus. Galutinį sprendimą dėl ES 2010 m. biudžeto priims Europos Parlamentas gruodžio mėnesio plenarinės sesijos metu.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800bd5b5Tue, 11 Nov 2009 10:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001238Vilnius, 2009 m. lapkričio 11 d. Operatyviais Finansų ministerijos duomenimis, per dešimt 2009 m. mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12 mlrd. 531,7 mln. litų, planuota – 12 mlrd. 429,7 mln. litų, t.y. įplaukė 102 mln. litų arba 0,8 proc. daugiau nei planuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 10 mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 17 mlrd. 109,8 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 4 mlrd. 578,1 mln. litų). Daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 5 mlrd. 887,2 mln. litų – planas įvykdytas 106,8 proc. Akcizų įplaukos per šį laikotarpį – 2 mlrd. 690,5 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 101,5 proc. Pelno mokesčio per 10 mėn. surinkta 1 mlrd.465,4 mln. litų, ir tai sudaro 86,2 proc. planuotų pajamų. Valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 855 mln. litų, planas įvykdytas 92,5 proc. Lyginant su dešimties mėnesių biudžeto pajamomis 2008 metais, per 10 šių metų mėnesių į biudžetą surinkta 23,7 proc. mažiau pajamų. Mažesnį biudžeto pajamų iš visų mokesčių surinkimą 2009 m. įtakoja spartus ekonomikos sulėtėjimas. Patvirtintame 2009 metų valstybės biudžeto plane numatyta gauti 20 mlrd. 814,7 mln. litų pajamų, iš jų 6 mlrd. 417,4 mln. litų – ES ir kitos paramos lėšos.  Per spalio mėnesį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 256,9 mln. litų, prognozuota – 1 mlrd. 252,1 mln. litų. Surinkta 4,8 mln. litų daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio per spalio mėn. surinkta 603,6 mln. litų, arba 110,6 mln. litų daugiau nei buvo planuota. Per spalio mėn. pelno mokesčio surinkta 264,5 mln. litų, t. y. 79,7 mln. litų mažiau nei buvo planuota. Akcizų (už visas akcizines prekes) įplaukos per spalio mėn. - 167 mln. litų, arba 34,6 mln. litų mažiau nei buvo planuota. Kartu pateikiame turimą operatyvią informaciją apie dyzelio realizacijos (iš akcizinių sandėlių) dinamiką Dyzelio realizacijos dinamika Dyzelinių degalų realizacija per šių metų spalio mėn., lyginant su praėjusių metų spalio mėn., sumažėjo 18,4 proc. Finansų ministerija, apibendrinusi operatyvius duomenis už spalį ir 10 šių metų mėnesių, rodo, kad rugpjūčio realizacijos pagyvėjimo rugsėjo bei spalio mėnesiai nepatvirtino ir 10 mėnesių realizacijos kritimas lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu yra praktiškai toks pats, koks buvo iki akcizų sumažinimo. Vienas veiksnių, galinčių paaiškinti rugpjūčio mėnesio realizacijos išskirtinumą gali būti labai staigus realizacijos kritimas liepą, kai tikintis akcizo sumažėjimo buvo stengiamasi stabdyti produkcijos tiekimą į rinką ir turėti minimalias atsargas. Bendras liepos-rugpjūčio rezultatas (kritimas -21 proc.) artimas  vidutiniam 18 procentų kritimo rodikliui.  Pastaba - dyzelino kiekis lentelėje nurodytas tonomis. Lentelėse atsispindi dyzelio realizacijos pokyčiai. 2009 m. ataskaitiniai laikotarpiai lyginami su 2008 m. atitinkamais laikotarpiais (įtraukiami ir gruodžio mėn., nes buvo kaupiamos atsargos prieš akcizo tarifo padidinimą ir jos įtakoja vėlesnių mėnesių realizaciją)  ir matoma realizacijos pokyčių tendencija.   Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008 Mob. tel. 8 616  94 846 www.finmin.lt09000001800bc8ee, 09 Nov 2009 13:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001235Vilnius, lapkričio 9 d. Rytoj finansų ministrė Ingrida Šimonytė dalyvaus Briuselyje (Belgija) vyksiančiame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ketinama aptarti viešųjų finansų tvarumo, administracinės naštos mažinimo ir mokesčių klausimus. Posėdyje taip pat planuojama aptarti tolesnę veiklą, susijusią su klausimais, svarstytais neseniai vykusių svarbių tarptautinių susitikimų – spalio 29–30 d. Europos Vadovų Tarybos ir lapkričio 6–7 d. G20 finansų ministrų – metu. Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta dėl pagrindinių ES nuostatų, rengiantis tarptautinei klimato kaitos konferencijai š.m. gruodžio mėn. Kopenhagoje. Sutarta, kad bendro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos finansavimo metinis poreikis 2020 m. gali siekti apie 100 mlrd. eurų, o viešojo tarptautinio finansavimo dalies metinis poreikis 2020 m. gali sudaryti 22-50 mlrd. eurų. Susitarime akcentuojama, kad dalinantis finansinę naštą ES viduje bus taikomas „korekcinis mechanizmas“, t.y. atsižvelgiama į šalių narių ekonominę finansinę situaciją ir galimybę mokėti. Dėl tokio korekcinio mechanizmo detalių bus apsispręsta ateinančioje Vadovų Taryboje. ECOFIN tarybos posėdyje bus aptariami klausimai, dėl kurių buvo diskutuota G20 šalių finansų ministrų susitikime: tvaraus ir subalansuoto augimo skatinimas; fiskalinio „išėjimo“ strategijos; globalios finansų rinkų priežiūros sistemos kūrimas bei bankų veiklos riziką ribojančių taisyklių tobulinimas ir griežtinimas; TVF išteklių padidinimo ir kvotų reforma; pasirengimas Kopenhagos konferencijai dėl klimato kaitos. ES finansų ministrų susitikimo metu taip pat ketinama svarstyti viešųjų finansų tvarumo klausimus (priimti Tarybos išvadas). Išvadose pabrėžiama, kad šiuo metu, siekiant ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, ypač aktualus tampa 2001 m. Stokholme sutartos strategijos, kurią sudaro deficito ir skolos mažinimas, užimtumo didinimas ir socialinės apsaugos sistemos reformos, įgyvendinimas. Šiame susitikime dar bus svarstomas ECOFIN tarybos išvadų dėl administracinės naštos mažinimo projektas, kuriame visos ES šalys ir atitinkamos institucijos raginamos iki 2012 m. pabaigos 25 proc. sumažinti ES teisės aktų keliamą administracinę naštą verslui bei įgyvendinti ambicingus nacionalinius administracinės naštos mažinimo tikslus. Be to, mokesčių srityje bus aptariamas direktyvos projektas dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, kuriame nustatoma organizacinė schema, bendros darbo tvarkos taisyklės ir  numatomos keitimosi informacija formos. Projekto nuostatos reglamentuoja keitimąsi informacija tarp valstybių narių kompetentingų institucijų. Taip pat bus tęsiamos diskusijos dėl apdorotam tabakui taikomų akcizų didinimo nuo 2014 m. Kai kurioms šalims (Lietuvai, Bulgarijai, Lenkijai, Estijai, Latvijai, Vengrijai, Rumunijai ir Graikijai) po ilgai trukusių diskusijų pavyko išsiderėti pasiūlymą iki 2018 m. taikyti pereinamąjį laikotarpį.     Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800bb757Mon, 03 Nov 2009 12:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001230Vilnius, lapkričio 3 d. Finansų ministerija siūlo Jums galimybę sudaryti savo valstybės 2010 metų biudžetą. DELFI naujienų portale patalpintas Seimui pateikto valstybės biudžeto išlaidų planas pagal sritis, kuriame skaitytojai gali keisti pasirinktų sričių finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų. Užduoties tikslas - ne tik pamėginti sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, bet ir siekti, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) - o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis - būtų kuo mažesnis. Tad kartu pateikiama ir apklausa dėl mokesčių. Po trijų savaičių apibendrinus duomenis bus sudarytas ir paskelbtas DELFI skaitytojų siūlomas valstybės biudžeto projektas. Jį bus galima palyginti su Vyriausybės biudžeto projektu, kurį rasite pagal šią nuorodą. Sudarykite savo 2010 m. valstybės biudžetą09000001800ba54eThu, 30 Oct 2009 10:43:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001228Vilnius, spalio 30 d. Vakar Kaune atidaryta Europos Komisijos inicijuota paroda „Euras - mūsų valiuta“. Joje pasakojama, kaip buvo kuriama ekonominė ir pinigų sąjunga ir kantriai einama link euro, paaiškinama euro teikiama nauda, pristatoma eurų banknotų vienovė ir atskleidžiami šalių leidžiamų į apyvartą monetų skirtumai. Pateikiami atsakymai į dažnai užduodamus klausimus apie eurą. Ekspozicijoje yra skyrius „Vaikams apie eurą”. Parodos atidaryme dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė, banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, Europos Komisijos atstovai. Kilnojamoji paroda „Euras - mūsų valiuta“ pirmą kartą lankytojus pakvietė 2007 m. birželio 4 d. Briuselyje, o Kaune vyks iki 2010 m. sausio 7 d. Lietuvos banko Kauno skyriuje (Maironio g. 25, Kaunas). Lankytojai kviečiami darbo dienomis 10.00-18.00 val. Įėjimas nemokamas. Parodos lankytojams siūloma leidinių apie euro įvedimą Lietuvoje, eurų banknotus ir monetas, Europos Sąjungą.09000001800b7ba5Mon, 20 Oct 2009 09:51:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001221Vilnius, spalio 20 d. Atnaujinome kitų metų biudžetui skirtą tinklalapio skyrių - patalpinome visą 2010 m. biudžeto projektą, su kuriuo galite susipažinti pasinaudoję šia nuoroda.09000001800b6d18Thu, 16 Oct 2009 07:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001216Vilnius, spalio 15 d. Tikslu finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas, Finansų ministerija 2010 metais pasiskolinti apie 12,8 mlrd. litų. Planuojama, kad bus skolinamasi leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose bei imant paskolas iš tarptautinių finansinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Europos tarybos vystymo bankas, Šiaurės investicijų bankas. Dabartinį skolinimosi poreikį iš esmės lemia tai, kad ekonomikos augimo laikotarpiu nebuvo sukauptas lėšų rezervas, kuriuo būtų galima bent iš dalies kompensuoti ekonomikos sunkmečio įtaką šalies gyvenimui bei tai, kad 2006-2008 metais priimtais sprendimais buvo numatytos naujos išlaidos – daugiausiai socialinės ir sveikatos apsaugos srityse (darbo užmokesčio pedagogams, socialiniams ir kultūros darbuotojams, valstybės tarnautojams didinimas, socialinių, kitų išmokų spartus augimas, kt.). Prognozuojama, kad valstybė skola 2010 m. pabaigoje gali sudaryti apie 40 proc. prognozuojamo BVP. Atsižvelgiant į planuojamą Vyriausybės skolinimosi poreikį, skolos grąžinimus, siūlomas Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas 2010 metams – 8,08 mlrd. litų *. *** * - Grynasis skolinimosi limitas nustatomas iš numatomų pasiskolinti sumų atimant grąžinti numatomas lėšas.09000001800ba696Wed, 15 Oct 2009 16:49:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001214 Mokestiniai pakeitimai Valstybės biudžeto pajamų struktūra Valstybės biudžeto išlaidos Valstybės biudžeto asignavimai pagal sritis Nacionalinis biudžetas Vilnius, spalio 15 d. 2010 metų biudžeto projekte, kuriam vakar pritarė Vyriausybė planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13 152 mln. litų, arba 1 245,3 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 336 mln. litų, t.y. 884 mln. litų mažiau nei 2009 metais. ES paramos lėšos, kurios, investuojamos į visas ūkio sritis padės išlaikyti šalies konkurencinį pranašumą šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu sudarys 7 891 mln. litų arba 1 474,5 mln. litų daugiau negu 2009 m. Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES lėšomis sudarys 21 044 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai sudarys 26 228 mln. litų. Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2010 m. bus  5 183,7 mln. litų arba 6,21 proc. nuo BVP. Mokestiniai pakeitimai Esminis 2010 metais numatomas mokestinis pakeitimas – pelno mokesčio tarifo sumažinimas nuo 2009 metais galiojusių 20 iki 15 procentų, mikroįmonėms pelno mokesčio tarifą siūloma sumažinti iki 7,5 proc. (50 procentų pagrindinio tarifo).  Įvertinusi įmonių pelningumo dinamiką ir atsižvelgdama į tai, kad kapitalas yra labai mobilus išteklius, Finansų ministerija mano, kad esamomis sąlygomis yra galimybių grįžti prie anksčiau galiojusio tarifo iš esmės nepabloginant valstybės biudžeto padėties. Priešingai, grįžimas prie vieno mažiausių pelno mokesčių tarifų Europos Sąjungoje siųstų teigiamą signalą potencialiems investuotojams, ieškantiems savo verslui patrauklių valstybių. Dvigubai mažesnis pelno mokesčio tarifas mikroįmonėms galėtų būti ir papildoma paskata pradėti savo verslą, juoba, kad mažesnės įmonės yra atleistos ir nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų, turi galimybes „laisvai“ skaičiuoti turto nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu naftos produktų, kurie naudojami kaip variklių degalai, maišymas su biologinės kilmės medžiagomis yra įtvirtintas kaip privalomas, nuo 2010 m. sausio 1 d. siūloma atsisakyti akcizų lengvatos variklių degalų daliai pagamintai iš biologinės kilmės medžiagų.Ši lengvata buvo siejama su biodegalų naudojimo skatinimu, tačiau kadangi šiuo metu variklių degalus (benziną, dyzelinius degalus) ir taip yra privaloma maišyti su biologinės kilmės medžiagomis, papildomai taikyti minėtą lengvatą yra netikslinga. Valstybės biudžeto pajamų struktūra Valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių planuojamos remiantis Finansų ministerijos makroekonominėmis  prognozėmis bei atsižvelgiant į naujausius 2009 metų pajamų iš mokesčių duomenis. Daugiausia pajamų į 2010 m. valstybės biudžetą numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 6,018 mlrd. litų arba apie 45,8  visų valstybės biudžeto pajamų. Tai yra 3,7 proc. mažiau nei planuojama gauti 2009 metais. Akcizų į valstybės biudžetą kitąmet planuojama surinkti 3 257,4 mln. litų kas sudaro apie 24,8 proc. valstybės biudžeto pajamų.  Palyginus su 2009 m planu, akcizų numatoma gauti 0,3 proc. mažiau. Iš gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą  planuojama gauti 3 308,8 mln. litų kas sudaro apie 20,3 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 m. – tai bus apie 24 proc. mažiau. Į valstybės biudžetą pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 877,8 mln. litų arba 26,8 proc. mažiau nei planuojama gauti 2009 m. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 907,7 mln. litų, o tai sudarys 6,9 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 metais, tai yra 47,9 proc. mažiau. Ženklią 2010 metų valstybės biudžeto pajamų dalį sudarys ES struktūrinės paramos lėšos, kurios šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bus  investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas. ES paramos lėšos numatytos valstybės biudžete, tačiau šių lėšų srautai bus nukreipiami per regionus ir pasieks visą Lietuvą. 2010 m. valstybės biudžete ES paramos lėšos sudaro 7,89 mlrd. litų, lyginant su šiais metais, ES paramos lėšų planuojama panaudoti 1,47 mlrd. litų daugiau nei 2009 metais. Pagal galiojantį įstatymą, Lietuvos Bankas 50 proc. pelno perveda į valstybės biudžetą. Siūloma, kad nuo 2010 metų ši dalis būtų 70 proc. Dėl šio padidinimo 2010 metų biudžetas gaus 100 mln. litų papildomų pajamų. Valstybės biudžeto išlaidos Mažėjančios biudžeto pajamos ir siekis išlaikyti viešųjų finansų stabilumą stipriai riboja biudžeto išlaidas visoms sritims. Staigus ekonomikos lėtėjimas ženkliai mažina valstybės biudžeto pajamas, kartu valstybės biudžeto išlaidos mažinamos tiek, kad galėtų būti išlaikytas optimalus viešųjų paslaugų teikimas visuomenei ir užtikrintas valstybės funkcijų įgyvendinimas. Didelė dalis valstybės biudžeto išlaidų yra nulemta įsipareigojimų, prisiimtų 2006 – 2008 metais, kuomet laikinos, dėl spartaus ekonomikos augimo atsiradusios pajamos, buvo paverstos pastoviomis išlaidomis. Pagrindinės tokių išlaidų sritys buvo darbo užmokesčio didinimas (pedagogams, socialiniams ir kultūros darbuotojams, valstybės tarnautojams) bei socialinių išmokų spartus augimas. Kokybiniams pokyčiams visose srityse įtakos turės sėkmingai investuojamos ES lėšos. Remiantis naujaisiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Lėtėjant ekonomikai, kai į biudžetą surenkama mažiau pajamų, ES fondų lėšos yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. 2010 metais ES fondų lėšos bus investuojamos į visas šalies ūkio sritis. Tik ES lėšų dėka bendros valstybės biudžeto išlaidos, palyginus su 2009 metais, didėja apie 2 proc. Vyriausybės posėdyje spalio 14 dieną buvo pritarta atlyginimų viešajame sektoriuje (politikams, valstybės tarnautojams, pedagogams, statutiniams valstybės tarnautojams – policininkams, kariams, kt., kultūros, socialiniams darbuotojams ir kt.) mažinimui. Bendras šių kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio fondas (įskaitant Sodrą) mažėja nuo 2010 m. planuotų 8 286 mln. litų iki 7 759 mln. litų. Didžioji dalis šių lėšų yra skiriama pedagogų darbo užmokesčiui (2 863 mln. litų), statutiniams valstybės tarnautojams (policininkams, gaisrininkams, kt.) – 1 059 mln. litų. Atsižvelgiant į esamą situaciją, valstybės biudžeto (neįskaitant ES lėšų dalies) išlaidos didėja trims sritims: • ES lėšų kofinansavimui skirtos lėšos didėja 436 mln. litų, lyginant su 2009 metais ir 2010 metų biudžete sudarys 1094 mln. litų. Ši ženkli suma bendrajam finansavimui reikalinga tam, kad būtų užtikrintas efektyvus skiriamos ES paramos lėšų panaudojimas ir įsisavinimas. • Pervedimai į Ligonių kasas palyginus su 2009 metais didėja 337 mln. litų ir sudarys 1 909 mln. litų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo apimtys mažėja dėl mažėjančio darbo užmokesčio. Kadangi sveikatos sistemoje pradėta struktūrinė reforma, jai įgyvendinti pirmaisiais metais turi būti skiriami papildomi ištekliai, tačiau jau 2010 metais, dėl reformos įtakos planuojama leis sutaupyti 300 mln. litų skiriamų sveikatos sričiai. • Skolos aptarnavimui skiriamos lėšos, palyginus su 2009 metais didėja 589 mln. litų ir 2010 metų biudžete sudarys 1 592 mln. litų. Skolos aptarnavimui skiriamos lėšos didėja dėl ženklaus biudžeto deficito išaugusio ir pabrangusio skolinimosi. Valstybės biudžeto asignavimai pagal sritis  Ekonomikai iš valstybės biudžetonumatoma skirti 2 097 mln. litų arba 52 mln. litų mažiau nei 2009 m. Taip pat šiai sričiai 2010 m. numatoma skirti 4 909 mln. litų ES paramos lėšų. Ekonomikos programas įgyvendina Ūkio, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos. Ūkio ministerijos įgyvendinamoms programoms 2010 metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti daugiau nei 1 665 mln. litų.  