http://www.finmin.lt/ en-us Finansų ministerijos naujienų sąrašas 09000001800efa30Wed, 28 Jul 2010 11:20:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001427Iškilus diskusijai dėl kai kurių valdžios sektoriuje dirbančiųjų* darbo užmokesčio, Finansų ministerija teikia palyginamąją informaciją apie nacionalinio biudžeto pajamų dinamiką 2006-2010 metais ir kai kurių iš biudžeto mokamų darbo užmokesčiui skiriamų lėšų (darbo užmokesčio fondų) dinamiką tuo pačiu laikotarpiu. *Valdžios sektoriaus darbuotojai – tai biudžeto (viešosiomis) lėšomis apmokami darbuotojai – pedagogai, medicinos darbuotojai, statutiniai valstybės tarnautojai (policininkai, ugniagesiai, vidaus reikalų sistemos pareigūnai, muitininkai, kalėjimų departamento pareigūnai), kariai, socialiniai ir kultūros darbuotojai, valstybės tarnautojai, valstybės politikai ir valstybės pareigūnai, teisėjai, savivaldybių valstybės tarnautojai. Visa informaciją rasite čia.09000001800ee08cMon, 19 Jul 2010 12:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001425Vilnius, 2010 m. liepos 19  d. Šiandien įvyko pirmasis eurais denominuotų Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionas - iki šiol aukcionuose buvo platinami tik VVP litais. VVP paklausaaukcione buvo beveik 30 mln. eurų. Išplatinta VVP už 15 mln. eurų nominalia verte, o  vidutinis pelningumas –  3,41 proc. Aukcione gauti pasiūlymai pirkti VVP atitiko Finansų ministerijos lūkesčius, todėl ši VVP emisija dar bus pildoma – šį ketvirtį dar planuojama eurais denominuotų VVP aukcionus surengti rugpjūčio  16 d. ir rugsėjo 13 d. Eurais denominuotų VVP platinimo aukcionai bus organizuojami dabartinėje biržos prekybos sistemoje (NASDAQ OMX Vilnius), o atsiskaitymai vyks per Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą. Finansų ministerija planuoja eurais denominuotus VVP platinti kartą per mėnesį. Išankstiniai šių aukcionų tvarkaraščiai bus paskelbiami likus 5 dienoms iki jų organizavimo.                       Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800eaa25Thu, 01 Jul 2010 13:58:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001415Vyriausybė priėmė sprendimą, kad kai tik šalies ekonominė ir finansų padėtis ims gerėti, pensininkai bus pirmieji, kuriems bus kompensuojami pajamų praradimai, patirti dėl sumažintų pensijų. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė remiantis Konstitucinio teismo išaiškinime suformuota doktrina, kad tiek grįžimas prie buvusių pensijų, tiek pensijų ar kitų išmokų kompensavimas turi būti siejamas su valstybės ekonomine ir finansine situacija, su valstybės galimybe surinkti pakankamai lėšų, kad šiuos įsipareigojimus būtų galima įvykdyti. Vyriausybė apsisprendė, kad dėl sunkmečio sumažintas pensijas kompensuos jas nuosekliai didinant kol tų pensininkų, kurių pensija buvo sumažinta, vidutinė pensija bus didesnė nei buvusioji 2008 metais (iki sumažinimo) ne mažiau kaip 5 procentais. Siekiant teisingo kompensavimo, bus parengtos detalios kompensavimo procedūros, kurios leis sparčiau didinti pensijas vyresnio amžiaus pensininkams ir papildomai didinti pensijas dirbantiems pensininkams, kuriems pensija buvo sumažinta daugiau. Priimdama sumažintų pensijų kompensavimo koncepciją, Vyriausybė laikosi nuostatos, kad geriau realūs, finansinėmis galimybėmis pagrįsti planai, o ne tušti, nežinia kada įgyvendinami pažadai. Kaip parodė praktika, ankstesni įsipareigojimai kompensuoti, išmokant sumas vienu kartu (tokie kaip 1995-2002 metais neišmokėtų pensijų, rublinių indėlių kompensavimas) sudarė ne vienodas sąlygas įvairioms gavėjų grupėms atgauti neišmokėtas sumas, tęsėsi ilgus metus ar net dešimtmečius, o kai kurie iš šių įsipareigojimų lig šiol nėra įvykdyti dėl sudėtingos ekonominės ir finansinės šalies būklės. Tad analogiški sprendimai, esant sudėtingai ekonominei ir finansinei padėčiai bei nesant galimybės nustatyti tokių įsipareigojimų vykdymo pradžios datą ar ją nuolat kaitaliojant, būtų tik galimybėmis nepagrįstas pažadas, bet ne realus kompensavimo įsipareigojimas. Kada galės prasidėti kompensavimas? Nuo 2010 metų laikinai dvejiems metams sumažintų pensijų kompensavimas, kaip tai ir įvardinta Konstitucinio Teismo išvadoje, prasidės tuomet, kai bus sukaupta pakankamai išteklių jį pradėti – tai yra, bus tenkinami nustatyti viešųjų finansų rodikliai ir kai pensijos galės būti kompensuojamos ne skolintomis lėšomis. Vyriausybė nutarė, kad per visą kompensavimo laikotarpį (įskaitant planuojamas kompensuoti pensijas) turės būti tenkinamas vienas iš rodiklių: 1) subalansuotas „Sodros“ biudžetas, o viešųjų finansų deficito rodiklis atitinka Mastrichto kriterijų (3 proc. BVP) ir rodo ne mažesnį kaip 0,5 proc. BVP gerėjimą ateinančiais metais arba 2) trejų praėjusių, einamųjų ir dviejų ateinančių metų viešieji finansų rodiklio vidurkis nėra deficitinis. Kaip žinia, Vyriausybė, siekdama pagerinti ekonominę ir finansinę šalies padėtį ir 2012 metais pasiekti 3 proc. BVP viešųjų finansų deficito uždavinį, per 2011-2012 planuoja naujas taupymo priemones, kurios padėtų sumažinti deficitą 4,5 mlrd., vykdyti „Sodros“ reformą. Jei šių sprendimų priėmimui nebus sutrukdyta, sumažintų pensijų kompensavimas galėtų prasidėti 2014 metais. Kokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė? Kadangi 2010 m. birželio 29 dienos Konstitucini Teismas, pasisakydamas dėl valstybinių pensijų taip pat nurodė, kad sumažintų pensijų kompensavimo tvarka turi būti įtvirtinta įstatymu, Vyriausybė šiandien patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją bei pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pagal šiuo nutarimu patvirtintos Koncepcijos nuostatas parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos, o taip pat pateikti siūlymai dėl netekimų dėl sumažintų valstybinių pensijų proporcingo kompensavimo. Rengdama pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją, Vyriausybė taip pat rėmėsi 2009 metų gruodžio 3 dienos nutarimu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą, krizės laikotarpiu sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos numatant spartesnį (palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis) minėtų valstybinio socialinio draudimo pensijų augimą, nedidinant valdžios sektoriaus skolos ir fiskalinio deficito. Kaip buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas? Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. išaiškinime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktų nuostatų, susijusių su pensijų iratlyginimų mažinimu per ekonomikos krizę, išaiškinimo“ pabrėžė, kad „ ir Vyriausybė pagal Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinant įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis”; Konstitucinis Teismas savo 2010 sprendime nurodė, kad laikinas pensijų ar atlyginimų sumažinimas pagrįstas tol, kol nesibaigia ypatinga situacija, kuri apibrėžiama kaip tokia situacija, „dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonominei krizei įveikti taikymo, pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbą mokėti, arba lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas koreguojamas mažinant minėtų asmenų atlyginimus ir pensijas“; Konstitucinis Teismas savo sprendime nurodė, kad „nebelikus minėtos ypatingos situacijos įstatymų leidėjas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo“; Šis išaiškinimas, taip pat parodo, 2008 metais priimti sprendimai dėl pensijų padidinimo (vidutiniškai 30 proc.) iš esmės netenkina minėtame Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išdėstytų nuostatų, kadangi šių įsipareigojimų tvariam vykdymui nebuvo sukauptos reikiamos lėšos arba užtikrintas reikiamas lėšų srautas, dėl ko jau 2008 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas pasiekė 1 procentą BVP. Ar nėra taip, kad kompensuoti sumažintas pensijas užkraunama atsakomybė kitai valdžiai? Dabartinė Vyriausybė, priimdama nepopuliarius, bet būtinus viešųjų finansų taupymo veiksmus elgiasi atsakingai ir kaip tik kuria prielaidas, kad ir dabar, ir ateityje galėtų būtų įgyvendinti įsipareigojimai gyventojams. Per 2011-2012 planuojami nauji viešųjų finansų konsolidavimo veiksmai siekiant deficitą sumažinti dar 4,5 mlrd. litų, o jų įgyvendinimas sudarys sąlygas pradėti pensininkams pirmiesiems kompensuoti sumažintas pensijas. Jei ši valdžia norėtų ‚užkrauti‘ kompensavimo naštą kitoms, ji priimtų neįgyvendinamus kompensavimo pažadus ateičiai, o ne imtųsi nepopuliarių taupymo priemonių. Atsakingas elgesys, priimant sprendimus, turėtų būti visų valdžių pagrindinis veiklos principas.   Tel. (8 5) 2390 00809000001800e8387Sat, 19 Jun 2010 13:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001409Vilnius, birželio 19 d. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė šiandien Seimo neeiliniame plenariniame posėdyje perskaitė pranešimą apie viešųjų finansų dabartinę padėtį ir ateities perspektyvas. Finansų ministrės pranešimo Seime stenograma09000001800e7b87Wed, 16 Jun 2010 16:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001407Vilnius, birželio 16 d. Vyriausybė pritarė Akcizų įstatymo papildymo projektui, kuriuo siūloma nuo 2011 m. sausio 1 d. gamtines dujas, kurias vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai naudoja kaip variklių degalus, atleisti nuo akcizų. Be to, šiuo pasiūlymu siekiama sudaryti sąlygas vietinio susisiekimo paslaugų savikainos mažinimui. Toks sprendimas yra racionalus, nes kartu susidarytų prielaidos ir valstybės bei savivaldybių biudžetų išlaidų mažėjimui. Kadangi viešojo transporto paslaugos iš dalies yra apmokamos iš valdžios sektoriaus lėšų, pavyzdžiui, už lengvatine kaina parduodamus bilietus, vežėjų išlaidos (negautos pajamos) yra kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Taigi, sumažėjus vietinio susisiekimo paslaugų savikainai, mažiau lėšų reikėtų ir vežėjų išlaidų kompensavimui. Šiuo metu visos gamtinės dujos naudojamos kaip variklių degalai yra apmokestinamos 758 litų už 1000 kubinių metrų akcizų tarifu. Finansų ministerijos atliktais skaičiavimais, jei šiam kurui nebūtų taikomi akcizai, tai 1 m3 gamtinių dujų galėtų atpigti apie 0,92 lito ir kaina būtų 1,77 lito, o gamtinių dujų sąnaudos vienam nuvažiuotam kilometrui sumažėtų 0,71 lito, ir tai sąlygotų ir vežimo paslaugų savikainos, vežėjų patiriamų nuostolių sumažėjimą. Taip pat, jei dėl mokestinių priežasčių sumažėtų gamtinių dujų kaina, tikėtina, kad viešajame transporte palaipsniui būtų pereita nuo dyzelinių degalų prie gamtines dujas naudojančių autobusų eksploatavimo. Ir taip būtų skatinamas mažiau aplinkai kenksmingo kuro naudojimas, nes mieste ir priemiesčiuose autobusai yra reikšmingi oro teršėjai. Projektas buvo derinamas su ekonominiais ir socialiniais partneriais, jam pritarė Lietuvos savivaldybių ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos. Įstatymo projektui dar turės pritarti Seimas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800e744cMon, 14 Jun 2010 10:21:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001404Vilnius, birželio 14 d. Nuo 2010 metų liepos Finansų ministerija per NASDAQ OMX Vilniaus biržą pradės platinti eurais denominuotus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP).  Užsienio valiuta denominuoti VVP aukcionuose bus platinami pirmą kartą. Iki šiol tokio pobūdžio emisijos buvo leidžiamos ne aukciono (privataus platinimo) būdu. Atsižvelgiant į pastaruoju metu investuotojų parodytą susidomėjimą ilgesnės trukmės Vyriausybės vertybiniams popieriams, planuojama, kad eurais denominuotų vertybinių popierių emisijų trukmė bus ilgesnė nei vieneri metai. Vyriausybės vertybinių popierių emisijas eurais planuojama platinti nuolat, 2010 m. aukcionus rengiant kartą per mėnesį, o vėliau jų dažnis priklausytų nuo investuotojų susidomėjimo.   Finansų ministerija tikisi, kad naujovė sudomins rinkos dalyvius, kurie investavo į ankstesnes ne aukciono būdu išleistas VVP emisijas, o taip pat ir naujus investuotojus,turinčius laisvų piniginių išteklių eurais.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800e6ae0Thu, 10 Jun 2010 11:49:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001402Vilnius, birželio 10 d. Nuo šių metų liepos 1-osios sumažės palūkanos pagal mokestinės paskolos sutartis. Sumažinti mokestinių paskolų palūkanas verslui ir gyventojams Vyriausybė gali tik pati skolindamasi mažesniais kaštais. Sumažėjusius pačios Vyriausybės skolinimosi kaštus sąlygojo atsakinga viešųjų finansų valdymo politika. Nuo š.m. liepos palūkanos pagal mokestinės paskolos sutartis mažės iki 0,01 proc. už kiekvieną naudojimosi šia paskola dieną (iki tol vienerius metus ir vieną ketvirtį šis dydis buvo 0,02 proc.). Mokestinės paskolos sutartis sudaroma tada, kai mokesčių mokėtojas, pavyzdžiui, įmonė, laiku negali sumokėti valstybei mokesčių dėl laikinų finansinių sunkumų, mokestinės nepriemokos atidėjimas (išdėstymas) padėtų jai stabilizuoti finansus ir ji galėtų mokestinę nepriemoką (su palūkanomis) sumokėti vėliau. Šia sutartimi, kuri sudaroma tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo, nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei sąlygos. Delspinigiai už nesumokėtus arba pavėluotai sumokėtus mokesčius antrą ketvirtį iš eilės išlieka 0,04 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną (iki tol vienerius metus šis dydis buvo 0,05 proc.). Pagal Mokesčių administravimo įstatymą palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis ir delspinigių už nesumokėtus arba pavėluotai sumokėtus mokesčius dydžiai nustatomi atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį (šiuos duomenis rasite Finansų ministerijos interneto svetainėje) ir skelbiami finansų ministro įsakymu kiekvieną ketvirtį ateinančiam ketvirčiui.   Pavyzdinė palyginamoji lentelė: jeigu mokestinės paskolos suma 10 tūkst. litų, o mokestinės paskolos laikas – 90 dienų Palūkanos – 0,01 proc. Palūkanos sudaro 90 litų Palūkanos – 0,02 proc. Palūkanos sudaro 180 litų   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800e60c9Mon, 07 Jun 2010 13:25:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001401Vilnius, birželio 7 d. Rytoj finansų ministrė Ingrida Šimonytė dalyvaus Liuksemburge vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje bei Europos investicijų banko (EIB) Valdytojų tarybos metiniame susitikime. ECOFIN tarybos posėdyje bus svarstomi pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui klausimai bei atariamos ES bendrosios ekonominės ir politikos gairės, kuriomis remiantis valstybės narės formuos nacionalines reformų programas. Taip pat planuojama pritarti Tarybos išvadoms dėl ES 2020 strategijos, kurioje išskirti pagrindiniai aspektai dėl tolimesnio darbo įgyvendinant ES 2020 tikslus nacionaliniu lygiu. EIB susitikime bus aptariama EIB 2009 metinė veikla ir finansiniai rezultatai, tvirtinamos EIB metinės finansinės ataskaitos. ECOFIN susitikimo metu ES finansų ministrams bus pristatyta ataskaita apie pasiektą pažangą stiprinant finansų reguliavimą ES mastu. Svarbiausios iniciatyvos šioje srityje, ties kuriomis koncentruotas darbas – ES finansų rinkos priežiūros reformų paketas, pasiūlymai dėl krizių prevencijos ir valdymo bei kredito reitingų agentūrų veikla, siekiant didesnio ES finansų sektoriaus skaidrumo ir priežiūros. Taip pat ministrams bus pateikta ataskaita dėl fiskalinio „išėjimo“ (krizės laikotarpiu laikinai taikytų fiskalinių priemonių atsisakymo) strategijų taikymo pastaraisiais mėnesiais. Pabrėžiama, kad atsižvelgiant į pastaruoju metu augantį susirūpinimą dėl didėjančių skolų, konsolidavimą reikėtų paspartinti tose ES šalyse, kurios susiduria su didele rizika skolai augti. Šiame ECOFIN tarybos posėdyje dar numatoma aptarti bendrą ES poziciją š. m. birželio 4-5 d. Busane (Pietų Korėja) vyksiančiame G20 ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikime, kuriame bus diskutuojama apie pasaulio ekonomikos augimą, finansų sistemos reformos prioritetus, o taip pat pasaulio finansinės apsaugos priemones bei tarptautinių finansų institucijų reformą. Be to, posėdyje bus aptariamas stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimas: Portugalija ir Ispanija pristatys atnaujintas biudžetų konsolidavimo priemones, o Taryba priims nuomonę dėl atnaujintos 2009-2013 m. Kipro Stabilumo programos. Šiame susitikime bus aptariama ir euro zonos plėtra, ketinama priimti Euro zonos valstybių rekomendacijas dėl sprendimo, kuriuo leidžiama Estijai įsivesti eurą nuo 2011 m. sausio 1d. Pagal Europos Komisijos ir Europos centrinio banko š.m. gegužės 12 d. pranešimus apie konvergenciją, Estija atitinka visus Mastrichto kriterijus. Formalus ECOFIN tarybos sprendimas šiuo klausimu bus priimamas liepos 13 d. ES finansų ministrai dar aptars tarpinę ataskaitą dėl strategijos įveikiant iššūkius, kuriuos kelia visuomenės senėjimas. Ataskaitoje patvirtinamas bendras ES šalių įsipareigojimas kuo greičiau mažinti skolą, didinti užimtumą ir produktyvumą, reformuoti pensijų, sveikatos apsaugos ir ilgalaikės sveikatos priežiūros sistemas bei neatidėliojant tęsti struktūrines reformas. Taip pat ketinama svarstyti reglamento pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas Komisijai, Europos statistikos agentūrai Eurostat ir valstybėms narėms veiksmingiau bendradarbiauti gerinant valdžios sektoriaus finansų statistikos kokybę ir patikimumą valstybėse narėse, kuriose yra susidaręs pernelyg didelis valdžios sektoriaus deficitas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 937609000001800e5044Wed, 02 Jun 2010 16:42:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001390Vilnius, birželio 2. d. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas verslui, nuspręsta atsisakyti griežtų kasos dokumentų surašymo ir pasirašymo reikalavimų – nuo šiol patys juridiniai asmenys galės paskirti atsakingus darbuotojus, galinčius surašyti ir pasirašyti kasos dokumentus. Pagal anksčiau galiojusias taisykles, kasos pajamų ir išlaidų orderius privalėjo surašyti vyriausiasis buhalteris, minėtų dokumentų negalėjo surašyti kasininkas, o pinigų nebuvo galima išmokėti kasos išlaidų orderyje nepasirašius juridinio asmens vadovui. Nauji taisyklių reikalavimai nebus taikomi biudžetinių įstaigų kasos dokumentų pasirašymui, kur kaip ir iki šiol kasos pajamų orderį turės pasirašyti vyriausiasis buhalteris ir kasininkas, o kasos išlaidų orderį –  juridinio asmens vadovas, vyriausiasis buhalteris ir kasininkas. Kasos dokumentų surašymo ir pasirašymo reikalavimai supaprastinti, atsižvelgiant į Saulėtekio komisijos rekomendacijas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt  09000001800e3d25Thu, 27 May 2010 11:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001380Vilnius, gegužės 27 d. Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos koncepciją. „Artimiausiais metais daugiausia dėmesio turės būti skiriama biudžeto deficito mažinimui ir skolos augimo stabilizavimui, o šia biudžeto rengimo ir vykdymo reforma siekiama sukurti ilgalaikį pagrindą išlaikyti tvarius valstybės finansus, nepriklausančius nuo politinio ciklo bei sudaryti visas prielaidas, kad skolos mažinimas būtų ne pasirinkimas, o pareiga,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Lietuvai skaudžių pasaulio ekonomikos krizės pasekmių būtų padėjusi išvengti antiinfliacinė biudžeto politika, sukaupti finansiniai rezervai ir struktūriškai subalansuoti viešieji finansai. Reikšmingai prisidėję būtų ir valstybės biudžeto rodikliai, matuojantys valstybės biudžeto lėšų skyrimą paklausos reguliavimui ir kainų stabilumui bei nepriklausoma šių rodiklių stebėsena. Visa tai būtų leidę išvengti daugelio skausmingų sprendimų 2009-2010-aisiais: žmonių gerovė būtų kilusi nuosaikiau, bet ir užtikrinčiau. Todėl Finansų ministerijos parengta biudžeto reforma siekiama, kad būtų užtikrinta, jog mokesčių mažinimas, socialinio saugumo stiprinimas ateityje vyks apsisaugant nuo galimų šalutinių pasekmių, tokių kaip finansų krizės, o siūlomos taisyklės padės mažinti skolos naštą piliečiams. Įgyvendinus koncepcijoje siūlomas reformos nuostatas, padidėtų finansų rinkų pasitikėjimas Lietuvos viešųjų finansų ilgalaikiu stabilumu, o tai sukurtų prielaidas didėti privačioms investicijoms, sukurti geriau apmokamas darbo vietos gyventojams. Siekiant vykdyti antiinfliacinę biudžeto politiką siūloma kartu su biudžeto rodikliais tvirtinti  rodiklius, matuojančius, kaip parengtas biudžetas įtakos infliaciją. Siekiant struktūriškai subalansuoti viešuosius finansus siūloma kartu su kitais valstybės biudžeto rodikliais planuoti ir tvirtinti viso valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir jo vykdymą sustiprinti įdiegiant nepriklausomą jo vykdymo stebėseną. Siekiant sukaupti finansinius rezervus (Sodros, Rezervo fondo) siūloma įpareigoti įstatymu kaupti šiuos rezervus iki optimalaus lygio ir jų neišleisti iki “juodų dienų” laikotarpio. Šių rodiklių įdiegimas sudarys sąlygas išsamesnei ir efektyvesnei biudžeto vykdymo kontrolei. „Valstybės skolinimosi išlaidos būtų mažesnės, jeigu tvirtinant Valstybės biudžeto rodiklius taip pat būtų tvirtinami rodikliai, matuojantys atskirų biudžetų pasekmes ateities mokesčių didinimo rizikai kelių dešimčių metų perspektyvoje ir primenantys, kad negalima didinti išlaidų, mažinti mokesčių ir tuo pačiu išvengti skolų naštos,“ – pristatymo metu sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Ilgalaikių pasekmių rodiklis gali atskleisti, kaip laikinas mokesčių naštos sumažinimas ar išlaidavimas gerais laikais gali ženkliai padidinti ateities mokesčių didinimo riziką. Šiuo rodikliu siekiama susilpninti populistinius motyvus mažinti mokesčius ar neatsakingai didinti išlaidas keliems metams, ignoruojant, kad po to reikės juos didinti dar labiau dėl skolos aptarnavimo išlaidų padidėjimo“. Reformos vykdymo priemonėmis siekiama sukurti politinės kultūros elementus: apibrėžti kelis svarbius terminus, kurie užtikrintų, kad kalbėdami apie makroekonomines biudžeto pasekmes politikai kalba apie tuos pačius rodiklius. Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos tikslas – palaipsniui įdiegti tokią biudžeto deficito nustatymo, tvirtinimo, vykdymo stebėjimo ir rezultatų įvertinimo sistemą, kuri sukurtų maksimalias prielaidas šalyje įgyvendinti apdairią biudžeto politiką ir sudarytų sąlygas visuomenei  viešai saugoti šiuos įsipareigojimus kaip moralės normą.   Daugiau informacijos 2390008 8616 94846   Ministrės pristatymas Seime Biudžeto reformos koncepcija  09000001800e3457Fri, 21 May 2010 13:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001377Vilnius, gegužės 21 d. Gegužės 25 d. finansų ministrė Ingrida Šimonytė Turku (Suomija) dalyvaus Šiaurės investicijų banko (ŠIB) metiniame Valdytojų tarybos susitikime, kuriame bus aptariamas banko vaidmuo dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis ir kiti aktualūs klausimai. ŠIB Valdytojų tarybos susitikime Turku bus pristatoma banko veikla ir finansiniai rezultatai už 2009 m., aptariamas banko vaidmuo pokriziniu laikotarpiu, taip pat ketinama priimti sprendimą dėl ŠIB kapitalo didinimo bei aptarti kitus aktualius su banko veikla susijusius klausimus. ŠIB yra tarptautinė finansų institucija, kurios valstybės narės yra Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija ir Švedija. Lietuva yra ŠIB narė nuo 2005 m., Lietuvos Respublikos finansų ministrė yra ŠIB valdytoja nuo Lietuvos. Pagrindinis šio banko tikslas – teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas konkurencingumą skatinantiems ir aplinką tausojantiems projektams, o jo paskolos sąlygos (terminai, palūkanų norma) yra palankesnės nei siūloma rinkoje. Paskutinis Lietuvos didžiausias sandoris su ŠIB yra sutartis dėl 100 mln. eurų paskolos, kuri pasirašyta 2009 m. gruodį, ši paskola teikiama dalimis ir bus grąžinama per 20 metų. Šiomis lėšomis bus finansuojami infrastruktūros, energijos taupymo, aplinkosaugos ir kiti projektai. Pagal Valstybės investicijų ir Daugiabučių modernizavimo programas bus atnaujinami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų pastatai, šių ir kitų Lietuvos miestų ligoninės, poliklinikos, bibliotekos, teismai, teatrai, muziejai ir kiti visuomeninės paskirties pastatai visoje Lietuvoje, kad sumažėtų šių pastatų šildymo kaštai ir būtų efektyviai taupomi energijos ištekliai. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5)  219 9376 www.finmin.lt09000001800e2affFri, 21 May 2010 09:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001375 Vilnius, gegužės 21 d. Du Lietuvos projektai – aljanso „Langas į ateitį“ kompiuterinio raštingumo mokymai ir tinklapis www.esparama.lt – vakar Briuselyje pagerbti „RegioStars2010“ („Regionų žvaigždžių 2010“) apdovanojimais. Šiuos apdovanojimus rengia Europos Komisija, jie skiriami sėkmingiausiems ES finansuotiems projektams, kurie įgyvendinami taikant geriausias idėjas, progresyvius bei naujoviškus metodus. Aljanso „Langas į ateitį“ vykdytas projektas apdovanotas „RegioStars 2010“ Informacinių komunikacijos technologijų kategorijoje. Jis vieno tikslo vardan – išmokyti kompiuterinio raštingumo ekonomiškai aktyviausius Lietuvos gyventojus – partnerystėn subūrė valdžią ir Lietuvos telekomunikacijų, bankininkystės bei interneto verslo lyderius. Projekto metu kompiuterinio raštingumo pradmenų buvo apmokyti 50 400 suaugusiųjų. Kategorijoje „Komunikacija: tinklalapis, siūlantis vertingą informaciją ir parodantis ES pridėtinę vertę“ apdovanota ES struktūrinės paramos svetainė  www.esparama.lt, kurią administruoja Finansų ministerija ir dar 14 ES paramą administruojančių institucijų. Ši svetainė yra pagrindinis kasdien atnaujinamos informacijos šaltinis apie ES struktūrinę paramą Lietuvai. „RegioStars 2010“ apdovanojimams iš viso buvo nominuoti 87 projektai iš 27 Europos Sąjungos šalių narių, į finalą pateko 24 projektai, iš kurių net keturi buvo įgyvendinami Lietuvoje. Tai du minėti projektai, tapę šių metų „Regiono žvaigždėmis“, taip pat viešosios įstaigos „Socialiniai paramos projektai" inicijuotas darbinės reabilitacijos projektas, įgyvendintas kartu su populiariu Vilniuje salotų baru „Mano guru“ bei lietuvių kartu su lenkais vykdomas INTERREG projektas "Multicentrų įkūrimas Marijampolėje ir Olštyne", kurio metu minėtų miestų viešosiose bibliotekose buvo įrengtos kompiuterių salės ir elektroninės bibliotekos. Šie 2004–2006 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje įgyvendinti projektai ne tik sėkmingai pasiekė užsibrėžtus tikslus ir puikiai atitiko vertinimo komisijos nustatytus kriterijus, bet ir yra unikalūs dėl plačios aprėpties, tęstinumo, partnerystės idėjų populiarinimo bei sukurtos pridėtinės vertės. Lietuvos projektai į šio konkurso finalą patenka jau ne pirmą kartą, tačiau laimi finale - pirmąjį.  Daugiau informacijos apie „RegioStars2010“ apdovanojimus ir sėkmingiausius ES projektus galite rasti čia: Regiostars 2010 finalists.    Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800e2856Thu, 20 May 2010 16:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001374Visus, turinčius idėjų ir norinčius pradėti dirbti sau, kviečiame dalyvauti verslo skatinimo renginyje „Versli Lietuva“, vyksiančiame Vilniuje, Litexpo, gegužės 27-28 dienomis. Tai unikali proga išgirsti vertingų patarimų ir užduoti rūpimus klausimus verslo pradžios ekspertams.   Dviejų dienų programoje jūsų lauks ekonomistų, mokesčių, ES paramos ekspertų, investuotojų, psichologų, patyrusių verslininkų pranešimai, individualios konsultacijos, įkvepiančios sėkmės istorijos, naudingi kontaktai, bankų pasiūlymai verslą pradedantiesiems.  Dalyvavimas NEMOKAMAS. Išsamią renginio „Versli Lietuva“ programą rasite čia.09000001800e282eThu, 20 May 2010 15:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001373Vilnius, gegužės 20 d. Finansų ministerija išpirko pirmąją prieš metus pradėtą platinti taupymo lakštų emisiją, kurios nominali vertė – beveik 3,3 mln. litų. Šios emisijos taupymo lakštų įsigiję investuotojai gavo 7,05 proc. palūkanas. Iš viso nuo praėjusių metų buvo išplatintos 26 taupymo lakštų emisijos, kurių nominali vertė – 16,7 mln. litų. Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 10,3 mln. litų arba 3,6 mln. litų daugiau nei per 2009 metų gegužę-gruodį. Daugiausiai - 84,6 proc. taupymo lakštų (už beveik 14,2 mln. litų) įsigijo gyventojai. Pagal amžių dominavo vyresni nei 50 metų žmonės, įsigiję taupymo lakštų už 7,7 mln. litų. 30-50 metų amžiaus gyventojai investavo 6,1 mln. litų, jaunesni nei 30 metų - 294,2 tūkst. litų. Vidutiniškai vienu sandoriu buvo įsigyjama taupymo lakštų už 11,9 tūkst. litų. Mažiausia vieno sandorio nominali vertė buvo 100 litų, didžiausia – daugiau kaip 1 mln. litų. Daugiausiai taupymo lakštų - už beveik 9,8 mln. litų (58 proc.) įsigyta Vilniaus apskrityje.  Investuotojai iš Kauno apskrities įsigijo taupymo lakštų už 3,1 mln. litų, iš Panevėžio apskrities – už 1,1 mln. litų, Klaipėdos apskrities – už 827 tūkst. Lt, iš Šiaulių apskrities – už 599 tūkst. litų, Tauragės apskrities – 586 tūkst. litų, Utenos apskrities – 314 tūkst. litų, Telšių apskrities – 158 tūkst. litų, Marijampolės apskrities – 113 tūkst. litų, Alytaus apskrities -72 tūkst. litų. Už Lietuvos ribų gyvenantys investuotojai įsigijo taupymo lakštų už 11,3 tūkst. Lt. *** Taupymo lakštus gali įsigyti gyventojai ir individualios įmonės ir kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai ir visuomeninės organizacijos. Šiai investavimo priemonei suteikiamos tokios pačios valstybės garantijos kaip ir kitiems Vyriausybės vertybiniams popieriams, tačiau ją įsigyti žymiai paprasčiau. Investuojantys į taupymo lakštus, ne tik taupo patys – jie susigrąžina investuotas lėšas su uždirbtomis palūkanomis, bet ir padeda valstybei, kuri jų investicijas panaudoja viešosioms paslaugos. Taupymo lakštų palūkanas įtakoja rinkos dėsniai –  jos nustatomos pagal visų Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų siūlomų atitinkamos trukmės terminuotųjų indėlių palūkanų normų vidurkį bei Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų rezultatus. Taupymo lakštų galima įsigyti internete, adresu www.vtl.lt (administruoja Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas) ir Lietuvos pašto skyriuose.     Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800e2898Thu, 20 May 2010 13:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001372Vilnius, gegužės 20 d. Šiandien Seime Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pateikė informaciją ir atsakė į Seimo narių klausimus dėl akcizų degalams ir degalų realizacijos. Informacija dėl akcizų degalams ir degalų realizacijos. Pristatymas apie akcizus degalams, degalų kainas ir realizaciją. Finansų ministrės pasisakymas-atsakymai į Seimo narių klausimus    09000001800e24aeWed, 19 May 2010 13:44:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001368Vilnius, gegužės 19 d. Finansų ministerijos siūlymu palengvintos sąlygos gyventojams, įsigyjantiems verslo liudijimus –  fiksuoto dydžio pajamų mokestį jie galės mokėti atsižvelgiant į individualios veiklos vykdymo laikotarpį. Pakeitus Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisykles, sutrumpintas iki šiol galiojęs minimalus vieno mėnesio verslo liudijimo išdavimo laikotarpis. Nuo šiol verslo liudijimai bus išduodami 5 dienų ir ilgesniam laikotarpiui (išskyrus prekybos verslo liudijimus, kurie kaip ir iki šiol bus išduodami pageidaujamam laikotarpiui, nors ir 1 dienai). Pagal ankstesnes taisykles, nors gyventojas individualią veiklą vykdė tik, pavyzdžiui, 5 dienas, fiksuoto dydžio pajamų mokestį turėjo sumokėti už visą mėnesį, nes toks buvo minimalus verslo liudijimų išdavimo laikotarpis. Sutrumpinus minimalų verslo liudijimų išdavimo laikotarpį, taip pat bus sudaryta galimybė individualią veiklą vykdantiems gyventojams mokėti ir mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Vadinasi, jei gyventojas verslo liudijimą įsigis, pavyzdžiui, 5 dienoms, tai ir fiksuoto dydžio pajamų mokestį sumokės tik už 5 dienas. Tikimasi, kad šis sprendimas prisidės prie verslo konkurencingumo didinimo, naujų darbo kūrimo bei šešėlinės ekonomikos mažinimo.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800e2764Fri, 14 May 2010 10:52:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001366Apklausa dėl NT mokesčio gairių Pristatymas: Nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo gyventojams galimybės ir alternatyvos Vilnius, gegužės 14 d. Finansų ministerija, parengusi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio bazės praplėtimo gaires, diskusijai teikia įvairias alternatyvas dėl gyventojų NT apmokestinimo. Siekiant užtikrinti, kad mokestį mokėtų tik labiau pasiturintys (t.y. daugiau ar santykinai brangesnį nekilnojamąjį turtą turintys) gyventojai, gairėse pateikiami penki lengvatos modeliai pagrindiniam gyventojo ar šeimos gyvenamajam būstui (kuriame deklaruota gyvenamoji vieta). Kartu svarstyti siūlomos papildomos lengvatos poilsiui skirto ir ūkinės paskirties turtui.  Pateiktų gairių pagrindu su visuomene bus diskutuojama dėl tokių klausimų, susijusių su gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimu: ar ir, jeigu taip -  nuo kada išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir kaip atrodytų lengvatos modelis pagrindiniam gyventojo (šeimos) būstui - t.y. koks gyventojo NT būtų neapmokestinamas šiuo mokesčiu Pirma tokia diskusija šiandien pradedama naujienų portale DELFI. Gegužės 21 dieną bus diskutuojama su socialiniais Nacionalinio susitarimo partneriais. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčiu jau apmokestinamas gyventojams nuosavybės teise priklausantis visas komercinės ar administracinės paskirties nekilnojamasis turtas, o taip pat kitas nekilnojamasis turtas, jei jis naudojamas komercinėje veikloje. Tarptautinėje praktikoje paprastai apmokestinamas visas gyventojų nekilnojamasis turtas bei numatomi tam tikri lengvatų mechanizmai apmokestinant pagrindinį gyventojo būstą. Finansų ministerijos nuomone svarstytini 5 mokesčio lengvatos pagrindiniam gyventojo (šeimos) būstui teoriniai modeliai: 1) vienam gyvenamajam būstui (sąvoka gyvenamasis būstas suprantama kaip apimanti butus, kotedžus, individualius namus) taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybes zonoje esančio buto vidutinei vertei; 2) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, artimą brangiausioje atitinkamos savivaldybės zonoje esančio gyvenamojo namo vidutinei  vertei, numatant galimybe savivaldybių taryboms šią sumą tam tikra dalimi sumažinti; 3) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąją vertę, priklausančią nuo būstui taikomo neapmokestinamojo ploto, apskaičiuojamo pagal gyvenamąją vietą jame deklaravusiųjų asmenų skaičių; 4) vienam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį plotą, priklausantį nuo deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičiaus ir 5) visiškai neapmokestinti vieno asmens (šeimos) gyvenamojo būsto. Šalia lengvatos pagrindiniam gyventojo (šeimos) būstui siūlomos ir papildomos lengvatos – lengvata poilsiui skirtam turtui, t.y. turtui, kuriame nėra gyvenama (pvz. sodo nameliui, vasarnamiui ir pan., apribojant tipiniu tokio paskirties statinio plotu – pvz., 80 kv. m., pagal statybos normatyvus sodo nameliams) bei tam tikram asmeniniams poreikiams naudojamam ūkinės paskirties turtui (pvz. garažui, svirnui, pirčiai ir pan.). Pateiktose gairėse siūloma, kad Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus apmokestinamajai gyventojų nekilnojamojo turto daliai palikti įstatymo nustatytose ribose – nuo 0,3 iki 1 proc., o juos ir toliau nusistatytų savivaldybių tarybos.  Nekilnojamojo turto mokestis būtų mokamas kasmet. Pajamos iš Nekilnojamojo turto mokesčio įskaitomos į savivaldybių biudžetus. Pristatymas: Nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo gyventojams galimybės ir alternatyvos   Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008 www.finmin.lt09000001800e0d57Thu, 13 May 2010 10:38:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001364Vilnius, gegužės 13 d. Statistikos departamento duomenimis bendrasis vidaus produktas pirmąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu sumažėjo 2,9 proc. – tai rodo, kad  BVP kritimas atitinka Finansų ministerijos vasario mėn. centriniame scenarijuje numatytas BVP kitimo tendencijas 2010 metams. Numatoma, kad dėl Lietuvos investicinio  klimato ir eksporto rinkų atsigavimo bei paankstinto ES paramos įsisavinimo paskatintas II ketvirčio metinis augimas sudarys apie 4 – 5 procentus BVP. Todėl vasario mėnesį sudarytas 2010 metų 1,6 proc. BVP augimo scenarijus iš esmės nekeičiamas. Šiuo metu vieninteliu šalies ūkio augimo veiksniu yra eksportuojantys sektoriai, o į vidaus paklausą nukreiptuose sektoriuose kol kas matyti tik riboti stabilizavimosi ženklai. Kartu su eksporto apimčių ir eksporto kainų augimu vykstantis darbo užmokesčio stabilizavimasis rodo pagerėjusį Lietuvos ūkio konkurencingumą. Numatoma, kad nuo 2009 m. antrosios pusės stebimi teigiami eksporto pokyčiai vis stiprės ir nuo 2011 metų sudarys pakankamą paskatą vidaus paklausai atsigauti. Tačiau dėl būtinybės konsoliduoti bei sustiprinti viešojo sektoriaus finansus, šio sektoriaus vartojimas mažės iki 2012 metų. Visi išvardinti teigiami veiksniai sudarys sąlygas 2011 m. BVP augti 2,8 proc. Numatoma, kad 2012 metais dėl per 2009 m. krizę sumažėjusių investicijų neigiamo poveikio ūkio potencialiam augimui, BVP  augimas sulėtės iki 1,2 proc. Numatoma, kad sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius 2013 m. BVP galėtų augti 2,4 proc. Ekonominių rodiklių scenarijus biudžetui planuoti sudarytas pagal ES komisijos pavasarį naudotas vieningas ES ekonominės plėtros prielaidas. Ekonomikos augimas priklausys nuo situacijos pasaulio finansų rinkose bei pagrindinių užsienio prekybos partnerių ūkių bei Lietuvos gebėjimo konkuruoti.  Nepaisant nuo 2010 m. numatomo ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis išliks gana aukštas per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbo lygis 2010 m. išaugs iki 16,7 proc., o nuo 2011 m. pradės nuosekliai mažėti ir 2011–2013 m. sudarys atitinkamai 15,5 proc., 13,9 proc. ir 12,3 procento. Statistiniai duomenys rodo, kad, įvertinus sezono įtaką, šiek tiek sulėtėjo šalies darbo užmokesčio smukimo tempai (ypač statybų sektoriuje), o privačiame sektoriuje 2009 m. IV ketv., palyginti su prieš tai buvusiu ketvirčiu, darbo užmokestis net ūgtelėjo 0,4 procento, todėl darbo užmokesčio dinamika bus keliais procentiniais punktais palankesnė nei buvo numatyta vasario mėnesį: 2010 metais darbo užmokestis gali smukti  5,3 procento, o nuo 2011 m. numatomas darbo užmokesčio augimas, kuris 2011–2013 m. atitinkamai sudarys 0,6 proc., 0,9 proc. ir 1,9 procento.  Dėl Europos Komisijos numatomo didesnio pasaulinių naftos, maisto ir kitų produktų kainų augimo bei pasikeitusių darbo užmokesčio tendencijų  keičiama kainų pokyčio, apskaičiuoto pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) perspektyva: 2010 m. numatoma iš esmės lėtesnė pagal SVKI apskaičiuota defliacija, nei buvo numatyta vasario mėn. 2010 metais vidutinė metinė defliacija sudarys 0,1 proc., o infliacija gruodžio mėnesį galėtų sudaryti apie 0,6 procento. 2011 metais vidutinė metinė infliacija sudarytų 1,5 proc., o 2012 – 2,0 proc., o 2013 m. – 2,5 procento. Tel: 2390008 Mob: 86169484609000001800ddeceWed, 28 Apr 2010 14:09:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001357Vilnius, balandžio 28 d. Finansų ministerija informuoja, kad pirmasis I ketvirčio BVP apimties rodiklis iš esmės nepakeitė centrinio 2010 metų ūkio raidos scenarijaus prielaidų aktualumo ir todėl palieka vasario mėnesį skelbtas 2010 metų BVP augimo perspektyvas. Prieš du mėnesius finansų ministerijos analitikai pirmam 2010 metų ketvirčiui numatė 2 procentų BVP nuosmukį, tačiau jis buvo kiek gilesnis nei tikėtasi dėl neįprastai speiguotos ir sniegingos žiemos Europoje. Pagal vasario mėnesį skelbtą centrinį ekonominių rodiklių scenarijų 2010 metų II ketvirčio metinis BVP prieaugis sudarytų apie 4 procentus. Be to, statistiniai duomenys leidžia šiemet tikėtis lėtesnio darbo užmokesčio kritimo. 2010 metų kovo mėnesio išankstiniai darbo rinkos rodikliai šių metų kovo mėnesį, lyginant juos su pernai metų kovo mėnesiu, pirmą kartą rodo, kad ūkio stabilizacija prasideda ir darbo rinkoje: 34 procentais padaugėjo laisvų darbo vietų, 65 procentais daugiau įdarbintų žmonių, o naujų bedarbių buvo 20 procentų mažiau. Šiuo metu Lietuvos išankstiniai duomenys apie paskolų dinamiką nepatvirtina, kad būtų pasibaigęs neigiamas paskolų sankaupos poveikis visuminei paklausai, tačiau tikėtina, kad I ketvirčio Estijos paskolų prieaugis taps pirmu įrodymu, kad finansų rinkų pasitikėjimas regiono perspektyvomis sugrįžta. 2011 metų ekonominių rodiklių scenarijų, pagal kurį bus planuojamas 2011 valstybės biudžetas paviešinsime gegužės mėnesį. 2010 metų vasario mėnesį Finansų ministerijos skelbtas ekonominių rodiklių scenarijus 2010 metams numatė 1,6 proc. BVP augimą. --- Tel: 2390008 Mob: 8616 9484609000001800dd13bFri, 23 Apr 2010 13:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001356Vilnius, balandžio 23 d. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis Lietuvos valstybės skola 2009 m. pabaigoje buvo viena mažiausių tarp 27 Europos Sąjungos šalių – pagal šį rodiklį esame penkti. Mūsų šalies valdžios sektoriaus skola 2009 m. pabaigoje sudarė 29,3 proc. BVP, kai tuo tarpu visų 27 Europos Sąjungos šalių vidurkis – 73,6 proc. BVP.09000001800dcd2cThu, 22 Apr 2010 11:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001354Vilnius, balandžio 22 d. Priimtas sprendimas nuo š. m. gegužės 1 d. iš esmės atleisti verslą nuo avansinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo yra parama šalies įmonėms, sunkmečiu susiduriančioms su apyvartinių lėšų trūkumu. Šias lėšas įmonės galės panaudoti kitoms reikmės, be to, sumažės įmonėms tenkanti administracinė našta. Atsižvelgus į verslo poreikius ir valstybės galimybes, Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pasiūlymui nuo 100 tūkst. iki 10 mln. litų padidinti ribą, nuo kurios įmonėms reikia mokėti avansinius PVM mokėjimus. Nuo avansinio PVM atleistos įmonės PVM jos mokės bendra tvarka kas mėnesį už praeitą laikotarpį. Šis sprendimas neturės esminės įtakos valstybės biudžeto piniginiams srautams. Prievolė mokėti avansinius PVM mokėjimus išliks tik labai stambioms įmonėms, kurių apyvartos yra labai didelės, o jų veikla dažniausiai orientuota tik į šalies vidaus rinką ir vidinį vartojimą. Tačiau joms avansiniai PVM mokėjimai leis išvengti didesnės mokestinės naštos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kai jo pabaigoje reikėtų sumokėti visą apskaičiuotą mokesčio sumą. Primename, kad eksportui taikomas 0 proc. PVM tarifas.   Šiuo metu avansinį PVM mokėti reikia, kai įmonių vidutinė mokėtina į biudžetą suma už mokestinį laikotarpį, per 3 kalendorinius mėnesius paeiliui viršija 100 tūkst. litų; PVM mokėtojams, gaunantiems pajamas vien iš statybos ir montavimo darbų bei tiems, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos ar paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų, – jeigu viršijo 200 tūkst. litų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800d8eb6Wed, 31 Mar 2010 18:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001348Vilnius, kovo 31 d. Kaip rodo preliminarių pajamų deklaracijų už 2009 metus analizė, maždaug ketvirtadaliui pajamas deklaruojančių gyventojų gali būti susidaręs grąžintinas gyventojų pajamų mokestis, o kitam ketvirtadaliui gali būti susidariusios papildomai mokėtinos Gyventojų pajamų mokesčio sumos dėl per didelio pritaikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Finansų ministerija ir VMI informuoja, kad visi deklaracijas turintys pateikti gyventojai privalo jas pateikti laiku. Pažymime, kad VMI formuoja preliminarias deklaracijas jai prieinamų duomenų iš trečiųjų šalių pagrindu, todėl prašome atkreipti dėmesį į preliminariose deklaracijose pateiktus duomenis, juos patikrinti ir, prireikus, papildyti. Kalbant apie deklaracijose susidariusių mokėtinų sumų sumokėjimą akcentuotina, kad Mokesčių įstatymai skatina savanorišką mokesčių mokėjimą, todėl pabrėžiame, kad mokesčių mokėtojų gąsdinimai priverstinio išieškojimo procedūromis neturi pagrindo. Mokesčių administravimo įstatymas leidžia tinkamai įvertinti individualias mokesčių mokėtojo galimybes ir gebėjimą sumokėti bet kokį mokestį, o tiems kurie turi sunkumų tai padaryti, numato galimybę atidėti, išdėstyti laike ar pripažinti nesumokėtą mokesčio nepriemoką beviltiška. Taip pat įstatymai numato, kad neišieškomos nepriemokos, kurių išieškojimas nėra tikslingas ekonominiu požiūriu – tai reiškia, kad konkrečios nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už pačią nepriemoką. Šiuo metu apskaičiuota, kad ekonomiškai netikslinga išieškoti nepriemoką mažesnę nei 280 litų. Preliminarių deklaracijų duomenų analizė rodo, kad beveik pusė susidariusių mokestinių nepriemokų yra mažesnės nei 50 litų. Tokiu atveju, netgi skaičiuojant nuo šios sumos delspinigius, kurie, kaip nustatyta įstatyme, pateikus deklaracijas skaičiuojami pusę metų (180 dienų), ši suma žymiai nepadidės. Visais atvejais, neatsižvelgiant į nepriemokos sumą, mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška ir kai jos išieškojimas sukels rimtas pasekmes socialiai neapsaugotiems asmenims - nepriemoka tokiu atveju išieškoma tik tada, kai mokėtojo padėtis iš esmės pagerėja. Jei dėl mokesčio nepriemokos atsiradusi skola nepadidėja arba skolininko padėtis iš esmės nepagerėja, tokia skola iš apskaitos dokumentų galutinai būna nurašoma po 5 metų, t.y. suėjus išieškojimo senaties terminui. Nuo 2009 metų pakeitus NPD taikymo tvarką, gyventojų pajamų apmokestinimo sistema tapo labiau progresine, o progresinėje pajamų mokesčio sistemoje yra įprasta, kad už metus mokėtini arba grąžintini mokesčiai galutinai apskaičiuojami pateikus metinę pajamų deklaraciją.  Preliminarių deklaracijų analizė rodo, kad nemaža dalis gyventojų, kuriems per 2009 metus susidarė mokėtinos mokesčių sumos yra grupėje, kurių mėnesio pajamos yra 2000 - 3000 litų ir kuriems metų eigoje taikomas NPD per mėnesį pajamas padidina apie 20 litų, todėl jiems siūloma ateityje svarstyti galimybę NPD prisitaikyti metams pasibaigus, tokiu atveju užpildžius metines deklaracijas jiems bus grąžinama mokesčių permoka kaip ir už mokesčių lengvatas.   Daugiau informacijos Tel: (8 5) 239 0008 www.finmin.lt09000001800d8d00Wed, 31 Mar 2010 12:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001347Vilnius, kovo 31 d. Tarptautinė reitingų agentūra Moody's (Moody's Investors Service) šiandien pagerino Lietuvos Vyriausybės skolinimosi reitingo Baa1 perspektyvą iš neigiamos į stabilią. Pasak agentūros, Lietuvos ekonomika stabilizavosi greičiau nei anksčiau manyta ir greičiausiai tarp visų Baltijos valstybių. Dabar jau visos trys didžiausios tarptautinės kredito reitingų agentūros yra pagerinusios Lietuvos skolinimosi reitingų perspektyvas. Agentūra teigia, kad po staigaus ekonomikos nuosmukio, kuris prasidėjo 2008 metų viduryje, Lietuvoje recesijos pabaiga buvo fiksuojama jau 2009 metų III ketvirtį. Pasak Moody‘s, ūkio atsigavimas turės teigiamos įtakos valstybės finansams, nes prisidės prie mažesnio biudžeto deficito bei sulėtins skolos augimą. Moody‘s analitikai pastebi, kad finansinės įtampos sumažėjimas visame regione teigiamai atsiliepė Lietuvos ekonomikai. Ženkliai sumažėjusi Vyriausybės skolinimosi kaina (vertybinių popierių pelningumai) teigiamai įtakoja valstybės skolos lygio priimtinumą parodančius rodiklius, tokius kaip palūkanų mokėjimų ir valstybės gaunamų pajamų santykinis dydis. Sumažėjusi Vyriausybės skolinimosi kaina atitinkamai lengvina ir gyventojų bei verslo įmonių paskolų naštą. Finansų ministerija primena, kad VILIBOR palūkanų normos šiuo metu yra mažiausios per dešimtmetį. 2010 m. kovo 30 d. šešių mėnesių trukmės VILIBOR buvo 2,22 proc., o CDS rodiklis (angl. Credit default swap), parodantis kainą draudžiantis nuo Lietuvos skolinių įsipareigojimų nevykdymo rizikos, yra pasiekęs prieškrizinį lygį (5 metų CDS – 2,26 proc.). Atitinkamai yra sumažėję ir Lietuvos obligacijų pelningumai. Pasak Moody‘s, įvertinant bendrą ekonominę situaciją, Vyriausybė užsibrėžė ambicingą tikslą sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 3 proc. BVP 2012 metais, tad dabartinis Baa1 reitingas atitinka nuosaikesnį ekonomikos raidos scenarijų. Agentūros teigimu, jei Vyriausybei pavyks sėkmingai siekti išsikeltų tikslų, leidžiančių įsivesti eurą 2014 metais, per tą laiką reitingas gali būti gerinamas. Moody‘s įvertina ir tai, kad Lietuva yra viena iš kelių ES šalių, kurioje nebuvo poreikio papildomomis finansinėmis priemonėmis remti bankų sektorių.   Moody's agentūros pranešimą rasite pagal šią nuorodą (registracija nemokama).   Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008 www.finmin.lt09000001800d73d0Wed, 24 Mar 2010 13:26:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001340Vilnius, kovo 24 d. Šiandien Europos Komisija apsvarstė bei pateikė nuomonę dėl Lietuvos Konvergencijos programos, kuri buvo atnaujinta šių metų vasario mėnesį. Europos Komisija palankiai vertina Lietuvos 2009 metais įgyvendintas svarbias ir ryžtingas viešųjų finansų konsolidavimo priemones kurios, Komisijos nuomone, padėjo sušvelninti ekonominės krizės pasekmes, teigiamai įtakoja šiuo metu vykstantį ekonomikos stabilizavimosi procesą bei prisideda prie pernelyg didelio deficito ištaisymo.  Išvadoje pažymima, kad Lietuva turi toliau tęsti Konvergencijos programoje numatytus biudžeto konsolidavimo veiksmus, siekiant sumažinti viešųjų finansų deficitą nuo 9,1 proc. BVP 2009 metais iki 3 proc. BVP 2012 metais. Europos Komisijos vertindama, kad Lietuva išgyveno didelį ekonomikos nuosmukį, atkreipia dėmesys į tai, kad 2010 metų ūkio augimas, o tuo pačiu ir užsibrėžto viešųjų finansų deficito uždavinio – 8,1 proc. BVP pasiekimas, priklauso nuo kelių prielaidų: tvaraus eksporto atsigavimo ir ES paramos įsisavinimo. Tokias pagrindines šių metų ekonomikos augimo 1,6 proc. prielaidas yra įvardinusi ir Finansų ministerija savo pateiktose makroekonominėse prognozėse.  Komisijos nuomone, įgyvendinus Lietuvos Konvergencijos programoje numatytos biudžeto rengimo reformos priemones, bus ženkliai pagerinta šalies viešųjų finansų būklė. Svarbiausias siekis, pasak Europos Komisijos, yra atkurti tvarų šalies ūkio augimą, išvengiant ženklesnių vidaus ir išorės disbalansų. Nuomonėje teigiama, kad, kaip ir numatyta Lietuvos Konvergencijos programoje, reikalinga įgyvendinti užsibrėžtas ambicingas struktūrines reformas, kuriomis bus sustiprintas viešųjų finansų stabilumas ir palaikomas ekonomikos atsigavimas, atkreipiant dėmesį į sveikatos, socialinės apsaugos bei aukštojo mokslo tobulinimą. Apibendrinant, Europos Komisijos nuomone Lietuva, kaip ir yra numačiusi 2010 metų Konvergencijos programoje, turi tęsti viešųjų finansų konsolidavimo priemones, vykdyti numatytą  biudžeto rengimo reformą, apimančią stebėsenos ir atskaitomybės priemones ir įgyvendinti užsibrėžtas struktūrines reformas.  Ši Europos Komisijos nuomonė bus teikiama tvirtinti ES ekonomikos ir finansų ministrų tarybai (ECOFIN) šių metų balandžio mėnesį.   2390008; 86169484609000001800d54e1Mon, 15 Mar 2010 14:07:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001337Vilnius, kovo 15 d. Rytoj Briuselyje vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų ministrė Ingrida Šimonytė, bus aptariami pasiūlymai dėl direktyvų pakeitimų finansinių paslaugų ir mokesčių srityje, taip pat bus svarstomi klausimai, susiję su pasirengimu Europos Vadovų Tarybos susitikimui, diskutuojama dėl situacijos Graikijoje ir 2011 m. ES biudžeto gairių. ECOFIN posėdyje ketinama aptarti direktyvą dėl alternatyvių investicinių fondų valdymo. Ši direktyva įgyvendins dalį Europos Komisijos programos, kuria siekiama pradėti tikslingai reguliuoti ir prižiūrėti visus ES finansų rinkos dalyvius, galinčius sukelti didelę riziką finansų sektoriaus stabilumui. Direktyva reguliuos specialiųjų  investicinių fondų, tokių kaip privataus kapitalo, nekilnojamojo turto, steigimą ir veikimą, numatys šiuos fondus valdančių valdymo įmonių licencijavimo tvarką, įtvirtins investuotojų apsaugos reikalavimus. Mokesčių srityje planuojama aptarti PVM direktyvos dėl sąskaitų išrašymo pakeitimus, kuriais siekiama ES mastu supaprastinti, modernizuoti ir labiau harmonizuoti su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu susijusias taisykles. Šiame ECOFIN susitikime bus toliau diskutuojama dėl situacijos Graikijoje. Šiuo metu Graikijoje dirba Europos Komisijos ekspertai, kurie parengs dokumentą dėl tolesnių veiksmų susijusių su Graikijos fiskaline ir makroekonomine situacija. Europos Komisijai kelia abejonių atnaujinta Graikijos stabilumo programa 2010–2013 m. Kadangi Graikijos atveju būdinga tiek fiskalinė krizė, tiek platesnis makroekonominis disbalansas, kurie slypi giliai įsišaknijusiose struktūrinėse problemose, siūloma taikyti numatytas ekonominės ir biudžeto priežiūros priemones. Taryba priėmė viešą Rekomendaciją, kuria siekiama, kad Graikijos ekonominė politika vėl atitiktų bendrąsias ekonominės politikos gaires ir nebekeltų grėsmės deramam Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimui. Šiame susitikime ES finansų ministrai planuoja aptarti pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui, vysiančiam 2010 m. birželio mėnesį, klausimus ir priimti atitinkamas Tarybos išvadas. Vienas svarbiausių klausimų – būsimoji ES strategija iki 2020 m., kurioje daug dėmesio skiriama ekonomikos atsigavimo po krizės užtikrinimui. Ministrai numato priimti pirmines išvadas dėl šios strategijos tikslų, valdymo struktūros, remiantis Europos Komisijos š.m. kovo 3 d. paskelbtu komunikatu „Europa 2020: strategija pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui“. Taip pat ketinama aptarti “išėjimo” iš krizės strategiją, siekiant kuo greičiau panaikinti ES valstybių kovojant su ekonomine krize taikytas priemones, skirtas produktų ir darbo rinkų palaikymui. Tarybos išvadų projekte finansų sektoriuje paramos priemonių siūloma atsisakyti laipsniškai, nes finansų rinkų atsigavimas yra dar pakankamai trapus, o situacija ES valstybėse skirtinga. Visų pirma siūloma atsisakyti valstybės garantijų bankams schemų, o vėliau ir kitų bankų paramos priemonių, tokių kaip kapitalo injekcijos ar turto išpirkimas. Taip pat rengiantis Europos Vadovų Tarybos susitikimui, ketinama aptarti klimato kaitos tarptautinio finansavimo klausimus. Remiantis susitarimais Kopenhagos konferencijoje, Tarybos išvadų šiuo klausimu projekte pabrėžiamas poreikis skubiai mobilizuoti ir paskirstyti finansavimą neatidėliotiniems veiksmams, kurie mažintų klimato kaitos grėsmes. ES valstybės yra įsipareigojusios 2010-2012 m. kasmet skirti 2,4 mlrd. eurų ir pasiruošusios pateikti informaciją apie šių įsipareigojimų vykdymą šiemet vyksiančiuose renginiuose klimato kaitos klausimais. Be to, šiame ECOFIN susitikime ketinama priimti Tarybos išvadas dėl 2011 m. ES biudžeto gairių projekto, į kurias atsižvelgs Europos Komisija sudarydama 2011 m. preliminarų ES biudžeto projektą.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 37609000001800d4913Wed, 10 Mar 2010 15:02:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001335Vilnius, kovo 10 d. Atsižvelgdami į visuomenės dėmesį dėl vasario mėnesį išplatintos obligacijų emisijos ir valstybės skolinimosi, D.U.K. skyriuje patalpinome atsakymus į dažniausiai pasitaikiusius klausimus šia tema. Juos rasite pasinaudoję šia nuoroda. 09000001800d4099Mon, 08 Mar 2010 13:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001334Vilnius, kovo 8 d. Šiandien tarptautinė reitingų agentūra "Fitch Ratings", atsižvelgdama į šalies ekonomikos ir finansų stabilizaciją ir sėkmingai vykdomą biudžeto konsolidaciją, pakeitė Lietuvos skolinimosi reitingų perspektyvą iš neigiamos į stabilią bei patvirtino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą "BBB", ilgalaikio skolinimosi nacionaline valiuta reitingą - "BBB+", trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą - "F3" ir šalies reitingo lubas - "A". Fitch pažymi, kad Lietuvos ekonomikos stabilizavimosi lygis teikia daug vilčių bei prognozuoja 1 proc. BVP augimą 2010 metams. Fitch akcentuoja, kad viešieji finansai yra pagrindinis rodiklis, į kurį atsižvelgiama nustatant skolinimosi reitingus Lietuvai. Agentūros teigimu, 2009 metų fiskalinis deficitas buvo 9,1 proc. BVP, tačiau jei Vyriausybė nebūtų ėmusis reikalingų priemonių, deficitas pernai būtų pasiekęs ir 17 proc. BVP. Fitch prognozuoja, kad 2010 metų deficitas, nepaisant negatyvaus ciklo efekto, sumažės iki 8 proc. BVP. Neseniai patvirtinta atnaujinta Konvergencijos programa griežtai įsipareigojama mažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 3 proc. BVP 2012 metais. Fitch vertinimu, tolesni Vyriausybės taupymo uždaviniai atitinka numatomą skolos santykio su BVP dinamiką, kuria remiantis valstybės skola, prognozuoja Fitch, pasieks maždaug 42 proc. BVP 2011 metų pabaigoje ir vėliau susidarys prielaidos jai mažėti. Toks numatomas skolos lygis suderinamas su stabiliais dabartiniais šalies skolinimosi reitingais. Makroekonominiai disbalansai išnyko: einamosios sąskaitos deficitą pakeitė 3,2 proc. BVP perteklius (lyginant su 14,6 proc. BVP deficitu 2007-2008 metais). Įvykusi darbo užmokesčio korekcija padėjo atsigauti eksportui.  Lietuva taip pat pasiekė didžiulį stabilumo finansų rinkose lygį – tarpbankinių palūkanų normos (nacionaline valiuta) sumažėjo ženkliai lyginant su 2009 metais, o bankų sistemos likvidumas yra aukštas. Fitch pažymi, kad tai, jog Lietuvoje veikiantys bankai yra užsienio kapitalo, neabejotinai turi ženklios teigiamos įtakos šalies skolinimosi reitingams, nes eliminuoja grėsmes galimoms Vyriausybės išlaidoms, susijusioms su praradimais finansų sektoriuje. Visą agentūros pranešimą rasite čia (registracija nemokama).   Tel. (8 5) 239 0008 Mob: 8 616 94 846 www.finmin.lt09000001800d1b5aWed, 24 Feb 2010 11:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001325Vilnius, vasario 24 d. Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2010 metais. Šiemet, palyginus su praėjusiais metais, konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas - palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais -  vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu. Siekdama  paskatinti kredito įstaigų tarpusavio konkurenciją, komisija pagal vertinimo kriterijus* iš šešių konkurso dalyvių atrinko keturis: „DNB Nord“, „Nordea Bank Finland“, „Swedbank“ bei „Snoras“ bankus. Šių bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 1,9 iki 2,99 proc. Geriausias sąlygas pateikė „DNB Nord“ ir „Nordea Bank Finland“ bankai. Paskolų palūkanų dydis litais š.m. vasario 22 dienai būtų nuo 3,98 iki 5,07 proc. (praėjusių metų liepos 30 d. – 10,19 iki 11,34 proc.), eurais – nuo 2,56 iki 3,65 proc. (praėjusių metų liepos 30 d. – nuo 3,37 iki 3,87 proc.). Paskolos studentams teikiamos kintamomis palūkanomis, kurių dydį įtakoja tarpbankinių palūkanų litais (Vilibor) arba eurais (Euribor) normos. Pavyzdžiui, ženkliai sumažėjus Vilibor dydžiui, studentams, kurie ėmė minėtas paskolas litais praėjusiais metais, jos žymiai atpigo. „Praėjusiais metais teiktų paskolų aukštų palūkanų priežastis buvo Vilibor dydis. Nuoseklūs Vyriausybės veiksmai stabilizuojant valstybės finansus padėjo sumažinti tarpbankinių palūkanų normas ir tuo pačiu pagerino skolinimosi sąlygas ir studentams, ir visiems besiskolinantiems“ – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tikimasi, kad siūlydamos paskolas studentams, kredito įstaigos dar pagerins savo dabartinius pasiūlymus. Studentams sprendimas suteikia didesnes kredito įstaigų pasirinkimo galimybes. Be to, jie turi teisę individualiai derėtis su kredito įstaigomis dėl geresnių sąlygų. Su išsamia informacija apie kredito įstaigų siūlomas paskolų sąlygas studentai galės susipažinti Valstybiniame studijų fonde. Atrankos komisija kredito įstaigų, teiksiančių valstybės remiamas paskolas studentams, atranką vykdo kiekvienais metais nuo 2009-ųjų. Šiemet valstybė numato garantuoti iki 150 mln. litų (šis skaičius kasmet numatomas ateinančių metų valstybės biudžete) valstybės remiamų paskolų studentams, praėjusiais metais limitas buvo 100 mln. litų. *** *Atrenkant kredito įstaigas buvo vertinama siūloma maksimali palūkanų normos marža (kurios dydis turėjo būti mažesnis nei 3 proc.), maksimali lėšų suma, kurią kredito įstaiga įsipareigoja skirti valstybės remiamoms paskoloms teikti, atsižvelgiama į paskolos gavėjams numatytus taikyti mokesčius, bendrą valstybės remiamos paskolos kainos metinę normą (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su valstybės remiamos paskolos suteikimu susijusius mokesčius), paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpius ir galimų atidėjimų skaičių, vietoves, kur bus teikiamos paskolos.     Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800d1b04Mon, 22 Feb 2010 11:40:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001324Vilnius, vasario 24 d. Vyriausybė posėdyje pritarė Lietuvos konvergencijos 2009 metų programos atnaujinimo projektui. Konvergencijos programa atnaujinama atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito būklės ištaisymo. Atnaujintoje programoje informuojama apie 2009-2010 metais įgyvendintas priemones sutelkiant valdžios sektoriaus finansinius išteklius ir objektyviai pateikiamas šalies potencialas stabilizuoti valstybės skolą. Konvergencijos programoje numatytos valdžios sektoriaus balanso rodiklių užduotys – 2010 metų valdžios sektoriaus deficito užduotis – 8,1 proc. BVP, 2011 – 5,8 proc. BVP, 2012 – 3 proc. BVP. Stiprinant finansų rinkų pasitikėjimą nuosekliu Lietuvos siekiu keliasdešimties metų perspektyvoje išlaikyti žemą skolos dalį BVP, nustatomas naujas, griežtesnis vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis valdžios sektoriaus perteklius sudarytų apie ½ procento BVP. Šis vidutinio laikotarpio tikslas sugriežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola 2030 metais priartėtų prie 113,9 procento BVP, o 2060 metais priartėtų prie 545,9 procento BVP. 2012 metais sumažinus deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos valdžios sektoriaus finansų konsolidacija bus tęsiama siekiant šio griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Atsižvelgiant į nustatytus valdžios sektoriaus balanso tikslus, projektuojama, kad valstybės skola 2010m. sudarys 36,6 proc. BVP, 2011 - 39,8 proc. BVP, 2012 - 41 proc. BVP. Konvergencijos programoje pakartotas Lietuvos siekis prisijungti prie euro zonos iškart, kai tik šalis atitiks konvergencijos kriterijus. Įgyvendinus priemones, reikalingaskonvergencijos kriterijams tenkinti, 2014 metai taptų realia prisijungimo prie euro zonos data. Konvergencijos programa grindžiama svarbiausiu Vyriausybės uždaviniu trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu – suvaldyti ekonomikos krizę ir jos padarinius. Svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys –  tolesnis viešųjų finansų išteklių sutelkimas ir padėties gerinimas iš esmės srityse, galinčiose užtikrinti ekonominį proveržį. Lietuvos konvergencijos 2009 metų programa projektuoja ekonominę politiką, kuri suformuota Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje ir Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, prioritetas bus teikiamas toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių neprarandant produktyvumo, – tokio prioriteto taikymas leis sumažinti struktūrinį einamosios sąskaitos deficitą išsaugant Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui potencialą. Konvergencijos (suartėjimo su euro zona) programas rengia ES šalys narės, kuriose nėra įvesta bendra ES valiuta euras. Kasmet atnaujinamose programose šalys narės pateikia artimiausių trejų metų teisinius įsipareigojimus vykdyti priemones, reikalingas finansų stabilumui užtikrinti.   Daugiau informacijos Tel. (8 5) 239 0008, mob. tel. 8 616 94846 www.finmin.lt09000001800d144cTue, 16 Feb 2010 14:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001320Briuselis, vasario 16 d. ES ekonomikos ir finansų ministrų posėdyje (ECOFIN Taryba) priimtas sprendimas pratęsti Lietuvos viešųjų finansų deficito sumažinimo iki 3 proc. BVP terminą iki 2012 metų. Tarybos išvadoje pažymima, kad Lietuva ėmėsi ryžtingų biudžeto konsolidavimo priemonių pagal Tarybos 2009 m. liepos 7 d. rekomendacijas,  tačiau ekonomikos nuosmukis buvo gilesnis nei Europos Komisija numatė savo 2009 metų pavasario ekonomikos projekcijose. Dėl to, nepaisant įgyvendinamų tinkamų priemonių, pasiekti 3 proc. valdžios sektoriaus deficito 2011 metais Lietuva nespės, tad deficito perviršio ištaisymo laikotarpis šaliai pailginamas iki 2012 metų. Tai atitinka Lietuvos Vyriausybės užsibrėžtus viešųjų finansų konsolidavimo tikslus siekiant prisijungti prie euro zonos vidutinės trukmės laikotarpiu. Procedūra pernelyg didelio deficito būklei ištaisyti Lietuvai buvo pradėta 2009 metų liepą, nes 2008 metais Lietuvos deficitas viršijo 3 procentus BVP. Pernelyg didelio deficito mažinimo laikotarpiu Taryba gali nukelti terminą vieneriems metams tik toms valstybėms, kurios laiku ėmėsi tinkamų priemonių pernelyg didelio deficito būklei ištaisyti, tačiau dėl spartesnio nei prognozuota ekonomikos nuosmukio negali sumažinti deficito iki 3 proc. BVP ribos anksčiau nustatytu laikotarpiu. Šiuo metu pernelyg didelio deficito procedūros pradėtos 20-čiai Europos Sąjungos valstybių. Šiame ECOFIN posėdyje buvo pratęsti pernelyg didelio biudžeto deficito situacijos ištaisymo terminai Maltai (iki 2011 m.) bei Rumunijai (iki 2012 m.). Graikijai pakartotinai rekomenduojama sumažinti biudžeto deficitą – šį kartą iki 2012 m. Posėdyje taip pat pritarta, kad Latvija, Lenkija ir Vengrija ėmėsi tinkamų priemonių, siekdamos pagal Tarybos rekomendacijas mažinti pernelyg didelį biudžeto deficitą.09000001800d0cddTue, 09 Feb 2010 08:45:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001316Kredito įstaigų, teiksiančių valstybės remiamas paskolas studentams, atrankos komisija suformulavo reikalavimus kredito įstaigoms ir Finansų ministerija šiandien skelbia kvietimą teikti pasiūlymus dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo 2010 metams. Pagrindinis kvietimo tikslas – sulaukti kuo daugiau pasiūlymų, siekiant atrinkti palankiausias sąlygas pateikusias kredito įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams. Atrenkant kredito įstaigas bus vertinama maksimali lėšų suma, kurią kredito įstaiga įsipareigoja skirti valstybės remiamoms paskoloms teikti, kredito įstaigų siūloma maksimali palūkanų normos marža (kurios dydis turės būti mažesnis nei 3 proc.), atsižvelgiama į paskolos gavėjams numatytus taikyti mokesčius, bendrą valstybės remiamos paskolos kainos metinę normą (visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su valstybės remiamos paskolos suteikimu susijusius mokesčius), paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpius ir galimų atidėjimų skaičių, į vietoves, kur bus teikiamos paskolos. 2009 metais valstybės remiamas paskolas teikė 5 komerciniai bankai: AB Dnb NORD bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, AB Šiaulių bankas, AB Bankas SNORAS ir Swedbank, AB. 2009 m. komerciniai bankai išdavė 675 435,61 eurų ir 6 772 003,52 litų valstybės remiamų paskolų. Bendra išduotų valstybės remiamų paskolų suma sudarė apie 9,1 mln. litų. Pagal galiojančią tvarką, jeigu metinė palūkanų (skaičiuojamų studijų metu už naudojimąsi paskola studijų kainai sumokėti) norma viršija 5 procentus, palūkanų dalis, viršijanti 5 procentus, apmokama iš valstybės lėšų, kuriomis disponuoja Valstybinis studijų fondas. Ši nuostata netaikoma, kai apmokamos visos palūkanos, taip pat, kai paskolos gavėjas laikinai sustabdo studijas. Kiekvienais metais, priėmus atitinkamų metų biudžetą, kuriame nustatyta valstybės prisiimamų garantinių įsipareigojimų dėl studentams teikiamų paskolų limitas (2010 m. – 150 mln. litų), atrankos komisija vykdo kredito įstaigų, teiksiančių valstybės remiamas paskolas studentams, atranką. Kredito įstaigų pasiūlymų laukiama iki vasario 18 d. Komisija vertins gautus pasiūlymus ir atrinks tas kredito įstaigas, kurių teikiamos valstybės remiamų paskolų studentams sąlygos bus palankiausios.  