Iš jų ES paramos lėšų numatoma skirti 1413 mln. litų. Lėšos bus naudojamos inovacijoms skatinti, Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimui tobulinti, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai. Teikiama finansinė parama inovacijų ir technologijų centrų, mokslo ir technologijų parkų tinklams stiprinti, įmonių vykdomiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įgyvendinti. Susisiekimo ministerijos ir jos valdymo srities programoms vykdyti iš valstybės biudžetonumatyta 2 265 mln. litų. Iš ES paramos lėšų Susisiekimo ministerijai numatoma skirti 1 111 mln. litų. Lėšos bus naudojamos kelių infrastruktūros palaikymui ir gerinimui, telekomunikacijų tinklų plėtrai tiesimui ir kitoms programoms. Žemės ūkio ministerijos programoms 2010 m. numatoma skirti 2 437  mln. litų, iš jų Europos Sąjungos paramos lėšos sudaro 1 924 mln. Litų. Lėšos bus naudojamos tiesioginėms išmokoms, Kaimo rėmimo ir plėtros, kitoms programoms. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 2 028 mln. litų, arba 185 mln. litų mažiau negu 2009 metais. Kartu su dotacijomis savivaldybėms bendra švietimo sričiai skiriamų lėšų dalis sudarytų 4 912 mln. litų. Švietimui 2010 m. taip pat numatoma skirti 900 mln. litų ES paramos lėšų.   Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių ugdymo ir švietimo programų – ikimokyklinio, mokyklinio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo palaikymui ir gerinimui, švietimo sistemos darbuotojų atlyginimams, mokymo įstaigų būklės gerinimui. Sveikatos apsaugai, įskaitant valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, siūloma skirti  2 172 mln. litų arba 308 mln. litų daugiau negu 2009 metais. Šiai sričiai 2010 m. taip pat numatoma skirti 224 mln. litų ES paramos lėšų. Lėšos skirtos sveikatos priežiūros programoms vykdyti. Pervedimai į Ligonių kasas, palyginus su 2009 metais, didėtų 337 mln. litų ir sudarytų 1 909 mln. litų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo apimtys mažėja dėl mažėjančio darbo užmokesčio. PSDF lėšomis finansuojama visa Lietuvos sveikatos sistema ir gyventojams teikiamos sveikatos paslaugas. Socialinei apsaugai 2010 m. valstybės biudžete planuojama skirti 2 042 mln. litų (2009 m. buvo skirta 2 698 mln. litų). 2010 metais planuojama šalpos ir kitos socialinės paramos išmokoms – 1 204,5 mln. litų, išmokoms vaikams – 301,1 mln. litų, užimtumui didinti – 242,9 mln. litų. Kitais metais šiais sričiai taip pat numatoma skirti 493 mln. ES paramos lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos socialinės paramos programoms, socialiai atskirties mažinimui, socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių integracijai ir kt. Aplinkos apsaugai iš valstybės biudžetoplanuojama skirti 368,5 mln. litų arba 32 mln. litų mažiau nei 2009 m. Aplinkos apsaugai 2010 m. taip pat numatoma skirti ir 647 mln. ES paramos lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos bus naudojamos atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo, energijos efektyvumo, kt. projektams įgyvendinti. Visuomenės apsaugai ir teisingumui iš valstybės biudžetonumatoma skirti 1527 mln. litų arba 113 mln. litų mažiau nei 2009 m.  Šiai sričiai  2010 m. taip pat numatoma skirti 448 mln. ES paramos lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos policininkų, gaisrininkų ir būtinųjų tarnybų išlaikymui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui, teismų sprendimų vykdymui, kt.  Gynybai iš valstybės biudžetonumatoma skirti 989 mln. litų arba 178 mln. litų mažiau nei 2009 m. Valstybės investicijų programai (lėšos atsispindi atitinkamų sričių asignavimuose) planuojama skirti 5073,2  mln. litų, iš jų valstybės biudžeto lėšos 1 284,8 mln. litų, 3 788,4 mln. litų – Europos Sąjungos lėšos. Maksimaliai išnaudojant  Europos Sąjungos fondų finansuojamų sričių galimybes, bendrai su Europos Sąjunga finansuojamiems investicijų projektams įgyvendinti numatoma skirti 4 226,3 mln. litų. Didžioji dalis investicijoms numatomų lėšų numatoma skirti: transporto ir ryšių srities investicijų projektams įgyvendinti – 1 540,5 mln. litų, Ūkio ministerijos administruojamoms programoms (kurių didžioji dalis yra energijos taupymo) – 788,8 mln. litų, aplinkos apsaugos investicijoms – 783 mln. litų, švietimo srities investicijoms –706,7 mln. litų. Nacionalinis biudžetas 2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus. pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 280,9 mln. litų, arba 1914,6 mln. litų mažiau nei 2009 m. Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų 21464,6 mln. litų, t.y. 1552,9 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus 24172,8 mln. litų. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai 29 356,4 mln. litų. Daugiau informacijos: Tel.: (8 5) 239 0008         (8 5) 219 9337 09000001800c17bcWed, 15 Oct 2009 11:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001208Vilnius, spalio 15 d. Ženklią 2010 metų valstybės biudžeto pajamų dalį sudarys ES struktūrinės paramos lėšos, kurios šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bus  investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas. ES paramos lėšos numatytos valstybės biudžete, tačiau šių lėšų srautai bus nukreipiami per regionus ir pasieks visą Lietuvą. 2010 m. valstybės biudžete ES paramos lėšos sudaro 7,89 mlrd. litų, lyginant su šiais metais, ES paramos lėšų planuojama panaudoti 1,47 mlrd. litų daugiau nei 2009 metais. Tik ES lėšų dėka bendros valstybės biudžeto išlaidos palyginus su 2009 metais didėja apie 2 proc. Remiantis naujaisiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Lėtėjant ekonomikai, kai į biudžetą surenkama mažiau pajamų, ES fondų lėšos yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. ES fondai – tai tas finansavimo šaltinis, kurį šiuo metu turime maksimaliai išnaudoti. Per aštuonis 2009 metų mėnesius Lietuva panaudojo tris kartus daugiau lėšų nei per 2007–2008 metus, tai leido mums išsiveržti į 2007–2013 metų finansinio laikotarpio ES lyderius. 2010 metais ES fondų lėšos bus investuojamos į visas šalies ūkio sritis, tačiau neabejotinai didžiausia dalis skiriama ekonomikai – 4,9 mlrd. litų, t.y. 866 mln. litų daugiau nei šiemet. Šios lėšos bus investuojamos į projektus, skirtus smulkiojo ir vidutinio verslo bei eksporto skatinimui, transporto infrastruktūros modernizavimui, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, skatinančiai ūkio konkurencingumą. Ekonomikai skirtas ES lėšas administruoja Ūkio, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos, kurioms skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto ir atitinkamų projektų kofinansavimui. Ūkio ministerijos kuruojamiems projektams numatyta 1,4 mlrd. litų (200 mln. litų daugiau nei šiemet) ES paramos lėšų, kofinansavimui atitinkamai 203 mln. litų iš valstybės biudžeto. Žemės ūkio ministerijai skiriama 1,9 mlrd. litų, kofinansavimui – 317 mln. litų. Susisiekimo ministerijos kuruojamiems projektams numatyta 1,1 mlrd. Lt, kofinansavimui – 28 mln. Lt. Aplinkos apsaugos projektams 2010 m. numatyta 647 mln. litų ES paramos lėšų, kurios bus naudojamos vandentvarkos sistemų modernizavimui, užterštų teritorijų tvarkymui bei pastatų energetinio efektyvumo didinimui. Šias lėšas administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Socialinei apsaugai kitąmet numatyta skirti 493 mln. litų ES paramos lėšų, t.y. 151 mln. litų daugiau nei šiemet. 44 mln. litų kofinansavimo lėšų iš valstybės biudžeto numatyta skirti šios srities projektus administruojančiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Švietimui kitąmet skiriama 900 mln. litų ES paramos lėšų, t.y. 548 mln. litų daugiau nei šiemet. 74 mln. litų kofinansavimo lėšų numatyta skirti šios srities projektus administruojančiai Švietimo ir mokslo ministerijai. Socialinei ir švietimo sritims skirtos lėšos bus investuojamos į aktyvios darbo rinkos formavimo priemones, verslumo skatinimą, mokymosi visą gyvenimą sąlygų gerinimą ir mokslininkų tyrimus. Sveikatos apsaugai 2010 metais numatyta 224 mln. litų, t.y. 73 mln. litų daugiau nei šiemet. Šios lėšos bus naudojamos sveikatos paslaugų kokybei ir prieinamumui didinti, Atitinkamus projektus administruojančiai Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta 22 mln. litų bendrojo finansavimo lėšų. Viešajam administravimui ir reformoms numatyta skirti 448 mln. litų ES paramos lėšų, kurias administruos Vidaus reikalų ministerija. Bendrajam finansavimui užtikrinti skirta 35 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos bus investuojamos į žmogiškuosius išteklius, įgyvendinami projektai, skirti administracinių gebėjimų stiprinimui, viešojo administravimo efektyvumo didinimui ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimui.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800b63faMon, 13 Oct 2009 10:23:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001210Vilnius, 2009 m. spalio 13 d.  Finansų ministerija kartu su Biudžeto įstatymu teikia ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus.Nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio siūloma grąžinti  anksčiau galiojusį – 15 procentų - pelno mokesčio tarifą. Įvertinusi įmonių pelningumo dinamiką ir atsižvelgdama į tai, kad kapitalas yra labai mobilus išteklius, Finansų ministerija mano, kad esamomis sąlygomis yra galimybių grįžti prie anksčiau galiojusio tarifo iš esmės nepabloginant valstybės biudžeto padėties. Priešingai, grįžimas prie vieno mažiausių pelno mokesčių tarifų Europos Sąjungoje siųstų teigiamą signalą potencialiems investuotojams, ieškantiems savo verslui patrauklių valstybių. Pasiūlymų priimti sprendimą dėl 15 procentų pelno mokesčio grąžinimo Vyriausybei yra teikusios ir pagrindinės šalies verlo organizacijos – Investuotojų forumas, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitos. Finansų ministerija primena, kad investuojančios į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir (ar) esminį technologinį atsinaujinimą įmonės jau dabar turi galimybių gana ženkliai (iki 50 procentų) sumažinti savo mokėtiną pelno mokestį. Tačiau šiomis išimtimis menkiau gali pasinaudoti smulkesnės įmonės, todėl siekiant supaprastinti joms taikomą apmokestinimo tvarką ir papildomai jas paskatinti dirbti pelningai, Finansų ministerijos prarengtas projektas bus papildytas nuostatomis, numatančiomis, kad nuo 2010 metų mikroįmonėms pelno mokesčio tarifas bus sumažintas iki 7,5 proc. (50 procentų pagrindinio tarifo). Tai galėtų būti ir papildoma paskata pradėti savo verslą, juoba, kad mažesnės įmonės yra atleistos ir nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų, turi galimybes „laisvai“ skaičiuoti turto nusidėvėjimą. Kitais pelno mokesčio įstatymo pakeitimais įgyvendinamos įvairios Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programoje numatytos verslo sąlygas palengvinančios nuostatos: numatomas mokestinių nuostolių perkėlimo įmonių grupės viduje galimybė, praplečiamas iš įmonių pajamų atskaitomų išlaidų, patirtų darbuotojų naudai, sąrašas bei keičiama „tarp įmoninių“ (vienos įmonės kitai mokamų) dividendų apmokestinimo tvarka. Siūloma, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams būtų priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Jei teikiant naudą įmonės darbuotojams ar jų šeimų nariams neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ar jo šeimos nario gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos su tam tikrais apribojimais taip pat galėtų būti atskaitomos iš pajamų. Taip būtų sudaromos galimybės įvairiau motyvuoti darbuotoją ir išvengiama apmokestinimo ir įmonės, ir darbuotojo lygmenyje. Be to, įsigaliojus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, įmonės mokestinius nuostolius tam tikromis sąlygomis galės perduoti kitai savo grupės įmonei (pvz., dukterinė įmonė mokestinius nuostolius galės perduoti motininei įmonei), kuri perimtais mokestiniais nuostoliais galėtų susimažinti apmokestinamąjį pelną. Pagal šiuo metu galiojančias pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės apskaičiuotų mokestinių nuostolių kitoms įmonėms perduoti negali – gali juos tik perkelti į kitus metus ir susimažinti kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Priėmus siūlomas pataisas įmonių apmokestinimo rezultatas nepriklausys nuo pasirinktos struktūros (motininė ir dukterinės įmonės ar įmonė su filialais), o tai leis lanksčiau rinktis struktūras pagal įmonių verslo poreikius, o ne dėl mokestinių priežasčių.  Atsižvelgiant į paskutinę ETT jurisprudenciją, siūloma nustatyti, kad visi dividendai, kuriems gali būti taikoma dalyvavimo išimties taisyklė(pagal kurią dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų) būtų neapmokestinami juos mokant tarp įmonių. Akcininkų – fizinių asmenų gaunamų dividendų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarkos keisti nesiūloma (toliau būtų taikomas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas), o skirstant tokiems akcininkams galutiniam vartojimui „lengvatinį pelną“ (pelną, kuris įmonės lygmenyje nebuvo apmokestintas pelno mokesčiu dėl įvairių išimčių) įmonė turėtų „grąžinti“ suteiktą lengvatą. Siūlomi pakeitimai yra sudarys sąlygas įmonėms daugiau lėšų skirti verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui, o taip pat turės teigiamos įtakos formuojant Lietuvos, kaip patrauklios užsienio investicijoms šalies, įvaizdį.   Daugiau informacijos: Tel: (8 5) 239 0008 Mob: 8-616-9484609000001800b57ecThu, 09 Oct 2009 11:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001205Vilnius, 2009 m. spalio 9 d. Finansų ministerijos operatyviais duomenimis, per 2009 m. 9 mėn. į valstybės biudžetą surinkta 11 mlrd. 274,8 mln. litų, planuota – 11 mlrd. 177,6 mln. litų. Per  šių metų 9 mėn. į valstybės biudžetą įplaukė 97,1 mln. litų arba 0,9 proc. daugiau nei planuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 9 mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 15 mlrd. 834,7 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 4 mlrd. 559,9 mln. litų). Lyginant su devynių mėnesių biudžeto pajamomis 2008 metais, per 9 šių metų mėnesius į biudžetą surinktą 23,3 proc. mažiau pajamų. Mažesnį biudžeto pajamų iš visų mokesčių surinkimą 2009 m. įtakoja spartus ekonomikos sulėtėjimas. Per 9 mėn. daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 5 mlrd. 283,5 mln. litų – planas įvykdytas 105,3 proc. Pelno mokesčio per 9 mėn. surinkta 1 mlrd.200,9 mln. litų, ir tai sudaro 88,6 proc. planuotų pajamų. Akcizų (už visas akcizines prekes) įplaukos per šį laikotarpį – 2 mlrd. 523,5 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 103,1 proc. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 2 mlrd.817,6 mln. litų, planas įvykdytas 93,7 proc. Per rugsėjo mėnesį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 682,9 mln. litų, prognozuota – 1 mlrd. 630,7 mln. litų. Surinkta 52,2 mln. litų daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio per rugsėjį surinkta 620,1 mln. litų, arba 184,4 mln. litų daugiau nei buvo planuota.. Akcizų įplaukos per rugsėjį 300,4 mln. litų, arba 17,9 mln. litų daugiau nei buvo planuota. Per rugsėjo mėn. pelno mokesčio surinkta 507,8 mln. litų, t. y. 129,3 mln. litų mažiau nei buvo planuota. Patvirtintame 2009 metų valstybės biudžeto plane numatyta gauti 20 mlrd. 814,7 mln. litų pajamų, iš jų 6 mlrd. 417,4 mln. litų – ES ir kitos paramos lėšos.    Atsižvelgiant į papildomą susidomėjimą dyzelinio kuro realizacija, kartu pateikiame turimą operatyvią informaciją apie dyzelio realizacijos dinamiką Pažymime, kad apibendrinimus ir išvadas dėl dyzelio realizacijos dinamikos Finansų ministerija pateiks ne anksčiau kaip pasibaigus spalio mėnesiui. Dyzelio realizacijos dinamika Finansų ministerija, apibendrinusi operatyvius duomenis už rugsėjį ir 9 šių metų mėnesius, indikuoja, kad rugpjūčio realizacijos pagyvėjimo rugsėjo mėnuo nepatvirtino ir 9 mėnesių realizacijos kritimas lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu yra praktiškai toks pats, koks buvo iki akcizų sumažinimo. Vienas veiksnių, galinčių paaiškinti rugpjūčio mėnesio realizacijos išskirtinumą gali būti labai staigus realizacijos kritimas liepą, kai tikintis akcizo sumažėjimo buvo stengiamasi stabdyti produkcijos tiekimą į rinką ir turėti minimalias atsargas. Bendras liepos-rugpjūčio rezultatas (kritimas -21 proc.) artimas  vidutiniam 18 procentų kritimo rodikliui. Lentelėje atsispindi dyzelio realizacijos pokyčiai . 2009 m. ataskaitiniai laikotarpiai lyginami su 2008 m. atitinkamais laikotarpiais (įtraukiami ir   gruodžio mėn., nes buvo kaupiamos atsargos prieš akcizo tarifo padidinimą ir jos įtakoja vėlesnių mėnesių realizaciją)  ir matoma realizacijos pokyčių tendencija. Dyzelinių degalų realizacija, tonomis                                 1-6 mėn. 7 mėn. 1-7 mėn. 8 mėn. 1-8 mėn. 9mėn. 1-9 mėn. 2007 gruodis - 2008   517728 74919 592647 75164 667811 79367 747178 2008 gruodis - 2009   427523 49673 477196 68417 545613 65032 610645 Pokytis,+,-   -90205 -25246 -115451 -6747 -122198 -14335 -136533 Pokytis,%   -17,4% -33,7% -19,5% -9,0% -18,3% -18,1% -18,3% Akcizo tarifas Lietuvoje keitėsi (didėjo) nuo 2008 m. sausio 1 d., nuo 2009 m. sausio 1 d. ir mažėjo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.----- Daugiau informacijos: Tel.: (8 5) 239 0008 Mob.: 8 616 9484609000001800b55c3Wed, 08 Oct 2009 16:28:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001204Vilnius, spalio 8 d. Paskutiniais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal Europos Komisijos išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį. Iš visų ES struktūrinių fondų Lietuvai išmokėta 538,39 mln. eurų, t.y. 7,9 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui skirtų ES struktūrinių fondų lėšų. Antroje vietoje pagal ES fondų įsisavinimą yra Airija (6,1 proc.), toliau – Estija (4,8 proc.) ir Vokietija (3,9 proc.). Visa Europos Sąjunga yra įsisavinusi 1,2 proc. struktūrinių fondų lėšų. „Šis pasiekimas – kryptingų Vyriausybės pastangų rezultatas“, – sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. „Lėtėjant ekonomikai, kai į biudžetą surenkama mažiau pajamų, ES fondų lėšos yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. ES fondai – tai tas finansavimo šaltinis, kurį šiuo metu turime maksimaliai išnaudoti. Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuva panaudojo tris kartus daugiau lėšų nei per 2007–2008 metus, tai leido mums išsiveržti į 2007–2013 metų finansinio laikotarpio ES lyderius", – sakė Premjeras. Europos Komisijos duomenimis Lietuvai iki šių metų spalio 1 d. yra išmokėta 528,9 mln. eurų (neskaitant avansinių mokėjimų), arba 9,2 proc. 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų Europos regioninės plėtros fondo bei Sanglaudos fondo lėšų. Pagal šiuos rodiklius Lietuva ryškiai pirmauja visoje ES, lenkdama antroje vietoje pagal šių fondų įsisavinimo tempus likusią Belgiją (6,0 proc.), o trečioje – Estiją (5,0 proc.). ES vidurkis įsisavinant šias lėšas – 1,2 proc. Iki šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvai išmokėta 9,5 mln. eurų (neskaitant avansinių mokėjimų) arba 0,9 proc. visam laikotarpiui skirtų Europos socialinio fondo lėšų. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą ES, kiek atsilikdama nuo visos ES vidurkio (1,2 proc.). Sudėjus visų trijų – Europos socialinio, Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų – išmokėtas lėšas, Lietuva ryškiai pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami ar jau įgyvendinti 1174 projektai iš dalies finansuojami 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų. Jų bendra vertė 8.992,5 mln. Lt, iš kurios ES struktūrinių fondų skirtos lėšos sudaro 6.645, 5 mln. Lt. Įgyvendinant projektus jau investuota beveik 2.808,9 mln. litų, iš kurių beveik 2.456,2 mln. Lt sudaro projektų vykdytojų rangovams, paslaugų teikėjams bei prekių tiekėjams išmokėtos lėšos, įmonių gautos palūkanų kompensacijos už bankų suteiktas paskolas bei įnašų į sukurtus kontroliuojančiuosius fondus lėšos, kurios buvo deklaruotos Europos Komisijai. 44 projektų, finansuotų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, įgyvendinimas jau užbaigtas, pusė iš jų – verslo įmonių plėtros projektai. Nemažą užbaigtų projektų dalį sudaro kelių infrastruktūros plėtros, žvyrkelių asfaltavimo ir viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai. Baigtų įgyvendinti projektų vertė 924,4 mln. Lt. Kasdien atnaujinama informacija apie skirtas ir išmokėtas ES struktūrinių fondų lėšas: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/projektubarometras   Europos Komisijos įvykdytų tarpinių ES struktūrinių fondų mokėjimų palyginimas    Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199376 www.finmin.lt09000001800b550aWed, 08 Oct 2009 12:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001202Negali būti leidžiama ir platinama Australijoje, Kanadoje, Honkongo specialiajame administraciniame regione priklausančiame Kinijos Respublikai, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikone ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.   2009 spalio 8 d. Lietuvos Respublika skelbia, kad 2015 metais išperkamos obligacijų emisijos nustatytos metinės palūkanos yra 6,75%.   Obligacijų, kurių emisijos nominali vertė lygi 1,5 mlrd. USD, išleidimo kaina lygi 99,744 procentams jų nominalios vertės.   Obligacijos buvo platinamos ne JAV teritorijoje vadovaujantis 1933 metų JAV Vertybinių popierių įstatymo S taisykle (angl. Regulation S), kuri taikoma platinimui ne JAV teritorijoje ir neregistruojant vertybinių popierių pagal JAV vertybinių popierių įstatymo nuostatas, ir JAV teritorijoje tik kvalifikuotiems instituciniams investuotojams vadovaujantis JAV Vertybinių popierių įstatymo 144A punktu (angl. Rule 144A). Obligacijos bus išperkamos 2015 metų sausio 15 dieną.   Už obligacijas gautos lėšos bus naudojamos biudžeto išlaidoms finansuoti.   Obligacijų platinimas bus užbaigtas 2009 metų spalio 15 dieną. “Sėkminga obligacijų emisija rodo, kad investuotojai pasitiki ir remia Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką ir konsolidacijos priemones, kurių jau buvo imtasi ir kurių turėsime imtis ateityje”, sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Lietuvos Respublikos skolinimosi reitingai yra šie: Baa1 (Moody's) / BBB (S&P) / BBB (Fitch). --- Svarbi informacija: Šiame pranešime esanti informacija nėra skirta tiesioginiam ar netiesioginiam skelbimui ar platinimui Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ši medžiaga nėra pasiūlymas parduoti vertybinius popierius JAV, taip pat vertybiniai popieriai negali būti siūlomi ar parduodami JAV be registravimo ar išimties registravimui kaip nustatyta 1933 metų JAV vertybinių popierių įstatyme bei poįstatyminėse nuostatose ir taisyklėse. Neketinama registruoti jokios pasiūlymo dalies JAV ar viešai siūlyti vertybinius popierius JAV.   Šiame pranešime esanti informacija nėra pasiūlymas parduoti ar prašymas siūlyti pirkti, taip pat šie vertybiniai popieriai nebus parduodami jokioje jurisdikcijoje, kurioje toks pasiūlymas, prašymas ar pardavimas būtų neteisėtas prieš atliekant registravimą, taikant išimtį dėl registravimo ar kvalifikuojant pagal tokios jurisdikcijos vertybinių popierių įstatymus.   Šis dokumentas nėra vertybinių popierių pasiūlymas Jungtinės Karalystės visuomenei. Ši informacija yra skirta tik (i) asmenims už Jungtinės Karalystės ribų) arba (ii) investuotojams profesionalams pagal 2005 m. įsakymo dėl 2000 metų Finansinių paslaugų ir rinkų įstatymo (Finansinis reklamavimas) 19(5) straipsnį ir (iii) aukštos grynosios vertės subjektams ir kitiems asmenims, kuriems ji gali būti teisėtai perduota, pagal Finansinio reklamavimo įsakymo 49(2) straipsnį (visi tokie asmenys toliau vadinami „susiję asmenys“). Bet kokia investavimo veikla, su kuria susijusi ši informacija, bus prieinama ir vykdoma tik su susijusiais asmenimis. Bet kuris asmuo, kuris nėra susijęs asmuo, neturėtų veikti pagal ar kliautis šiuo dokumentu ar jo turiniu. Stabilizavimas/FSA.   Šiame pranešime spaudai yra teiginių, susijusių su ateities numatymu. Šie teiginiai atspindi subjektų, į kuriuos duodamos nuorodos šiame spaudos pranešime, dabartinę nuomonę, prielaidas bei prieinamą informaciją. Teiginiai, susiję su ateities numatymu, nėra ateities garantija bei apima rizikas ir neapibrėžtumus. Faktiniai rezultatai bei aplinkybės ateityje dėl įvairių veiksnių gali žymiai skirtis nuo tų, kurie pateikti šiuose pareiškimuose. Tel. (8 5) 239 0008 Mob: 8 616 94846  09000001800b419fWed, 01 Oct 2009 10:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001196Vilnius, spalio 1 d.Spalio 1-2 d. Geteborge (Švedijos Karalystė) vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijoms dėl „išėjimo“ iš krizės strategijos, finansų rinkos priežiūros, klimato kaitos finansavimo bei užimtumo politikos klausimams. ES pirmininkaujanti Švedija siūlo aptarti fiskalinio „išėjimo“ iš krizės gaires. ES į krizę reagavo aktyviais ir ryžtingais veiksmais – dėl beprecedentinių fiskalinių priemonių, skirtų ūkio ir finansiniam sektoriui palaikyti, ES šalių viešieji finansai patyrė ypatingą spaudimą. Tačiau šiuo metu taikomos palaikymo priemonės negali tęstis amžinai, todėlsiekiama, kai tik ekonomika stabilizuosis, užtikrinti ilgalaikį finansų tvarumą. Švedija siūlo aptarti šiuos esminius „išėjimo“ strategijos faktorius: koordinuotą taikytų išskirtinių priemonių nutraukimą, tolesnę ES fiskalinę konsolidaciją, struktūrinių reformų spartinimą ir biudžetų valdymo struktūrų stiprinimą. Akcentuojama, kad „išėjimo“ strategija turi būti nuosekli ir koordinuota ES mastu, tačiau pažymima, kad šalys narės „atsitraukimo“ priemones turėtų rinktis atsižvelgdamos į savo situaciją, o nebūtinai vienodas ir tuo pačiu metu. ES ministrai ketina aptarti ir finansų sektoriaus aspektus, kadangi nepaisant Europos finansų rinkose pasirodžiusių teigiamų ženklų, situacija vis dar išlieka trapi. ES pirmininkaujanti Švedija siūlo toliau atidžiai stebėti pokyčius finansų rinkose, užtikrinti pastovius kredito srautus realiai ekonomikai ir būti pasirengus imtis reikiamų veiksmų. Pagrindinis šios politikos tikslas – stabilumo susitarimai ES mastu, kuriuos turėtų papildyti stipresnė priežiūros sistema, todėl bus svarstomi ir kai kurie pasiūlymai dėl Europos priežiūros sistemos tobulinimo. Be to, neformalaus susitikimo metu numatoma aptarti klimato kaitos klausimus:  CO2 išmetimo apmokestinimą, kaip vieną iš priemonių, kuri galėtų padėti sušvelninti klimato kaitos padarinius, ir viešojo finansavimo, skirto šių problemų sprendimui, apimtis bei šaltinius. Siekiant š. m. pabaigoje pasirašyti ambicingą susitarimą Kopenhagoje (lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Kopenhagoje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija), įsipareigojimus dėl klimato kaitos finansavimo turėtų prisiimti ne tik ES narės, bet visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys, atsižvelgiant į jų aplinkos teršimo apimtis. Siekiant efektyvaus sprendimo, reikalingas aiškumas ir dėl tarptautinių finansinių įsipareigojimų naštos pasidalinimo ES viduje. ES finansų ministrai taip pat planuoja aptarti Švedijos išskirtus užimtumo politikos klausimus. Prognozuojama, kad 2010 metais nedarbas Europoje pasieks rekordinį 11 proc. lygį, todėl svarbu, kad darbo rinkos politika gerintų situaciją darbo rinkoje ekonominio sunkmečio laikotarpiu bei atitiktų ilgalaikius tikslus – didintų darbo pasiūlą ir spręstų visuomenės senėjimo klausimus. Šiuo metu taip pat ypač aktualu, kad pasirinktos priemonės būtų finansiškai efektyvios.