09000001800cdc46Fri, 05 Feb 2010 11:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001314Negali būti leidžiama ir platinama Australijoje, Kanadoje, Honkongo specialiajame administraciniame regione priklausančiame Kinijos Respublikai, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2010 vasario 4 d. Lietuvos Respublika, kurios ilgalaikio skolinimosi reitingai yra Baa1 (Moody's) / BBB (S&P) / BBB (Fitch), skelbia, kad 2020 metais išperkamos obligacijų emisijos nustatytos metinis kuponas yra 7,375%. Obligacijų, kurių emisijos nominali vertė lygi 2 mlrd. USD, išleidimo kaina lygi 98,273 procentams jų nominalios vertės.  Obligacijos buvo platinamos ne JAV teritorijoje vadovaujantis 1933 metų JAV Vertybinių popierių įstatymo S taisykle (angl. Regulation S) ir JAV teritorijoje tik kvalifikuotiems instituciniams investuotojams, vadovaujantis JAV Vertybinių popierių įstatymo 144A punktu (angl. Rule 144A). Obligacijos bus išperkamos 2020 metų vasario 11 dieną.  Už obligacijas gautos lėšos bus naudojamos biudžeto išlaidoms finansuoti.  Obligacijų platinimas bus užbaigtas 2010 metų vasario 11 dieną. „Investuotojų susidomėjimas šia emisija demonstruoja didelį investuotojų pasitikėjimą Lietuva, ypač turint omenyje, kad pastarosiomis dienomis rinkose itin sustiprėjo nerimas dėl kai kurių Europos valstybių viešųjų finansų stabilumo” – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.  “Ilgas skolos grąžinimo terminas ir fiksuota palūkanų norma reiškia, kad šiuo sudėtingu ūkio atsigavimo po krizės laikotarpiu Lietuvai reikės mažiau skolintis siekiant refinansuoti esamas skolas, o taip pat užtikrins stabilesnes skolos aptarnavimo išlaidas.” Svarbi informacija: Šiame pranešime esanti informacija nėra skirta tiesioginiam ar netiesioginiam skelbimui ar platinimui Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ši medžiaga nėra pasiūlymas parduoti vertybinius popierius JAV, taip pat vertybiniai popieriai negali būti siūlomi ar parduodami JAV be registravimo ar išimties registravimui kaip nustatyta 1933 metų JAV vertybinių popierių įstatyme bei poįstatyminėse nuostatose ir taisyklėse. Neketinama registruoti jokios pasiūlymo dalies JAV ar viešai siūlyti vertybinius popierius JAV.  Šiame pranešime esanti informacija nėra pasiūlymas parduoti ar prašymas siūlyti pirkti, taip pat šie vertybiniai popieriai nebus parduodami jokioje jurisdikcijoje, kurioje toks pasiūlymas, prašymas ar pardavimas būtų neteisėtas prieš atliekant registravimą, taikant išimtį dėl registravimo ar kvalifikuojant pagal tokios jurisdikcijos vertybinių popierių įstatymus.  Šis dokumentas nėra vertybinių popierių pasiūlymas Jungtinės Karalystės visuomenei. Ši informacija yra skirta tik (i) asmenims už Jungtinės Karalystės ribų arba (ii) investuotojams profesionalams pagal 2000 metų Finansinių paslaugų ir rinkų įstatymo (Finansinis reklamavimas) 2005 m. redakcijos su vėlesniais pakeitimais (toliau - Finansinio reklamavimo įstatymas) 19(5) straipsnį  ir (iii) aukštos grynosios vertės subjektams ir kitiems asmenims, kuriems ji gali būti teisėtai perduota, pagal Finansinio reklamavimo įstatymo 49(2) straipsnį (visi tokie asmenys toliau vadinami „susiję asmenys“). Bet kokia investavimo veikla, su kuria susijusi ši informacija, bus prieinama ir vykdoma tik su susijusiais asmenimis. Bet kuris asmuo, kuris nėra susijęs asmuo, neturėtų veikti pagal ar kliautis šiuo dokumentu ar jo turiniu. Stabilizavimas/FSA. Šiame pranešime spaudai yra teiginių, susijusių su ateities numatymu. Šie teiginiai atspindi subjektų, į kuriuos duodamos nuorodos šiame spaudos pranešime, dabartinę nuomonę, prielaidas bei prieinamą informaciją. Teiginiai, susiję su ateities numatymu, nėra ateities garantija bei apima rizikas ir neapibrėžtumus. Faktiniai rezultatai bei aplinkybės ateityje dėl įvairių veiksnių gali žymiai skirtis nuo tų, kurie pateikti šiuose pareiškimuose. Tel. (85) 2390008, mob. 8616 94846    09000001800cd783Wed, 03 Feb 2010 14:56:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001313Šiandien tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“, teigiamai vertindama Lietuvos įgyvendintas bei tęsiamas biudžeto konsolidavimo priemones ir tvirtą politinę valią išlaikyti stabilią nacionalinę valiutą, pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš „neigiamos“ į „stabilią“.  Agentūros „Standard & Poor‘s“ Lietuvai 2009 metų kovą nustatytas ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingas yra BBB. Pasak agentūros, Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvos pagerinimas atspindi tai, kad politinės partijos demonstruoja paramą biudžeto ir struktūrinių reformų įgyvendinimui. Agentūra pažymi, kad reaguodama į staigų pajamų į biudžetą sumažėjimą, Vyriausybė 2009-2010 metais ėmėsi ryžtingų konsolidavimo priemonių, kurios pagerins ilgalaikį Lietuvos valstybės finansų tvarumą. Standard & Poor's vertinimu valdžios sektoriaus deficitas 2009 metais galėtų siekti 9,5 proc. BVP, o 2010 metais gali sumažėti iki 8 proc. BVP. 8,1 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito prognozę 2010 metams šią savaitę pateikė ir Finansų ministerija, skelbdama naujas makroekonomines projekcijas. Agentūros pranešime teigiama, kad Šiaurės šalių bankų dominavimas Lietuvoje ženkliai sumažino grėsmes galimoms Vyriausybės išlaidoms, susijusioms su praradimais finansų sektoriuje. Motininiai bankai vykdė naujas kapitalo injekcijas į Lietuvoje veikiančius padalinius, tokiu būdu padėdami spręsti blogų paskolų klausimą. Standard & Poor's atkreipia dėmesį, kad jei būtų priimami politiniai sprendimai nebevykdyti užsibrėžtų finansų stabilumą įtvirtinančių ir tuo pačiu skolinimosi poreikį mažinančių uždavinių, susidarytų sąlygos reitingų bloginimui.  Kita vertus, pažymi agentūra, tolesnės reformos, kurios užtikrintų subalansuotą ekonomikos augimą bei narystės eurozonoje kriterijų atitikimą, sudarytų sąlygas reitingų gerinimui. Euro įvedimas padėtų visiškai stabilizuoti pasitikėjimą Lietuvos ekonomika ir finansų sistema. Visą agentūros pranešimą rasite čia (registracija nemokama).09000001800cd117Mon, 01 Feb 2010 12:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001302Vilnius, vasario 1 d. Finansų ministerija išnagrinėjo naujausius Statistikos departamento duomenis ir perskaičiavusi ūkio raidos centrinį scenarijų, skelbia Konvergencijos programoje 2010 metams numatomą valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimą nuo planuotų 9,5 proc. BVP iki 8,1 procento BVP, ir siūlo užsibrėžti 2011 metams 6,0 procentų BVP ir 2012 metams iki 3,0 procentų BVP deficito užduotis. Spartesnis skolinimosi ir deficito mažinimas pateisina finansų rinkų lūkesčius, sudaro prielaidas išlaikyti palūkanų priedų už riziką mažėjimo tendencijas būtinas privačių investicijų ir viso ūkio atsigavimui. Palūkanų normos už ilgalaikius Lietuvos vertybinius popierius 2009 metų gruodžio mėnesį sumažėjo 5,4 procentinio punkto palyginti su lapkričio mėnesiu. Toks spartus palūkanų už Lietuvos vertybinius popierius mažėjimas patvirtina, kad finansų rinkos vertina nuosekliai vykdomas priemones valdžios sektoriaus finansams stabilizuoti ir pasikliauna Lietuvos eksportuotojų konkurencingumu tęsti nuo 2009 metų liepos mėnesio didėjančius pardavimus bei nuo lapkričio mėnesio prasidėjusį prekybos sąlygų gerėjimą. Palūkanų normų mažėjimas ir įrodymai apie konkurencinius sugebėjimus pasinaudoti eksporto rinkų atsigavimu yra pagrindas pakeisti centrinės ūkio raidos scenarijų, kuris savo ruožtu papildomai pagreitina valdžios sektoriaus skolos stabilizavimo perspektyvas. Atsigavimo veiksniai nurodo rizikas, dėl kurių 2010 metų pabaigoje gali sugrįžti ūkio nuosmukis: netęsiant valdžios sektoriaus finansų stiprinimo būtų pakirstas investitorių pasitikėjimas, padidėtų palūkanų normos ir smunkančios investicijos bei mažėjantis užimtumas sugrąžintų ankstesnio scenarijaus rodiklius. Lietuvos narystė ES suteikė išskirtinį pranašumą švelninant 2009 metų krizės padarinius ūkiui. Nuo 2002 metų Lietuvos gauta ikistojiminė parama ir efektyviai panaudotos ES paramos 2004–2006 metų finansinės perspektyvos  lėšos leido padidinti Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą, kuris dabar yra kertinis ūkio stabilizavimo akmuo. 2007–2013 metų finansinės perspektyvos lėšų įsisavinimo paankstinimas 2010 metais leis geriau panaudoti statybų sektoriaus gamybinius pajėgumus ir sukurs keliasdešimt tūkstančių naujų darbo vietų. ES vykdoma šalių narių valdžios sektoriaus finansų priežiūra ir skelbiamos nepriklausomos išvados apie Lietuvos pažangą didina finansinių rinkų pasitikėjimą, kad finansų konsolidavimo priemonės bus vykdomos tol, kol valdžios sektoriaus balanso rodiklis bus artimas subalansuotam. Numatoma, kad bendrasis vidaus produktas dėl nuo žemos bazės (po nuosmukio visados būna spartesnis augimas dėl ankstesniais metais buvusios žemos vertės) didėjančio eksporto (BVP) ir  ES paramos lėšų įsisavinimo paankstinimo 2010 metais augs 1,6 procento (2009 m. rudenį buvo prognozuotas 4,3 proc. nuosmukis), 2011 metais – numatoma, kad dėl nuo žemos bazės atsigavusių investicijų BVP augs 3,2 proc.. Nors centrinis scenarijus apdairiai numato, kad 2012 metais augimas sulėtės dėl 2009 metų krizės sumažėjusių investicijų neigiamo poveikio ūkio potencialiam augimui, yra teigiamų rizikų, kad sustiprėjus investuotojų pasitikėjimui regiono perspektyvomis ir pagausėjus investicijoms į eksportuojančius sektorius, ūkio raida bus spartesnė. Paskutinių mėnesių Lietuvos prekių eksporto duomenys rodo spartų apimčių atsigavimą ir taip pašalina paskutines abejones, kad nekilnojamojo turto burbulo užkaitintas statybų sektorius nepaveikė eksportuojančių sektorių konkurencingumo. Jei dabartinės eksporto atsigavimo tendencijos tęsis 2010 metais galima tikėtis dviženklio metinio eksporto augimo, sieksiančio 13–17,5 procento. Toks stiprus eksporto augimas vyksta visame regione ir sietinas su visos Europos gaivinimo planu, todėl dėl nuosmukio susidarę neišnaudoti gamybiniai pajėgumai leidžia tikėtis, kad toks spartus laikinai prarastų rinkų atgavimas tęsis visus 2010 metus ir gerins visos ekonomikos rezultatus. Ūkio konkurencingumą įrodo kartu su eksporto apimčių ir kainų augimu vykstantis darbo užmokesčio stabilizavimasis apie kurį buvo pranešta 2009 metų gruodžio mėnesį. Įvertinus sezono įtaką, šiek tiek sulėtėjo šalies darbo užmokesčio smukimo tempai (ypač statybų sektoriuje), todėl darbo užmokesčio dinamika bus keliais procentiniais punktais palankesnė nei buvo numatyta rugsėjo mėnesį: 2010 metais darbo užmokesčio smukimas sudarytų 7,8 procento, 2011 – -0,9 proc., o 2012 prognozuojamas 0,9 proc. darbo užmokesčio augimas. Lėtesnis darbo užmokesčio mažėjimas keičia kainų pokyčio, apskaičiuoto pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) perspektyvą: numatoma iš esmės lėtesnė pagal SVKI apskaičiuota defliacija. 2010 metais infliacijos rizikos nėra – tiek vidutinė metinė defliacija, tiek defliacija gruodžio mėnesį galėtų sudaryti apie 1 procentą. 2011 metais vidutinė metinė infliacija sudarytų 1 proc., o 2012 – 1,5 proc. 1,5–2 procentų infliacija atitinka stabilių kainų kriterijų ir yra pagrindas tenkinti konvergencijos kriterijus ir nacionalinę valiutą pakeisti euru.   Pridedamos lentelės: http://www.finmin.lt/web/finmin/aktualus_duomenys/makroekonomika     Tel: 2390008 Mob: 8616 9484609000001800cc096Wed, 27 Jan 2010 15:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001295Vilnius, sausio 27 d. Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos priemones, kurių mūsų šalis ėmėsi siekdama suvaldyti viešuosius finansus ir užtikrinti jų stabilumą. Pateikiame už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos nario Joaquino Almunia komentarą. „Aš vertinu Lietuvos vyriausybę ir lietuvius už šios pasaulinės krizės sąlygomis dėtas didžiules pastangas biudžeto deficito pablogėjimui sumažinti ir makroekonominiam stabilumui išsaugoti. Tam prireikė daug sunkių sprendimų. 2009 metais ir 2010 m. biudžetu Lietuvos vyriausybė ėmėsi esminių konsolidavimo priemonių, kurios padėjo pagerinti Lietuvos ekonomines perspektyvas. Tačiau bendrai ekonominei situacijai pablogėjus labiau, nei tikėtasi pavasarį, Komisija siūlo Tarybai vieniems metams, iki 2012 metų, pratęsti terminą, iki kurio Lietuva turėtų atitaisyti perviršinį biudžeto deficitą. Dar kurį laiką reikės laikytis biudžeto konsolidavimo priemonių, kad ateityje ekonomika būtų tvirtesnė ir patvaresnė. Mes taip pat sveikiname vyriausybės planus tęsti struktūrines reformas, kurios būtinos konkurencingumui stiprinti ir išlaikyti. Raginu Lietuvą toliau laikytis šio kelio, kuriuo jau pasiekta rezultato – išaugusio investuotojų ir rinkų pasitikėjimo – ir kuriuo eidama Lietuva per saikingą laiko tarpą greičiau patenkins euro įvedimo sąlygas,“ – sakė J. Almunia.09000001800cc07aWed, 27 Jan 2010 13:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001294Vilnius, sausio 27 d. Europos Komisija palankiai įvertino Lietuvos priemones, kurių šalis ėmėsi siekdama suvaldyti viešuosius finansus ir užtikrinti jų stabilumą, bei siūlo pratęsti viešųjų finansų deficito sumažinimo terminą iki 2012 metų. 2009 metų liepą Lietuvai buvo pradėta procedūra pernelyg didelio deficito būklei ištaisyti nes 2008 metais Lietuvos deficitas viršijo 3 procentus BVP. Europos Komisija pažymi, kad Lietuva ėmėsi ryžtingų biudžeto konsolidavimo priemonių,  tačiau ekonomikos nuosmukis buvo gilesnis nei Europos Komisija numatė savo 2009 metų pavasario ekonomikos projekcijose, todėl Europos Komisija mano, kad pasiekti 3 proc. valdžios sektoriaus deficito, nepaisant įgyvendinamų tinkamų priemonių, 2011 metais Lietuva nespės ir rekomenduoja deficito perviršio ištaisymo laikotarpį pailginti iki 2012 metų. Pasak Europos Komisijos, tai atitinka Lietuvos Vyriausybės užsibrėžtus viešųjų finansų konsolidavimo tikslus siekiant prisijungti prie euro zonos vidutinės trukmės laikotarpiu. Pernelyg didelio deficito mažinimo laikotarpiu Europos Komisija, vykdydama Stabilumo ir augimo paktą, gali rekomenduoti nukelti vieną kartą vieneriems metams ir tik toms valstybėms, kurios laiku ėmėsi tinkamų priemonių pernelyg didelio deficito būklei ištaisyti, tačiau dėl spartesnio nei prognozuota ekonomikos nuosmukio negali sumažinti deficito iki 3 proc. BVP ribos anksčiau rekomenduotu laikotarpiu. Šiuo metu pernelyg didelio deficito procedūros pradėtos 20-čiai Europos Sąjungos valstybių. Europos Komisijos rekomendacijos pratęsti terminą iki kada Lietuva turės sumažinti viešųjų finansų deficitą bus teikiamos tvirtinimui vasario 16 dienos ES ekonomikos ir finansų ministrų posėdyje (ECOFIN). Informacijai – 2009 metų gruodžio 3 dieną svarstytos rekomendacijos dėl ES valstybių deficito perviršio procedūrų Europos Komisijos nario, atsakingo už ekonomiką ir pinigų reikalus Joaquino Almunia komentaras   Tel: (8 5) 239 0008 Mob: 8 616 94846 www.finmin.lt09000001800cbc9cTue, 26 Jan 2010 10:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001293Vilnius, sausio 26 d. Aljanso „Langas į ateitį“ kompiuterinio raštingumo mokymai ir socialinė integracija restorane „Mano Guru“, ir tinklapis www.esparama.lt – tarp inovatyviausių Europoje. Rytoj Briuselyje “Regiostars 2010” („Regionų žvaigždžių 2010“) projektų peržiūroje bus pristatomi 24 inovatyviausi Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai, tarp kurių net trys lietuvių sėkmės istorijos.  „RegioStars“ apdovanojimai skiriami sėkmingiausiems ES finansuotiems projektams, kurie įgyvendinami taikant geriausias idėjas, progresyvius bei naujoviškus metodus. Šiuos apdovanojimus rengia Europos Komisija. „RegioStars 2010“ apdovanojimams buvo nominuoti 87 projektai iš 27 Europos Sąjungos šalių narių. Vertinimo komisija iš pateiktų projektų išrinko 24 finalininkus, kurie rytoj ir pristatys savo projektus. Tarp atrinktųjų – trys Europos socialinio fondo Lietuvoje finansuoti projektai: aljanso „Langas į ateitį“ vykdytas projektas „Kompiuterinio raštingumo pagrindai Lietuvos e-piliečiams“, viešosios įstaigos „Socialiniai paramos projektai" inicijuotas darbinės reabilitacijos projektas, įgyvendintas kartu su populiariu Vilniuje salotų baru „Mano guru“ ir nuo 2004 m. veikianti ES struktūrinės paramos svetainė www.esparama.lt. Šie trys 2004-2006 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvoje įgyvendinti projektai ne tik sėkmingai pasiekė užsibrėžtus tikslus ir puikiai atitiko vertinimo komisijos nustatytus kriterijus, bet ir yra unikalūs dėl plačios aprėpties, tęstinumo, partnerystės idėjų populiarinimo bei sukurtos pridėtinės vertės. „RegioStars 2010“ kategorijai „Miesto žvaigždė: migrantų ir rizikos grupių integracija miestuose“ nominuotas vilniečių projektas, skirtas moderniai socialinei reabilitacijai, vykdomas salotų restorane „Mano guru“. Prieš penkerius metus Vilniuje duris atvėrusi sveiko maisto oazė išsiskiria ne tik tuo, jog čia nėra alkoholinių gėrimų ir siūlomas tik sveikas maistas, bet ir savo personalu. „Mano guru“ ES projekto įgyvendinimo metu priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų sėkmingai įveikę jaunuoliai čia atlieka darbinę reabilitaciją – užsienyje itin populiarų, tačiau Lietuvoje pirmą kartą pritaikytą kompleksinės reabilitacijos metodą. 2009 m. „Mano guru“ buvo pripažintas svetingiausia kavine Vilniuje. Informacinių komunikacijos technologijų kategorijoje tarp finalininkų pateko aljanso „Langas į ateitį“ vykdytas projektas. Jis vieno tikslo vardan – išmokyti kompiuterinio raštingumo ekonomiškai aktyviausius Lietuvos gyventojus – partnerystėn subūrė valdžią ir Lietuvos telekomunikacijų, bankininkystės bei interneto verslo lyderius. Projekto metu kompiuterinio raštingumo pradmenų buvo apmokyti 50 400 suaugusiųjų. „RegioStars 2010“ kategorijoje „Komunikacija: tinklalapis, siūlantis vertingą informaciją ir parodantis ES pridėtinę vertę“ nominuota ES struktūrinės paramos svetainė  www.esparama.lt, kurią administruoja Finansų ministerija ir dar 14 ES paramą administruojančių institucijų. Ši svetainė yra pagrindinis kasdien atnaujinamos informacijos šaltinis apie ES struktūrinę paramą Lietuvai. Projektų finalininkų pristatyme dalyvaus dar vienas lietuvių kartu su lenkais vykdomas INTERREG projektas "Multicentrų įkūrimas Marijampolėje ir Olštyne", kurio metu minėtų miestų viešosiosiose bibliotekose buvo įrengtos kompiuterių salės ir elektroninės bibliotekos. Pagrindinis šio projekto vykdytojas yra Lenkijos Olštyno miesto viešoji biblioteka, o kaip partneris dalyvauja Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka. Visą projektų finalistų sąrašą galite rasti čia: Regiostars 2010 finalists. Iš 24 rytoj prisistatančių finalistų bus atrinkti 6 laureatai, o jų apdovanojimo ceremonija Briuselyje vyks š.m. gegužę. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 2199 376 www.finmin.lt09000001800ca1dfTue, 19 Jan 2010 08:14:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001291Vilnius, sausio 19 d. Šiandien Briuselyje vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvauja finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ketinama aptarti aktualius apmokestinimo bei Graikijos statistikos kokybės klausimus, o ES pradėjusi pirmininkauti Ispanija pristatys 2010 m. pirmojo pusmečio ECOFIN darbų programą. Ispanijos programoje pabrėžiama būtinybė sustiprinti ES ekonomikos stabilizavimąsi. Atitinkamai siūloma nenutraukti paramos priemonių ekonomikai, kurių ėmėsi valstybės, kol nebus visiškai atstatytas pasitikėjimas ekonomika bei finansų rinkomis ir augimas netaps ilgalaikis. Tačiau svarbu tęsti darbą apibrėžiant tinkamas taikomų paramos schemų „išėjimo“ strategijas. Finansų rinkos priežiūros ir reguliavimo srityje toliau bus tęsiama finansų sistemos reforma, bus skatinamos bendros Europos iniciatyvos finansų sektoriaus krizių valdymo srityje. Viešųjų finansų srityje pabrėžiama, kad Stabilumo ir augimo paktas yra efektyviausia ES šalių narių fiskalinės priežiūros priemonė. Ispanijos pirmininkavimo ES metu numatoma parengti ES2020 strategiją ūkio augimui ir užimtumui skatinti ir užtikrinti, kuri pakeis iki šiol taikomos Lisabonos strategijos nuostatas. Naujoje ES strategijoje ateinančiam dešimtmečiui bus numatytos priemonės finansų krizės pasekmėms įveikti, įvertintas Europos ekonomikos skatinimo plano bei nacionalinių skatinimo planų įgyvendinimo poveikis ES ūkiui. Reikšmingas progresas tai pat turi būti padarytas ir klimato kaitos srityje plėtojant energetiškai efektyvią, mažu CO2 kiekiu pasižyminčią ekonomiką. Be to, šį pusmetį Ispanija sieks stiprinti ES vaidmenį tarptautiniame lygmenyje, ypač G20 kontekste, bei įgyvendinti Kopenhagos konferencijos susitarimus, tame tarpe ir dėl tarptautinio klimato kaitos finansavimo. Posėdyje didelį dėmesį ketinama skirti kovos su mokestiniu piktnaudžiavimu ir vengimu klausimams, dėl kurių nebuvo susitarta Švedijos pirmininkavimo laikotarpiu. Prioritetas bus skiriamas trims direktyvoms: Taupymo pajamų apmokestinimo, Administracinio bendradarbiavimo ir Savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Taip pat bus siekiama pasiekti susitarimus dėl kovos su sukčiavimu su trečiosiomis šalimis. Netiesioginių mokesčių srityje pirmininkaujanti valstybė dirbs su nauju direktyvos Dėl elektroninių PVM sąskaitų taisyklių pasiūlymu bei prisidės prie Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo kontrolės sistemos įgyvendinimo.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376 www.finmin.lt09000001800c95e6Thu, 14 Jan 2010 14:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001289Vilnius, sausio 14 d. Pasibaigus trejiems 2007-2013 m. periodo metams, ES fondai tampa maksimaliai išnaudojamu finansavimo šaltiniu ir sulėtėjus ekonomikai yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. Šiuo metu 3,7 mlrd. Lt jau išmokėta projektų vykdytojams, o iš viso įgyvendinant projektus jau investuota beveik 4,3 mlrd. Lt (kartu su projektų vykdytojų lėšomis).Šios lėšos investuojamos ne tik į verslo plėtros projektus ir kelių infrastruktūrą, bet ir į mokyklų, ligoninių ir kitų viešosios paskirties pastatų renovaciją bei darbo biržų, kvalifikacijos tobulinimo, socialinės integracijos programas visuose regionuose. Per praėjusius metus buvo įsisavinta keturis kartus daugiau lėšų nei per du metus nuo veiksmų programų įgyvendinimo pradžios (iki 2008 m. pabaigos). Pernai buvo išmokėta daugiau kaip 3 mlrd. Lt, kas beveik prilygsta viso praeito programavimo laikotarpio (2004-2006 m.) per 5 metus panaudotai ES struktūrinių fondų lėšų sumai. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama beveik 1700 projektų, finansuojamų šio periodo ES fondų lėšomis (prie finansavimo prisideda ir nacionalinės bei privačios projektų vykdytojų lėšos). Šių projektų bendra vertė yra 12,8 mlrd. Lt, iš kurių skirto finansavimo lėšos sudaro 10,7 mlrd. Lt. Planuojama, kad iki 2010 metų pabaigos įgyvendinamų  projektų vertė sieks apie 19 mlrd. Lt, iš kurių ES lėšos sudarys 17 mlrd. Lt, t.y. daugiau nei 70 proc. visų 2007-2013 m. laikotarpiui numatytų ES lėšų. 93 projektų, finansuotų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, įgyvendinimas jau užbaigtas, pusė iš jų – verslo įmonių plėtros projektai. Nemažą užbaigtų projektų dalį sudaro kelių infrastruktūros plėtros, žvyrkelių asfaltavimo ir viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai. Baigtų įgyvendinti projektų vertė siekia daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Šių metų valstybės biudžete taip pat suplanuota svari ES lėšų suma, siekianti 7,9 mlrd. Lt (įskaitant ir žemės ūkį), iš kurių 2007–2013 m. struktūrinė parama – daugiau nei 5,4 mlrd. Lt arba beveik 70 proc. visų 2010 m. biudžete numatytų ES lėšų.Lyginant su praėjusiais metais, 2010 m. ES paramos lėšų planuojama panaudoti 1,47 mlrd. litų daugiau. Biudžete numatyta visa reikalinga bendrojo finansavimo lėšų dalis, kuri reikalinga užtikrinti skirtos ES paramos lėšų įsisavinimą. Investuojamų ES lėšų ir įgyvendinamų projektų naudą rodo ir 2009 m. gruodžio mėnesį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia pajutę ES struktūrinių fondų paramą asmeniškai. Daugiausia žmonių jaučia paramos naudą transporto, švietimo, sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos srityse, kai lankosi suremontuotose ligoninėse ar mokyklose, važiuoja atnaujintais keliais, kelia savo kvalifikaciją, naudojasi nauja įranga savo įmonėje ar lengvatinėmis paskolomis. Gyventojus labiausiai domina informacija apie atskiruose regionuose įgyvendinamus projektus, bei projektus, kurių rezultatais galėtų pasinaudoti. Šią apklausą 2009 metų pabaigoje Finansų ministerijos užsakymu atliko visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „TNS Gallup“. Telefonu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219937609000001800c95c7Thu, 14 Jan 2010 13:24:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_0012882010 sausio 14 d. Preliminariais duomenimis per 2009 metus į nacionalinį biudžetą (be ES paramos) gauta 18303,1 mln. Lt pajamų, t.y. 107,6 mln. Lt  arba 0,6 proc. daugiau, negu buvo planuota. Planuota, kad 2009 m. į nacionalinį biudžetą įplauks 18 195,5 mln. Lt pajamų. Per 2009 metus  į valstybės biudžetą (be ES paramos) gauta 14780,9 mln. litų pajamų. Planuota, kad į valstybės biudžetą 2009 metais įplauks 14397,3 mln. litų. Į valstybės biudžetą gauta 383,6 mln. litų, arba 2,7  proc. daugiau, negu buvo planuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 2009 m. į valstybės biudžetą surinkta 20 708,9 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 5928 mln. litų). Per 2009 m. daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 6798,8 mln. litų – planas įvykdytas 108,8 proc. arba gauta 547 mln. litų daugiau. Akcizų (už visas akcizines prekes) įplaukos per 2009 m. laikotarpį – 3258,1 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 99,7 proc., negauta 10,7 mln. litų planuotų pajamų. Pelno mokesčio per 2009 m.  surinkta 1 707,6 mln. litų, ir tai sudaro 98 proc. nuo metinio plano, į biudžetą negauta 35,5 mln. litų. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 3789 mln. litų, planas įvykdytas 87,1 proc., t.y. biudžeto pajamos buvo 563 mln. litų mažesnės, nei planuota. 2010 metų sausio 1 d. PVM permoka (verslo permokėtos PVM sumos biudžetui) sudarė 680 mln. litų ir per 2009 metus ji sumažėjo daugiau nei 355 mln. litų. Atsižvelgiant į įmonių apyvartinių lėšų trūkumą, buvo siekiama vykdyti įsipareigojimus sąžiningai dirbančiam verslui operatyviau grąžinant permokėtas sumas. 2009 metais dėl staigaus ekonomikos nuosmukio sparčiai ir ženkliai mažėjo biudžeto pajamos, todėl per metus buvo atliktos dvi biudžeto peržiūros - gegužę ir liepą.   2009 m. Vyriausybės skolinimosi ir skolų grąžinimo statistika 2009 m.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 4449 www.finmin.lt09000001800c996cFri, 08 Jan 2010 10:51:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001286Vilnius, sausio 8 d. Finansų ministerijos siūlymu atsisakyta perteklinių dokumentų pateikimo reikalavimų, kurie taikomi gyventojams išduodant verslo liudijimus, ir tokiu būdu supaprastinta verslo liudijimų išdavimo tvarka. Taip bus patogiau gyventojams – sumažės laiko sąnaudos, bus mažiau papildomų išlaidų. Peržiūrėjus verslo liudijimų išdavimo taisykles, atsisakyta reikalavimo pateikti santuoką ar giminystę patvirtinančius dokumentus tuo atveju, kai gyventojo prašymu į verslo liudijimą įrašomi kiti asmenys (sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis ar globėjas). Be to, panaikintas reikalavimas turėti notariškai patvirtintą santuokos liudijimo nuorašą tuo atveju, kai sutuoktiniai, įsigiję atskirus verslo liudijimus, toje pačioje prekyvietėje prekiauja prekėmis, kurių įsigijimo dokumentai išrašyti vieno iš jų vardu. Kilus įtarimams, kad gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas, dalyvaujantis asmuo nėra šio gyventojo šeimos narys arba kad prekeivis nėra prekių įsigijimo dokumentuose nurodyto asmens sutuoktinis, šie duomenys bus tikrinami Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje, o ne reikalaujama, kad gyventojai pateiktų dokumentus.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800c7fb4Wed, 06 Jan 2010 16:58:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001285Vilnius, sausio 6 d. Atsižvelgdama į visuomenės susidomėjimą, Finansų ministerija pateikia komentarą dėl pajamų, gautų natūra, apmokestinimo, kurį rasite pagal šią nuorodą.09000001800c683aTue, 30 Dec 2009 16:28:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001284Vilnius, gruodžio 30 d. Finansų ministerija parengė įstatymo projektą, kuriuo mokesčių mokėtojui sudaroma galimybė iš anksto susiderinti su mokesčių inspekcija dėl to, kaip bus apmokestinamas koks nors konkretus ateityje planuojamas sandoris arūkinė operacija. Mokesčių mokėtojas galės siūlyti savo poziciją, kaip taikyti mokesčių teisės aktų nuostatas, o mokesčių inspekcija, kartą pritarusi siūlomai pozicijai, įsipareigos jos laikytis ateityje kontroliuodama šio mokesčių mokėtojo mokesčių apskaičiavimą. Tokios teisinės nuostatos pripažintos tarptautinėje praktikoje. Šie Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai parengti siekiant sudaryti mokesčių mokėtojui galimybę užsitikrinti, kad jis vienodai su mokesčių inspekcija interpretuoja būsimas mokestines pasekmes. Mokesčių mokėtojui palanki teisinė norma padės jam geriau planuoti savo mokestines prievoles, o tai savo ruožtu suteiks užtikrintumo planuojant sandorius. Beje, mokesčių inspekcijos sprendimas (pritarti pasiūlytai pozicijai ir jos laikytis) būtų privalomas tik jai pačiai, tačiau neturėtų teisės akto galios mokesčių mokėtojui. Be to, mokesčių mokėtojo pozicija ir sprendimas dėl jos galėtų būti priimamas tik dėl apmokestinimo principų, o ne konkretaus mokesčio dydžio. Įstatymo pakeitimų projektas teikiamas Vyriausybei.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800c683eTue, 30 Dec 2009 16:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001283Vilnius, gruodžio 30 d. Nuo 2010 m. įsigalioja pelno mokesčio pakeitimai, kurie sudarys sąlygas įmonėms daugiau lėšų skirti verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui. Taip pat tikimasi, kad šie pakeitimai turės teigiamos įtakos formuojant Lietuvos, kaip patrauklios užsienio investicijoms šalies, įvaizdį. Finansų ministerija primena pagrindinius pelno mokesčio įstatymo pasikeitimus: • Nuo 2010 metų bazinis pelno mokesčio tarifas mažinamas nuo 20 iki 15 proc., o mažoms įmonėms (kuriose dirba ne daugiau 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų) pelno mokesčio tarifą - mažinamas iki 5 proc. • Nuo kitų metų pradžios apskaičiuotus mokestinius nuostolius įmonės tam tikromis sąlygomis galės perduoti kitai savo grupės įmonei (pvz., nustatytus kriterijus atitinkanti dukterinė įmonė mokestinius nuostolius galės perduoti motininei įmonei). Pastaroji perimtais mokestiniais nuostoliais galės susimažinti apmokestinamąjį pelną. Pagal šiuo metu galiojančias pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės apskaičiuotų mokestinių nuostolių kitoms įmonėms perduoti negali – gali juos tik perkelti į kitus metus ir susimažinti kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Įmonių apmokestinimo rezultatas nepriklausys nuo pasirinktos struktūros (motininė ir dukterinės įmonės ar įmonė su filialais), o tai leis lanksčiau rinktis struktūras pagal įmonių verslo poreikius, o ne dėl mokestinių priežasčių. • Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų bus galima atimti visas išlaidas darbuotojų naudai, jei ši nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Net ir tuo atveju, jeigu konkretaus asmens gautos naudos neįmanoma nustatyti, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos (darbuotojų ir jų šeimų narių naudai) su tam tikrais apribojimais taip pat galės būti atskaitomos iš pajamų. Taip sudaromos galimybės įvairiau motyvuoti darbuotoją. • Visi dividendai, kuriems gali būti taikoma dalyvavimo išimties taisyklė (jie neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip vienerius metus valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų) nebus apmokestinami, kai minėtus dividendus viena kitai mokės įmonės. • Tuo atveju, kai Lietuvos įmonės mokės palūkanas užsienio įmonėms (kurios registruotos Europos ekonominėje erdvėje arba valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis), pastarosios nebus apmokestinamos pelno mokesčiu.   Daugiau informacijos apie 2010 m. mokesčių pasikeitimus   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800c4da9, 21 Dec 2009 13:30:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001266Vilnius, gruodžio 21 d. Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentė pasirašė 2010 metų valstybės ir savivaldybių biudžetus (Seimas juos patvirtino gruodžio 10 d.). 2010 m. nacionaliniame biudžete bendros biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonės padėjo sumažinti biudžeto deficitą daugiau nei 2 milijardais  litų (iki 4 930 mln. litų arba 5,9 proc. nuo BVP). Mažinant išlaidas valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaikymo ir programų vykdymui skirtos lėšos 2010 m. sumažintos vidutiniškai 33 proc., tame tarpe valstybės valdymo išlaidos – 23 proc., valstybės tarnautojų, politikų, valstybės pareigūnų, savivaldybių tarnautojų darbo užmokesčio fondas sumažintas 10 proc., pedagogų, kultūros, socialinių darbuotojų, karo tarnybos tarnautojams darbo užmokesčio fondas sumažintas 5 proc., statutinių pareigūnų – 2 proc. Be to, nuo 2010 metų sumažintas asignavimų valdytojų skaičius – 2010 metais jų yra 30-čia mažiau nei 2009 metais. Visi sprendimai planuojamas nacionalinio biudžeto išlaidas sumažino 1 mlrd. 581 mln. litų, lyginant su paskutiniu patvirtintu (šių metų liepos mėnesį) 2009 m. biudžetu. Planuojama, kad 2010 metų valstybės biudžete pajamos be ES paramos sudarys 13 378 mln. litų arba 1 019,2 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 308 mln. litų, t.y. 911 mln. litų mažiau nei 2009 metais. ES paramos lėšos, kurios šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bus  investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas, sudarys 7 891,9 mln. litų arba 1 474,5 mln. litų daugiau negu 2009 m. Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES lėšomis sudarys 21 270 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai sudarys 26 200 mln. litų. 2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus. Pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 507 mln. litų, arba 1688,6 mln. litų mažiau nei 2009 m. Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų 21 436,9 mln. litų, t.y. 1 580,5 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus 24 398,9 mln. litų. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai – 29 328,8 mln. litų. Daugiau informacijos apie 2010 metų biudžetą rasite čia. Daugiau informacijos Tel. (8 5) 239 0008 Mob. tel. 8616 9484609000001800c2937Tue, 09 Dec 2009 15:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001265Vilnius, gruodžio 9 d. Finansų ministerija pasirašė sutartį su Šiaurės investicijų banku (ŠIB) dėl 100 mln. eurų (345 mln. litų) paskolos Lietuvai. ŠIB suteiktos paskolos lėšas mūsų šalis naudos visuomeninės paskirties pastatams ir daugiabučiams (pastatytiems iki 1992 m.) atnaujinti, kad sumažėtų jų šildymo kaštai ir būtų efektyviai taupomi energijos ištekliai. Tokio pobūdžio projektai priskiriami prie ŠIB prioritetinių finansavimo sričių. Savo ruožtu ekspertai pažymi, kad šiuo metu apie 40 proc. visos mūsų šalyje sunaudojamos energijos tenka pastatų šildymui, dėl to būtent šioje srityje yra didžiausios energijos taupymo galimybės. Šiaurės investicijų banko paskolos lėšomis bus atnaujinami Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų pastatai, šių ir kitų Lietuvos miestų ligoninės, poliklinikos, bibliotekos, teismai, teatrai, muziejai – iš viso 39 visuomeninės paskirties pastatai, esantys Valstybės investicijų programoje, kurių bendras plotas – 230 tūkst. kvadratinių metrų. Taip pat ŠIB paskola bus naudojama atnaujinant daugiau kaip 300 daugiabučių visoje Lietuvoje, kurių bendras plotas – 0,9 milijono kvadratinių metrų. Lietuva bendradarbiauja su tarptautinėmis finansų institucijomis, tokiomis kaip Šiaurės investicijų bankas, siekdama įgyvendinti visuomenei svarbius projektus. Šios institucijos teikia mūsų šaliai tikslines paskolas - finansuoja ilgalaikę vertę turinčius investicinius projektus, jų paskolos sąlygos (terminai, palūkanų norma) yra palankesnės nei siūloma rinkoje. Lietuva ŠIB paskolą, kuri bus teikiama dalimis, grąžins per 20 metų. Šiemet planuojama pasiskolinti apie 30 mln. eurų (103,5 mln. litų), pinigai į valstybės iždą bus pervesti artimiausiu metu. Iš banko gautas lėšas Finansų ministerija perves institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, įgyvendinančioms projektus pagal Valstybės investicijų ir Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programas. *** Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) yra tarptautinė finansų institucija, kurią 1975 m. įsteigė Švedija, Suomija, Danija, Norvegija ir Islandija. Šiuo metu banko akcininkais yra aštuonios šalys. Pagrindinis banko tikslas – teikti ilgalaikes paskolas ir garantijas konkurencingumą skatinantiems ir aplinką tausojantiems projektams. Lietuva ŠIB narė yra nuo 2005 m., šiuo metu bankas mūsų šalies viešajam ir privačiam sektoriams yra suteikęs apie 109 mln. eurų paskolų, kuriomis finansuojami infrastruktūros, energijos taupymo, aplinkosaugos ir kiti projektai.    Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800c15d5Wed, 03 Dec 2009 15:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001262Vilnius, gruodžio 3 d. Vyriausybė, išnagrinėjusi visus gautus Seimo bei valstybės institucijų pasiūlymus, teikia Seimui patobulintą 2010 metų biudžeto projektą. Patobulintame įstatymo projekte valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudaro 13 378 mln. litų, t.y. 226 mln. litų daugiau nei ankstesniame Seimui pateiktame biudžeto projekte (numatant papildomas pajamas iš parduodamų taršos leidimų, patikslinus asignavimų valdytojų gaunamas pajamas iš specialiųjų programų bei atsižvelgiant į naujausius faktinius duomenis patikslinus pajamas iš kai kurių mokesčių). 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų – 18 308 mln. litų, t.y. 28 mln. litų mažiau nei ankstesniame projekte. Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2010 metais sudarys 4 930 mln. litų arba 5,9 proc. BVP. Kartu su ES lėšomis (7 892 mln. litų ) valstybės biudžeto pajamos sudarys 21 270 mln. litų, o asignavimai – 26 200 mln. litų. Seimo komitetai ir Seimo nariai bei valstybės institucijos ir įstaigos siūlė Vyriausybei padidinti asignavimus 1 250 mln. litų. Vien dėl sprendimo nedidinti socialinio draudimo įmokų bei siūlymų išlaikyti socialines garantijas bei lengvatas neįgaliesiems, atidėti motinystės išmokų mažinimo terminus ir kt., papildomas lėšų poreikis valstybės ir Socialinio draudimo fondo biudžetuose sudarė apie 600 mln. litų. Vyriausybė išnagrinėjusi visus pasiūlymus, mažindama valdymo išlaidas bei atsisakydama ar mažindama kai kurių investicinės programos projektų finansavimą, patobulintame projekte siūlo padidinti (atstatyti) asignavimus 162 mln. litų: 27 mln. litų – išmokas vaikams, 41 mln. litų – vaikų išlaikymo fondui, 53,5 mln. litų – transporto išlaidų  kompensacijas neįgaliesiems bei iki minimalaus lygio atstatyti asignavimus, kurie buvo mažinti neproporcingai. Nacionalinis biudžetas 2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 507 mln. litų arba 1 689 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Planuojamos nacionalinio biudžeto asignavimai be ES paramos lėšų 21 437 mln. litų, t.y. 1 581 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus 24 399 mln. litų. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai 29 329 mln. litų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376, Mob. tel. 8 616 9484609000001800c17b9Mon, 01 Dec 2009 16:45:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001259Vilnius, gruodžio 1 d. Baigėsi Finansų ministerijos ir interneto vartų Delfi bendras interneto projektas, kurio metu beveik tris savaites interneto skaitytojai turėjo galimybę pamėginti patys sudaryti savo valstybės 2010 metų biudžetą, remiantis Vyriausybės parengtu 2010 metų biudžeto projektu. Projekto užduoties tikslas buvo ne tik pasiūlyti skaitytojams pamėginti sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, bet ir siekti, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų), o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis, būtų kuo mažesnis. Tą buvo galima daryti mažinant biudžeto išlaidas pateiktoje biudžeto lentelėje, sudarytoje pagal finansuojamas sritis, arba didinti pajamas iš mokesčių. Paminėtina, kad keisti buvo galima tik nacionalinių lėšų biudžete dalį – tai yra tą, kurią surenkame per mokesčius. Beveik 70 000 interneto skaitytojų balsavo, pateikdami savo siūlymus dėl galimo mokesčių didinimo ir daugiau nei 10 000 užpildė biudžeto išlaidų lentelę. „Dėkoju visiems, kurie dalyvavo mėnesio projekte formuojant savo šalies biudžetą. Nudžiugino visuomenės aktyvumas. Tai parodo, kad žmonėms iš tiesų rūpi jų šalies biudžetas, tikiuosi, kad daugelis geriau susipažino su tuo, kam iš tiesų išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Didžioji dalis balsavusių dėl mokesčių didinimo, balsavo už akcizų alkoholiui ir tabakui didinimą bei pelno mokesčio didinimą. „Rezultatai rodo, kad žmonės linkę pritarti minčiai, jog su sveika gyvensena nesietinos prekės turėtų ir galėtų būti apmokestinamos daugiau, - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. - Kalbant apie pelno mokesčio didinimą, rezultatas galimai rodo, kad visuomenėje vis dar gajos nepalankios nuostatos verslo atžvilgiu. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad verslas taip pat kuria ir išlaiko darbo vietas, moka ne tik pelno, bet ir socialinius mokesčius, augina ekonomiką“. Apibendrinus visų, daugiau nei 10 000 biudžeto išlaidų lentelę pildžiusiųjų rezultatus, matosi, kad skaitytojai tik labai neženkliai pakoregavo Vyriausybės jau pateiktą biudžeto išlaidų planą. Lėšos buvo mažinamos pakankamai racionaliai, beveik nebuvo radikalių veiksmų, kas rodo, kad skaitytojai užduotį atliko atsakingai. Skaitytojai biudžeto išlaidų dalį iš viso sumažino 1 mlrd. litų. Priminsime, kad planuojamas 2010 metų valstybės biudžeto deficitas yra kiek daugiau nei 5 mlrd. litų. „Bendras interneto skaitytojų pateiktų pasiūlymų rezultatas parodo, kad nėra lengvų sprendimų, siekiant ženkliai sumažinti valstybės biudžeto išlaidas,“ – sako Finansų ministrė. Daugiausiai buvo siūlyta mažinti Seimo kanceliarijai skiriamas lėšas – iki 66,46 proc. 2010 metų biudžete numatyto lygio, Ministro Pirmininko tarnybai – 71,65 proc., kitas valdymo išlaidos – 76,06 proc. kitų metų biudžeto projekte numatyto lygio. Pagal konkrečias sritis ženkliausiai buvo siūloma mažinti gynybai skiriamas lėšas – vidutiniškai 79 proc. kitų metų biudžete numatyto lygio. „Toks rezultatas rodo, kad žmonės linkę daugiau mažinti išlaidas tose srityse, kurių egzistavimą suvokia labiau kaip abstrakciją. Tačiau matyt nebuvo pakankamai įsigilinta į tai, kad ir Vyriausybės pateiktame 2010 metų biudžeto projekte būtent šios išlaidos jau buvo daugiausiai mažintos, lyginant su 2009 metais,“ -  sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Interneto projektu Finansų ministerija siekė suteikti visuomenei žinių apie tai, kokios yra pagrindinės biudžeto lėšomis finansuojamos sritys, tuo pačiu griauti vis dar gajus mitus, kad didžiausios valstybės biudžeto lėšos skiriamos valstybės aparatui išlaikyti. „Norėjome, kad žmonės patys pamėgintų sudaryti valstybės biudžetą, nes juk biudžetas yra visų Lietuvos žmonių. Liūdnai tenka pripažinti, kad yra manančių, jog valdžia kažkur turi finansinių išteklių, bet jų žmonėms „neduoda“. Juk valstybės biudžetą mokesčių pavidalu suneša visi Lietuvoje gyvenantys žmonės, o valdžia jį tik paskirsto, tiems patiems žmonėms, per įvairias valstybės teikiamas paslaugas ar išmokas“. Tel.: (8 5) 2390 008; 8616 9484609000001800c0cdeMon, 01 Dec 2009 16:41:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001258Vilnius, gruodžio 1 d. Rytoj finansų ministrė Ingrida Šimonytė dalyvaus Briuselyje (Belgija) vyksiančiame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriam baigianti ES pirmininkauti Švedija parengė plačią darbotvarkę, apimančią pasirengimą š. m. gruodžio 10-11 d. vyksiančiam Europos viršūnių tarybos (EVT) susitikimui ir aktualius mokesčių bei finansų rinkų klausimus. Šiame ECOFIN tarybos posėdyje bus pristatyti reglamentų projektai dėl naujų Europos priežiūros institucijų įsteigimo – Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos. Taip pat ketinama priimti Tarybos išvadas dėl „išėjimo“ strategijų finansų sektoriuje ir finansinio stabilumo planų. Atsižvelgiant į tai, kad situacija ES bankų sektoriuje dar pakankamai trapi, siūlomas laipsniškas valstybės paramos priemonių nutraukimas. Pabrėžiama, kad paramos nutraukimo laikas ir strategija priklausys nuo kiekvienos šalies individualios ekonominės situacijos ir perspektyvų. Tuo pačiu siūloma tobulinti krizių valdymo sistemą, stiprinant šalių gebėjimus ir funkcijas. Ruošiantis š. m. gruodžio 10-11 d. vyksiančiam EVT susitikimui, bus pristatoma informacija apie pasiektą pažangą dėl teisės aktų paketo, kuriais siūloma sustiprinti Europos finansų sektoriaus priežiūros sistemą. Be to, planuojama priimti Tarybos išvadas dėl Lisabonos strategijos po 2010 m. Kadangi ES ekonomika išgyvena svarbias struktūrines permainas, ECOFIN tarybos išvadose akcentuojama priemonių, kurios būtų taikomos įveikus krizę, svarba siekiant ES augimo potencialo ir viešųjų finansų tvarumo. Pabrėžiamas užimtumo, produktų bei paslaugų rinkos produktyvumo bei žmogiškojo kapitalo skatinimas, inovacijos ir atvirų rinkų užtikrinimas. Taip pat akcentuojama socialinės sistemos reformos būtinybė (pensijų sistemos reforma ir biudžeto tvarumą užtikrinanti nacionalinės fiskalinės politikos svarba). Naują ES augimo ir užimtumo strategiją iki 2020 m. EVT priims kitų metų pavasarį. Pagal Stabilumo ir augimo pakto nuostatas bus priimami Tarybos sprendimai dėl Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Airijoje egzistuojančios deficito perviršio situacijos bei teikiamos rekomendacijos šiai padėčiai ištaisyti. Tinkamų priemonių, atitinkančių Tarybos rekomendacijas, visos minėtos šalys turi imtis iki 2010 m. birželio 2 d. Be to, Taryba rekomenduoja šalims įgyvendinti reformas, skatinančias BVP augimą. Taip pat siūlomas Tarybos sprendimas, kad Graikija laiku nesiėmė efektyvių veiksmų deficito perviršio situacijai ištaisyti. Graikijai rekomendacijos dėl to buvo pateiktos šių metų pavasarį, tačiau nuo tada makroekonominė ir biudžeto situacija Graikijoje pablogėjo. Dauguma mokesčių klausimų, kuriuos ketina aptarti ES finansų ministrai, yra susiję su informacijos apsikeitimo ir administracinio bendradarbiavimo stiprinimu. Be to, finansų ministrė Ingrida Šimonytė Briuselyje dar dalyvaus Europos politikos centro organizuojamoje diskusijoje „Ekonomikos nuosmukio poveikis naujosioms ES šalims narėms“.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800c0f76, 30 Nov 2009 10:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001254Vilnius, lapkričio 30 d. Nuo 2009 m. gruodžio gyventojai ir pelno nesiekiančios įstaigos galės įsigyti taupymo lakštų patrauklesnėmis sąlygomis – Finansų ministerija nustatė investuotojams palankesnę palūkanų skaičiavimo tvarką. Be to, įsigysiantiems nuo rytojaus platinamus taupymo lakštus sudaryta priešlaikinio jų išpirkimo galimybė. „Tikimės, kad Finansų ministerijos pasiūlytos naujovės bus patrauklios investuotojams ir padės toliau populiarinti šią investavimo priemonę. Pati taupymo lakštų koncepcija nesikeičia – nesiekiame konkuruoti su bankų sektoriumi dėl indėlių, tik siūlome lankstesnes sąlygas ir didesnį pasirinkimą tiems, kurie norėtų investuoti sukauptas lėšas,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Taupymo lakštų palūkanos Taupymo lakštų palūkanų dydį iš esmės ir toliau lems padėtis rinkoje, tačiau investuotojų naudai pasikeitė jų nustatymo tvarka. Nuo šiol taupymo lakštų palūkanos nustatomos pagal visų Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų siūlomų atitinkamos trukmės terminuotųjų indėlių palūkanų normų vidurkį (iki šiolbuvo atrenkami penki mažiausias palūkanas siūlantys komerciniai bankai, o apskaičiuotas palūkanų vidurkis dar sumažinamas). Už gruodžio 1 d. pradedamos platinti emisijos taupymo lakštus bus mokamos 7,10 proc. palūkanos. Konkreti palūkanų norma nustatoma prieš kiekvieną emisiją taupymo lakštų išleidimo sąlygose. Priešlaikinis išpirkimas Jau nuo gruodžio 1 d. taupymo lakštų įsigiję investuotojai galės pasinaudoti priešlaikinio išpirkimo galimybe. Minėta taupymo lakštų emisija – vienerių metų trukmės, bet pageidaujantieji atsiimti investuotas lėšas anksčiau, galės tą padaryti jau po pusmečio nuo emisijos platinimo pabaigos. Konkrečios priešlaikinio išpirkimo dienos ir išpirkimo kaina nurodytos emisijos sąlygose. *** Taupymo lakštai yra saugi investavimo priemonė, kuri suteikia galimybę gyventojams ir pelno nesiekiančioms įstaigoms savo santaupas patikėti Vyriausybei ir įstatymų garantijas, kad pinigai už išpirktus taupymo lakštus bei palūkanos (jos neapmokestinamos) bus sumokėtos laiku. Gyventojai, investuojantys į taupymo lakštus, ne tik taupo patys – jie susigrąžins investuotas lėšas ir uždirbtas palūkanas, bet ir padeda valstybei, kuri jų investicijas panaudoja tam, kad laiku būtų išmokėtos pensijos bei atlyginimai mokytojams ir gydytojams, užtikrintos sveikatos apsaugos, švietimo ir kitos valstybės garantuojamos paslaugos.     Taupymo lakštų galima įsigyti internetu www.vtl.lt ir Lietuvos pašto skyriuose (jie nurodyti interneto svetainėje www.vtl.lt). Pastaruosiuose sandorį galima apmokėti grynaisiais pinigais ir tokiu pat būdu atsiimti, kai emisija bus išperkama. Jeigu taupymo lakštai perkami internetu, pinigai pervedami iš sąskaitos banke. Į tą pačią sąskaitą pinigai bus pervedami emisijos išpirkimo metu.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800bfe15Thu, 20 Nov 2009 12:04:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001251Vilnius, lapkričio 25 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktai Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metų strategijai, kurią įgyvendinus būtų ne tik racionaliau naudojamas valstybės turtas, bet ir mažėtų tam skiriamos valstybės biudžeto išlaidos.  Siekiant efektyvesnio, optimalesnio ir skaidresnio valstybės turto valdymo, strategijoje nustatyti pagrindiniai valstybės nekilnojamojo(pastatų) turto valdymo tikslai bei principai: formuoti ir koordinuoti valstybės turto valdymo politiką ir spręsti sistemines turto valdymo problemas, bei įdiegti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Sisteminės valstybės turto valdymo problemos yra įvardytos Valstybės kontrolės audito ataskaitose. Tai valstybės turto apskaitos nevientisumas, turto vertinimo, inventorizavimo ir registravimo viešuosiuose registruose problemos, valstybės turto informacinės paieškos sistemos nebuvimas. Daugiausia problemų yra su valstybės nuosavybės teise valdomo turto registravimu viešuosiuose registruose: dalis turto neįvertinta, neįregistruota, ne visas valstybei priklausantis turtas traukiamas į valstybės turto valdytojų  apskaitą ir rodomas finansinėse ataskaitose, todėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita nerodo pagrįstos ir teisingos valstybės turto finansinės būklės. Akivaizdu, kad valstybės turto problemos turi būtų sprendžiamos koordinuotai, o informacija apie valstybės nekilnojamąjį turtą, turto valdytojų priimamus sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos, panaudos, būtų kaupiama vienoje institucijoje. Todėl siūloma paskirti vieną valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką formuojančią instituciją, o taip pat tą politiką įgyvendinantį juridinį asmenį, per kurį būtų įgyvendinama valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistema (turto valdytojai turėtų derinti savo sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos, panaudos). Per politiką įgyvendinančią įmonę centralizuotai būtų parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti. Be to, prieš perskirstant, perduodant, parduodant ar atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą būtų vertinamos šio turto panaudojimo alternatyvos ir sąnaudos šioms alternatyvoms įgyvendinti, o valstybės institucijos neturėtų galimybių laisvai disponuoti nenaudojamu turtu, būtų vykdoma kontrolė. Įgyvendinus visus centralizavimo principus nekilnojamojo turto valdymo sistema taptų ne tik skaidresnė, bet mažėtų ir valstybės biudžeto išlaidos, skiriamos nekilnojamajam turtui valdyti. Tel.: (8 5) 239 000809000001800be3c0Mon, 17 Nov 2009 14:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001245Vilnius, lapkričio 17 d. Rytoj Briuselyje vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, bus svarstomas ES 2010 m. biudžeto projektas. Šio ECOFIN susitikimo metu ES Taryba turėtų pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu ir patvirtinti 2010 m. ES biudžeto projekto antrojo svarstymo rezultatus. Remiantis Tarybos siūlomu kompromisu, 2010 m. biudžeto įsipareigojimų asignavimai, t.y. maksimalus naujų finansinių įsipareigojimų dydis, kuriuos ES gali prisiimti, iš viso turėtų sudaryti 140,58 mlrd. EUR. Planuojami mokėjimų asignavimai, t.y. išlaidos, kylančios iš einamųjų finansinių metų ir (arba) buvusių finansinių metų įsipareigojimų – 121,51 mlrd. EUR. Palyginus su ES 2009 m. biudžetu, įsipareigojimų asignavimai išaugtų 2,9 proc., mokėjimų asignavimai išaugtų 4,5 proc. Lietuva pritaria 2010 m. biudžeto pasiūlymui ir mano, kad šis kompromisinis paketas yra geras ir subalansuotas pagrindas deryboms su Europos Parlamentu. 2010 m. ES biudžeto projekte tinkamai atsižvelgiama į Lietuvai svarbias programas. Lietuvai aktualu, kad 2010 m. ES biudžetas prisidėtų prie Europos ūkio gaivinimo, todėl svarbiausia mobilizuoti finansavimą, skirtą Europos ekonomikos gaivinimo plano projektams. Be to, atsižvelgiant į situaciją pieno rinkose, Lietuvai priimtinas ir lėšų skyrimas naujai kuriamam Pieno fondui, kuris skirtas restruktūrizuoti ES pieno sektorių.   Pagal suderėtą 2007-2013 m. finansinį paketą, Lietuvai vidutiniškai per metus numatyta skirti 5,94 mlrd. litų, 2010 m. Lietuvos valstybės biudžeto projekte ES paramos lėšos sudaro 7,89 mlrd. litų. 2010 m. planuojama Lietuvos įmoka į ES biudžetą sudarys 1,07 mlrd. litų. Šiame ECOFIN posėdyje taip pat ketinama aptarti ir kitus su ES biudžetu susijusius klausimus. Galutinį sprendimą dėl ES 2010 m. biudžeto priims Europos Parlamentas gruodžio mėnesio plenarinės sesijos metu.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800bd5b5Tue, 11 Nov 2009 10:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001238Vilnius, 2009 m. lapkričio 11 d. Operatyviais Finansų ministerijos duomenimis, per dešimt 2009 m. mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12 mlrd. 531,7 mln. litų, planuota – 12 mlrd. 429,7 mln. litų, t.y. įplaukė 102 mln. litų arba 0,8 proc. daugiau nei planuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 10 mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 17 mlrd. 109,8 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 4 mlrd. 578,1 mln. litų). Daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 5 mlrd. 887,2 mln. litų – planas įvykdytas 106,8 proc. Akcizų įplaukos per šį laikotarpį – 2 mlrd. 690,5 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 101,5 proc. Pelno mokesčio per 10 mėn. surinkta 1 mlrd.465,4 mln. litų, ir tai sudaro 86,2 proc. planuotų pajamų. Valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 855 mln. litų, planas įvykdytas 92,5 proc. Lyginant su dešimties mėnesių biudžeto pajamomis 2008 metais, per 10 šių metų mėnesių į biudžetą surinkta 23,7 proc. mažiau pajamų. Mažesnį biudžeto pajamų iš visų mokesčių surinkimą 2009 m. įtakoja spartus ekonomikos sulėtėjimas. Patvirtintame 2009 metų valstybės biudžeto plane numatyta gauti 20 mlrd. 814,7 mln. litų pajamų, iš jų 6 mlrd. 417,4 mln. litų – ES ir kitos paramos lėšos.  Per spalio mėnesį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 256,9 mln. litų, prognozuota – 1 mlrd. 252,1 mln. litų. Surinkta 4,8 mln. litų daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio per spalio mėn. surinkta 603,6 mln. litų, arba 110,6 mln. litų daugiau nei buvo planuota. Per spalio mėn. pelno mokesčio surinkta 264,5 mln. litų, t. y. 79,7 mln. litų mažiau nei buvo planuota. Akcizų (už visas akcizines prekes) įplaukos per spalio mėn. - 167 mln. litų, arba 34,6 mln. litų mažiau nei buvo planuota. Kartu pateikiame turimą operatyvią informaciją apie dyzelio realizacijos (iš akcizinių sandėlių) dinamiką Dyzelio realizacijos dinamika Dyzelinių degalų realizacija per šių metų spalio mėn., lyginant su praėjusių metų spalio mėn., sumažėjo 18,4 proc. Finansų ministerija, apibendrinusi operatyvius duomenis už spalį ir 10 šių metų mėnesių, rodo, kad rugpjūčio realizacijos pagyvėjimo rugsėjo bei spalio mėnesiai nepatvirtino ir 10 mėnesių realizacijos kritimas lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu yra praktiškai toks pats, koks buvo iki akcizų sumažinimo. Vienas veiksnių, galinčių paaiškinti rugpjūčio mėnesio realizacijos išskirtinumą gali būti labai staigus realizacijos kritimas liepą, kai tikintis akcizo sumažėjimo buvo stengiamasi stabdyti produkcijos tiekimą į rinką ir turėti minimalias atsargas. Bendras liepos-rugpjūčio rezultatas (kritimas -21 proc.) artimas  vidutiniam 18 procentų kritimo rodikliui.  Pastaba - dyzelino kiekis lentelėje nurodytas tonomis. Lentelėse atsispindi dyzelio realizacijos pokyčiai. 2009 m. ataskaitiniai laikotarpiai lyginami su 2008 m. atitinkamais laikotarpiais (įtraukiami ir gruodžio mėn., nes buvo kaupiamos atsargos prieš akcizo tarifo padidinimą ir jos įtakoja vėlesnių mėnesių realizaciją)  ir matoma realizacijos pokyčių tendencija.   Daugiau informacijos: Tel. (8 5) 239 0008 Mob. tel. 8 616  94 846 www.finmin.lt09000001800bc8ee, 09 Nov 2009 13:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001235Vilnius, lapkričio 9 d. Rytoj finansų ministrė Ingrida Šimonytė dalyvaus Briuselyje (Belgija) vyksiančiame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ketinama aptarti viešųjų finansų tvarumo, administracinės naštos mažinimo ir mokesčių klausimus. Posėdyje taip pat planuojama aptarti tolesnę veiklą, susijusią su klausimais, svarstytais neseniai vykusių svarbių tarptautinių susitikimų – spalio 29–30 d. Europos Vadovų Tarybos ir lapkričio 6–7 d. G20 finansų ministrų – metu. Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta dėl pagrindinių ES nuostatų, rengiantis tarptautinei klimato kaitos konferencijai š.m. gruodžio mėn. Kopenhagoje. Sutarta, kad bendro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos finansavimo metinis poreikis 2020 m. gali siekti apie 100 mlrd. eurų, o viešojo tarptautinio finansavimo dalies metinis poreikis 2020 m. gali sudaryti 22-50 mlrd. eurų. Susitarime akcentuojama, kad dalinantis finansinę naštą ES viduje bus taikomas „korekcinis mechanizmas“, t.y. atsižvelgiama į šalių narių ekonominę finansinę situaciją ir galimybę mokėti. Dėl tokio korekcinio mechanizmo detalių bus apsispręsta ateinančioje Vadovų Taryboje. ECOFIN tarybos posėdyje bus aptariami klausimai, dėl kurių buvo diskutuota G20 šalių finansų ministrų susitikime: tvaraus ir subalansuoto augimo skatinimas; fiskalinio „išėjimo“ strategijos; globalios finansų rinkų priežiūros sistemos kūrimas bei bankų veiklos riziką ribojančių taisyklių tobulinimas ir griežtinimas; TVF išteklių padidinimo ir kvotų reforma; pasirengimas Kopenhagos konferencijai dėl klimato kaitos. ES finansų ministrų susitikimo metu taip pat ketinama svarstyti viešųjų finansų tvarumo klausimus (priimti Tarybos išvadas). Išvadose pabrėžiama, kad šiuo metu, siekiant ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, ypač aktualus tampa 2001 m. Stokholme sutartos strategijos, kurią sudaro deficito ir skolos mažinimas, užimtumo didinimas ir socialinės apsaugos sistemos reformos, įgyvendinimas. Šiame susitikime dar bus svarstomas ECOFIN tarybos išvadų dėl administracinės naštos mažinimo projektas, kuriame visos ES šalys ir atitinkamos institucijos raginamos iki 2012 m. pabaigos 25 proc. sumažinti ES teisės aktų keliamą administracinę naštą verslui bei įgyvendinti ambicingus nacionalinius administracinės naštos mažinimo tikslus. Be to, mokesčių srityje bus aptariamas direktyvos projektas dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, kuriame nustatoma organizacinė schema, bendros darbo tvarkos taisyklės ir  numatomos keitimosi informacija formos. Projekto nuostatos reglamentuoja keitimąsi informacija tarp valstybių narių kompetentingų institucijų. Taip pat bus tęsiamos diskusijos dėl apdorotam tabakui taikomų akcizų didinimo nuo 2014 m. Kai kurioms šalims (Lietuvai, Bulgarijai, Lenkijai, Estijai, Latvijai, Vengrijai, Rumunijai ir Graikijai) po ilgai trukusių diskusijų pavyko išsiderėti pasiūlymą iki 2018 m. taikyti pereinamąjį laikotarpį.     Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800bb757Mon, 03 Nov 2009 12:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001230Vilnius, lapkričio 3 d. Finansų ministerija siūlo Jums galimybę sudaryti savo valstybės 2010 metų biudžetą. DELFI naujienų portale patalpintas Seimui pateikto valstybės biudžeto išlaidų planas pagal sritis, kuriame skaitytojai gali keisti pasirinktų sričių finansavimą iš valstybės biudžeto lėšų. Užduoties tikslas - ne tik pamėginti sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, bet ir siekti, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) - o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis - būtų kuo mažesnis. Tad kartu pateikiama ir apklausa dėl mokesčių. Po trijų savaičių apibendrinus duomenis bus sudarytas ir paskelbtas DELFI skaitytojų siūlomas valstybės biudžeto projektas. Jį bus galima palyginti su Vyriausybės biudžeto projektu, kurį rasite pagal šią nuorodą. Sudarykite savo 2010 m. valstybės biudžetą09000001800ba54eThu, 30 Oct 2009 10:43:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001228Vilnius, spalio 30 d. Vakar Kaune atidaryta Europos Komisijos inicijuota paroda „Euras - mūsų valiuta“. Joje pasakojama, kaip buvo kuriama ekonominė ir pinigų sąjunga ir kantriai einama link euro, paaiškinama euro teikiama nauda, pristatoma eurų banknotų vienovė ir atskleidžiami šalių leidžiamų į apyvartą monetų skirtumai. Pateikiami atsakymai į dažnai užduodamus klausimus apie eurą. Ekspozicijoje yra skyrius „Vaikams apie eurą”. Parodos atidaryme dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė, banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas, Europos Komisijos atstovai. Kilnojamoji paroda „Euras - mūsų valiuta“ pirmą kartą lankytojus pakvietė 2007 m. birželio 4 d. Briuselyje, o Kaune vyks iki 2010 m. sausio 7 d. Lietuvos banko Kauno skyriuje (Maironio g. 25, Kaunas). Lankytojai kviečiami darbo dienomis 10.00-18.00 val. Įėjimas nemokamas. Parodos lankytojams siūloma leidinių apie euro įvedimą Lietuvoje, eurų banknotus ir monetas, Europos Sąjungą.09000001800b7ba5Mon, 20 Oct 2009 09:51:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001221Vilnius, spalio 20 d. Atnaujinome kitų metų biudžetui skirtą tinklalapio skyrių - patalpinome visą 2010 m. biudžeto projektą, su kuriuo galite susipažinti pasinaudoję šia nuoroda.09000001800b6d18Thu, 16 Oct 2009 07:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001216Vilnius, spalio 15 d. Tikslu finansuoti einamąsias išlaidas ir biudžeto deficitą bei refinansuoti ankstesnes skolas, Finansų ministerija 2010 metais pasiskolinti apie 12,8 mlrd. litų. Planuojama, kad bus skolinamasi leidžiant Vyriausybės vertybinius popierius vidaus ir užsienio rinkose bei imant paskolas iš tarptautinių finansinių organizacijų, tokių kaip Europos investicijų bankas, Europos tarybos vystymo bankas, Šiaurės investicijų bankas. Dabartinį skolinimosi poreikį iš esmės lemia tai, kad ekonomikos augimo laikotarpiu nebuvo sukauptas lėšų rezervas, kuriuo būtų galima bent iš dalies kompensuoti ekonomikos sunkmečio įtaką šalies gyvenimui bei tai, kad 2006-2008 metais priimtais sprendimais buvo numatytos naujos išlaidos – daugiausiai socialinės ir sveikatos apsaugos srityse (darbo užmokesčio pedagogams, socialiniams ir kultūros darbuotojams, valstybės tarnautojams didinimas, socialinių, kitų išmokų spartus augimas, kt.). Prognozuojama, kad valstybė skola 2010 m. pabaigoje gali sudaryti apie 40 proc. prognozuojamo BVP. Atsižvelgiant į planuojamą Vyriausybės skolinimosi poreikį, skolos grąžinimus, siūlomas Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas 2010 metams – 8,08 mlrd. litų *. *** * - Grynasis skolinimosi limitas nustatomas iš numatomų pasiskolinti sumų atimant grąžinti numatomas lėšas.09000001800ba696Wed, 15 Oct 2009 16:49:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001214 Mokestiniai pakeitimai Valstybės biudžeto pajamų struktūra Valstybės biudžeto išlaidos Valstybės biudžeto asignavimai pagal sritis Nacionalinis biudžetas Vilnius, spalio 15 d. 2010 metų biudžeto projekte, kuriam vakar pritarė Vyriausybė planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13 152 mln. litų, arba 1 245,3 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 336 mln. litų, t.y. 884 mln. litų mažiau nei 2009 metais. ES paramos lėšos, kurios, investuojamos į visas ūkio sritis padės išlaikyti šalies konkurencinį pranašumą šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu sudarys 7 891 mln. litų arba 1 474,5 mln. litų daugiau negu 2009 m. Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos, kartu su ES lėšomis sudarys 21 044 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai sudarys 26 228 mln. litų. Numatoma, kad valstybės biudžeto deficitas 2010 m. bus  5 183,7 mln. litų arba 6,21 proc. nuo BVP. Mokestiniai pakeitimai Esminis 2010 metais numatomas mokestinis pakeitimas – pelno mokesčio tarifo sumažinimas nuo 2009 metais galiojusių 20 iki 15 procentų, mikroįmonėms pelno mokesčio tarifą siūloma sumažinti iki 7,5 proc. (50 procentų pagrindinio tarifo).  Įvertinusi įmonių pelningumo dinamiką ir atsižvelgdama į tai, kad kapitalas yra labai mobilus išteklius, Finansų ministerija mano, kad esamomis sąlygomis yra galimybių grįžti prie anksčiau galiojusio tarifo iš esmės nepabloginant valstybės biudžeto padėties. Priešingai, grįžimas prie vieno mažiausių pelno mokesčių tarifų Europos Sąjungoje siųstų teigiamą signalą potencialiems investuotojams, ieškantiems savo verslui patrauklių valstybių. Dvigubai mažesnis pelno mokesčio tarifas mikroįmonėms galėtų būti ir papildoma paskata pradėti savo verslą, juoba, kad mažesnės įmonės yra atleistos ir nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų, turi galimybes „laisvai“ skaičiuoti turto nusidėvėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu naftos produktų, kurie naudojami kaip variklių degalai, maišymas su biologinės kilmės medžiagomis yra įtvirtintas kaip privalomas, nuo 2010 m. sausio 1 d. siūloma atsisakyti akcizų lengvatos variklių degalų daliai pagamintai iš biologinės kilmės medžiagų.Ši lengvata buvo siejama su biodegalų naudojimo skatinimu, tačiau kadangi šiuo metu variklių degalus (benziną, dyzelinius degalus) ir taip yra privaloma maišyti su biologinės kilmės medžiagomis, papildomai taikyti minėtą lengvatą yra netikslinga. Valstybės biudžeto pajamų struktūra Valstybės biudžeto pajamos iš mokesčių planuojamos remiantis Finansų ministerijos makroekonominėmis  prognozėmis bei atsižvelgiant į naujausius 2009 metų pajamų iš mokesčių duomenis. Daugiausia pajamų į 2010 m. valstybės biudžetą numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 6,018 mlrd. litų arba apie 45,8  visų valstybės biudžeto pajamų. Tai yra 3,7 proc. mažiau nei planuojama gauti 2009 metais. Akcizų į valstybės biudžetą kitąmet planuojama surinkti 3 257,4 mln. litų kas sudaro apie 24,8 proc. valstybės biudžeto pajamų.  