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219937609000001800b3f7bTue, 30 Sep 2009 14:42:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001192Vilnius, 2009 m. rugsėjo 30 d. Vykdant veiklos ir valdymo optimizavimą, nuo šių metų spalio 1 d. Finansų ministerijoje reorganizuojami keturi struktūriniai padaliniai bei naikinama 40 pareigybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje pareigybė. Atlikti pakeitimai per šiuos metus leis sutaupyti 2 mln. 376 litus.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800b3cd5Mon, 29 Sep 2009 16:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001186Vilnius, 2009 m. rugsėjo 29 d. Finansų ministerija kartu su kitomis ES struktūrinę paramą administruojančiomis institucijomis jau trečią kartą rengė rinkimus, kuriuose siekė išrinkti ir įvertinti didžiausią naudą žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei teikiančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus bei jų vykdytojus. Šiais metais rengiamiems rinkimams suteiktas „Europos burių“ pavadinimas. Burės – tai Europos Sąjungos struktūrinė parama jau penkerius metus mums padedanti kurti gražesnį ir patogesnį gyvenimą, skatinanti tobulėti, ir judėti pirmyn. Šiandien įteikti apdovanojimai didžiausią naudą visuomenei bei valstybei suteikę Europos Sąjungos finansuojami projektai, už kuriuos rugsėjo 19-28 d. balsavo portalo delfi.lt skaitytojai. Už projektus savo balsus atidavė daugiau nei 23 tūkstančiai delfi.lt lankytojų. Daugiausia – 1076 balsus –  surinko Burbiškio dvaro rekonstravimas, Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos apšiltinimas (1072 balsai), UAB „Ekspla“ lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai (961 balsas). Geriausiais projektais, kurie prisidėjo prie geresnio ir gražesnio mūsų šalies gyvenimo kūrimo, išrinkti: Kategorijoje „Europos burės“ už inovacijas laimėjo Kauno kolegijos projektas „Inovatyvių mokymo(si) priemonių parengimas tobulinant „Geoinformacinių sistemų“ neuniversitetinių studijų programą“, kurio dėka jaunieji geodezininkai specialybės paslapčių gali mokytis nuotoliniu būdu. „Europos burės“ už ekologišką požiūrį apdovanotas UAB „Lifosa“ projektas „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“. „Europos burės“ už galimybes tobulėti nugalėjo Kauno pedagogų kvalifikacijos centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos kėlimas darbui su įvairias negalias turinčiais mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose“, kuris padėjo mokytojams įgyti būtinų žinių darbui su negalią turinčiais vaikais. Kategorijoje „Europos burės“ už šilumą laimėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos vykdoma Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos pastatų rekonstrukcija. „Europos burės“ už visuomenei naudingą e-idėją apdovanotas projektas „Praktinės veiklos simuliavimo modelio sukūrimas (PVSM) ir taikymas studentų mokymui Kauno medicinos Universitete“ – tai speciali kompiuterinė programa, leidžianti ne tik virtualiai atlikti laboratorinius darbus, bet ir „gydyti“ pacientą tuo pat metu bendraujant su dėstytojais. „Europos burės“ apdovanojimą už turiningą laisvalaikį laimėjo Radviliškio rajono savivaldybės projektas „Burbiškio dvaro sodybos infrastruktūros plėtra ir pritaikymas viešiems turizmo poreikiams“. Dabar Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio dvare traukia ne tik tulpėmis, bet ir rekonstruotais autentiškais pastatais. „Europos burės“ už atvertus kelius nugalėjo Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Raseinių miesto teritorijos bendrojo plano rengimas, kuris padės Raseiniams tapti moderniu ir jaukiu miestu. „Europos burės“ už inovatyvų ir pažangų verslą apdovanojimas atiteko UAB „Ekspla“ projektas „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“. Susivienijusios keturios Lietuvos lazerių technologijų ir fotonikos įmonės sukūrė aukščiausio lygio itin subtiliam mikroapdirbimui skirtus pramoninius lazerius. „Europos burės“ už pažangų žemės ūkį nugalėtoju tapo Utenos regioninio profesinio mokymo centro projektas „Ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimas pagal 10 mokymo programų rinkinį“. Anykščių ir Utenos rajonų ūkininkams buvo surengti mokymai, kuriuose atskleistos sėkmingo verslo paslaptys. * Per penkerius metus Lietuvoje įgyvendinta daugiau nei 3500 projektų, finansuotų ES lėšomis – inovacijų, aplinkosaugos, mokslo ir švietimo, kultūros paveldo, transporto, verslo ir kitose srityse.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800b2cceWed, 24 Sep 2009 09:14:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001176Finansų ministerija pateikia komentarą dėl dažnai girdimos nuomonės, jog daugiausia Vyriausybei skolina Lietuvoje esantys bankai. Informuojame, kad dažniausiai bankas tik tarpininkauja investuotojui – privačiam ar juridiniam asmeniui įsigyjant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Tad net jeigu skolinimo sandorį su LRV atstovaujančia Finansų ministerija sudaro bankas, tai dar tikrai nereiškia, kad tai bankas skolina pinigus valstybei - bankai ir finansų maklerio įmonės tiesiog gali pateikti paraiškas kliento vardu. Todėl teigti, kad Vyriausybė atiminėja iš bankų kredito išteklius, kuriuos bankai galėtų skolinti verslui, yra netikslu ir neteisinga. Antai Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis 2009 m. liepos 31 d. didžiausi investuotojai į VVP buvo: 27,7 proc. – bankai (kitos pinigų finansinės institucijos); 20,5 proc. – finansiniai pagalbininkai; 14,8 proc. – namų ūkiai (t.y. gyventojai); 14,5 proc. – draudimo kompanijos ir pensijų fondai. Per paskutinius 12 mėnesių labiausiai į VVP investuota dalis padidėjo namų ūkių segmente. Pastaba. Šis investuotojų į VVP pasiskirstymas apima visus vidaus rinkoje išleistus VVP (aukciono būdu ir neviešo platinimo būdu).09000001800b2aa3Tue, 23 Sep 2009 14:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001175Vilnius, rugsėjo 23 d. Šių metų gegužės 29 dieną Valstybės kontrolė pateikė audito išvadą ir ataskaitą dėl ministerijoje atlikto audito rezultatų, kuri šiandien buvo svarstoma Seimo Audito komitete. Pažymėtina, kad visi ataskaitoje minimi pažeidimai yra techniniai - procedūriniai, valstybės biudžetas dėl jų finansinių nuostolių nepatyrė. Finansų ministerija informuoja, kad visi ataskaitoje nurodyti trūkumai pašalinti ir pateiktos rekomendacijos įgyvendintos. Ministerija taip pat nubaudė atsakingus darbuotojus - jiems skyrė tarnybines nuobaudas už netinkamą funkcijų vykdymą.09000001800b0914Thu, 11 Sep 2009 16:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001173Vilnius, rugsėjo 11 d. Finansų ministerija nekeičia šių metų BVP mažėjimo scenarijaus, numatančio, kad 2009 metų BVP sumažės 18,2 procento. Šiuo scenarijumi jau buvo remiamasi Seimui liepos mėnesį teikiant patikslintą 2009 metų biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad po kiekvieno planinio perskaičiavimo išankstiniai duomenys apie BVP augimą reikšmingai kinta bei į tai, kad Statistikos departamentas planuoja galutinį 2007 metų  BVP įvertį skelbti spalio mėnesį, Finansų ministerija iš esmės nekeičia birželio mėnesį sudaryto ekonominių rodiklių scenarijaus. Valdžios sektoriaus biudžetų projektai bus rengiami vadovaujantis scenarijumi, kad 2009 metų BVP mažės 18,2 procento, o 2010 – 4,3 procento. Ekonomikos pagyvėjimas numatomas 2011 metais, kai planuojamas 4,5 procento realaus BVP augimas. Ūkio restruktūrizacija toliau didins darbo jėgos pasiūlą. Ieškantys darbo 2010 metais sudarys apie 20 procentų darbo jėgos, o tai sudarys prielaidas tolesniam darbo užmokesčio mažėjimui. Numatoma, kad vidutinis metinis darbo užmokestis 2009 metais bus 6,8 procento mažesnis nei 2008 metais, o 2010 metais lyginant su 2009 metais sumažės dar 8,7 procento. Dėl sumažėjusių kreditinių išteklių, mažesnių darbo užmokesčių mažės perkamoji galia, o tai įtakos kainų mažėjimą. Infliaciją pakeis defliacija. Vidutinės vartotojų kainos 2009 metais bus apie 3,6 procento didesnės nei 2008 metais. 2010 metais jos mažės 3 procentais, 2011 metais – 2,8 procento,  2012 metais – 0,5 procento. Šiuo metu optimizmo teikia liepos mėnesį (lyginant su birželiu) 9,4 procento padidėjusi apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą), įvertinus darbo dienų skaičių ir pašalinus sezoniškumą. Jei paaiškėtų, kad liepos mėnesio duomenys nėra naujų optimistinių tendencijų pradžia, tai 2010 metų augimo projekcijos spalio mėnesį būtų tikslinamos.   Tel: (8 5) 2390008 Mob: 8616 94846 www.finmin.lt09000001800b0305Tue, 09 Sep 2009 16:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001171Vilnius, rugsėjo 9 d. Į Finansų ministeriją 2009 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime, kuri teiravosi dėl ministerijos nuomojamų patalpų adresu Gynėjų g. 14. Finansų ministrės atsakymą į paklausimą rasite naujame Finansų ministerijos tinklalapio skyriuje Komentarai.09000001800b01d8Tue, 09 Sep 2009 08:29:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001169Beveik medicininis ekskursas į Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos panašumus ir skirtumus Polemika apie ekonomikos situaciją čia ir svetur bei Vyriausybės veiksmų vertinimai dažnai primena pasakojimą apie anekdotinį vaistinių lankytoją, kuris atėjęs į vaistinę prisiperka įvairių vaistų (ypač, jei yra žodis „Akcija“) ir geria juos profilaktiškai, nepaisydamas to, kad galbūt jo geriami vaistai veikia priešingai vienas kito atžvilgiu – vienas preparatas, pvz., spaudimą didiną, o kitas – mažina. Tačiau juk visi žinome, kad vaistai gali dar ir kenkti, ypač jeigu pasiskiriami savigydos principais, remiantis vien kaimynės sėkmingo gydimosi istorija. Lygiai taip pat yra apgaulinga tiesiogiai lygintis su valstybėmis, kurias pasaulio finansų krizė paveikė mažesniu mastu, nes jų ūkio struktūra, dydis, monetarinis režimas iš esmės skiriasi nuo Lietuvos, todėl ir naudotinos priemonės susidariusioms problemoms spręsti,  ir jų pasekmės yra kitos. Antai, vertinant vien BVP augimo duomenis, visos ES šalys ir visos tarptautinės organizacijos turėtų masiškai siųsti savo institucijų pareigūnus į Lenkiją kelti kvalifikacijos, kadangi ši valstybė vienintelė demonstruoja teigiamus metinius BVP augimo rodiklius, todėl, matyt, žino ir moka kažką, ko nežino ir nemoka kiti? Apie Lenkijos ūkio augimą Lenkijos ūkio augimo varikliai šiuo laikotarpiu yra eksportas ir vidaus vartojimas. Eksportas – ir mūsų išgyvenimo šaltinis. Taigi, kodėl Lenkijos eksportui sekėsi geriau? Pagrindinis atsakymas –  zlotas nuvertėjo sparčiai ir reikšmingai, tai atpigino Lenkijos produkciją jos prekybos partnerių ir konkurentų atžvilgiu taip pat greitai ir stipriai. Gali kilti klausimas - jeigu zlotui buvo leidžiama taip žemai kristi ir „nieko neatsitiko“, galbūt tai gera išeitis? Deja, taip nebūna, kad nieko nebūtų (žr. Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius), tik pasekmių mastas gali būti įvairus – zloto nuvertėjimas neabejotinai neigiamai paveikė Lenkijos namų ūkius, o tokį poveikį galima kažkiek toleruoti tik todėl, kad namų ūkių įsiskolinimas užsienio valiuta yra santykinai mažas. Tačiau įtaka vešiesiems finansams akivaizdi - dideli biudžeto deficitai ir dėl to auganti skola kartu su zloto nuvertėjimu kitąmet artina Lenkiją prie Konstitucinės 55 procentų BVP skolos ribos, o tai iš Lenkijos valdžios pareikalautų itin staigių sprendimų, kurie visada nepopuliarūs (žinome tai iš 2008 metų gruodžio patirties).  Taigi, ką iš to gali prisitaikyti sau Lietuva? Nieko. Beveik 20 metų turint valiutų valdybą ir siekiant galiausiai pakeisti litą euru turbūt niekas nebūtų pataręs rizikuoti ir pasaulio finansų suirutės metu pereiti prie mums nebūdingo plaukiojančio kurso režimo bei tiesiog devalvuoti litą, įgyjant gana abejotiną naudą eksportui (daug importuojame, kad pagamintume savo eksportuojamą produktą), tačiau pasmerkiant visus skolininkus garantuotai padidėjusioms skoloms (juk beveik 70 proc. visų suteiktų paskolų Lietuvoje yra užsienio valiuta) Apie vidaus vartojimą Na, o kaipgi su vidaus vartojimu? Nors Lietuva 2007–2008 metus augo įspūdingais mastais iš esmės dėl vidaus vartojimo, Vyriausybės kritikai nuolat linkę pamiršti, kas apmokėjo to vartojimo sąskaitą? Tai buvo skolinti pinigai, kuriuos pigiai gaudavo verslas, namų ūkiai, galų gale, valstybė. Šie pinigai buvo noriai investuojami į nekilnojamąjį turtą ir su juo susijusias kitas prekes ir paslaugas, taupyti atrodė kvaila, nes buvo manoma, kad toliau tik augsime. Deja, pigaus kredito pasaulyje nebėra. Todėl įsivaizduoti, kad Lietuva turi bent menkiausių galimybių tą vidaus vartojimą tikslingai skatinti, yra naivu – joks šaltinis nepadovanos Lietuvai 20 milijardų litų, reikalingų buvusiai vidaus paklausai, maitintai kreditų, išsaugoti. Galiausiai puikiai pamatėme, kuo mažai šaliai baigiasi susižavėjimas greitu augimu per vidaus vartojimą,  apmokamu dar neuždirbtais pinigais: susikoncentravę į uždaruosius sektorius – statybą, nekilnojamojo turto prekybą, mažmeninę prekybą, – kurie nieko neparduoda į užsienį, o priešingai, daug importuoja, – esame  paliesti pasaulio finansų krizės daug labiau nei kiti. Apie pajamas Ar galima teigti, kad Lenkijai sekasi geriau ir jos mokestinės pajamos nemažėja taip dramatiškai kaip Lietuvoje, todėl kad ji nedidino PVM? Nuodugniau panagrinėję statistiką pamatysime, kad Lietuvos gyventojų apsipirkimai Lenkijos biudžeto tikrai neišgelbėjo – PVM pajamos 2009 m. I ketvirtį buvo 10 procentų mažesnės negu tą patį 2008 metų laikotarpį, nors mažmeninės prekybos apyvarta visą laikotarpį augo. Taigi, taip tęsdami polemiką, galime prieiti diskusiją „ad absurdum“ ir stebėtis, kodėl Lenkijoje pajamos apskritai krinta – juk jos ūkis, o ypač prekyba, auga? Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje mažėjo pajamų mokesčiai mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, ir taikant pas mus įprastas klišes kaimynų biudžeto pajamos tiesiog negalėjo mažėti, juk čia, Lietuvoje, daugelis žino ir pritaiko tik tą vieną dėsnį ir Lafero kreivės viršutinę dalį – „mažėjantys mokesčiai visada reiškia biudžeto pajamų augimą“. O galbūt vis dėlto viskas yra gerokai subtiliau? Nepaisydami PVM didinimo, Lietuvoje matome tik trumpalaikį jo poveikį kainoms, statistika negailestinga – kainos mažėja (Lenkijoje, beje, nedidelė, bet infliacija), rodos, tik imk ir vartok, jeigu jau vartojai net tada, kai kainos augo po 10 procentų. Deja, bėda kitur – pasibaigus pigiems kreditams vartojimui tiesiog nebėra finansinių išteklių, tad kaina tampa svarbi. Juk antai ir Estijos, iki pat šių metų vidurio nedidinusios PVM, pajamos iš šio mokesčio (beje, kaip ir kitos pajamos) grįžo į tą patį „ikibuminį“ 2006 metų lygį. Apie lengvatas Galbūt PVM lengvatos mėsai ir daržovėms gelbsti Lenkijos biudžetą? Lietuva turi jau pakankamai ilgą istoriją, kad savo, o ne kitų pavyzdžiu įrodytų, kaip spartaus ūkio augimo metu PVM lengvatos neteikia jokios naudos vartotojui, o kainos auga dėl infliacijos. Tokiam efektui pasiekti reikia dviejų dalykų – lėšų pertekliniam vartojimui apmokėti (pigūs kreditai, milžiniškas valstybės išlaidų algoms ir socialinėms išmokoms augimas) bei ribotos konkurencijos (oligopolijos), kuri leidžia teorinį vartotojo laimėjimą paversti pardavėjo pelnu. Plačiai žinoma, kad Lietuvoje 4 prekybos tinklai užima daugiau kaip 70 proc. mažmeninės maisto produktų rinkos, o Lenkijoje konkurencija gerokai didesnė – 8–9 didieji tinklai valdo apie pusę rinkos, kitą dalį užima tūkstančiai parduotuvėlių. Beje, pamenu kai kuriuos dabartinius PVM lengvatų panaikinimo kritikus, anksčiau gana kietai kritikuojančius pačias lengvatas – ar kažkas ekonomikos dėsniuose pasikeitė? Apie priežastis ir pasekmes Priežasčių ir pasekmių painiojimas ir pavienių skaičių lyginimas (sąmoningas ar ne) yra tipinis viešosios polemikos reiškinys - kvaila būtų neigti, kad Lietuvos Vyriausybės veiksmai, deja, veikia ta pačia kryptimi, kaip ir ekonomikos nuosmukis, kaip ir kvaila būtų neigti, kad sunkmetis visada provokuoja šešėlinę ekonomiką, todėl greito atsigavimo nepalengvina. Nenoriu leistis į detales, ar akcizas degtinei turėjo būti padidintas iki N litų, ar verčiau reikėjo uždaryti M įstaigų, tačiau einant bet kuriuo iš šių kelių minusų neišvengsi – žmonės vartos mažiau degtinės arba M įstaigų buvę darbuotojai nevartos beveik nieko. Todėl apsimesti, kad buvo kitas veikimo būdas, nei bandyti kuo labiau sumažinti grėsmingai besiveriantį pajamų ir išlaidų atotrūkį, yra negarbinga – tokiai mažai šaliai pasiskolinti 20 mlrd. litų bet kokia kaina vien tam, kad laikinai pamaitintų bebliūkštantį burbulą, būtų savižudiška, nes tai būtų vien kompreso pridėjimas  prie operuotinos vietos - trumpam padeda, bet negydo, o dažniausiai dar ir kenkia. Apie panašumus Kyla klausimas - ar šalys turi ką nors bendra? Vienas bendras bruožas – abiems  sunkiai sekėsi tvarkytis su viešosiomis išlaidomis 2008 metais, todėl šiandien abi turi perviršinį deficitą, kuris esamomis aplinkybėmis nepaliaujamai didėja ir kurį būtina sumažinti. Sakysit, kas čia tokio, normalu turėti deficitą nuosmukio metu? Galbūt, tačiau klausimas yra koks tas deficitas ir kokia jo turėjimo kaina. Sparčiai auganti skola ir yra ta kaina, kurią tenka