Palyginus su 2009 m planu, akcizų numatoma gauti 0,3 proc. mažiau. Iš gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą  planuojama gauti 3 308,8 mln. litų kas sudaro apie 20,3 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 m. – tai bus apie 24 proc. mažiau. Į valstybės biudžetą pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio planuojama gauti 877,8 mln. litų arba 26,8 proc. mažiau nei planuojama gauti 2009 m. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 907,7 mln. litų, o tai sudarys 6,9 proc. visų valstybės biudžeto pajamų. Palyginus su 2009 metais, tai yra 47,9 proc. mažiau. Ženklią 2010 metų valstybės biudžeto pajamų dalį sudarys ES struktūrinės paramos lėšos, kurios šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bus  investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas. ES paramos lėšos numatytos valstybės biudžete, tačiau šių lėšų srautai bus nukreipiami per regionus ir pasieks visą Lietuvą. 2010 m. valstybės biudžete ES paramos lėšos sudaro 7,89 mlrd. litų, lyginant su šiais metais, ES paramos lėšų planuojama panaudoti 1,47 mlrd. litų daugiau nei 2009 metais. Pagal galiojantį įstatymą, Lietuvos Bankas 50 proc. pelno perveda į valstybės biudžetą. Siūloma, kad nuo 2010 metų ši dalis būtų 70 proc. Dėl šio padidinimo 2010 metų biudžetas gaus 100 mln. litų papildomų pajamų. Valstybės biudžeto išlaidos Mažėjančios biudžeto pajamos ir siekis išlaikyti viešųjų finansų stabilumą stipriai riboja biudžeto išlaidas visoms sritims. Staigus ekonomikos lėtėjimas ženkliai mažina valstybės biudžeto pajamas, kartu valstybės biudžeto išlaidos mažinamos tiek, kad galėtų būti išlaikytas optimalus viešųjų paslaugų teikimas visuomenei ir užtikrintas valstybės funkcijų įgyvendinimas. Didelė dalis valstybės biudžeto išlaidų yra nulemta įsipareigojimų, prisiimtų 2006 – 2008 metais, kuomet laikinos, dėl spartaus ekonomikos augimo atsiradusios pajamos, buvo paverstos pastoviomis išlaidomis. Pagrindinės tokių išlaidų sritys buvo darbo užmokesčio didinimas (pedagogams, socialiniams ir kultūros darbuotojams, valstybės tarnautojams) bei socialinių išmokų spartus augimas. Kokybiniams pokyčiams visose srityse įtakos turės sėkmingai investuojamos ES lėšos. Remiantis naujaisiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Lėtėjant ekonomikai, kai į biudžetą surenkama mažiau pajamų, ES fondų lėšos yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. 2010 metais ES fondų lėšos bus investuojamos į visas šalies ūkio sritis. Tik ES lėšų dėka bendros valstybės biudžeto išlaidos, palyginus su 2009 metais, didėja apie 2 proc. Vyriausybės posėdyje spalio 14 dieną buvo pritarta atlyginimų viešajame sektoriuje (politikams, valstybės tarnautojams, pedagogams, statutiniams valstybės tarnautojams – policininkams, kariams, kt., kultūros, socialiniams darbuotojams ir kt.) mažinimui. Bendras šių kategorijų darbuotojų darbo užmokesčio fondas (įskaitant Sodrą) mažėja nuo 2010 m. planuotų 8 286 mln. litų iki 7 759 mln. litų. Didžioji dalis šių lėšų yra skiriama pedagogų darbo užmokesčiui (2 863 mln. litų), statutiniams valstybės tarnautojams (policininkams, gaisrininkams, kt.) – 1 059 mln. litų. Atsižvelgiant į esamą situaciją, valstybės biudžeto (neįskaitant ES lėšų dalies) išlaidos didėja trims sritims: • ES lėšų kofinansavimui skirtos lėšos didėja 436 mln. litų, lyginant su 2009 metais ir 2010 metų biudžete sudarys 1094 mln. litų. Ši ženkli suma bendrajam finansavimui reikalinga tam, kad būtų užtikrintas efektyvus skiriamos ES paramos lėšų panaudojimas ir įsisavinimas. • Pervedimai į Ligonių kasas palyginus su 2009 metais didėja 337 mln. litų ir sudarys 1 909 mln. litų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo apimtys mažėja dėl mažėjančio darbo užmokesčio. Kadangi sveikatos sistemoje pradėta struktūrinė reforma, jai įgyvendinti pirmaisiais metais turi būti skiriami papildomi ištekliai, tačiau jau 2010 metais, dėl reformos įtakos planuojama leis sutaupyti 300 mln. litų skiriamų sveikatos sričiai. • Skolos aptarnavimui skiriamos lėšos, palyginus su 2009 metais didėja 589 mln. litų ir 2010 metų biudžete sudarys 1 592 mln. litų. Skolos aptarnavimui skiriamos lėšos didėja dėl ženklaus biudžeto deficito išaugusio ir pabrangusio skolinimosi. Valstybės biudžeto asignavimai pagal sritis  Ekonomikai iš valstybės biudžetonumatoma skirti 2 097 mln. litų arba 52 mln. litų mažiau nei 2009 m. Taip pat šiai sričiai 2010 m. numatoma skirti 4 909 mln. litų ES paramos lėšų. Ekonomikos programas įgyvendina Ūkio, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos. Ūkio ministerijos įgyvendinamoms programoms 2010 metais iš valstybės biudžeto numatoma skirti daugiau nei 1 665 mln. litų.  Iš jų ES paramos lėšų numatoma skirti 1413 mln. litų. Lėšos bus naudojamos inovacijoms skatinti, Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimui tobulinti, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai. Teikiama finansinė parama inovacijų ir technologijų centrų, mokslo ir technologijų parkų tinklams stiprinti, įmonių vykdomiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams įgyvendinti. Susisiekimo ministerijos ir jos valdymo srities programoms vykdyti iš valstybės biudžetonumatyta 2 265 mln. litų. Iš ES paramos lėšų Susisiekimo ministerijai numatoma skirti 1 111 mln. litų. Lėšos bus naudojamos kelių infrastruktūros palaikymui ir gerinimui, telekomunikacijų tinklų plėtrai tiesimui ir kitoms programoms. Žemės ūkio ministerijos programoms 2010 m. numatoma skirti 2 437  mln. litų, iš jų Europos Sąjungos paramos lėšos sudaro 1 924 mln. Litų. Lėšos bus naudojamos tiesioginėms išmokoms, Kaimo rėmimo ir plėtros, kitoms programoms. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 2 028 mln. litų, arba 185 mln. litų mažiau negu 2009 metais. Kartu su dotacijomis savivaldybėms bendra švietimo sričiai skiriamų lėšų dalis sudarytų 4 912 mln. litų. Švietimui 2010 m. taip pat numatoma skirti 900 mln. litų ES paramos lėšų.   Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos visų lygių ugdymo ir švietimo programų – ikimokyklinio, mokyklinio, aukštesniojo ir aukštojo mokslo palaikymui ir gerinimui, švietimo sistemos darbuotojų atlyginimams, mokymo įstaigų būklės gerinimui. Sveikatos apsaugai, įskaitant valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, siūloma skirti  2 172 mln. litų arba 308 mln. litų daugiau negu 2009 metais. Šiai sričiai 2010 m. taip pat numatoma skirti 224 mln. litų ES paramos lėšų. Lėšos skirtos sveikatos priežiūros programoms vykdyti. Pervedimai į Ligonių kasas, palyginus su 2009 metais, didėtų 337 mln. litų ir sudarytų 1 909 mln. litų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo apimtys mažėja dėl mažėjančio darbo užmokesčio. PSDF lėšomis finansuojama visa Lietuvos sveikatos sistema ir gyventojams teikiamos sveikatos paslaugas. Socialinei apsaugai 2010 m. valstybės biudžete planuojama skirti 2 042 mln. litų (2009 m. buvo skirta 2 698 mln. litų). 2010 metais planuojama šalpos ir kitos socialinės paramos išmokoms – 1 204,5 mln. litų, išmokoms vaikams – 301,1 mln. litų, užimtumui didinti – 242,9 mln. litų. Kitais metais šiais sričiai taip pat numatoma skirti 493 mln. ES paramos lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos socialinės paramos programoms, socialiai atskirties mažinimui, socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių integracijai ir kt. Aplinkos apsaugai iš valstybės biudžetoplanuojama skirti 368,5 mln. litų arba 32 mln. litų mažiau nei 2009 m. Aplinkos apsaugai 2010 m. taip pat numatoma skirti ir 647 mln. ES paramos lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos bus naudojamos atliekų tvarkymo, vandentvarkos sistemų modernizavimo, energijos efektyvumo, kt. projektams įgyvendinti. Visuomenės apsaugai ir teisingumui iš valstybės biudžetonumatoma skirti 1527 mln. litų arba 113 mln. litų mažiau nei 2009 m.  Šiai sričiai  2010 m. taip pat numatoma skirti 448 mln. ES paramos lėšų. Šiai sričiai skiriamos lėšos naudojamos policininkų, gaisrininkų ir būtinųjų tarnybų išlaikymui, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimui, teismų sprendimų vykdymui, kt.  Gynybai iš valstybės biudžetonumatoma skirti 989 mln. litų arba 178 mln. litų mažiau nei 2009 m. Valstybės investicijų programai (lėšos atsispindi atitinkamų sričių asignavimuose) planuojama skirti 5073,2  mln. litų, iš jų valstybės biudžeto lėšos 1 284,8 mln. litų, 3 788,4 mln. litų – Europos Sąjungos lėšos. Maksimaliai išnaudojant  Europos Sąjungos fondų finansuojamų sričių galimybes, bendrai su Europos Sąjunga finansuojamiems investicijų projektams įgyvendinti numatoma skirti 4 226,3 mln. litų. Didžioji dalis investicijoms numatomų lėšų numatoma skirti: transporto ir ryšių srities investicijų projektams įgyvendinti – 1 540,5 mln. litų, Ūkio ministerijos administruojamoms programoms (kurių didžioji dalis yra energijos taupymo) – 788,8 mln. litų, aplinkos apsaugos investicijoms – 783 mln. litų, švietimo srities investicijoms –706,7 mln. litų. Nacionalinis biudžetas 2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus. pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 280,9 mln. litų, arba 1914,6 mln. litų mažiau nei 2009 m. Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų 21464,6 mln. litų, t.y. 1552,9 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais, kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis, bus 24172,8 mln. litų. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai 29 356,4 mln. litų. Daugiau informacijos: Tel.: (8 5) 239 0008         (8 5) 219 9337 09000001800c17bcWed, 15 Oct 2009 11:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001208Vilnius, spalio 15 d. Ženklią 2010 metų valstybės biudžeto pajamų dalį sudarys ES struktūrinės paramos lėšos, kurios šiuo sudėtingu ekonomikos nuosmukio laikotarpiu bus  investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas. ES paramos lėšos numatytos valstybės biudžete, tačiau šių lėšų srautai bus nukreipiami per regionus ir pasieks visą Lietuvą. 2010 m. valstybės biudžete ES paramos lėšos sudaro 7,89 mlrd. litų, lyginant su šiais metais, ES paramos lėšų planuojama panaudoti 1,47 mlrd. litų daugiau nei 2009 metais. Tik ES lėšų dėka bendros valstybės biudžeto išlaidos palyginus su 2009 metais didėja apie 2 proc. Remiantis naujaisiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Lėtėjant ekonomikai, kai į biudžetą surenkama mažiau pajamų, ES fondų lėšos yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. ES fondai – tai tas finansavimo šaltinis, kurį šiuo metu turime maksimaliai išnaudoti. Per aštuonis 2009 metų mėnesius Lietuva panaudojo tris kartus daugiau lėšų nei per 2007–2008 metus, tai leido mums išsiveržti į 2007–2013 metų finansinio laikotarpio ES lyderius. 2010 metais ES fondų lėšos bus investuojamos į visas šalies ūkio sritis, tačiau neabejotinai didžiausia dalis skiriama ekonomikai – 4,9 mlrd. litų, t.y. 866 mln. litų daugiau nei šiemet. Šios lėšos bus investuojamos į projektus, skirtus smulkiojo ir vidutinio verslo bei eksporto skatinimui, transporto infrastruktūros modernizavimui, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, skatinančiai ūkio konkurencingumą. Ekonomikai skirtas ES lėšas administruoja Ūkio, Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijos, kurioms skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto ir atitinkamų projektų kofinansavimui. Ūkio ministerijos kuruojamiems projektams numatyta 1,4 mlrd. litų (200 mln. litų daugiau nei šiemet) ES paramos lėšų, kofinansavimui atitinkamai 203 mln. litų iš valstybės biudžeto. Žemės ūkio ministerijai skiriama 1,9 mlrd. litų, kofinansavimui – 317 mln. litų. Susisiekimo ministerijos kuruojamiems projektams numatyta 1,1 mlrd. Lt, kofinansavimui – 28 mln. Lt. Aplinkos apsaugos projektams 2010 m. numatyta 647 mln. litų ES paramos lėšų, kurios bus naudojamos vandentvarkos sistemų modernizavimui, užterštų teritorijų tvarkymui bei pastatų energetinio efektyvumo didinimui. Šias lėšas administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Socialinei apsaugai kitąmet numatyta skirti 493 mln. litų ES paramos lėšų, t.y. 151 mln. litų daugiau nei šiemet. 44 mln. litų kofinansavimo lėšų iš valstybės biudžeto numatyta skirti šios srities projektus administruojančiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Švietimui kitąmet skiriama 900 mln. litų ES paramos lėšų, t.y. 548 mln. litų daugiau nei šiemet. 74 mln. litų kofinansavimo lėšų numatyta skirti šios srities projektus administruojančiai Švietimo ir mokslo ministerijai. Socialinei ir švietimo sritims skirtos lėšos bus investuojamos į aktyvios darbo rinkos formavimo priemones, verslumo skatinimą, mokymosi visą gyvenimą sąlygų gerinimą ir mokslininkų tyrimus. Sveikatos apsaugai 2010 metais numatyta 224 mln. litų, t.y. 73 mln. litų daugiau nei šiemet. Šios lėšos bus naudojamos sveikatos paslaugų kokybei ir prieinamumui didinti, Atitinkamus projektus administruojančiai Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta 22 mln. litų bendrojo finansavimo lėšų. Viešajam administravimui ir reformoms numatyta skirti 448 mln. litų ES paramos lėšų, kurias administruos Vidaus reikalų ministerija. Bendrajam finansavimui užtikrinti skirta 35 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Šios lėšos bus investuojamos į žmogiškuosius išteklius, įgyvendinami projektai, skirti administracinių gebėjimų stiprinimui, viešojo administravimo efektyvumo didinimui ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimui.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800b63faMon, 13 Oct 2009 10:23:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001210Vilnius, 2009 m. spalio 13 d.  Finansų ministerija kartu su Biudžeto įstatymu teikia ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus.Nuo 2010 metų mokestinio laikotarpio siūloma grąžinti  anksčiau galiojusį – 15 procentų - pelno mokesčio tarifą. Įvertinusi įmonių pelningumo dinamiką ir atsižvelgdama į tai, kad kapitalas yra labai mobilus išteklius, Finansų ministerija mano, kad esamomis sąlygomis yra galimybių grįžti prie anksčiau galiojusio tarifo iš esmės nepabloginant valstybės biudžeto padėties. Priešingai, grįžimas prie vieno mažiausių pelno mokesčių tarifų Europos Sąjungoje siųstų teigiamą signalą potencialiems investuotojams, ieškantiems savo verslui patrauklių valstybių. Pasiūlymų priimti sprendimą dėl 15 procentų pelno mokesčio grąžinimo Vyriausybei yra teikusios ir pagrindinės šalies verlo organizacijos – Investuotojų forumas, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitos. Finansų ministerija primena, kad investuojančios į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) ir (ar) esminį technologinį atsinaujinimą įmonės jau dabar turi galimybių gana ženkliai (iki 50 procentų) sumažinti savo mokėtiną pelno mokestį. Tačiau šiomis išimtimis menkiau gali pasinaudoti smulkesnės įmonės, todėl siekiant supaprastinti joms taikomą apmokestinimo tvarką ir papildomai jas paskatinti dirbti pelningai, Finansų ministerijos prarengtas projektas bus papildytas nuostatomis, numatančiomis, kad nuo 2010 metų mikroįmonėms pelno mokesčio tarifas bus sumažintas iki 7,5 proc. (50 procentų pagrindinio tarifo). Tai galėtų būti ir papildoma paskata pradėti savo verslą, juoba, kad mažesnės įmonės yra atleistos ir nuo avansinių pelno mokesčio mokėjimų, turi galimybes „laisvai“ skaičiuoti turto nusidėvėjimą. Kitais pelno mokesčio įstatymo pakeitimais įgyvendinamos įvairios Vyriausybės 2008-2012 metų veiklos programoje numatytos verslo sąlygas palengvinančios nuostatos: numatomas mokestinių nuostolių perkėlimo įmonių grupės viduje galimybė, praplečiamas iš įmonių pajamų atskaitomų išlaidų, patirtų darbuotojų naudai, sąrašas bei keičiama „tarp įmoninių“ (vienos įmonės kitai mokamų) dividendų apmokestinimo tvarka. Siūloma, kad apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams būtų priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Jei teikiant naudą įmonės darbuotojams ar jų šeimų nariams neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ar jo šeimos nario gautos individualios naudos, dėl tokios naudos teikimo patirtos išlaidos su tam tikrais apribojimais taip pat galėtų būti atskaitomos iš pajamų. Taip būtų sudaromos galimybės įvairiau motyvuoti darbuotoją ir išvengiama apmokestinimo ir įmonės, ir darbuotojo lygmenyje. Be to, įsigaliojus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, įmonės mokestinius nuostolius tam tikromis sąlygomis galės perduoti kitai savo grupės įmonei (pvz., dukterinė įmonė mokestinius nuostolius galės perduoti motininei įmonei), kuri perimtais mokestiniais nuostoliais galėtų susimažinti apmokestinamąjį pelną. Pagal šiuo metu galiojančias pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės apskaičiuotų mokestinių nuostolių kitoms įmonėms perduoti negali – gali juos tik perkelti į kitus metus ir susimažinti kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Priėmus siūlomas pataisas įmonių apmokestinimo rezultatas nepriklausys nuo pasirinktos struktūros (motininė ir dukterinės įmonės ar įmonė su filialais), o tai leis lanksčiau rinktis struktūras pagal įmonių verslo poreikius, o ne dėl mokestinių priežasčių.  Atsižvelgiant į paskutinę ETT jurisprudenciją, siūloma nustatyti, kad visi dividendai, kuriems gali būti taikoma dalyvavimo išimties taisyklė(pagal kurią dividendai neapmokestinami, jei akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų) būtų neapmokestinami juos mokant tarp įmonių. Akcininkų – fizinių asmenų gaunamų dividendų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarkos keisti nesiūloma (toliau būtų taikomas 20 procentų pajamų mokesčio tarifas), o skirstant tokiems akcininkams galutiniam vartojimui „lengvatinį pelną“ (pelną, kuris įmonės lygmenyje nebuvo apmokestintas pelno mokesčiu dėl įvairių išimčių) įmonė turėtų „grąžinti“ suteiktą lengvatą. Siūlomi pakeitimai yra sudarys sąlygas įmonėms daugiau lėšų skirti verslo plėtrai bei naujų darbo vietų kūrimui, o taip pat turės teigiamos įtakos formuojant Lietuvos, kaip patrauklios užsienio investicijoms šalies, įvaizdį.   Daugiau informacijos: Tel: (8 5) 239 0008 Mob: 8-616-9484609000001800b57ecThu, 09 Oct 2009 11:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001205Vilnius, 2009 m. spalio 9 d. Finansų ministerijos operatyviais duomenimis, per 2009 m. 9 mėn. į valstybės biudžetą surinkta 11 mlrd. 274,8 mln. litų, planuota – 11 mlrd. 177,6 mln. litų. Per  šių metų 9 mėn. į valstybės biudžetą įplaukė 97,1 mln. litų arba 0,9 proc. daugiau nei planuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 9 mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 15 mlrd. 834,7 mln. litų pajamų (ES paramos lėšų dalis – 4 mlrd. 559,9 mln. litų). Lyginant su devynių mėnesių biudžeto pajamomis 2008 metais, per 9 šių metų mėnesius į biudžetą surinktą 23,3 proc. mažiau pajamų. Mažesnį biudžeto pajamų iš visų mokesčių surinkimą 2009 m. įtakoja spartus ekonomikos sulėtėjimas. Per 9 mėn. daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 5 mlrd. 283,5 mln. litų – planas įvykdytas 105,3 proc. Pelno mokesčio per 9 mėn. surinkta 1 mlrd.200,9 mln. litų, ir tai sudaro 88,6 proc. planuotų pajamų. Akcizų (už visas akcizines prekes) įplaukos per šį laikotarpį – 2 mlrd. 523,5 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 103,1 proc. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 2 mlrd.817,6 mln. litų, planas įvykdytas 93,7 proc. Per rugsėjo mėnesį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 682,9 mln. litų, prognozuota – 1 mlrd. 630,7 mln. litų. Surinkta 52,2 mln. litų daugiau. Pridėtinės vertės mokesčio per rugsėjį surinkta 620,1 mln. litų, arba 184,4 mln. litų daugiau nei buvo planuota.. Akcizų įplaukos per rugsėjį 300,4 mln. litų, arba 17,9 mln. litų daugiau nei buvo planuota. Per rugsėjo mėn. pelno mokesčio surinkta 507,8 mln. litų, t. y. 129,3 mln. litų mažiau nei buvo planuota. Patvirtintame 2009 metų valstybės biudžeto plane numatyta gauti 20 mlrd. 814,7 mln. litų pajamų, iš jų 6 mlrd. 417,4 mln. litų – ES ir kitos paramos lėšos.    Atsižvelgiant į papildomą susidomėjimą dyzelinio kuro realizacija, kartu pateikiame turimą operatyvią informaciją apie dyzelio realizacijos dinamiką Pažymime, kad apibendrinimus ir išvadas dėl dyzelio realizacijos dinamikos Finansų ministerija pateiks ne anksčiau kaip pasibaigus spalio mėnesiui. Dyzelio realizacijos dinamika Finansų ministerija, apibendrinusi operatyvius duomenis už rugsėjį ir 9 šių metų mėnesius, indikuoja, kad rugpjūčio realizacijos pagyvėjimo rugsėjo mėnuo nepatvirtino ir 9 mėnesių realizacijos kritimas lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu yra praktiškai toks pats, koks buvo iki akcizų sumažinimo. Vienas veiksnių, galinčių paaiškinti rugpjūčio mėnesio realizacijos išskirtinumą gali būti labai staigus realizacijos kritimas liepą, kai tikintis akcizo sumažėjimo buvo stengiamasi stabdyti produkcijos tiekimą į rinką ir turėti minimalias atsargas. Bendras liepos-rugpjūčio rezultatas (kritimas -21 proc.) artimas  vidutiniam 18 procentų kritimo rodikliui. Lentelėje atsispindi dyzelio realizacijos pokyčiai . 2009 m. ataskaitiniai laikotarpiai lyginami su 2008 m. atitinkamais laikotarpiais (įtraukiami ir   gruodžio mėn., nes buvo kaupiamos atsargos prieš akcizo tarifo padidinimą ir jos įtakoja vėlesnių mėnesių realizaciją)  ir matoma realizacijos pokyčių tendencija. Dyzelinių degalų realizacija, tonomis                                 1-6 mėn. 7 mėn. 1-7 mėn. 8 mėn. 1-8 mėn. 9mėn. 1-9 mėn. 2007 gruodis - 2008   517728 74919 592647 75164 667811 79367 747178 2008 gruodis - 2009   427523 49673 477196 68417 545613 65032 610645 Pokytis,+,-   -90205 -25246 -115451 -6747 -122198 -14335 -136533 Pokytis,%   -17,4% -33,7% -19,5% -9,0% -18,3% -18,1% -18,3% Akcizo tarifas Lietuvoje keitėsi (didėjo) nuo 2008 m. sausio 1 d., nuo 2009 m. sausio 1 d. ir mažėjo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.----- Daugiau informacijos: Tel.: (8 5) 239 0008 Mob.: 8 616 9484609000001800b55c3Wed, 08 Oct 2009 16:28:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001204Vilnius, spalio 8 d. Paskutiniais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal Europos Komisijos išmokėtų ES struktūrinių fondų lėšų dalį. Iš visų ES struktūrinių fondų Lietuvai išmokėta 538,39 mln. eurų, t.y. 7,9 proc. visam 2007-2013 m. laikotarpiui skirtų ES struktūrinių fondų lėšų. Antroje vietoje pagal ES fondų įsisavinimą yra Airija (6,1 proc.), toliau – Estija (4,8 proc.) ir Vokietija (3,9 proc.). Visa Europos Sąjunga yra įsisavinusi 1,2 proc. struktūrinių fondų lėšų. „Šis pasiekimas – kryptingų Vyriausybės pastangų rezultatas“, – sakė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. „Lėtėjant ekonomikai, kai į biudžetą surenkama mažiau pajamų, ES fondų lėšos yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. ES fondai – tai tas finansavimo šaltinis, kurį šiuo metu turime maksimaliai išnaudoti. Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuva panaudojo tris kartus daugiau lėšų nei per 2007–2008 metus, tai leido mums išsiveržti į 2007–2013 metų finansinio laikotarpio ES lyderius", – sakė Premjeras. Europos Komisijos duomenimis Lietuvai iki šių metų spalio 1 d. yra išmokėta 528,9 mln. eurų (neskaitant avansinių mokėjimų), arba 9,2 proc. 2007–2013 m. laikotarpiui skirtų Europos regioninės plėtros fondo bei Sanglaudos fondo lėšų. Pagal šiuos rodiklius Lietuva ryškiai pirmauja visoje ES, lenkdama antroje vietoje pagal šių fondų įsisavinimo tempus likusią Belgiją (6,0 proc.), o trečioje – Estiją (5,0 proc.). ES vidurkis įsisavinant šias lėšas – 1,2 proc. Iki šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvai išmokėta 9,5 mln. eurų (neskaitant avansinių mokėjimų) arba 0,9 proc. visam laikotarpiui skirtų Europos socialinio fondo lėšų. Pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą ES, kiek atsilikdama nuo visos ES vidurkio (1,2 proc.). Sudėjus visų trijų – Europos socialinio, Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų – išmokėtas lėšas, Lietuva ryškiai pirmauja visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami ar jau įgyvendinti 1174 projektai iš dalies finansuojami 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų. Jų bendra vertė 8.992,5 mln. Lt, iš kurios ES struktūrinių fondų skirtos lėšos sudaro 6.645, 5 mln. Lt. Įgyvendinant projektus jau investuota beveik 2.808,9 mln. litų, iš kurių beveik 2.456,2 mln. Lt sudaro projektų vykdytojų rangovams, paslaugų teikėjams bei prekių tiekėjams išmokėtos lėšos, įmonių gautos palūkanų kompensacijos už bankų suteiktas paskolas bei įnašų į sukurtus kontroliuojančiuosius fondus lėšos, kurios buvo deklaruotos Europos Komisijai. 44 projektų, finansuotų 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšomis, įgyvendinimas jau užbaigtas, pusė iš jų – verslo įmonių plėtros projektai. Nemažą užbaigtų projektų dalį sudaro kelių infrastruktūros plėtros, žvyrkelių asfaltavimo ir viešosios paskirties pastatų renovavimo projektai. Baigtų įgyvendinti projektų vertė 924,4 mln. Lt. Kasdien atnaujinama informacija apie skirtas ir išmokėtas ES struktūrinių fondų lėšas: http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/projektubarometras   Europos Komisijos įvykdytų tarpinių ES struktūrinių fondų mokėjimų palyginimas    Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199376 www.finmin.lt09000001800b550aWed, 08 Oct 2009 12:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001202Negali būti leidžiama ir platinama Australijoje, Kanadoje, Honkongo specialiajame administraciniame regione priklausančiame Kinijos Respublikai, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikone ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.   2009 spalio 8 d. Lietuvos Respublika skelbia, kad 2015 metais išperkamos obligacijų emisijos nustatytos metinės palūkanos yra 6,75%.   Obligacijų, kurių emisijos nominali vertė lygi 1,5 mlrd. USD, išleidimo kaina lygi 99,744 procentams jų nominalios vertės.   Obligacijos buvo platinamos ne JAV teritorijoje vadovaujantis 1933 metų JAV Vertybinių popierių įstatymo S taisykle (angl. Regulation S), kuri taikoma platinimui ne JAV teritorijoje ir neregistruojant vertybinių popierių pagal JAV vertybinių popierių įstatymo nuostatas, ir JAV teritorijoje tik kvalifikuotiems instituciniams investuotojams vadovaujantis JAV Vertybinių popierių įstatymo 144A punktu (angl. Rule 144A). Obligacijos bus išperkamos 2015 metų sausio 15 dieną.   Už obligacijas gautos lėšos bus naudojamos biudžeto išlaidoms finansuoti.   Obligacijų platinimas bus užbaigtas 2009 metų spalio 15 dieną. “Sėkminga obligacijų emisija rodo, kad investuotojai pasitiki ir remia Vyriausybės vykdomą fiskalinę politiką ir konsolidacijos priemones, kurių jau buvo imtasi ir kurių turėsime imtis ateityje”, sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Lietuvos Respublikos skolinimosi reitingai yra šie: Baa1 (Moody's) / BBB (S&P) / BBB (Fitch). --- Svarbi informacija: Šiame pranešime esanti informacija nėra skirta tiesioginiam ar netiesioginiam skelbimui ar platinimui Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Ši medžiaga nėra pasiūlymas parduoti vertybinius popierius JAV, taip pat vertybiniai popieriai negali būti siūlomi ar parduodami JAV be registravimo ar išimties registravimui kaip nustatyta 1933 metų JAV vertybinių popierių įstatyme bei poįstatyminėse nuostatose ir taisyklėse. Neketinama registruoti jokios pasiūlymo dalies JAV ar viešai siūlyti vertybinius popierius JAV.   Šiame pranešime esanti informacija nėra pasiūlymas parduoti ar prašymas siūlyti pirkti, taip pat šie vertybiniai popieriai nebus parduodami jokioje jurisdikcijoje, kurioje toks pasiūlymas, prašymas ar pardavimas būtų neteisėtas prieš atliekant registravimą, taikant išimtį dėl registravimo ar kvalifikuojant pagal tokios jurisdikcijos vertybinių popierių įstatymus.   Šis dokumentas nėra vertybinių popierių pasiūlymas Jungtinės Karalystės visuomenei. Ši informacija yra skirta tik (i) asmenims už Jungtinės Karalystės ribų) arba (ii) investuotojams profesionalams pagal 2005 m. įsakymo dėl 2000 metų Finansinių paslaugų ir rinkų įstatymo (Finansinis reklamavimas) 19(5) straipsnį ir (iii) aukštos grynosios vertės subjektams ir kitiems asmenims, kuriems ji gali būti teisėtai perduota, pagal Finansinio reklamavimo įsakymo 49(2) straipsnį (visi tokie asmenys toliau vadinami „susiję asmenys“). Bet kokia investavimo veikla, su kuria susijusi ši informacija, bus prieinama ir vykdoma tik su susijusiais asmenimis. Bet kuris asmuo, kuris nėra susijęs asmuo, neturėtų veikti pagal ar kliautis šiuo dokumentu ar jo turiniu. Stabilizavimas/FSA.   Šiame pranešime spaudai yra teiginių, susijusių su ateities numatymu. Šie teiginiai atspindi subjektų, į kuriuos duodamos nuorodos šiame spaudos pranešime, dabartinę nuomonę, prielaidas bei prieinamą informaciją. Teiginiai, susiję su ateities numatymu, nėra ateities garantija bei apima rizikas ir neapibrėžtumus. Faktiniai rezultatai bei aplinkybės ateityje dėl įvairių veiksnių gali žymiai skirtis nuo tų, kurie pateikti šiuose pareiškimuose. Tel. (8 5) 239 0008 Mob: 8 616 94846  09000001800b419fWed, 01 Oct 2009 10:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001196Vilnius, spalio 1 d.Spalio 1-2 d. Geteborge (Švedijos Karalystė) vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas, daugiausia dėmesio bus skiriama diskusijoms dėl „išėjimo“ iš krizės strategijos, finansų rinkos priežiūros, klimato kaitos finansavimo bei užimtumo politikos klausimams. ES pirmininkaujanti Švedija siūlo aptarti fiskalinio „išėjimo“ iš krizės gaires. ES į krizę reagavo aktyviais ir ryžtingais veiksmais – dėl beprecedentinių fiskalinių priemonių, skirtų ūkio ir finansiniam sektoriui palaikyti, ES šalių viešieji finansai patyrė ypatingą spaudimą. Tačiau šiuo metu taikomos palaikymo priemonės negali tęstis amžinai, todėlsiekiama, kai tik ekonomika stabilizuosis, užtikrinti ilgalaikį finansų tvarumą. Švedija siūlo aptarti šiuos esminius „išėjimo“ strategijos faktorius: koordinuotą taikytų išskirtinių priemonių nutraukimą, tolesnę ES fiskalinę konsolidaciją, struktūrinių reformų spartinimą ir biudžetų valdymo struktūrų stiprinimą. Akcentuojama, kad „išėjimo“ strategija turi būti nuosekli ir koordinuota ES mastu, tačiau pažymima, kad šalys narės „atsitraukimo“ priemones turėtų rinktis atsižvelgdamos į savo situaciją, o nebūtinai vienodas ir tuo pačiu metu. ES ministrai ketina aptarti ir finansų sektoriaus aspektus, kadangi nepaisant Europos finansų rinkose pasirodžiusių teigiamų ženklų, situacija vis dar išlieka trapi. ES pirmininkaujanti Švedija siūlo toliau atidžiai stebėti pokyčius finansų rinkose, užtikrinti pastovius kredito srautus realiai ekonomikai ir būti pasirengus imtis reikiamų veiksmų. Pagrindinis šios politikos tikslas – stabilumo susitarimai ES mastu, kuriuos turėtų papildyti stipresnė priežiūros sistema, todėl bus svarstomi ir kai kurie pasiūlymai dėl Europos priežiūros sistemos tobulinimo. Be to, neformalaus susitikimo metu numatoma aptarti klimato kaitos klausimus:  CO2 išmetimo apmokestinimą, kaip vieną iš priemonių, kuri galėtų padėti sušvelninti klimato kaitos padarinius, ir viešojo finansavimo, skirto šių problemų sprendimui, apimtis bei šaltinius. Siekiant š. m. pabaigoje pasirašyti ambicingą susitarimą Kopenhagoje (lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Kopenhagoje vyks Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija), įsipareigojimus dėl klimato kaitos finansavimo turėtų prisiimti ne tik ES narės, bet visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys, atsižvelgiant į jų aplinkos teršimo apimtis. Siekiant efektyvaus sprendimo, reikalingas aiškumas ir dėl tarptautinių finansinių įsipareigojimų naštos pasidalinimo ES viduje. ES finansų ministrai taip pat planuoja aptarti Švedijos išskirtus užimtumo politikos klausimus. Prognozuojama, kad 2010 metais nedarbas Europoje pasieks rekordinį 11 proc. lygį, todėl svarbu, kad darbo rinkos politika gerintų situaciją darbo rinkoje ekonominio sunkmečio laikotarpiu bei atitiktų ilgalaikius tikslus – didintų darbo pasiūlą ir spręstų visuomenės senėjimo klausimus. Šiuo metu taip pat ypač aktualu, kad pasirinktos priemonės būtų finansiškai efektyvios.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219937609000001800b3f7bTue, 30 Sep 2009 14:42:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001192Vilnius, 2009 m. rugsėjo 30 d. Vykdant veiklos ir valdymo optimizavimą, nuo šių metų spalio 1 d. Finansų ministerijoje reorganizuojami keturi struktūriniai padaliniai bei naikinama 40 pareigybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje pareigybė. Atlikti pakeitimai per šiuos metus leis sutaupyti 2 mln. 376 litus.