mokėti ateityje už tai, kad šiandien nenorime priimti nepopuliarių sprendimų, „nemokamų“ deficitų nebūna. Lenkijos finansų ministro Jaceko Rostowskio praėjusios savaitės straipsnis „Gazeta Wyborcza“ gana aiškiai įvardija dilemas, su kuriomis susidurs Lenkijos valdžia rengdama 2010 metų biudžetą – deficitas didės reikšmingai, o jam finansuoti reikia didinti mokesčius arba atlikti milžiniško masto privatizavimą. Apie „viską reikia daryti kitaip“. Kitas bendras šalių bruožas yra tas, kad dosnių patarimų elgtis priešingai negu elgiamasi neišvengia ir Lenkijos Vyriausybė. Neišvengia ji ir situacijos, kai nepritariama jokiai iš alternatyvų: išlaidų mažinimui - „ne“, privatizavimui – „irgi ne“, o jau mokesčių didinimui – tai „visada ne“. Paprastai nedaugžodžiaujama (galbūt tai paslaptis, verta išradimo patento?), apsiribojama teiginiu, kad „viską reikia daryti kitaip“. Panašu, kad pozityvą abiejų Vyriausybių veikloje geriau įžvelgia išorės vertintojai, tuo įrodydami seną tiesą, kad savam krašte pranašu būti sunku. Pabaigai Gaila, kad skaičių ekvilibristikos meną daugelis atrado tik dabar, kai ekonomika pademonstravo didelį nuosmukį. Kodėl neskubėjome lygintis su kitais, kai augome po beveik 10 procentų (išskyrus su Baltijos valstybėmis, kurios tuomet augo, žinoma, labiau ir tai mus labai liūdino)? Kai darbo užmokestis augo po 20 procentų? Kodėl nekėlėme sau klausimo – ar tai gali tęstis ilgai? Todėl teisingausia būtų matyti konkrečiai savo problemas ir bandyti spręsti būtent jas, t.y. gydytis mūsų ligoms gydyti tinkamais vaistais, užuot gėraliojus viską tikintis gal padės. Manau, kad mūsų pagrindinę ligą (augančius deficitus, kurie nevaldomi sukeltų skolos vėžį) ir gydome, o santūraus pagrindo tikėtis, kad pirmieji stabilizavimosi ar  atsigavimo ženklai pasaulyje netruks pasiekti ir mus, yra.09000001800aec7fTue, 02 Sep 2009 14:29:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001167Vilnius, rugsėjo 2 d.  Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos kartu su Muitinės departamentu parengtos Konvencijos dėl nacionalinių surinkimo išlaidų, kurios pasiliekamos, kai tradiciniai nuosavi ištekliai pervedami į ES biudžetą, paskirstymo, susijusio su centralizuotu muitiniu įforminimu ratifikavimui reikalingiems teisės aktų projektams. Įsigaliojus Konvencijai, būtų taikoma centralizuota muitinio įforminimo procedūra, kuri galėtų prisidėti prie palankesnių prekybos sąlygų kūrimo. Naudojantis minėta supaprastinta muitinės procedūra, vežėjams sutrumpėtų muitinės formalumų atlikimo trukmė, prekės greičiau pasiektų gavėją bei sumažėtų prekių gabenimo kaštai. Taikant centralizuoto prekių muitinio įforminimo procedūrą muitinės deklaraciją priima valstybės narės, kurioje įsteigta pervežėjo įmonė, muitinė, o prekes tikrina kitos valstybės narės, kuriai prekės pateiktos, muitinė. Vadinasi administracines išlaidas patiria abi valstybės narės, todėl muitų surinkimo išlaidoms padengti pasiliekama muitų suma (25 proc. surinktų muitų) būtų paskirstoma po lygiai centralizuotame muitiniame įforminime dalyvavusioms valstybėms narėms. Dabar muitų surinkimo išlaidoms padengti skirtus 25 proc. nuo surinktos muitų sumos pasilieka valstybė narė, kurioje įsteigta pervežėjo įmonė. Likusi surinktų muitų dalis pervedama į ES biudžetą. 2008 m. Lietuvoje buvo surinkta beveik 251 mln. litų muitų, iš kurių Lietuvai beveik 63 mln. litų buvo palikti muitų administravimo išlaidoms padengti.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt      09000001800aec73Tue, 02 Sep 2009 14:13:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001165Vilnius, rugsėjo 2 d. Vyriausybė pritarė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimams, kuriuose numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų, ir į Lietuvą nuolat gyventi atvykstantys asmenys, vieną kartą, t.y. tada, kai jie sulaukia 18 metų arba atvyksta gyventi į Lietuvą, turės deklaruoti įstatyme numatytą savo turtą, jeigu jo turi. Šie pakeitimai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl korupcijos prevencijos, siekiant sukurti efektyvesnį teisinį nepagrįsto praturtėjimo kontrolės mechanizmą. Duomenys apie gyventojų turimą reikšmingą turtą reikalingi mokesčių administratoriams ir kontrolės institucijoms, kai prireikia nustatyti turto įsigijimo šaltinių pagrįstumą. Toks Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimų projektas teikiamas Seimui. Siūloma įstatymo nuostata, kad minėti gyventojai privalėtų pateikti turto deklaracijas tik tuo atveju, jeigu tų metų, kai jiems sukanka 18 metų ar jie įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. jie turės įstatyme nurodyto deklaruotino turto. Reikėtų deklaruoti tik tą turtą, kuris nėra įregistruotas atitinkamuose Lietuvos registruose ar kitose duomenų bazėse, pavyzdžiui, užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą, Lietuvos nekilnojamojo turto registre neįregistruotą Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, laikomas ne Lietuvos bankuose, jeigu jų suma viršija 10 000 litų, brangesnius negu 10 000 litų meno kūrinius, brangakmenius, tauriuosius metalus, 2000 litų viršijančias pasiskolintas ir paskolintas lėšas bei vertybinius popierius. Pagal projekto nuostatas turtą turės deklaruoti ir tie gyventojai, kurie 2004-2009 m. sulaukė 18 metų arba tais metais įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai privalės deklaruoti 2009 metų gruodžio 31 d. turimą deklaruotiną turtą. Be to, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu gyventojas turto nedeklaravo, šiuo turtu ateityje negalės būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Taip pat siūloma apriboti galimybę tikslinti turto deklaraciją tuo atveju, jeigu dėl gyventojo pradėtas mokestinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas.  Visi Lietuvos gyventojai 2003 metais turėtą atitinkamą turtą jau privalėjo deklaruoti pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą, todėl didžiajai daugumai piliečių šios pataisos nebūtų taikomos. Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų turto deklaravimo įstatymą kiekvienais metais deklaruoti turimą turtą privalo tik politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai ir pan., taip pat jų šeimos nariai.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219937609000001800ae874Mon, 01 Sep 2009 11:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_0011632009 m. rugsėjo 1 d. Pasirašyta 1000-oji sutartis, įgyvendinanti Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, apimančias ekonomikos augimą, žmogiškųjų išteklių plėtrą bei sanglaudos skatinimą. Šią sutartį vakar Lietuvos verslo paramos agentūroje pasirašė UAB "Tikslioji Sintezė". UAB "Tikslioji Sintezė" veiklos sritis – sudėtingų organinių junginių sintezė. Šiuo metu įmonė gamina daugiau nei 240 junginių, kuriuos eksportuoja visų pirma į Japoniją, šiek tiek į Pietų Korėją, Vakarų Europą, Ameriką. Įmonėje yra Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) padalinys, kuriame kuriami nauji produktai, daugiausia skirti organinei elektronikai – plokštiesiems ekranams, saulės energijos vertimui elektros energija.  UAB "Tikslioji Sintezė" vadovas planuoja, kad įgyvendinamas projektas padės atlikti kokybišką ir plačią rinkos analizę. Projekto metu planuojama įsigyti tarptautinių ekspertų rinkos tyrimų organinės elektronikos srityje, įdarbinti eksporto rinkodaros specialistą bei parengti eksporto plėtros strateginį planą. Projekto vadovas mano, kad įgyvendinamas projektas sudarys galimybes eksporto plėtrai ir paskatins mokslinę-tiriamąją veiklą įmonėje. Tokiu būdu projektas prisidės ir prie Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto.   Projektas įgyvendinamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Naujos galimybės“, kurios tikslas skatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių  ir didinti pardavimus užsienio rinkose.  Šiuo metu iš 2007-2013 m. Lietuvai skirtos ES struktūrinės paramos lėšų jau priimta sprendimų finansuoti 1169 projektus, kuriems skirta beveik 7,3 mlrd. ES lėšų, o bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 10,4 mlrd. litų. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 219 9337 www.finmin.lt  09000001800ae611, 31 Aug 2009 15:55:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001161Vilnius, rugpjūčio 31 d. Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola liepos mėnesį padidėjo 204,1 mln. litų ir mėnesio pabaigoje buvo 21 185,9 mln. litų arba 21,1 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP (100 403 mln. litų). Centrinės valdžios vidaus skola per mėnesį padidėjo 360,5 mln. litų ir mėnesiui baigiantis sudarė 7 126,3 mln. litų (33,6 proc. visos skolos). Vidaus finansų sektoriui centrinės valdžios sektorius buvo skolingas 5 814,6 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 561,8 mln. litų, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – 749,9 mln. litų. Per mėnesį centrinės valdžios užsienio skola sumažėjo 156,4 mln. litų ir liepos 31 dieną sudarė 14 0