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800b3cd5Mon, 29 Sep 2009 16:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001186Vilnius, 2009 m. rugsėjo 29 d. Finansų ministerija kartu su kitomis ES struktūrinę paramą administruojančiomis institucijomis jau trečią kartą rengė rinkimus, kuriuose siekė išrinkti ir įvertinti didžiausią naudą žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei teikiančius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus bei jų vykdytojus. Šiais metais rengiamiems rinkimams suteiktas „Europos burių“ pavadinimas. Burės – tai Europos Sąjungos struktūrinė parama jau penkerius metus mums padedanti kurti gražesnį ir patogesnį gyvenimą, skatinanti tobulėti, ir judėti pirmyn. Šiandien įteikti apdovanojimai didžiausią naudą visuomenei bei valstybei suteikę Europos Sąjungos finansuojami projektai, už kuriuos rugsėjo 19-28 d. balsavo portalo delfi.lt skaitytojai. Už projektus savo balsus atidavė daugiau nei 23 tūkstančiai delfi.lt lankytojų. Daugiausia – 1076 balsus –  surinko Burbiškio dvaro rekonstravimas, Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos apšiltinimas (1072 balsai), UAB „Ekspla“ lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai (961 balsas). Geriausiais projektais, kurie prisidėjo prie geresnio ir gražesnio mūsų šalies gyvenimo kūrimo, išrinkti: Kategorijoje „Europos burės“ už inovacijas laimėjo Kauno kolegijos projektas „Inovatyvių mokymo(si) priemonių parengimas tobulinant „Geoinformacinių sistemų“ neuniversitetinių studijų programą“, kurio dėka jaunieji geodezininkai specialybės paslapčių gali mokytis nuotoliniu būdu. „Europos burės“ už ekologišką požiūrį apdovanotas UAB „Lifosa“ projektas „Vietinių ir atsinaujinančių sieros rūgšties cecho energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai“. „Europos burės“ už galimybes tobulėti nugalėjo Kauno pedagogų kvalifikacijos centro projektas „Pedagogų kvalifikacijos kėlimas darbui su įvairias negalias turinčiais mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose“, kuris padėjo mokytojams įgyti būtinų žinių darbui su negalią turinčiais vaikais. Kategorijoje „Europos burės“ už šilumą laimėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos vykdoma Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos pastatų rekonstrukcija. „Europos burės“ už visuomenei naudingą e-idėją apdovanotas projektas „Praktinės veiklos simuliavimo modelio sukūrimas (PVSM) ir taikymas studentų mokymui Kauno medicinos Universitete“ – tai speciali kompiuterinė programa, leidžianti ne tik virtualiai atlikti laboratorinius darbus, bet ir „gydyti“ pacientą tuo pat metu bendraujant su dėstytojais. „Europos burės“ apdovanojimą už turiningą laisvalaikį laimėjo Radviliškio rajono savivaldybės projektas „Burbiškio dvaro sodybos infrastruktūros plėtra ir pritaikymas viešiems turizmo poreikiams“. Dabar Tulpių žydėjimo šventė Burbiškio dvare traukia ne tik tulpėmis, bet ir rekonstruotais autentiškais pastatais. „Europos burės“ už atvertus kelius nugalėjo Raseinių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Raseinių miesto teritorijos bendrojo plano rengimas, kuris padės Raseiniams tapti moderniu ir jaukiu miestu. „Europos burės“ už inovatyvų ir pažangų verslą apdovanojimas atiteko UAB „Ekspla“ projektas „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai“. Susivienijusios keturios Lietuvos lazerių technologijų ir fotonikos įmonės sukūrė aukščiausio lygio itin subtiliam mikroapdirbimui skirtus pramoninius lazerius. „Europos burės“ už pažangų žemės ūkį nugalėtoju tapo Utenos regioninio profesinio mokymo centro projektas „Ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų kvalifikacijos kėlimas pagal 10 mokymo programų rinkinį“. Anykščių ir Utenos rajonų ūkininkams buvo surengti mokymai, kuriuose atskleistos sėkmingo verslo paslaptys. * Per penkerius metus Lietuvoje įgyvendinta daugiau nei 3500 projektų, finansuotų ES lėšomis – inovacijų, aplinkosaugos, mokslo ir švietimo, kultūros paveldo, transporto, verslo ir kitose srityse.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800b2cceWed, 24 Sep 2009 09:14:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001176Finansų ministerija pateikia komentarą dėl dažnai girdimos nuomonės, jog daugiausia Vyriausybei skolina Lietuvoje esantys bankai. Informuojame, kad dažniausiai bankas tik tarpininkauja investuotojui – privačiam ar juridiniam asmeniui įsigyjant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP). Tad net jeigu skolinimo sandorį su LRV atstovaujančia Finansų ministerija sudaro bankas, tai dar tikrai nereiškia, kad tai bankas skolina pinigus valstybei - bankai ir finansų maklerio įmonės tiesiog gali pateikti paraiškas kliento vardu. Todėl teigti, kad Vyriausybė atiminėja iš bankų kredito išteklius, kuriuos bankai galėtų skolinti verslui, yra netikslu ir neteisinga. Antai Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo duomenimis 2009 m. liepos 31 d. didžiausi investuotojai į VVP buvo: 27,7 proc. – bankai (kitos pinigų finansinės institucijos); 20,5 proc. – finansiniai pagalbininkai; 14,8 proc. – namų ūkiai (t.y. gyventojai); 14,5 proc. – draudimo kompanijos ir pensijų fondai. Per paskutinius 12 mėnesių labiausiai į VVP investuota dalis padidėjo namų ūkių segmente. Pastaba. Šis investuotojų į VVP pasiskirstymas apima visus vidaus rinkoje išleistus VVP (aukciono būdu ir neviešo platinimo būdu).09000001800b2aa3Tue, 23 Sep 2009 14:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001175Vilnius, rugsėjo 23 d. Šių metų gegužės 29 dieną Valstybės kontrolė pateikė audito išvadą ir ataskaitą dėl ministerijoje atlikto audito rezultatų, kuri šiandien buvo svarstoma Seimo Audito komitete. Pažymėtina, kad visi ataskaitoje minimi pažeidimai yra techniniai - procedūriniai, valstybės biudžetas dėl jų finansinių nuostolių nepatyrė. Finansų ministerija informuoja, kad visi ataskaitoje nurodyti trūkumai pašalinti ir pateiktos rekomendacijos įgyvendintos. Ministerija taip pat nubaudė atsakingus darbuotojus - jiems skyrė tarnybines nuobaudas už netinkamą funkcijų vykdymą.09000001800b0914Thu, 11 Sep 2009 16:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001173Vilnius, rugsėjo 11 d. Finansų ministerija nekeičia šių metų BVP mažėjimo scenarijaus, numatančio, kad 2009 metų BVP sumažės 18,2 procento. Šiuo scenarijumi jau buvo remiamasi Seimui liepos mėnesį teikiant patikslintą 2009 metų biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad po kiekvieno planinio perskaičiavimo išankstiniai duomenys apie BVP augimą reikšmingai kinta bei į tai, kad Statistikos departamentas planuoja galutinį 2007 metų  BVP įvertį skelbti spalio mėnesį, Finansų ministerija iš esmės nekeičia birželio mėnesį sudaryto ekonominių rodiklių scenarijaus. Valdžios sektoriaus biudžetų projektai bus rengiami vadovaujantis scenarijumi, kad 2009 metų BVP mažės 18,2 procento, o 2010 – 4,3 procento. Ekonomikos pagyvėjimas numatomas 2011 metais, kai planuojamas 4,5 procento realaus BVP augimas. Ūkio restruktūrizacija toliau didins darbo jėgos pasiūlą. Ieškantys darbo 2010 metais sudarys apie 20 procentų darbo jėgos, o tai sudarys prielaidas tolesniam darbo užmokesčio mažėjimui. Numatoma, kad vidutinis metinis darbo užmokestis 2009 metais bus 6,8 procento mažesnis nei 2008 metais, o 2010 metais lyginant su 2009 metais sumažės dar 8,7 procento. Dėl sumažėjusių kreditinių išteklių, mažesnių darbo užmokesčių mažės perkamoji galia, o tai įtakos kainų mažėjimą. Infliaciją pakeis defliacija. Vidutinės vartotojų kainos 2009 metais bus apie 3,6 procento didesnės nei 2008 metais. 2010 metais jos mažės 3 procentais, 2011 metais – 2,8 procento,  2012 metais – 0,5 procento. Šiuo metu optimizmo teikia liepos mėnesį (lyginant su birželiu) 9,4 procento padidėjusi apdirbamoji gamyba (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą), įvertinus darbo dienų skaičių ir pašalinus sezoniškumą. Jei paaiškėtų, kad liepos mėnesio duomenys nėra naujų optimistinių tendencijų pradžia, tai 2010 metų augimo projekcijos spalio mėnesį būtų tikslinamos.   Tel: (8 5) 2390008 Mob: 8616 94846 www.finmin.lt09000001800b0305Tue, 09 Sep 2009 16:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001171Vilnius, rugsėjo 9 d. Į Finansų ministeriją 2009 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime, kuri teiravosi dėl ministerijos nuomojamų patalpų adresu Gynėjų g. 14. Finansų ministrės atsakymą į paklausimą rasite naujame Finansų ministerijos tinklalapio skyriuje Komentarai.09000001800b01d8Tue, 09 Sep 2009 08:29:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001169Beveik medicininis ekskursas į Lietuvos ir Lenkijos ekonomikos panašumus ir skirtumus Polemika apie ekonomikos situaciją čia ir svetur bei Vyriausybės veiksmų vertinimai dažnai primena pasakojimą apie anekdotinį vaistinių lankytoją, kuris atėjęs į vaistinę prisiperka įvairių vaistų (ypač, jei yra žodis „Akcija“) ir geria juos profilaktiškai, nepaisydamas to, kad galbūt jo geriami vaistai veikia priešingai vienas kito atžvilgiu – vienas preparatas, pvz., spaudimą didiną, o kitas – mažina. Tačiau juk visi žinome, kad vaistai gali dar ir kenkti, ypač jeigu pasiskiriami savigydos principais, remiantis vien kaimynės sėkmingo gydimosi istorija. Lygiai taip pat yra apgaulinga tiesiogiai lygintis su valstybėmis, kurias pasaulio finansų krizė paveikė mažesniu mastu, nes jų ūkio struktūra, dydis, monetarinis režimas iš esmės skiriasi nuo Lietuvos, todėl ir naudotinos priemonės susidariusioms problemoms spręsti,  ir jų pasekmės yra kitos. Antai, vertinant vien BVP augimo duomenis, visos ES šalys ir visos tarptautinės organizacijos turėtų masiškai siųsti savo institucijų pareigūnus į Lenkiją kelti kvalifikacijos, kadangi ši valstybė vienintelė demonstruoja teigiamus metinius BVP augimo rodiklius, todėl, matyt, žino ir moka kažką, ko nežino ir nemoka kiti? Apie Lenkijos ūkio augimą Lenkijos ūkio augimo varikliai šiuo laikotarpiu yra eksportas ir vidaus vartojimas. Eksportas – ir mūsų išgyvenimo šaltinis. Taigi, kodėl Lenkijos eksportui sekėsi geriau? Pagrindinis atsakymas –  zlotas nuvertėjo sparčiai ir reikšmingai, tai atpigino Lenkijos produkciją jos prekybos partnerių ir konkurentų atžvilgiu taip pat greitai ir stipriai. Gali kilti klausimas - jeigu zlotui buvo leidžiama taip žemai kristi ir „nieko neatsitiko“, galbūt tai gera išeitis? Deja, taip nebūna, kad nieko nebūtų (žr. Šauniojo kareivio Šveiko nuotykius), tik pasekmių mastas gali būti įvairus – zloto nuvertėjimas neabejotinai neigiamai paveikė Lenkijos namų ūkius, o tokį poveikį galima kažkiek toleruoti tik todėl, kad namų ūkių įsiskolinimas užsienio valiuta yra santykinai mažas. Tačiau įtaka vešiesiems finansams akivaizdi - dideli biudžeto deficitai ir dėl to auganti skola kartu su zloto nuvertėjimu kitąmet artina Lenkiją prie Konstitucinės 55 procentų BVP skolos ribos, o tai iš Lenkijos valdžios pareikalautų itin staigių sprendimų, kurie visada nepopuliarūs (žinome tai iš 2008 metų gruodžio patirties).  Taigi, ką iš to gali prisitaikyti sau Lietuva? Nieko. Beveik 20 metų turint valiutų valdybą ir siekiant galiausiai pakeisti litą euru turbūt niekas nebūtų pataręs rizikuoti ir pasaulio finansų suirutės metu pereiti prie mums nebūdingo plaukiojančio kurso režimo bei tiesiog devalvuoti litą, įgyjant gana abejotiną naudą eksportui (daug importuojame, kad pagamintume savo eksportuojamą produktą), tačiau pasmerkiant visus skolininkus garantuotai padidėjusioms skoloms (juk beveik 70 proc. visų suteiktų paskolų Lietuvoje yra užsienio valiuta) Apie vidaus vartojimą Na, o kaipgi su vidaus vartojimu? Nors Lietuva 2007–2008 metus augo įspūdingais mastais iš esmės dėl vidaus vartojimo, Vyriausybės kritikai nuolat linkę pamiršti, kas apmokėjo to vartojimo sąskaitą? Tai buvo skolinti pinigai, kuriuos pigiai gaudavo verslas, namų ūkiai, galų gale, valstybė. Šie pinigai buvo noriai investuojami į nekilnojamąjį turtą ir su juo susijusias kitas prekes ir paslaugas, taupyti atrodė kvaila, nes buvo manoma, kad toliau tik augsime. Deja, pigaus kredito pasaulyje nebėra. Todėl įsivaizduoti, kad Lietuva turi bent menkiausių galimybių tą vidaus vartojimą tikslingai skatinti, yra naivu – joks šaltinis nepadovanos Lietuvai 20 milijardų litų, reikalingų buvusiai vidaus paklausai, maitintai kreditų, išsaugoti. Galiausiai puikiai pamatėme, kuo mažai šaliai baigiasi susižavėjimas greitu augimu per vidaus vartojimą,  apmokamu dar neuždirbtais pinigais: susikoncentravę į uždaruosius sektorius – statybą, nekilnojamojo turto prekybą, mažmeninę prekybą, – kurie nieko neparduoda į užsienį, o priešingai, daug importuoja, – esame  paliesti pasaulio finansų krizės daug labiau nei kiti. Apie pajamas Ar galima teigti, kad Lenkijai sekasi geriau ir jos mokestinės pajamos nemažėja taip dramatiškai kaip Lietuvoje, todėl kad ji nedidino PVM? Nuodugniau panagrinėję statistiką pamatysime, kad Lietuvos gyventojų apsipirkimai Lenkijos biudžeto tikrai neišgelbėjo – PVM pajamos 2009 m. I ketvirtį buvo 10 procentų mažesnės negu tą patį 2008 metų laikotarpį, nors mažmeninės prekybos apyvarta visą laikotarpį augo. Taigi, taip tęsdami polemiką, galime prieiti diskusiją „ad absurdum“ ir stebėtis, kodėl Lenkijoje pajamos apskritai krinta – juk jos ūkis, o ypač prekyba, auga? Atsižvelgiant į tai, kad Lenkijoje mažėjo pajamų mokesčiai mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, ir taikant pas mus įprastas klišes kaimynų biudžeto pajamos tiesiog negalėjo mažėti, juk čia, Lietuvoje, daugelis žino ir pritaiko tik tą vieną dėsnį ir Lafero kreivės viršutinę dalį – „mažėjantys mokesčiai visada reiškia biudžeto pajamų augimą“. O galbūt vis dėlto viskas yra gerokai subtiliau? Nepaisydami PVM didinimo, Lietuvoje matome tik trumpalaikį jo poveikį kainoms, statistika negailestinga – kainos mažėja (Lenkijoje, beje, nedidelė, bet infliacija), rodos, tik imk ir vartok, jeigu jau vartojai net tada, kai kainos augo po 10 procentų. Deja, bėda kitur – pasibaigus pigiems kreditams vartojimui tiesiog nebėra finansinių išteklių, tad kaina tampa svarbi. Juk antai ir Estijos, iki pat šių metų vidurio nedidinusios PVM, pajamos iš šio mokesčio (beje, kaip ir kitos pajamos) grįžo į tą patį „ikibuminį“ 2006 metų lygį. Apie lengvatas Galbūt PVM lengvatos mėsai ir daržovėms gelbsti Lenkijos biudžetą? Lietuva turi jau pakankamai ilgą istoriją, kad savo, o ne kitų pavyzdžiu įrodytų, kaip spartaus ūkio augimo metu PVM lengvatos neteikia jokios naudos vartotojui, o kainos auga dėl infliacijos. Tokiam efektui pasiekti reikia dviejų dalykų – lėšų pertekliniam vartojimui apmokėti (pigūs kreditai, milžiniškas valstybės išlaidų algoms ir socialinėms išmokoms augimas) bei ribotos konkurencijos (oligopolijos), kuri leidžia teorinį vartotojo laimėjimą paversti pardavėjo pelnu. Plačiai žinoma, kad Lietuvoje 4 prekybos tinklai užima daugiau kaip 70 proc. mažmeninės maisto produktų rinkos, o Lenkijoje konkurencija gerokai didesnė – 8–9 didieji tinklai valdo apie pusę rinkos, kitą dalį užima tūkstančiai parduotuvėlių. Beje, pamenu kai kuriuos dabartinius PVM lengvatų panaikinimo kritikus, anksčiau gana kietai kritikuojančius pačias lengvatas – ar kažkas ekonomikos dėsniuose pasikeitė? Apie priežastis ir pasekmes Priežasčių ir pasekmių painiojimas ir pavienių skaičių lyginimas (sąmoningas ar ne) yra tipinis viešosios polemikos reiškinys - kvaila būtų neigti, kad Lietuvos Vyriausybės veiksmai, deja, veikia ta pačia kryptimi, kaip ir ekonomikos nuosmukis, kaip ir kvaila būtų neigti, kad sunkmetis visada provokuoja šešėlinę ekonomiką, todėl greito atsigavimo nepalengvina. Nenoriu leistis į detales, ar akcizas degtinei turėjo būti padidintas iki N litų, ar verčiau reikėjo uždaryti M įstaigų, tačiau einant bet kuriuo iš šių kelių minusų neišvengsi – žmonės vartos mažiau degtinės arba M įstaigų buvę darbuotojai nevartos beveik nieko. Todėl apsimesti, kad buvo kitas veikimo būdas, nei bandyti kuo labiau sumažinti grėsmingai besiveriantį pajamų ir išlaidų atotrūkį, yra negarbinga – tokiai mažai šaliai pasiskolinti 20 mlrd. litų bet kokia kaina vien tam, kad laikinai pamaitintų bebliūkštantį burbulą, būtų savižudiška, nes tai būtų vien kompreso pridėjimas  prie operuotinos vietos - trumpam padeda, bet negydo, o dažniausiai dar ir kenkia. Apie panašumus Kyla klausimas - ar šalys turi ką nors bendra? Vienas bendras bruožas – abiems  sunkiai sekėsi tvarkytis su viešosiomis išlaidomis 2008 metais, todėl šiandien abi turi perviršinį deficitą, kuris esamomis aplinkybėmis nepaliaujamai didėja ir kurį būtina sumažinti. Sakysit, kas čia tokio, normalu turėti deficitą nuosmukio metu? Galbūt, tačiau klausimas yra koks tas deficitas ir kokia jo turėjimo kaina. Sparčiai auganti skola ir yra ta kaina, kurią tenka mokėti ateityje už tai, kad šiandien nenorime priimti nepopuliarių sprendimų, „nemokamų“ deficitų nebūna. Lenkijos finansų ministro Jaceko Rostowskio praėjusios savaitės straipsnis „Gazeta Wyborcza“ gana aiškiai įvardija dilemas, su kuriomis susidurs Lenkijos valdžia rengdama 2010 metų biudžetą – deficitas didės reikšmingai, o jam finansuoti reikia didinti mokesčius arba atlikti milžiniško masto privatizavimą. Apie „viską reikia daryti kitaip“. Kitas bendras šalių bruožas yra tas, kad dosnių patarimų elgtis priešingai negu elgiamasi neišvengia ir Lenkijos Vyriausybė. Neišvengia ji ir situacijos, kai nepritariama jokiai iš alternatyvų: išlaidų mažinimui - „ne“, privatizavimui – „irgi ne“, o jau mokesčių didinimui – tai „visada ne“. Paprastai nedaugžodžiaujama (galbūt tai paslaptis, verta išradimo patento?), apsiribojama teiginiu, kad „viską reikia daryti kitaip“. Panašu, kad pozityvą abiejų Vyriausybių veikloje geriau įžvelgia išorės vertintojai, tuo įrodydami seną tiesą, kad savam krašte pranašu būti sunku. Pabaigai Gaila, kad skaičių ekvilibristikos meną daugelis atrado tik dabar, kai ekonomika pademonstravo didelį nuosmukį. Kodėl neskubėjome lygintis su kitais, kai augome po beveik 10 procentų (išskyrus su Baltijos valstybėmis, kurios tuomet augo, žinoma, labiau ir tai mus labai liūdino)? Kai darbo užmokestis augo po 20 procentų? Kodėl nekėlėme sau klausimo – ar tai gali tęstis ilgai? Todėl teisingausia būtų matyti konkrečiai savo problemas ir bandyti spręsti būtent jas, t.y. gydytis mūsų ligoms gydyti tinkamais vaistais, užuot gėraliojus viską tikintis gal padės. Manau, kad mūsų pagrindinę ligą (augančius deficitus, kurie nevaldomi sukeltų skolos vėžį) ir gydome, o santūraus pagrindo tikėtis, kad pirmieji stabilizavimosi ar  atsigavimo ženklai pasaulyje netruks pasiekti ir mus, yra.09000001800aec7fTue, 02 Sep 2009 14:29:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001167Vilnius, rugsėjo 2 d.  Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos kartu su Muitinės departamentu parengtos Konvencijos dėl nacionalinių surinkimo išlaidų, kurios pasiliekamos, kai tradiciniai nuosavi ištekliai pervedami į ES biudžetą, paskirstymo, susijusio su centralizuotu muitiniu įforminimu ratifikavimui reikalingiems teisės aktų projektams. Įsigaliojus Konvencijai, būtų taikoma centralizuota muitinio įforminimo procedūra, kuri galėtų prisidėti prie palankesnių prekybos sąlygų kūrimo. Naudojantis minėta supaprastinta muitinės procedūra, vežėjams sutrumpėtų muitinės formalumų atlikimo trukmė, prekės greičiau pasiektų gavėją bei sumažėtų prekių gabenimo kaštai. Taikant centralizuoto prekių muitinio įforminimo procedūrą muitinės deklaraciją priima valstybės narės, kurioje įsteigta pervežėjo įmonė, muitinė, o prekes tikrina kitos valstybės narės, kuriai prekės pateiktos, muitinė. Vadinasi administracines išlaidas patiria abi valstybės narės, todėl muitų surinkimo išlaidoms padengti pasiliekama muitų suma (25 proc. surinktų muitų) būtų paskirstoma po lygiai centralizuotame muitiniame įforminime dalyvavusioms valstybėms narėms. Dabar muitų surinkimo išlaidoms padengti skirtus 25 proc. nuo surinktos muitų sumos pasilieka valstybė narė, kurioje įsteigta pervežėjo įmonė. Likusi surinktų muitų dalis pervedama į ES biudžetą. 2008 m. Lietuvoje buvo surinkta beveik 251 mln. litų muitų, iš kurių Lietuvai beveik 63 mln. litų buvo palikti muitų administravimo išlaidoms padengti.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt      09000001800aec73Tue, 02 Sep 2009 14:13:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001165Vilnius, rugsėjo 2 d. Vyriausybė pritarė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimams, kuriuose numatyta, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų, ir į Lietuvą nuolat gyventi atvykstantys asmenys, vieną kartą, t.y. tada, kai jie sulaukia 18 metų arba atvyksta gyventi į Lietuvą, turės deklaruoti įstatyme numatytą savo turtą, jeigu jo turi. Šie pakeitimai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl korupcijos prevencijos, siekiant sukurti efektyvesnį teisinį nepagrįsto praturtėjimo kontrolės mechanizmą. Duomenys apie gyventojų turimą reikšmingą turtą reikalingi mokesčių administratoriams ir kontrolės institucijoms, kai prireikia nustatyti turto įsigijimo šaltinių pagrįstumą. Toks Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimų projektas teikiamas Seimui. Siūloma įstatymo nuostata, kad minėti gyventojai privalėtų pateikti turto deklaracijas tik tuo atveju, jeigu tų metų, kai jiems sukanka 18 metų ar jie įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvoje, gruodžio 31 d. jie turės įstatyme nurodyto deklaruotino turto. Reikėtų deklaruoti tik tą turtą, kuris nėra įregistruotas atitinkamuose Lietuvos registruose ar kitose duomenų bazėse, pavyzdžiui, užsienyje turimą nekilnojamąjį turtą, Lietuvos nekilnojamojo turto registre neįregistruotą Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, laikomas ne Lietuvos bankuose, jeigu jų suma viršija 10 000 litų, brangesnius negu 10 000 litų meno kūrinius, brangakmenius, tauriuosius metalus, 2000 litų viršijančias pasiskolintas ir paskolintas lėšas bei vertybinius popierius. Pagal projekto nuostatas turtą turės deklaruoti ir tie gyventojai, kurie 2004-2009 m. sulaukė 18 metų arba tais metais įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Šie gyventojai privalės deklaruoti 2009 metų gruodžio 31 d. turimą deklaruotiną turtą. Be to, nustatyta, kad tuo atveju, jeigu gyventojas turto nedeklaravo, šiuo turtu ateityje negalės būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Taip pat siūloma apriboti galimybę tikslinti turto deklaraciją tuo atveju, jeigu dėl gyventojo pradėtas mokestinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas.  Visi Lietuvos gyventojai 2003 metais turėtą atitinkamą turtą jau privalėjo deklaruoti pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą, todėl didžiajai daugumai piliečių šios pataisos nebūtų taikomos. Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų turto deklaravimo įstatymą kiekvienais metais deklaruoti turimą turtą privalo tik politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai ir pan., taip pat jų šeimos nariai.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219937609000001800ae874Mon, 01 Sep 2009 11:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_0011632009 m. rugsėjo 1 d. Pasirašyta 1000-oji sutartis, įgyvendinanti Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, apimančias ekonomikos augimą, žmogiškųjų išteklių plėtrą bei sanglaudos skatinimą. Šią sutartį vakar Lietuvos verslo paramos agentūroje pasirašė UAB "Tikslioji Sintezė". UAB "Tikslioji Sintezė" veiklos sritis – sudėtingų organinių junginių sintezė. Šiuo metu įmonė gamina daugiau nei 240 junginių, kuriuos eksportuoja visų pirma į Japoniją, šiek tiek į Pietų Korėją, Vakarų Europą, Ameriką. Įmonėje yra Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) padalinys, kuriame kuriami nauji produktai, daugiausia skirti organinei elektronikai – plokštiesiems ekranams, saulės energijos vertimui elektros energija.  UAB "Tikslioji Sintezė" vadovas planuoja, kad įgyvendinamas projektas padės atlikti kokybišką ir plačią rinkos analizę. Projekto metu planuojama įsigyti tarptautinių ekspertų rinkos tyrimų organinės elektronikos srityje, įdarbinti eksporto rinkodaros specialistą bei parengti eksporto plėtros strateginį planą. Projekto vadovas mano, kad įgyvendinamas projektas sudarys galimybes eksporto plėtrai ir paskatins mokslinę-tiriamąją veiklą įmonėje. Tokiu būdu projektas prisidės ir prie Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto.   Projektas įgyvendinamas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Naujos galimybės“, kurios tikslas skatinti įmones aktyviau ieškoti užsienio partnerių  ir didinti pardavimus užsienio rinkose.  Šiuo metu iš 2007-2013 m. Lietuvai skirtos ES struktūrinės paramos lėšų jau priimta sprendimų finansuoti 1169 projektus, kuriems skirta beveik 7,3 mlrd. ES lėšų, o bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 10,4 mlrd. litų. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 219 9337 www.finmin.lt  09000001800ae611, 31 Aug 2009 15:55:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001161Vilnius, rugpjūčio 31 d. Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios skola liepos mėnesį padidėjo 204,1 mln. litų ir mėnesio pabaigoje buvo 21 185,9 mln. litų arba 21,1 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP (100 403 mln. litų). Centrinės valdžios vidaus skola per mėnesį padidėjo 360,5 mln. litų ir mėnesiui baigiantis sudarė 7 126,3 mln. litų (33,6 proc. visos skolos). Vidaus finansų sektoriui centrinės valdžios sektorius buvo skolingas 5 814,6 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 561,8 mln. litų, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – 749,9 mln. litų. Per mėnesį centrinės valdžios užsienio skola sumažėjo 156,4 mln. litų ir liepos 31 dieną sudarė 14 059,6 mln. litų (66,4 proc. visos skolos). Mėnesio pabaigoje centrinės valdžios sektorius užsienio bankams ir kitoms finansinėms institucijoms buvo skolingas 12 594 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 1 465,6 mln. litų. Visa centrinės valdžios ilgalaikė skola sudarė 19 396,8 mln. litų (91,6 proc. visos skolos), trumpalaikė – 1 789,1 mln. litų (8,4 proc. visos skolos). Nuo metų pradžios skola padidėjo 5 133,4 mln. litų, vidaus skola padidėjo 2 199,7 mln. litų, o užsienio skola – 2 933,7 mln. litų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800ae619, 31 Aug 2009 15:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001160Vilnius, rugpjūčio 31 d. Finansų ministerijos duomenimis, šių metų antro ketvirčio pabaigoje valdžios sektoriaus konsoliduota skola buvo 22 728,7 mln. litų ir sudarė 22,6 proc. prognozuojamo šių metų BVP (100 403 mln. litų). Vidaus skola padidėjo 798,2 mln. litų ir siekė 8 411,4 mln. litų. Užsienio skola padidėjo 1 672,9 mln. litų ir birželio 30 dieną sudarė 14 317,3 mln. litų (63 proc. visos skolos). Pagrindinė užsienio skolos padidėjimo priežastis – birželio mėnesį tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai išplatinta nauja 500 mln. eurų (1 726 mln. litų) euroobligacijų emisija, kuri bus išperkama 2014 metais. Valdžios sektoriaus skolą antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė: centrinės valdžios – 20 981,8 mln. litų, vietos valdžios – 1312,8 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų – 434,2 mln. litų skola. Antrojo ketvirčio pabaigoje visa ilgalaikė skola buvo 20 651,6 mln. litų (90,9 proc. visos valstybės skolos), trumpalaikė skola – 2 077,1 mln. litų (9,1 proc. visos valstybės skolos). Didžiąją valstybės skolos dalį (85,2 proc.) sudarė vertybiniai popieriai. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800ae615, 31 Aug 2009 15:51:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001159Vilnius, rugpjūčio 31 d. Finansų ministerijos duomenimis, liepos mėnesį centrinės valdžios sektoriaus pajamos buvo 2 311,4 mln. litų, išlaidos – 2871,8 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 205,2 mln. litų. Liepą centrinės valdžios deficitas (grynasis skolinimasis) buvo 765,6 mln. lt ir sudarė 0,8 proc. prognozuojamo 2009 metų BVP (100 403 mln. litų). Daugiausia pajamų liepos mėnesį gauta iš mokesčių (44,7 proc. pajamų) ir socialinių įmokų (44,3 proc.). Didžiausia dalis išlaidų buvo skirta socialinėms išmokoms (56,6 proc. visų išlaidų). Septynių šių metų mėnesių centrinės valdžios pajamos siekė 16051,5 mln. litų, išlaidos – 20478,2 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu – 1046,7 mln. litų. Septynių mėnesių centrinės valdžios sektoriaus grynųjų pinigų srautų balansas buvo neigiamas (5473,4 mln. litų arba 5,4 proc. BVP). Centrinės valdžios sektorius apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo ir Užimtumo), taip pat nebiudžetinius Privatizavimo, Garantinį, Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo, Žemės ūkio paskolų garantijų bei Santaupų atkūrimo sąskaitą, o taip pat Valstybės turto fondą ir Turto banką. Centrinės valdžios sektoriaus statistiniai duomenys skelbiami vadovaujantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenų platinimo specialiaisiais standartais ir TVF 2001 metų Valstybės finansų statistikos vadovu.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 0222 www.finmin.lt09000001800ae61f, 31 Aug 2009 15:49:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001158Vilnius, rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą pasiekti ES nustatytą minimalų akcizo tarifą cigaretėms ir siekiant išvengti staigaus kainų didėjimo, šiemet cigaretėms taikomi akcizo tarifai didinami du kartus – kovą ir rugsėjį. Pastarasis padidinimas leis pasiekti ES nustatytą minimalų šio akcizo tarifą. Nuo rytojaus pradėjus taikyti didesnį akcizo už cigaretes tarifą, mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina pakils 1,26 lito (nuo 6,10 litų iki 7,36 lito) arba 20,7 procento. Finansų ministerijos duomenimis, 2009 m. dėl akcizo tarifo už cigaretes didinimo valstybės biudžetas papildomai gaus apie 165 mln. litų pajamų. Padidinus akcizo tarifus cigaretėms, gali padidėti nelegalaus šių prekių įvežimo iš trečiųjų valstybių, kuriose cigarečių kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, mastas. Todėl Vyriausybė, koordinuodama atsakingų valstybės institucijų bendradarbiavimą, įgyvendina specialias priemones, skirtas stiprinti kovą su tabako gaminių kontrabanda ar kita neteisėta apyvarta. 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo  nustato kiekvienai valstybei narei privalomą taikyti minimalų akcizo už cigaretes tarifą - 57 proc. populiariausių cigarečių vidutinės mažmeninės kainos, tačiau ne mažiau kaip 64 eurai (221 litas) už 1000 populiariausių cigarečių. Lietuvai Stojimo sutartyje buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis iki 2009 m. gruodžio 31 d. visiems šios Tarybos direktyvos reikalavimams, susijusiems su akcizo už cigaretes tarifu, įgyvendinti. Lietuva įsipareigojo palaipsniui didinti akcizo tarifą, kad 2009 m. gruodžio 31 d. būtų pasiektas ES nustatytas minimalus akcizo tarifas. ES taikomi privalomi cigarečių akcizai siekiant kovoti su rūkymu, o taip pat – kuo labiau suvienodinti cigarečių kainas tarp ES valstybių, kad nebūtų paskatų jas pirkti tose ES narėse, kuriose taikomas mažesnis akcizas ir atitinkamai yra mažesnė cigarečių kaina, ir gabenti į tas ES šalis, kuriose taikomas didesnis akcizas ir yra aukštesnės kainos. Šią vasarą Komisija pasiūlė dar labiau didinti minimalų ES taikomą akcizų tarifą cigaretėms, tačiau šis klausimas gali būti pradėtas svarstyti ne anksčiau kaip vėlyvą rudenį, o priimtas jei tam vienbalsiai pritars visos 27 ES valstybės narės.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800ad8b2Wed, 27 Aug 2009 09:09:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001156Vilnius, rugpjūčio 27 d. Šį pirmadienį buvo baigta platinti septintoji Vyriausybės taupymo lakštų (TL) emisija. Ši emisija buvo platinama ne tik internetu per svetainę www.vtl.lt, bet ir per Lietuvos pašto skyrius. Per paštą TL išplatinta už 219200 Lt nominaliąją vertę, t.y. 55,9 proc. nuo visos išplatintos TL emisijos nominaliosios vertės. Iš viso per Lietuvos paštą ir internetu išplatintų septintosios TL emisijos nominali vertė sudarė 392100 Lt. Platinimo metu Lietuvos paštas palaipsniui plėtė TL  platinimo tinklą iki 136 pašto skyrių, esančių keturiose iš dešimties Lietuvos apskričių. Rugpjūčio 11 d. TL buvo galima įsigyti Vilniaus ir Kauno centriniuose paštuose, rugpjūčio 12 d. – dar 28 Kauno apskrities pašto skyriuose, rugpjūčio 13 d. – dar 14 Kauno apskrities skyrių, Marijampolės centriniame pašte ir 18 Vilniaus apskrities pašto skyrių, rugpjūčio 14 d. – dar 11 Kauno ir 8 Marijampolės apskrities skyrių, rugpjūčio 17 d. – dar 19 Vilniaus apskrities pašto skyrių, rugpjūčio 19 d. – dar 15 Vilniaus ir 5 Alytaus apskričių pašto skyriuose, rugpjūčio 20 d. – dar 4 Alytaus ir 11 Vilniaus apskričių pašto skyrių. Planuojama, kad pašto skyrių, kuriuose bus galima įsigyti tolimesnių emisijų TL, dar plėsis iki 242 visoje Lietuvoje. Nuo taupymo lakštų platinimo pradžios (2008-05-19) iki š.m. rugpjūčio 24 d. iš viso yra išplatintos septynios taupymo lakštų emisijos už 4 387 700 Lt. Aštuntoji taupymo lakštų emisija pradėta platinti rugpjūčio 25 d. su 7,69 proc. metinėmis palūkanomis.    Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800ad66eTue, 26 Aug 2009 11:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001152Vilnius, rugpjūčio 26 d. Finansų ministerija pasirašė sutartį su Europos Tarybos vystymo banku (ETVB) dėl ilgalaikės 130 mln. eurų (~450 mln. litų) paskolos Lietuvai, kuria bus bendrafinansuojamos valstybės investicijos į socialinės infrastruktūros plėtros projektus. Lietuva minėtą paskolą ETVB turės grąžinti per 15 metų. Ji bus teikiama dalimis, kiekvieną kartą bankas nustatys konkrečią palūkanų normą. Šiais metais planuojama skolintis apie 30 mln. eurų (103,5 mln. litų), už šią sumą mokant 4,7 proc. palūkanų. Pinigai į valstybės iždą bus pervesti artimiausiu metu. Šiomis lėšomis bus bendrafinansuojama kultūros, sveikatos apsaugos, švietimo, sporto įstaigų pastatų statyba ar renovavimas - daugiau nei 60 projektų (jų bendra vertė - 258,3 mln. eurų arba ~890 mln. litų), kurie įtraukti į 2009-2011 metų Valstybės investicijų programą. „Europos Tarybos vystymo banko paskola, suteikta itin patraukliomis sąlygomis, liudija, kad tarptautinės finansų institucijos pasitiki dabartinės Vyriausybės vykdoma politika.Finansų ministerija nuolat ieško būdų ir priemonių, kaip palankiausiomis sąlygomis kompensuoti neigiamą ekonomikos sunkmečio įtaką mūsų valstybės gyvenimui.Ši paskola leis užtikrinti numatytas valstybės kapitalo investicijas, kurių naudą pajus ir statybų sektorius bei darbo rinka“, - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. *** Europos Tarybos vystymo bankas yra vienintelis Europos vystymo bankas, savo veiklą orientuojantis išskirtinai socialine kryptimi: banko paskolomis bendrafinansuojamais projektais siekiama mažinti socialinę atskirtį, apsaugoti pažeidžiamiausių visuomenės grupių gyventojus, siekti darnios plėtros ir gerinti gyvenimo sąlygas. ETVB vienija 40 Europos Tarybos šalių narių, Lietuva priklauso vadinamajai tikslinei šalių grupei. Lietuva ETVB nare yra nuo 1996 m. Mūsų šalyje valstybės vardu buvo įgyvendinti trys šio banko bendrafinansuoti projektai: įkurti reabilitacijos centrai pagyvenusiems asmenims, žmonėms su negalia ir beglobiams vaikams; renovuoti mokslo paskirties ir aukštųjų mokyklų pastatai, pagal Grįžtančiųjų tremtinių aprūpinimo gyvenamuoju plotu programą Vilniuje pastatyti specialieji globos namai „Tremtinių namai“. ETVB taip pat yra suteikęs paskolas Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, kuriomis bendrafinansuoti socialiniai projektai, skirti naujų darbo vietų kūrimui ir esamų išlaikymui.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800ad5f7Tue, 26 Aug 2009 10:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001151Vilnius, rugpjūčio 26 d. Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė susitiko su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) techninės pagalbos misijos atstovais, kurių paprašyta pateikti ekspertinius pasiūlymus dėl efektyvesnio mokesčių administravimo. Siekiant sumažinti šešėlinės ekonomikos daromą neigiamą įtaką biudžeto pajamoms ir  pagerinti mokesčių surinkimą, Lietuva galės pasinaudoti TVF ekspertų vertinimais ir įžvalgomis. Planuojama, kad TVF ekspertai įvertins dabartinę mokesčių administravimo padėtį, pateiks pasiūlymų, kaip tobulinti šią sritį ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, kokių priemonių imtis, siekiant pagerinti sąlygas mokesčių mokėtojams, turintiems laikinų sunkumų dėl mokesčių sumokėjimo. Lietuva, kaip TVF narė, pati kreipėsi į fondą dėl techninės pagalbos misijos. TVF misija truks pora savaičių, patyrę ekspertai dirbs tiesiogiai su mokesčių administratoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija ir iš dalies su SODRA. Jų pasiūlymai dėl mokesčių surinkimo gerinimo turėtų būti parengti pirmoje rugsėjo pusėje.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 219 9376 www.finmin.lt09000001800ac7daThu, 21 Aug 2009 13:24:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001149Vilnius, 2009 m. rugpjūčio 21 d. Šiandien Finansų ministrai Jürgen Ligi, Einars Repše ir Ingrida Šimonytė susitiko Taline. Tarpusavio diskusijose ministrai pagrindinį dėmesį skyrė ekonominei situacijai ir viešųjų finansų iššūkiams, su kuriais trys šalys susidurs per ateinančius metus. Gilus pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas ir įtampa finansų rinkose dėl pasaulinės finansų krizės žymiai paveikė Baltijos šalių ekonomiką. Po spartaus ekonominio augimo laikotarpio, Lietuva, Latvija ir Estija perėjo į ūkio nuosmukio fazę. Ekonomikos sulėtėjimas Baltijos valstybėse apibūdinamas panašiais iššūkiais: poreikiu užtikrinti gerą šalių finansinę padėtį, siekiant išvengti netvaraus valstybės skolos susikaupimo, imtis priemonių, švelninančių ekonominio sunkmečio pasekmes, ir išlaikyti pasitikėjimą finansų sektoriumi. Dabartinio būtino prisitaikymo prie ekonominių sąlygų sparta ir apimtis griežtai apribojo trijų šalių viešuosius finansus. Estija, Latvija ir Lietuva viešųjų finansų stabilizavimo paieškose laikėsi panašių priemonių derinio – mažino biudžeto išlaidas, įskaitant administracinių išlaidų mažinimą, ir didino mokesčius, daugiausia - pridėtinės vertės (PVM) ir akcizo mokesčius. Tokioje situacijoje, kai reikia paspartinti ūkio atsigavimą, labai svarbu efektyviai ir veiksmingai panaudoti ES struktūrinių fondų paramą. Paskata naujai ekonomikos augimo fazei, kurią galėtų suteikti šie papildomi ištekliai, turėtų būti išnaudota. Ministrai sveikina Europos Komisijos iniciatyvas, skirtas supaprastinti struktūrinių fondų administravimą. Estija, Lietuva ir Latvija jau panaudojo pirmąjį supaprastintų taisyklių kompleksą; reikalingo bendrojo finansavimo užtikrinimas taip pat yra šių šalių biudžetų prioritetas. Svarbus vaidmuo ekonomikos gaivinimo ir apskritai pasitikėjimo ekonomika atkūrimo procese tenka ir gyvybingam bei patikimam finansų sektoriui. Ministrai palaiko ES žingsnius pertvarkant ES finansų priežiūros sistemą ir rems ES pirmininkaujančios Švedijos pastangas ieškant tinkamų sprendimų šioje srityje. Ateinančiųjų metų prioritetas – atkurti pasitikėjimą viešųjų finansų tvarumu, kuris sustiprintų ekonomikos atsigavimo pagrindus Baltijos valstybėse. Estija, Latvija ir Lietuva pakartotinai pabrėžia siekį susidarius pirmajai galimybei tapti euro zonos narėmis.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2399 337 www.finmin.lt09000001800ac28bTue, 19 Aug 2009 16:50:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001147Vilnius, 2009 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į šiuo metu šalyje susidariusią sudėtingą ekonominę ir finansinę situaciją, kai auga nedarbas, mažėja gyventojų pajamos, sparčiai didėja socialinės paramos gavėjų skaičius bei lėšų poreikis socialinei paramai finansuoti, Vyriausybė nutarė paskirstyti 41 mln. 980 tūkst. litų socialinei paramai (socialinėms išmokoms bei kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti, socialinei paramai mokiniams) bei perskirstyti 2009 metų Valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybėms.     Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800ac1cbMon, 18 Aug 2009 15:17:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001144Vilnius, rugpjūčio 18 d. Finansų ministerija pasirašo garantijos sutartis su bankais dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo. Valstybė prisiima garantinius įsipareigojimus (paskolos grąžinimo riziką) dėl bankų teikiamų paskolų studentams, t.y. studentams suteikiama galimybė gauti paskolą be jokių paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių (turto įkeitimo, laidavimo ir t.t.). Minėtos paskolos bus pradėtos teikti šių metų rudenį.  Finansų ministerijos sudarytai komisijai pavyko pritraukti daugiau bankų bei pasiekti, kad bankai studentams teiktų paskolas su mažesne marža. Bankų pasiūlyta maksimali marža yra nuo 2,5 iki 3 proc. Pakartotiniame kvietime dalyvavo daugiau bankų. Pirmame kvietime pasiūlymus teikė 4 bankai, o antrajame – 6. Šiuo metu pasirašomos garantijos sutartys su 5 bankais: DNB Nord bankas, Swedbank, Snoras, Nordea, Šiaulių bankas. Paskolų litais palūkanų dydis šiai dienai būtų nuo 9,88 iki 11,03 proc., eurais – nuo 3,37 iki 3,87 proc. Palūkanų dydis kis priklausomai nuo Vilibor arba Euribor dydžio. Sutartimis užfiksuota, kad paskolų teikimo sąlygos negali blogėti, o mažėjant tarpbankinėms palūkanoms, palūkanos paskoloms taip pat mažės – jos bus peržiūrimos kas 3 mėnesius. Tačiau konkrečios paskolų sutarčių su studentais sąlygos bus nustatomos paskolų ėmimo metu, bet jos negalės būti blogesnės nei bankų pasiūlymuose nurodytos sąlygos, kurios buvo pateiktos kredito įstaigų atrankos metu.  Bankai dėl studentų konkuruos tarpusavyje todėl tikėtina, kad studentas pasirašys paskolos sutartį palankiausiomis sąlygomis. Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. lt. Valstybės remiamų paskolų studentams – iki šiol paskoloms skiriama suma kasmet būdavo apie 20 mln. litų. Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 337 www.finmin.lt09000001800ab1f3Wed, 13 Aug 2009 15:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001140Vilnius, rugpjūčio 13 d. Finansų ministerijos duomenimis, pagal liepos mėn. patikslintą biudžeto planą, 2009 m. sausio-liepos mėn. į nacionalinį  (valstybės ir savivaldybių) biudžetą be Europos Sąjungos paramos lėšų įplaukė 10 mlrd. 627 mln. litų pajamų, t.y. 11 mln. litų arba 0,1 proc. mažiau nei buvo jame patvirtinta. Iš viso nacionalinis biudžetas per septynis 2009 m. mėnesius gavo 13 mlrd. 839 mln. litų, iš jų – ES paramos lėšos sudarė 3 mlrd. 211 mln. litų. Finansų ministerijos duomenimis, per septynis 2009 m. mėnesius į valstybės biudžetą be ES lėšų buvo gauta 8 mlrd. 540 mln. litų. 2009 m. sausio-liepos mėn. patvirtintas patikslintas valstybės biudžeto pajamų planas buvo 8 mlrd. 546 mln. litų. 2009 m. sausio-liepos mėn. iš pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą buvo surinkta 4 mlrd. 121 mln. litų.  Taip pat, Finansų ministerijos duomenimis, akcizų į valstybės biudžetą 2009 m. sausio-liepos mėn. buvo surinkta 1 mlrd. 897 mln. litų. Nacionalinio biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio buvo gauta 2 mlrd. 278 mln. litų. 2009 m. sausio-liepos mėn. pelno mokesčio surinkta 699,6 mln. litų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800aac2eMon, 11 Aug 2009 15:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001137Vilnius, rugpjūčio 11 d. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos parengė teritorinių muitinių reorganizavimo projektą. Jo esmė - perskirsčius žmogiškuosius išteklius mažėtų muitinės administracijos darbuotojų ir daugėtų postuose paslaugas teikiančių muitinės pareigūnų. Taip būtų didinamas muitinės darbo efektyvumas, taupomos valstybės biudžeto lėšos ir gerinamos sąlygos verslui. Po reorganizacijos teritorinių muitinių skaičius sumažėtų nuo penkių iki trijų, tačiau išliktų visi šiuo metu veikiantys muitinės postai, o Panevėžio ir Šiaulių krovinių postams būtų suteiktas ypatingas statusas. Jiems numatoma suteikti didesnius įgaliojimus, užtikrinančius visapusišką muitinės paslaugų teikimą asmenims (teikti asmenims informaciją, išduoti muitinės taisyklėmis numatytus leidimus, atlikti muitinės formalumus, nagrinėti prašymus ir skundus). Preliminariais skaičiavimais, sumažinus teritorinių muitinių skaičių, būtų sutaupyta 3,5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų pirmaisiais reorganizavimo metais ir 5,1 mln. litų kiekvienais paskesniais metais, o pareigybių skaičius 2010 m. liepos 1 dieną sumažėtų 87 pareigybėmis. Galutinį sprendimą dėl teritorinių muitinių reorganizavimo priims Finansų ministerija, atsižvelgusi į visų suinteresuotų pusių nuomones ir pasiūlymus. Jų lauktume iki š.m. rugsėjo 10 d. elektroniniu paštu finmin@finmin.lt, l.frejute@finmin.lt arba faksu (8 5) 2199 343. Teritorinių muitinių reorganizavimo projektas09000001800aab42Mon, 11 Aug 2009 09:46:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001136Vilnius, rugpjūčio 11 d. Taupymo lakštų jau galima įsigyti ne tik internetu, bet ir pašto skyriuose. Septintoji taupymo lakštų emisija, kurios metų palūkanos sieks 7,78 procento, šiandien pradedama platinti per Vilniaus ir Kauno centrinius paštus, o nuo rytojaus į šį procesą įsitrauks vis daugiau pašto skyrių.   Pašto skyriuose galima sudaryti TL įsigijimo sutartį sumokant grynaisiais pinigais – tai bus patogu tiems investuotojams, kurie nesinaudoja internetu ar neturi sąskaitos banke. (norintiems mokėti pavedimus bus taip pat sudaryta tokia galimybė). Atsiimti lėšas už išpirktus TL ir sumokėtas palūkanas taip pat bus galima pašte arba nurodant sąskaitą banke. Taupymo lakštų bus galima įsigyti 242 (iš 839) pašto skyrių.   Ši TL emisija bus platinama nuo rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 24 d. Dabar, kai TL platinami ir per paštą, ir per bankus, pasiekiamos visos investuotojų kategorijos – ir vyresnio bei vidutinio amžiaus žmonės, gyvenantys rajonuose ir atokesnėse vietose, kurie, manoma, turi santaupų ne banke. Taupymo lakštai yra saugi investavimo priemonė, kuri suteikia galimybę gyventojams savo santaupas patikėti Vyriausybei ir įstatymų garantijas, kad pinigai už išpirktus taupymo lakštus bei susikaupusios palūkanos bus sumokėta laiku. Gyventojai, investuojantys į TL, ne tik taupo patys – po metų jie susigrąžins investuotas lėšas ir uždirbtas palūkanas, bet ir padeda valstybei, kuri jų investicijas panaudoja tam, kad laiku būtų išmokėtos pensijos bei atlyginimai mokytojams ir gydytojams, užtikrintos sveikatos apsaugos, švietimo ir kitos valstybės garantuojamos paslaugos.   Nuo platinimo pradžios iki rugpjūčio 7 d. iš viso TL buvo išplatinta už 3,996 mln. litų nominalia verte. Šeštosios emisijos TL, kurios platinimas baigėsi rugpjūčio 10 d., iki 2009 m. rugpjūčio 7 d. išplatinta už 37,4 tūkst. litų nominalia verte. Platinamų TL emisijų palūkanų norma po truputį didėjo: už šeštosios, vakar baigtos platinti, emisijos lakštus bus mokamos 7,88 proc. metinės palūkanos, už penktosios – 7,79 proc., už ketvirtosios –  7,72 proc., už trečiosios – 7,22 proc., už antrosios – 7,03 proc., už pirmosios – 7,05 proc. palūkanos. *** TL ir toliau platinami internetu. Kiekvienas norintis įsigyti TL gali apsilankyti interneto svetainėje www.vtl.lt, įvesti prašomą informaciją, atlikti apmokėjimą iš savo sąskaitos banke ir nusipirkti TL neišeidamas iš namų. Visa ši informacija bei sumokėti pinigai bus pervesti į Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą, kuris to investuotojo vardu atidarys jo asmeninę vertybinių popierių sąskaitą. Kai ateis laikas šiuos TL išpirkti, investuotojui vėl nieko nereikė daryti – pinigai už išpirktus TL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas. Investuotojai, įsigiję TL, nemokės jokių su TL įsigijimu susijusių mokesčių: vertybinių popierių sandorio sudarymo, TL saugojimo, vertybinių popierių sąskaitos atidarymo mokesčio – visa tai apmokės emitentas, t.y. Finansų ministerija. Tikslios kiekvienos TL emisijos platinimo sąlygos skelbiamos ne mažiau kaip prieš 5 darbo dienas iki platinimo pradžios, emisija platinama 14 dienų. Daugiau informacijos apie TL galima rasti interneto svetainėse www.vtl.lt ir www.finmin.lt, taip pat tose vietose, kur platinami TL – bankuose ir Lietuvos pašto skyriuose. Be to, informacija apie Vyriausybės vertybinius popierius teikiama Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriuje tel. (8 5) 2390 239, 2199 321, faks. 2390 109.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. 8(5) 2199376 www.finmin.lt09000001800a8bd1Thu, 31 Jul 2009 09:51:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001134Vilnius, liepos 31 d. Nuo rytojaus, rugpjūčio 1 d., Lietuvoje parduodamam dyzelinui bus taikomas 274 eurų (947 litų) už 1000 litrų akcizo tarifas – tai minimalus mūsų šaliai pereinamuoju laikotarpiu* Europos Sąjungos nustatytas tarifas. Dėl šio sprendimo vidutinė mažmeninė dyzelino kaina galėtų sumažėti apie 22 centus už litrą. Nuo šių metų pradžios dyzelinui taikytas 330 eurų (1140 litų) už 1000 litrų akcizo tarifas. Dyzelino akcizas mažinamas 5 mėnesiams – iki 2009 metų pabaigos ir bus peržiūrimas atsižvelgiant į dyzelino apyvartos ir pajamų iš šio akcizo surinkimo į biudžetą tendencijas. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl minėto dyzelino akcizo tarifo sumažinimo valstybės biudžetas 2009 metais negautų iki 70 mln. litų planuotų pajamų. *** *Lietuvai iki 2013 m. sausio 1 d. yra suteiktas pereinamasis laikotarpis nustatyti dyzelino akcizo tarifą iki minimalaus ES lygio. Nuo 2008 m. jis privalo būti ne mažesnis kaip 274 eurai (947 litų) už 1000 litrų, o nuo 2011 m. – ne mažesnis kaip 302 eurai (1043 litų) už 1000 litrų. Nuo 2009 m., atsižvelgdama į tuo metu palankią padėtį naftos rinkos rinkoje ir siekdama stabilizuoti valstybės finansus, Lietuva dyzelinui pradėjo taikyti 330 eurų (1140 litų) už 1000 litrų dyzelino akcizo tarifą (toks jis turės būti nuo 2013 m.) nelaukdama pereinamojo laikotarpio pabaigos. Išsamesnę informaciją apie akcizus rasite Finansų ministerijos tinklalapyje Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt09000001800a855fTue, 29 Jul 2009 11:37:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001131Vilnius, liepos 29 d. Finansų ministerija parengė Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimus, kuriuose siūloma įtvirtinti atskaitinį (vienkartinį) turto deklaravimą 18 metų sulaukusiems Lietuvos gyventojams ir nuolat gyventi į Lietuvą atvykstantiems asmenims. Šie pakeitimai parengti įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl korupcijos prevencijos, siekiant sukurti efektyvesnį teisinį nepagrįsto praturtėjimo kontrolės mechanizmą. Duomenys apie gyventojų turimą reikšmingą turtą reikalingi mokesčių administratoriams ir kontrolės institucijoms, kai prireikia nustatyti turto įsigijimo šaltinių pagrįstumą. Siūloma įstatymo nuostata, kad vieną kartą būtų privaloma deklaruoti bet kokį nekilnojamą turtą (jei jis nėra registruotas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre) ir pinigines lėšas, kurios sudaro ne mažiau kaip 10 tūkst. litų grynaisiais arba užsienio bankų sąskaitose. Duomenų apie turtą, kurie kontrolės institucijoms pagal galiojančius teisės aktus teikiami arba prieinami iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto registro, kitų registrų ar duomenų bazių, nereikės deklaruoti. Visi Lietuvos gyventojai 2003 metais turėtą atitinkamą turtą jau privalėjo deklaruoti pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą, todėl didžiajai daugumai piliečių siūlomos pataisos nebus taikomos. Įstatymo pakeitimai įtvirtina prievolę gyventojams vieną kartą deklaruoti turtą sulaukus pilnametystės arba atvykus nuolat gyventi į Lietuvą. Pereinamuoju laikotarpiu įpareigojami turtą deklaruoti ir tie, kurie pilnametystės sulaukė arba įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje 2004 ir vėlesniais metais ir todėl nedeklaravo savo turimo turto pagal anksčiau galiojusį Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą. Be to, nustatoma, kad tuo atveju, jeigu gyventojas turto nedeklaravo, šiuo turtu ateityje negalės būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Taip pat siūloma apriboti galimybę tikslinti turto deklaraciją tuo atveju, jeigu dėl gyventojo pradėtas mokestinis patikrinimas ar ikiteisminis tyrimas.  Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų turto deklaravimo įstatymą kiekvienais metais deklaruoti turimą turtą privalo tik politikai, valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, pareigūnai, įvairių komisijų, tarybų, institucijų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai ir pan., taip pat jų šeimos nariai.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199376 www.finmin.lt09000001800a8487Mon, 28 Jul 2009 16:38:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001129Vilnius, liepos 28 d. Šiandien Finansų ministerija pradėjo platinti šeštąją taupymo lakštų  emisiją, kurios metų palūkanos sieks 7,88 procento. Ši emisija bus platinama iki rugpjūčio 10 d. Taupymo lakštai, saugi gyventojams skirta investavimo priemonė, suteikia galimybę savo santaupas patikėti Vyriausybei ir įstatymų garantijas, kad pinigai už išpirktus taupymo lakštus bei susikaupusios palūkanos bus sumokėta laiku. Šiuo metu taupymo lakštai (TL) platinami tik internetu, tačiau artimiausiu metuprasidės antrasis platinimo etapas ir TL bus galima įsigyti pašto skyriuose. Platinimas per Lietuvos paštą bus patrauklesnis tiems investuotojams, kurie nesinaudoja internetu ar neturi sąskaitos banke. Pašto skyriuose bus galima sudaryti TL įsigijimo sutartį sumokant grynaisiais pinigais. Nuo platinimo pradžios iki liepos 27 d. iš viso TL buvo išplatinta už 3,958 mln. litų nominalia verte. Penktosios emisijos, kurios platinimas baigėsi liepos 27 d., TL išplatinta už 36500 litų nominalia verte. Šiandien pradėtos platinti emisijos  palūkanų norma (7,88 proc.) yra išaugus palyginus su pirmosios emisijos 7,05 proc. palūkanomis. Dabartinė palūkanų norma turėtų būti patrauklesnė investuotojams, ypač atsižvelgiant į garantijas, dėl kurių santaupų investicija į taupymo lakštus yra maksimaliai saugi.  Už penktosios, vakar baigtos platinti, emisijos lakštus bus mokamos 7,79 proc. palūkanos, už ketvirtosios –  7,72 proc., už trečiosios – 7,22 proc., už antrosios – 7,03 proc. *** Kiekvienas norintis įsigyti TL gali apsilankyti interneto svetainėje www.vtl.lt, įvesti prašomą informaciją, atlikti apmokėjimą iš savo sąskaitos banke ir nusipirkti TL neišeidamas iš namų. Visa ši informacija bei sumokėti pinigai bus pervesti į Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą, kuris to investuotojo vardu atidarys jo asmeninę vertybinių popierių sąskaitą. Kai ateis laikas šiuos TL išpirkti, investuotojui vėl nieko nereikė daryti – pinigai už išpirktus TL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas. Artimiausiu metu bus galima įsigyti TL pasinaudojant plačiu pašto skyrių tinklu. Pašte taip pat bus galima sudaryti TL įsigijimo sutartį sumokant grynaisiais pinigais (norintiems mokėti pavedimus bus taip pat sudaryta tokia galimybė). Atsiimti lėšas už išpirktus TL ir sumokėtas palūkanas taip pat bus galima pašte arba nurodant sąskaitą banke. TL pirkti gali ne tik gyventojai (fiziniai asmenys), bet ir individualios įmonės, ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei visuomeninės organizacijos. Įmonės, turinčios AB ir UAB statusą TL įsigyti negali. Investuotojai, įsigiję TL, nemokės jokių su TL įsigijimu susijusių mokesčių: vertybinių popierių sandorio sudarymo, TL saugojimo, vertybinių popierių sąskaitos atidarymo mokesčio – visa tai apmokės emitentas, t.y. Finansų ministerija. Tikslios kiekvienos TL emisijos platinimo sąlygos skelbiamos ne mažiau kaip prieš 5 darbo dienas iki platinimo pradžios, emisija platinama 14 dienų. Daugiau informacijos apie TL galima rasti interneto svetainėse www.vtl.lt ir www.finmin.lt, o vėliau ir tose vietose, kur bus platinama – bankuose ir Lietuvos pašto skyriuose. Be to, informacija apie Vyriausybės vertybinius popierius teikiama Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriuje tel. (8 5) 2390 239, 2199 321, faks. 2390 109.   Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 937609000001800a807e, 27 Jul 2009 17:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001128Vilnius, liepos 27 d. „Džiaugiamės, kad Europos Komisija palankiai vertina Lietuvos pastangas valdyti biudžeto deficitą. Praėjusią savaitę tokio pat teigiamo įvertinimo mūsų valstybė sulaukė ir iš Tarptautinio valiutos fondo“ – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Skausmingi, bet labai svarbūs biudžeto konsolidavimo veiksmai galėjo būti atlikti tik po išsamių diskusijų, ieškant sutarimo tarp visuomenės, Vyriausybės ir Seimo. Išties reikšminga, kad šios diskusijos buvo vaisingos ir sulaukėme palankių vertinimų iš šių svarbių tarptautinių institucijų“. Šiandien Europos Komisija išplatino pranešimą, kuriame sveikinamas praėjusios savaitės Seimo sprendimas dėl sumažinto 2009 metų biudžeto. Pranešime pažymima, kad Lietuvos įgyvendinamos priemonės ekonominiam ir finansiniam stabilumui garantuoti turėtų sumažinti makroekonominius disbalansus ir spręsti viešųjų finansų problemas. Praėjusią savaitę, iškart po priimto Seimo sprendimo, Tarptautinis valiutos fondas taip pat teigiamai įvertino Lietuvą už atliktus biudžeto konsolidavimo veiksmus. Pasak šios organizacijos, tai padės Vyriausybei suvaldyti didėjantį biudžeto deficitą, o padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir sumažintos kitos išlaidos prisidės prie laipsniško ilgalaikio viešųjų finansų padėties gerėjimo.   Daugiau informacijos: Tel.: (8 5) 239 0008 Giedrė Balčytytė www.finmin.lt09000001800a7c7dThu, 24 Jul 2009 15:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001127Vilnius, liepos 24 d. Finansų ministerija šiandien paskelbė naują kvietimą bankams teikti pasiūlymus dėl valstybės remiamų paskolų studentams teikimo. Valstybės remiamos paskolos, kurios įtvirtintos Mokslo ir studijų įstatyme, bus teikiamos tiems studentams, kurie nepateko į valstybės finansuojamas vietas.  „Atsižvelgiant į tai, kad studijų paskolos yra investicija į jaunus žmones, kurie kurs mūsų šalies ateitį ir valstybė suteikia šioms paskoloms garantijas, manome, kad bankai gali dar kartą įvertinti galimybes ir pasiūlyti palankesnes sąlygas besimokantiems“, - sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Kredito įstaigos siūlė kintamų palūkanų dydį litais - apie 11,44 proc.,eurais – apie 4,03 proc. Palūkanų dydis priklauso nuo palūkanų bazės dydžio kitimo ir kredito įstaigos maržos, kuri turi būti kuo mažesnė. Šią savaitę komisija, kuri vertino kredito įstaigų, teiksiančių valstybės remiamas paskolas studentams, pasiūlymus, pateikė finansų ministrei atrinktų kredito įstaigų siūlomas sąlygas. Siekiant geresnių studentų kreditavimo sąlygų buvo nutarta paskelbti naują kvietimą bankams teikti pasiūlymus. Šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. lt valstybės remiamų paskolų studentams – iki šiol paskoloms skiriama suma kasmet būdavo apie 20 mln. litų.   Daugiau informacijos: Tel.: (8 5) 239 0008 www.finmin.lt09000001800a7063Wed, 23 Jul 2009 13:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001123Vilnius, liepos 23 d. Šiandien Seimas priėmė patobulintą Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, pagal kurį valstybės biudžetas mažinamas daugiau kaip 185,7 mln. litų. 2009 m. biudžetas antrą kartą patikslintas atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės ir statutinių tarnautojų bei biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, pakeitimus. Planuojama, kad valstybės biudžeto išlaidos sieks 25636,6 mln. litų ir 4821,9 mln. litų bus didesnės už pajamas. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų – 14397,3 mln. litų, t.y. 2065,1 mln. litų mažiau palyginus su 2009 m. gegužės 7 d. patvirtintu biudžetu. Prognozuojama, kad į nacionalinį biudžetą be ES paramos lėšų 2009 m. įplauks 18195,5 mln. litų pajamų, t. y. 2121 mln. litų mažiau, negu buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 7 d. Be to, patobulintame biudžete patvirtintas  ir padidintas nuo 5 mlrd. 850 mln. litų iki 9 mlrd. 560 mln. litų valstybės grynojo skolinimosi limitas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800a547b, 13 Jul 2009 10:42:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001118Vilnius, 2009 m. liepos 13 d. Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos mokslo taryba neseniai pasirašė susitarimą su Šveicarijos plėtros ir bendradarbiavimo agentūra dėl 4 mln. Šveicarijos frankų (apie 8,8 mln. litų) paramos skyrimo Stipendijų fondui pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą. Parama skirta 2009 – 2016 metams. Šiomis stipendijų fondo lėšomis bus finansuojamos 6-24 mėnesių stažuotės jauniesiems tyrėjams, siekiantiems daktaro laipsnio, stažuotės po doktorantūros bei trumpalaikiai moksliniai vizitai. Planuojama, kad teikti paraiškas stipendijoms gauti bus galima jau šį rudenį. Stipendijų fondas siekiaskatinti Lietuvos tyrėjų mokslinius gebėjimus bei remti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje. Tai taip pat yra ir viena iš Šveicarijos paramos finansuojamų priemonių, kuri skirta  mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Iš Šveicarijos pusės mokslo mainų programą administruos Šveicarijos universitetų rektorių konferencija (CRUS) (daugiau informacijos interneto svetainėje www.sciex.ch). Lietuvoje Stipendijų fondą administruos Lietuvos mokslo taryba. Kontaktinis asmuo mokslinė sekretorė Brigita Serafinavičiūtė, tel. (85) 212 4933, el. paštas: mtsekretorius@ktl.mii.lt Pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą Lietuvai iš viso skirta 70 mln. 858 tūkst. Šveicarijos frankų šioms sritims: perinatologinės ir neonatologinės sveikatos priežiūros Lietuvoje gerinimui, mokslinių tyrimų plėtrai ir NVO sektoriaus Lietuvoje stiprinimui. Konkrečios paramos sutartys su donorais turi būti pasirašytos iki 2012 m. birželio 14 d., o lėšos - panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d. Daugiau informacijos apie Šveicarijos Konfederacijos teikiamą paramą Lietuvai skelbiama internetiniame puslapyje www.swiss-contribution.lt.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800a46b4Tue, 08 Jul 2009 10:02:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001113Vilnius, 2009 m. liepos 8 d. Šiandien finansų viceministro pareigas pradėjo eiti Aloyzas Vitkauskas. Naujasis viceministras bus atsakingas už Nacionalinio fondo ir Turto valdymo departamentų veiklą bei kuruos su AB „Turto banko“, Valstybės dokumentų technologinės tarnybos prie Finansų ministerijos ir viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ veikla susijusius klausimus. 55 metų A. Vitkauskas Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) įgijo civilinės inžinerijos magistro laipsnį. Nuo 1996 metų du metus dirbo ne pelno organizacijos Būsto kreditavimo fondas generaliniu direktoriumi. Vėliau 6 metus ėjo generalinio direktoriaus pareigas Viešojoje įstaigoje Būsto ir urbanistikos plėtros fonde, nuo 2003 metų – Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus pareigas. 2006 metais Aloyzas Vitkauskas laimėjo konkursą ministerijos sekretoriaus pareigoms užimti, kurias ėjo iki š. m. liepos 1 dienos.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800a431bMon, 07 Jul 2009 10:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001111Vilnius, liepos 7d.Lietuvos istorijos puslapiuose dar vienas naujas ir svarbus įrašas: sėkmingai baigtas pirmasis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo laikotarpis – birželio 30 d. baigėsi Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimas.  Pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) iš ES struktūrinių fondų buvo įgyvendinta daugiau kaip 3500 infrastruktūros, gamybos, žmogiškųjų išteklių, kaimo plėtros ir žuvininkystės projektų. Iki š.m. birželio 30 d. šiems projektams įgyvendinti panaudota daugiau kaip 3,3 mlrd. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. BPD investicijos ne tik prisidėjo prie Lietuvos ekonominės plėtros, bet jo įgyvendinimo patirtis lėmė naujų ir naudingų įpročių atsiradimą Lietuvos visuomeniniame gyvenime  –  tokių, kaip plačiosios praktinės partnerystės ir pamatuotų strateginių sprendimų taikymą, elektroninę stebėseną. Ne mažiau svarbios ir šiuo laikotarpiu tiek institucijų, tiek ir projektų vykdytojų  įgytos žinios, patirtis bei sukurta ES struktūrinių fondų administravimo sistema. Išankstiniais  duomenimis, sėkmingai panaudotos visų  keturių ES struktūrinių fondų lėšos – Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus, Žuvininkystės orientavimo finansinės priemonės. Šiuo metu Lietuvai išmokėta maksimali galima lėšų suma – 2,936 mlrd. Lt (95 proc. BPD įgyvendinti, skirtų ES lėšų), likusi ES lėšų dalis – 155 mln. Lt bus išmokėti pateikus BPD užbaigimo dokumentus. Juos Finansų ministerija turi parengti ir pateikti Europos Komisijai iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Taigi, dabar prasidės BPD įgyvendinimo užbaigimo procesas, kurio pagrindinis tikslas yra tinkamai ir laiku (iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) parengti ir pateikti Europos Komisijai BPD įgyvendinimo užbaigimo dokumentus. Už šio svarbaus ir sudėtingo proceso, kuriame dalyvaus visų institucijų, administruojančių BPD, įskaitant Valstybės kontrolę, atstovai, koordinavimą atsakinga Finansų ministerija. Tinkamai ir laiku viską atlikus 2010 m. pabaigoje Lietuvai bus išmokėta likusi ES lėšų dalis. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376 www.finmin.lt    09000001800a4316Mon, 07 Jul 2009 10:40:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001110Vilnius, liepos 7 d. Šiandien Seime prisiekė ir pradėjo eiti pareigas finansų ministrė Ingrida Šimonytė, iki šiol dirbusi finansų viceministre. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu I. Šimonytę finansų ministre paskyrė penktadienį, liepos 3 d. I. Šimonytė yra 15-oji finansų ministrė nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Ji šiame poste pakeitė Algirdą Gediminą Šemetą, kuris nuo š.m. liepos 1 d. eina Europos Komisijos nario, atsakingo už finansinį programavimą ir biudžetą pareigas.09000001800a2f92Mon, 30 Jun 2009 15:52:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001104Vilnius, 2009 m. birželio 30 d. Rytoj pradeda galioti 2009 m. kovo 10 d. LR Vyriausybės įstatymo pakeitimas, pagal kurį vietoje valstybės sekretorių įvedamos kanclerių pareigybės, o ministerijos sekretorius keičia politinio pasitikėjimo viceministrai. Nuo liepos 1 d. Finansų ministerijos viceministrais paskirti buvę ministerijos sekretoriai Ingrida Šimonytė, Edmundas Žilevičius bei Rolandas Kriščiūnas. Buvęs ministerijos valstybės sekretorius Giedrius Rimša paskirtas ministerijos kancleriu. Buvęs ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas paskirtas Finansų ministerijos Ekonomikos departamento direktoriumi. Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 4449 www.finmin.lt09000001800a1d83Thu, 26 Jun 2009 12:43:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001099 Vilnius, birželio 26 d. Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta susitiko su „Swedbank“ Direktorių valdybos pirmininku Carlu Ericu Stålbergu.   Susitikime buvo aptarta Lietuvos ekonominė padėtis ir Vyriausybės sprendimai sunkmečiui įveikti, situacija kaimyninėse valstybėse, bankų paskolų portfelių mažėjimas mūsų šalyje, kreditų teikimo perspektyviems verslo projektams, eksportuojančioms įmonėms bei kiti klausimai. Susitikime taip pat dalyvavo Švedijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje J.E. Ulrika Cronenberg-Mossberg bei “Swedbank” Baltijos šalių bankininkystės vadovas Håkan Berg.090000018009f772, 15 Jun 2009 18:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001093Vilnius, birželio 15 d.  Lietuva tarptautinėse finansų rinkose sėkmingai išplatino naują 500 mln. eurų (1,726 mlrd. litų) euroobligacijų emisiją, kuri bus išperkama 2014 metais, mokant 9,375 proc. metinę palūkanų normą.  „Po pastaruoju metu finansų rinkas krėtusių niūrių prognozių Baltijos regionui, rinkoje vyravusių negatyvių naujienų bei įžvalgų sėkmingas mūsų vertybinių popierių emisijos išplatinimas užsienio rinkose rodo investuotojų pasitikėjimą Lietuva ir pritarimą šalies Vyriausybės vykdomoms priemonėms“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta. Lietuvos euroobligacijų, pelningumas antrinėje rinkoje 2016 metais išperkamų euroobligacijų siekia 9,2- 9,8 proc., tačiau tokiais pelningumais sudaromi tik nedideli sandoriai. Didesnėms apimtims norint pritraukti investuotojus, reikia pasiūlyti didesnį pelningumą nei kotiruotės antrinėje rinkoje. „Padėtis finansų rinkose dar nėra stabili ir investuotojų pageidaujami pelningumai išlieka santykinai aukštame lygyje, tačiau jau pats euroobligacijų išplatinimo faktas yra labai teigiamas ženklas tiek mums, tiek kitoms Centrinės ir Rytų Europos šalims. Svarbu taip pat pažymėti, jog tai yra naujų pinigu įliejimas į Lietuvos ekonomiką, kuris šiuo metu itin reikalingas“, - sakė finansų ministras. Paskutinį kartą Lietuvos Respublikos euroobligacijų emisija tarptautinėse rinkose buvo išplatinta 2007 metų pabaigoje.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 9337 www.finmin.lt090000018009e731Wed, 11 Jun 2009 13:09:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001091 Vilnius, birželio 11 d.  Finansų ministras Algirdas Šemeta, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentas Matthias Kollatz – Ahnen Finansų ministerijoje šiandien pasirašė finansavimo sutartį. Šia sutartimi įsteigiamas Kontroliuojantysis fondas, kurio lėšos bus investuojamos į daugiabučių namų atnaujinimą. Į įsteigtą fondą ketinama pervesti 785 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinių bendrojo finansavimo lėšų. Kontroliuojantysis fondas formuojamas įgyvendinant Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA (angl. Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas). Ja siekiama pritraukti investicijas tvariai miestų plėtrai, naudojant finansų inžinerijos priemones. Lietuva taps viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje, kurioje bus pradėta įgyvendinti JESSICA iniciatyva. „Įsteigdami Kontroliuojantįjį fondą suteikiame rimtą postūmį daugiabučių namų atnaujinimo procesui, nes pasitelkus finansų inžinerijos priemones ir pritraukus tarptautinių institucijų lėšas, dalyvauti modernizacijos programoje galės žymiai daugiau gyventojų negu kada nors iki šiol“, - sako finansų ministras A. Šemeta, kurio teigimu, šiandien pasirašyta sutartis reiškia ir naujovišką požiūrį į Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimą. „Lėšas, kurios bus investuotos į daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektus ir sugrįš JESSICA Kontroliuojančiajam fondui, bus galima vėl investuoti. Taigi ES struktūrinių fondų lėšomis kuriamas atsinaujinantis procesas, kuris leidžia maksimaliai padidinti ilgalaikį ES fondų poveikį šaliai“, - pabrėžia finansų ministras. Lietuvoje iniciatyva JESSICA ketinama pasinaudoti finansuojant daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo investicinius projektus.  Nuo 2008 m. pradžios Finansų ministerija kartu su EIB nagrinėjo iniciatyvos JESSICA įgyvendinimo Lietuvoje galimybes. Atlikus galimybių Lietuvoje studiją, nustatyta, kad šiuo iniciatyvos JESSICA įgyvendinimo Lietuvoje etapu būtų efektyviausia investuoti į energijos efektyvumo didinimo priemones. Remiantis atliktos studijos „JESSICA instrumento panaudojimas energijos efektyvumui didinti Lietuvoje“ ir Ministro Pirmininko sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės pasiūlymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė įgyvendinti JESSICA iniciatyvą, įsteigiant Kontroliuojantįjį fondą. Jo valdytoju šiandien pasirašyta sutartimi paskirtas EIB. Pasirašyta sutartis apibrėžia Kontroliuojančiojo fondo steigimo, jo valdytojo atrinkimo ir administravimo principus. Iškart po sutarties pasirašymo EIB pradės analizuoti Lietuvos situaciją ir, kaip Kontroliuojančiojo fondo valdytojas, atrinkti Lietuvoje finansinius tarpininkus, atsakingus už atskirų finansinių instrumentų steigimą ir valdymą. Tikimasi, kad į finansinius instrumentus investuojami 785 mln. litų papildomai pritrauks tiek pat ir privačių lėšų. Iniciatyva turėtų labai prisidėti ir prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimo. Viena jo dalių kaip tik ir skirta pastatų energetinio efektyvumo didinimui.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt090000018009e710Wed, 11 Jun 2009 11:24:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001092Vilnius, 2009 m. birželio 11d. Šiandien Finansų ministras Algirdas Šemeta susitiko su Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) Valdytoju Raphael Alomar. Susitikimo metu buvo aptarta Lietuvos ekonominė situacija, ETVB vaidmuo ir veiklos perspektyvos bei galimybės bankui aktyviau įsitraukti į socialinių projektų Lietuvoje įgyvendinimą ateityje. RytojVilniuje prasideda Europos Tarybos vystymo banko Valdymo tarybos ir Administracinės tarybos 44-asis metinis posėdis, kuris rengiamas vis kitoje ETVB šalyje narėje. Jame dalyvaus ETVB Valdymo tarybos nariai – šalių narių nuolatiniai atstovai prie Europos Tarybos – ambasadoriai, kur Lietuvos atstovu paskirtas ambasadorius Gediminas Šerkšnys, ir Administracinės tarybos nariai – Lietuvai atstovauja Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas. Lietuva ETVB nare yra nuo 1996 metų. Banko Lietuvai suteiktų paskolų dėka nuo narystės pradžios buvo įgyvendinti valstybei svarbūs socialiniai projektai socialinio būsto, sveikatos apsaugos, energijos suvartojimo efektyvumo bei smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo srityse. Be to, Lietuva artimiausiu metu planuoja su ETVB pasirašyti sutartį dėl paskolos, skirtos viešųjų pastatų statymo ir renovacijos projektų įgyvendinimui. Tikimasi ir ateityje išlaikyti glaudų Lietuvos ir ETVB bendradarbiavimą, skatinant socialinę sanglaudą šalyje.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt090000018009e0ffMon, 09 Jun 2009 15:51:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001088Vilnius, 2009 m. birželio 09 d. Finansų ministerijos duomenimis, per 2009 m. 5 mėn. į valstybės biudžetą surinkta 5 mlrd. 992,6 mln. litų, planuota – 5 mlrd. 956,3 mln. litų. Per  šių metų 5 mėn. į valstybės biudžetą įplaukė 36,3 mln. litų arba 0,6 proc. daugiau nei planuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis per 5 mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 8 mlrd. 711 mln. litų pajamų (ES paramos lėšos – 2 mlrd. 718,4 mln. litų). Per 5 mėn. daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 2 mlrd. 967,7 mln. litų – planas įvykdytas 101,8 proc. Pelno mokesčio per 5 mėn. surinkta 435,5 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 99,8 proc. Akcizų įplaukos per šį laikotarpį – 1 mlrd. 243,9 mln. litų ir tai sudaro 100,3 proc. planuotų pajamų. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 1 mlrd.606,2 mln. litų, planas įvykdytas 100 proc. Į patikslintą valstybės biudžetą 2009 metais numatyta gauti 22 mlrd. 879,8 mln. litų pajamų, iš jų 6 mlrd. 417,4 mln. litų – ES ir kitos paramos lėšos.   -------------------------------------------------------------- Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt090000018009df7bMon, 09 Jun 2009 10:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001086Žurnalistų dėmesiui: Birželio 11 d. (ketvirtadienį) 11 val. Finansų ministerijoje bus pasirašoma finansavimo sutartis dėl Kontroliuojančiojo fondo įsteigimo. Sutartį pasirašys finansų ministras A. Šemeta, aplinkos ministras G. Kazlauskas ir Europos investicinio banko (EIB) viceprezidentas Matthias Kollatz-Ahnen. Kontroliuojantysis fondas formuojamas įgyvendinant Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA (angl. Joint European Support for Sustainable Investment in City Areas), kuri skirta paremti investicijas į tvarią miestų plėtrą, naudojant finansų inžinerijos priemones. Lietuvoje JESSICA ketinama pasinaudoti finansuojant daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo investicinius projektus. Be to, Lietuva taps viena pirmųjų valstybių Europos Sąjungoje, kurioje bus pradėta įgyvendinti JESSICA iniciatyva Sutarties pasirašymas vyks Finansų ministerijos (J. Tumo-Vaižganto 8A/2, Vilnius) 331 salėje (III aukštas).   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt090000018009dcfe, 08 Jun 2009 14:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001085Vilnius, birželio 8 d. Rytoj Liuksemburge (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė) vyksiančiame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos  posėdyje, kuriame dalyvaus finansų ministras Algirdas Šemeta,daugiausia dėmesio bus skiriama ES ekonominės ir finansinės situacijos aptarimui bei pasirengimui Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuris vyks š. m. birželio 18-19 dienomis. ECOFIN tarybos susitikimo metu ministrai aptars ekonominę ir finansinę ES situaciją. Pagal naujausias Europos Komisijos pavasario prognozes, BVP nuosmukis euro zonoje ir ES-27 2009 metais sudarys 4 proc. Numatoma, kad beveik visos ES šalys narės šiais metais patirs ūkio nuosmukį, didės nedarbas. Atsižvelgdama į tai, Lietuva atlieka atidų tiek išorės, tiek vidaus ekonominės situacijos monitoringą, ėmėsi veiksmų pagal Europos ekonomikos atkūrimo plano rekomendacijas ne euro zonos šalims, peržiūrėdama pirminį 2009 m. biudžeto projektą, jį pakartotinai pakoreguodama š. m. gegužės mėn. (su papildomu valdžios sektoriaus finansų 3,3 proc. BVP konsolidavimo efektu). Esant poreikiui, 2009 m. bus imamasi ir tolesnių fiskalinės politikos priemonių, kurios užtikrintų viešųjų finansų ir makroekonominį stabilumą. Susitikimo metu bus apsikeista nuomonėmis ir dėl įgyvendinamų veiksmų tarptautinių apskaitos standartų srityje. ES ministrai, ruošdamiesi š. m. birželio mėnesį vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, ketina aptarti Europos finansų rinkos priežiūros sistemos tobulinimą.  Vykdant finansų sistemos priežiūros reformą, numatyta įsteigti Europos sisteminės rizikos tarybą, kuri stebėtų ir įvertintų potencialias grėsmes ir rizikas ES finansiniam stabilumui ir teiktų rekomendacijas, kokių priemonių imtis, reaguojant į identifikuotas rizikas. Taip pat numatoma įsteigti Europos finansų rinkos priežiūros sistemą, kuri užtikrintų sklandžią nacionalinių priežiūros institucijų veiklą ir darnią finansų įstaigų, vykdančių savo veiklą keliose valstybėse, priežiūrą. Susitikimo metu taip pat bus analizuojamas Europos ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimas bei diskutuojama dėl paramos bankams priemonių įgyvendinimo. ECOFIN susitikimo metu bus svarstomi klimato kaitos tarptautinio finansavimo klausimai. ECOFIN taryba siūlo, kad visos valstybės, išskyrus skurdžiausias, prisidėtų prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo besivystančiose šalyse. Susitikime taip pat bus aptariamas Tarybos išvadų projektas dėl gero valdymo mokesčių srityje. Taryba savo išvadose primena mokesčių skaidrumo principų įgyvendinimo, informacijos apsikeitimo ir sąžiningos mokesčių konkurencijos svarbą. Šie principai yra būtinos priemonės kovoje su tarpvalstybiniu mokestiniu sukčiavimu ir vengimu.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt090000018009c70bMon, 02 Jun 2009 10:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001080Vilnius, birželio 2 d. Vakar baigėsi pirmos taupymo lakštų (TL) emisijos platinimas. Finansų ministerijos duomenimis, nuo š. m. gegužės 19 dienos iki birželio 1 dienos taupymo lakštų, kurių didžiąją dalį įsigijo gyventojai, buvo išplatinta už 3 mln. 291 tūkst. 400 litų. Per minėtą laikotarpį iš viso buvo sudaryti 471 sandoriai. “Pirmosios taupymo lakštų emisijos rezultatus vertiname kaip gerą pradžią. Šiandien išleidžiame antrąją emisiją ir tikimės, kad susidomėjimas taupymo lakštais, kaip dar viena galimybe investuoti pinigus, augs. Savo ruožtu Finansų ministerija toliau aktyviai rengiasi antrajam taupymo lakštų platinimo etapui, kuriame bus plečiamas platintojų tinklas“ - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.   Šiandien internetu pradėta platinti antroji TL emisija, jos metinės palūkanos siekia 7,03 procentus (pirmosios emisijos – 7,05 proc.). Kiekvienas, norintis įsigyti taupymo lakštų, gali apsilankyti interneto svetainėje www.vtl.lt, įvesti prašomą informaciją, atlikti apmokėjimą iš savo sąskaitos banke ir nusipirkti TL neišeidamas iš namų. Per pirmąjį taupymo lakštų platinimo etapą TL platinami tik internetu. Per antrąjį etapą bus išplėstos TL platinimo galimybės, įtraukiant bankus ir Lietuvos paštą. Platinimas per paštą turėtų būti patrauklus tiems investuotojams, kurie nesinaudoja internetu ar neturi sąskaitos banke. Pasinaudojant plačiu pašto skyrių tinklu, bus sudaryta galimybė pašto skyriuose sudaryti TL įsigijimo sutartį sumokant grynaisiais pinigais (norintiems mokėti pavedimus bus taip pat sudaryta tokia galimybė). Atsiimti lėšas už išpirktus TL ir sumokėtas palūkanas taip pat bus galima pašte arba nurodant sąskaitą banke. Preliminariais duomenimis, TL platinimą per paštą bei bankus planuojama pradėti liepos mėnesį. Taupymo lakštų  išleidimo birželio-rugpjūčio mėnesiais tvarkaraštis skelbiamas internetiniame Finansų ministerijos puslapyje. *** * Taupymo lakštai (TL) – tai mažmeniniam investuotojui skirta investavimo priemonė, panaši į indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų ne bankams, o Vyriausybei. Vyriausybei – tai galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti neinvestuotas gyventojų santaupas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt090000018009b166Wed, 28 May 2009 10:52:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001075Vilnius, gegužės 28 d. Atsižvelgiant į pastaruoju metu viešojoje erdvėje reiškiamus nuogąstavimus dėl galimo pedagogų atostoginių atlyginimų vėlavimo, Finansų ministerija informuoja, jog darbo užmokestis pedagogams už kasmetines atostogas išmokamas laiku ir jokių sutrikimų nebus. Savivaldybėms gegužės mėnesį jau pervesta dotacija už du mėnesius, tai yra pervesta 374, 2 mln. litų (gegužės 4 d. – 189,2 mln. litų ir gegužės 14 d. – 185 mln. litų). Finansų ministerija patikina, kad birželio 1 d. bus pervesta 372,3 mln. litų dar už du mėnesius.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376090000018009ae2cTue, 27 May 2009 10:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001072Vilnius, gegužės 27 d. Finansų ministerija planuoja šiais metais išleisti vidutinės trukmės euroobligacijas. „Sprendimą šiais metais išleisti euroobligacijų emisiją įtakojo keli veiksniai. Tarptautinės  institucijos ir investuotojai palankiai vertina ryžtingus Vyriausybės veiksmus, užtikrinančius valstybės finansų stabilumą. Tą rodo ir tris mėnesius iš eilės mažėjantis CDS indeksas*. Stebime ir kaip keičiasi padėtis finansų rinkose – auga investuotojų dėmesys euroobligacijų emisijoms, kurias platina Rytų ir Vidurio Europos šalys. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Lietuvos euroobligacijų emisija taip pat sudomins potencialius investuotojus“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta. Tarpininkavimo mandatai platinti euroobligacijas suteikti „Citigroup Global Markets Limited“, „Credit Suisse Securities Limited“ ir „The Royal Bank of Scotland“ bankams. Galutinę euroobligacijų trukmę ir apimtį Finansų ministerija nustatys po birželį prasidėsiančių susitikimų su investuotojais. Lėšos, gautos išleidus minėtas euroobligacijas, bus naudojamos biudžeto deficitui dengti bei anksčiau valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. *** * - Kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmės (Credit Default Swap, toliau CDS) –   indeksas atspindi investuotojų požiūrį į šalies galimybes grąžinti skolas per tam tikrą laikotarpį. Užsienio investuotojų vertinimą ir nuomones apie šalies nemokumo tikimybę atspindintis indeksas yra tiesiogiai susijęs su skolinimosi pasaulio finansų rinkose kaštais. Kuo indeksas didesnis, tuo brangiau šaliai skolintis.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018009ac10Mon, 26 May 2009 15:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001074Vilnius, gegužės 26 d. Finansų ministras Algirdas Šemeta išvyko į Stokholmą, kur šiandien dalyvaus Šiaurės investicijų banko (ŠIB) metiniame Valdytojų tarybos susitikime, o rytoj –  14-oje Šiaurės ir Baltijos jūros šalių finansų ministrų konferencijoje. Susitikimuose bus aptariami aktualūs šiam regionui ir Lietuvai klausimai, susiję su pasauline finansine krize.   „ŠIB veikla Lietuvoje yra svarbi, ypač siekiant skatinti ekonomiką, ypatingą dėmesį skiriant smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui ir projektams, susijusiems su energijos efektyvumo didinimu. Dabar, sumažėjus privačiam kreditavimui, tapo ypač aktualu, kad ŠIB savo veiklą Lietuvoje toliau plėstų“, – sakė finansų ministras Algirdas Šemeta. ŠIB valstybės narės yra Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija ir Švedija. Lietuvos kapitalo ŠIB dalis – 1,64 procento, Lietuvos Respublikos finansų ministras yra ŠIB valdytojas nuo Lietuvos.Šiame Valdytojų tarybos susitikime bus pristatoma ŠIB 2008 m. veiklos ataskaita ir finansiniai rezultatai, aptariamas banko vaidmuo dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis bei kiti klausimai. Šiaurės ir Baltijos jūros šalių finansų ministrų konferencija – tai vienas iš neformalių ekonominio bendradarbiavimo tarp Šiaurės ir Baltijos jūros regiono valstybių (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija, Lenkija, Rusija ir Vokietija) finansų ministrų susitikimų, vykstančių kiekvienais metais. Konferencijų metu aptariami aktualūs ekonominės politikos ir Baltijos jūros regiono plėtros klausimai. Šioje konferencijoje ketinama aptarti pasaulinės finansinės krizės keliamus iššūkius Šiaurės ir Baltijos jūros regiono šalims ir būdus, kaip šalys galėtų bendradarbiauti, siekdamos sušvelninti neigiamus padarinius bei išvengti panašių krizių ateityje. Vienas iš susitikimo tikslų – paskatinti tarptautines finansines institucijas aktyviau dalyvauti kompensuojant tai, ko verslas netenka dėl privataus kreditavimo susilpnėjimo. Konferencijoje taip pat planuojama aptarti Šiaurės ir Baltijos jūros šalims aktualias su klimato kaita susijusias problemas ir galimus rinkos instrumentus, kurių pagalba šios problemos būtų sprendžiamos efektyviau ir galimai mažiausiais kaštais. Be to, konferencijos dalyviams planuojama pristatyti ES rengiamą strategiją Baltijos jūros regionui. Konferencijos pabaigoje bus priimtas bendras komunikatas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 3760900000180099b3dTue, 20 May 2009 08:49:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001071Vilnius, gegužės 20 d. Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta dalyvauja Helsinkyje (Suomija) vykstančiame Pasaulio banko valdytojų iš Šiaurės ir Baltijos šalių susitikime su Pasaulio banko prezidentu Robertu Zoellicku. “Šis susitikimas suteikia galimybę aukščiausiu lygiu su Pasaulio banku aptarti Šiaurės ir Baltijos šalių regiono bendrus sprendimus ekonomikos sunkmečiui įveikti, vystomojo bendradarbiavimo politiką bei koks galėtų būti tolesnis Lietuvos indėlisšiais klausimais”, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta, kuris yra paskirtas mūsų šalies Pasaulio banko valdytoju. Pasaulio bankas teikia išskirtinį dėmesį Šiaurės šalims dėl jų teikiamos pagalbos besivystančioms valstybėms. Baltijos šalys, sukaupusios didelę reformų patirtį, taip pat vis daugiau prisideda prie Pasaulio banko iniciatyvų besivystančiose šalyse. Per susitikimą Helsinkyje bus nagrinėjamas finansinės krizės poveikis valstybėms (ypač besivystančioms šalims) bei galima Pasaulio banko pagalba; aptariamas Tarptautinių finansinių institucijų bendras veiksmų planas krizei Rytų Europoje įveikti; nagrinėjami Pasaulio banko valdymo ir atstovavimo reformos klausimai bei Pasaulio banko vaidmuo, sprendžiant klimato kaitos klausimus.   Lietuva su Pasaulio banko grupe* bendradarbiauja nuo 1992 m. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas mūsų šaliai suteikė apie 490 milijonų JAV dolerių vertės paskolų, kuriomis buvo finansuojami investiciniai projektai sveikatos apsaugos, švietimo, infrastruktūros plėtojimo ir kitose srityse, buvo remiamos šalyje vykdomos struktūrinės reformos. Lietuva iš Pasaulio banko grupės skolinosi iki 2002 m., o nuo 2006 m. bendradarbiaujama partnerystės pagrindais ir dalinantis patirtimi. Pasaulio banko ekspertai konsultuoja Lietuvą viešųjų finansų, viešojo ir privataus sektorių partnerystės bei kitais klausimais. Šiais metais Pasaulio banko ekspertai atliko valstybės išlaidų peržiūrą ir artimiausiu metu pateiks rekomendacijas dėl valstybės išlaidų socialiniame bei viešojo administravimo sektoriuose. *** * - Pasaulio Banko grupę sudaro: Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė finansų korporacija, Tarptautinė plėtros asociacija, Daugiašalė investicijų draudimo agentūra ir Tarptautinis investicinių ginčų sprendimo centras.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018009988e, 18 May 2009 11:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001066Vilnius, gegužės 19d. Šiandien Finansų ministerija pradėjo platinti taupymo lakštus. Pirmoji taupymo lakštų emisija bus platinama nuo gegužės 19 dienos iki birželio 1 dienos su 7,05 procentų metine palūkanų norma, išperkama 2010 m. gegužės 19 dieną. Taupymo lakštai (TL) – tai mažmeniniam investuotojui skirta investavimo priemonė, panaši į indėlius banke, tik šiuo atveju gyventojai savo santaupas patikėtų ne bankams, o Vyriausybei. Vyriausybei – tai galimybė pasiskolinti iš gyventojų tiesiogiai ir tokiu būdu pritraukti neinvestuotas gyventojų santaupas. „Finansų ministerija nesiekia konkuruoti su bankiniu sektoriumi dėl indėlių, o tik nori praplėsti galimybes žmonėms pasirenkant, kur investuoti sukauptas lėšas, – sakė finansų ministras Algirdas Šemeta. – Palūkanos už taupymo lakštus bus šiek tiek mažesnės nei siūlomos už indėlius banke, tačiau už tai gyventojai turės Vyriausybės garantiją, kad pinigai už išpirktus taupymo lakštus ir susikaupusios palūkanos bus pervestos laiku.“  Tai garantuoja Valstybės skolos įstatymas, kuriame sakoma, kad Vyriausybės prisiimtiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti naudojami visi galimi valstybės finansiniai ištekliai, tarp jų ir nauji valstybės turtiniai įsipareigojimai. TL platinimas vyks etapais. Šiuo metu įgyvendintas pirmasis etapas –TL pradedami platinti internetu. Kiekvienas, norintis įsigyti TL, gali apsilankyti interneto svetainėje www.vtl.lt, įvesti prašomą informaciją, atlikti apmokėjimą iš savo sąskaitos banke ir nusipirkti TL neišeidamas iš namų. Visa ši informacija bei sumokėti pinigai bus pervesti į Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą, kuris to investuotojo vardu atidarys jo asmeninę vertybinių popierių sąskaitą. Kai ateis laikas šiuos TL išpirkti, investuotojui vėl nieko nereikės daryti – pinigai už išpirktus TL ir jam priklausančios palūkanos automatiškai bus pervesti į tą pačią sąskaitą, iš kurios buvo padarytas apmokėjimas. Antrajame etape bus išplėstos TL platinimo galimybės, įtraukiant bankus ir Lietuvos paštą. Platinimas per paštą turėtų būti patrauklus tiems investuotojams, kurie nesinaudoja internetu ar neturi sąskaitos banke. Pasinaudojant plačiu pašto skyrių tinklu, bus sudaryta galimybė pašto skyriuose sudaryti TL įsigijimo sutartį sumokant grynaisiais pinigais (norintiems mokėti pavedimus bus taip pat sudaryta tokia galimybė). Atsiimti lėšas už išpirktus TL ir sumokėtas palūkanas taip pat bus galima pašte arba nurodant sąskaitą banke. Kas galės investuoti? Naujose taisyklėse yra išplėstas investuotojų į TL ratas. TL įsigyti galės fizinis asmuo, individuali įmonė, ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija, labdaros ir paramos fondas ir visuomeninė organizacija. Įmonės, turinčios AB ir UAB statusą negalės įsigyti TL. Investuotojams, įsigijusiems TL, nereikės mokėti jokių su TL įsigijimu susijusių mokesčių: vertybinių popierių sandorio sudarymo, TL saugojimo, vertybinių popierių sąskaitos atidarymo mokesčio – visa tai apmokės emitentas, t.y. Finansų ministerija. Tačiau dėl to, kad Finansų ministerija turės padengti šias išlaidas, nustatytas palūkanų dydis bus mažesnis nei įsigyjant kitos rūšies VVP. TL palūkanos nustatomos penkių mažiausias palūkanas už tos pačios trukmės indėlius siūlančių bankų palūkanų vidurkį sumažinant dydžiu, kuris atitinka TL aptarnavimo sąnaudas. Tikslios TL platinimo sąlygos bus skelbiamos ne mažiau kaip prieš 5 darbo dienas iki platinimo pradžios. TL bus platinami 14 dienų. Toks platinimo terminas nustatytas dėl to, kad būtų galima operatyviai reaguoti į rinkos pokyčius. Praėjus dviems savaitėms bus nustatytos naujos sąlygos ir TL platinami jau kitomis sąlygomis (arba tomis pačiomis, jeigu rinkoje niekas nepasikeis). TL platinimo kaina bus nustatoma skirtinga kiekvienai platinimo dienai. Taip daroma dėl to, kad tas investuotojas, kuris įsigijo TL anksčiausiai, sumokėtų mažiausią kainą lyginant su tuo, kuris jų įsigijo paskutinę platinimo dieną. Tiksli platinimo kaina bus paskelbiama sąlygose ir priklausys nuo nustatytos palūkanų normos. Pirmoji TL emisija galios vienerius metus. Priešlaikinio TL išpirkimo galimybė nėra numatyta. Taip pat nevyks ir antrinė viešoji apyvarta šiais vertybiniais popieriais. Tačiau jeigu gyventojams iškiltų būtinybė parduoti TL, jie galės tai padaryti. Tokiu atveju reikės apsilankyti pas platintoją ar pas platinimo tarpininką (ten, kur įsigijo TL) ir atlikti juridinius veiksmus, kad būtų atlikti atitinkami įrašai asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose arba kreiptis platinimo vietose ar internete nurodytais telefonais, kur bus suteikta visa informacija. *** Panašias priemones leidžia ir kai kurios užsienio šalys, pavyzdžiui: Švedijoje mažmeniniu būdu platinami T-bils ir T-bonds, skirti individualiems ir smulkiems investuotojams, National debt savings, skirtingos trukmės taupomosios sąskaitos Lottery bonds; Kipre Savings bonds CYP5 ir CYP10; abu 7 metų trukmės, Savings certificates CYP1 5 metų trukmės; Vokietijoje išleidžiami Type A ir Type B Federal savings notes (Type A 6 metų trukmės, palūkanos mokamos kasmet, Type B- 7 metų trukmės, kaupiamos palūkanos, pradedamos kaupti ir mokėti po 5 mėn.); Belgijoje išleisti: 5 metų trukmės, extendable iki 7 metų; 3-5-7 metų su tikslinamomis garantuotomis minimaliomis palūkanomis; ir 8 metų trukmės Airijoje leidžiami Savings Certificates, Savings Bonds, Instalment Savings, Prize Bonds, Post Office Savings Bank.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt0900000180098b86Thu, 15 May 2009 09:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001070Vilnius, gegužės 15 d. Finansų ministras Algirdas Šemeta ir kiti ministerijos pareigūnai dalyvauja Londone dvi dienas vyksiančiame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) metiniame Valdytojų tarybos susitikime. Jame bus aptariami galimi sprendimai ir ERPB indėlis įveikiant ekonominį sunkmetį, išklausyti metiniai valdytojų pranešimai, vyks verslo forumas. „Lietuvą su ERPB sieja ilgametis bendradarbiavimas, kuris per ekonominį sunkmetį suteikia  naujų galimybių skatinti verslą mūsų šalyje. ERPB aktyviai prisideda prie Europos Komisijos krizės įveikimo Europoje iniciatyvos, ypač akcentuodamas paramą Rytų ir Vidurio Europos valstybėms. Lietuvai šio banko veikla yra ypač svarbi dėl smulkaus ir vidutinio verslo projektų finansavimo, kredito linijų komerciniams bankams“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.    Lietuvos finansų ministras paskirtas šio ERPB Valdytojų tarybos susitikimo vicepirmininku, pirmininkaus vienai iš šios tarybos posėdžio dalių. Ministras renginio metu taip pat susitiks su tarptautinės kredito reitingų agentūros „Moody‘s“ atstovais, „Bloomberg“, „Reuters“ naujienų agentūrų ir BBC televizijos žurnalistais, dalyvaus verslo forume „Ateities investicijos: galimybės sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis“. Jame bus aptariami įvairūs klausimai, susiję su ERPB sprendimais, kurie padėtų Europos šalims įveikti ekonominio sunkmečio iššūkius. Per forumą bus pristatytos ir Lietuvos Vyriausybės verslo skatinimo iniciatyvos bei priemonės, galimybės užsienio investuotojams. *** 2008 m. pabaigoje Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas padidino projektų finansavimui 2009 metams skirtas lėšas nuo 5,8 mlrd. eurų iki 7 mlrd. eurų, numatydamas skirti papildomus 500 mln. eurų (20 proc. daugiau nei buvo skirta 2008 m.) Rytų ir Vidurio Europos šalims. Lietuvai ERPB šiais metais planuoja skirti 100 mln. eurų investicijoms. Naujos ERPB ir Lietuvos bendradarbiavimo galimybės siejamos su smulkių ir vidutinio verslo projektų, gyvenamųjų namų renovacijos finansavimu, tarpvalstybinių energijos jungčių formavimu, viešojo ir privataus sektoriaus partneryste pagrįstomis investicijomis į infrastruktūrą.   Lietuva yra ERPB narė tapo 1992 m. Nuo to laiko bankas mūsų šalyje finansavoinvesticinius projektus, kurių bendra vertė sudarė apie 1,2 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 480 mln. eurų buvo finansuojama ERPB paskolų lėšomis.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt0900000180098635Tue, 13 May 2009 12:52:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001067Vilnius, gegužės 13 d. Šiandien Europos Komisija pranešė, kad Lietuvai siūloma pradėti biudžeto deficito perviršio procedūrą. Dėl neapdairios ir neatsakingos biudžeto politikos, kurią vykdė ankstesnė Vyriausybė, ekonomikos pakilimo laikotarpiu mūsų šalis nepasinaudojo galimybe iš viršplaninių pajamų sukaupti finansinių išteklių rezervą sunkmečiui ir neįgyvendino priemonių, kurios būtų užtikrinusios ilgalaikį finansų stabilumą. „Europos Komisija, Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų Taryba ne kartą kvietė ankstesnę Vyriausybę riboti valstybės išlaidas, slopinti spartėjančią infliaciją, mažinti išorinį Lietuvos disbalansą. Į šiuos įspėjimus ankstesnė Vyriausybė nereagavo net sulėtėjus ūkio augimui: 2008 metais deficito didinimui finansuoti prieš Seimo rinkimus buvo panaudotas net 1,3 mlrd. „Sodros“ rezervas. Dėl to dabartinei Vyriausybei tenka ir dar teks imtis nepopuliarių sprendimų mažinant valstybės išlaidas, kad būtų grąžintas pasitikėjimą mūsų valstybės finansų politika tarptautiniu lygiu“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta. Dabartinė Vyriausybė vykdo griežtą fiskalinę politiką bei deficito kontrolę ir dės visas pastangas, kad ankstesnės biudžeto politikos klaidos netaptų kliūtimi Lietuvai siekiant kuo spartesnės narystės eurozonoje. Europos Komisija teigiamai vertina, kad nuo 2009 m. Lietuva ėmėsi naujos biudžeto politikos, kuria siekiama sutvirtinti valdžios sektoriaus finansus. Teikiant 2009 m. valdžios sektorių sudarančių biudžetų projektus 2008 m. gruodį, deficitas buvo sumažintas daugiau nei 4 proc. nuo BVP, o tikslinant š.m. gegužės pradžioje - dar 3 proc. nuo BVP. 2008 m. valdžios sektoriaus biudžeto (valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų)deficitas sudarė 3,2 proc. BVP, kai Europos Sąjungos steigimo sutartyje nurodoma, jog šis rodiklis neturi viršyti 3 proc. BVP. Faktinis 2008 m. fiskalinis deficitas gerokai viršijo Fiskalinės drausmės įstatymo reikalautą 0,5 procento BVP ribą, nors pajamos iš mokesčių surinkimo dėl ekonomikos lėtėjimo gali būti laikoma perviršinio deficito priežastimi tik iš dalies. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuvos 2008 m. valdžios sektoriaus deficito perviršis negali būti vertinamas kaip globalaus ekonominio sunkmečio pasekmė, kadangi fiskalinė padėtis iš esmės blogėjo dėl didesnio nei planuota valstybės išlaidavimo. Jeigu mūsų šalis ir toliau laikysis nuo 2009 m. pradėtos griežtos biudžeto politikos bei sumažins valdžios sektoriaus biudžeto deficitą žemiau 3 proc. nuo BVP, ankstesnės Vyriausybės klaidos neturėtų nutolinti pasirengimo euro įvedimui. *** Biudžeto deficito perviršio procedūra reiškia, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansus ES Komisija ir Taryba stebės griežčiau nei iki šiol: bus teikiamos rekomendacijos Lietuvai ir vertinamas šių rekomendacijų vykdymas tol, kol deficitas sumažės žemiau 3 proc. nuo BVP. Daugiau apie biudžeto deficito perviršio procedūrą: http://ec.europa.eu/economy_finance/sg_pact_fiscal_policy/fiscal_policy554_lt.htm   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt0900000180097316Wed, 07 May 2009 15:23:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001064Vilnius, gegužės 7 d. Seimas šiandien pritarė pakoreguotiems 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetams. Atsižvelgus į makroekonomines prognozes, kuriose numatomas didesnis nei tikėtasi ūkio nuosmukis, visų biudžetų (valstybės, savivaldybių, Sodros ir PSDF biudžetų) išlaidos iš viso mažinamos daugiau kaip 3 mlrd. litų. Valstybės biudžeto išlaidos mažinamos 2067,3 mlrd. litų – daugiausia investicinių projektų, institucijų išlaikymo išlaidų ir darbo užmokesčio mažinimo dėka. Taupiau naudojant mokesčių mokėtojų pinigus siekiama įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, išlaikyti valstybės finansinį stabilumą ir vykdyti įsipareigojimus socialiai jautriausiai gyventojų daliai.   Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad šiemet į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, be ES paramos lėšų įplauks 20 316,5 mln. litų pajamų, t. y. 3922,7 mln. litų, arba 16,2 proc. mažiau, negu buvo patvirtinta 2009 m. plane (2008 m. gruodžio 22 d.).Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3639,5 mln. litų, t. y. 405,5 mln. litų, arba 10,0 proc. mažiau negu patvirtinta 2009 plane. Valstybės biudžetas Patobulintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojama, kad į valstybės biudžetą, įskaitant ES paramos lėšas, įplauks 22 879,8 mln. litų pajamų, arba 2567,8 mln. litų mažiau palyginti su patvirtintu 2009 m. planu. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamosbe ES paramos lėšų – 16 462,4 mln. litų. Numatomi 2009 m. valstybės biudžeto asignavimai su dotacijomis iš ES biudžeto sudarys 25 822,2 mln. litų ir bus 1118,0  mln. litų mažesni nei buvo suplanuota (2008-12-15). Valstybės biudžeto deficitas sudarys 2942,4 mln. litų arba 2,9 proc. BVP.  Prognozuojama, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sumažės 1920 mln. litų ir sudarys apie 7417,4 mln. litų. Prognozuojant įvertinta, jog galutinio vartojimo išlaidos 2009 m. nominaliai mažės 8,7 procento, netektys dėl laikinai galiojančių PVM lengvatų (šildymui, vaistams, knygoms ir neperiodiniams leidiniams) sudarys apie 213 mln. litų. Atsižvelgiant į numatomą 11,2 proc. darbo užmokesčio fondo sumažėjimą, prognozuojama, kad 2009 m. į nacionalinį biudžetą bus gauta 4437,9 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio pajamų, t. y. 468,8 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane. Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojamos akcizų pajamos sudaro 3619,5 mln. litų, t. y. 372,4 mln. litų mažiau, nei buvo planuota. Ši prognozė patikslinta pagal akcizais apmokestinamų prekių (alkoholinių gėrimų, tabako ir energetinių produktų) realizacijos pokyčius. Įvertinus bendras avansinio ir metinio pelno mokesčio mokėjimų prognozes (įmonės paskutinį praeitų metų ketvirtį patyrė daugiau nei 1 mlrd. litų nuostolį) 2009 m. pelno mokesčio pajamų prognozė mažinama 760,6 mln. litų, t. y. iki 2135 mln. litų. Asignavimai darbo užmokesčiui (įskaitant įmokas Sodrai), išskyrus pedagogų, kultūros, socialinių, sveikatos priežiūros specialistų, statutinių institucijų pareigūnų ir karių darbo užmokestį, sumažinti 162,4 mln. litų. Asignavimai valstybės institucijoms ir įstaigoms bei savivaldybėms sumažinti 782mln. litų. 2009 m. planuotos įmokos į valstybės biudžetą, kurios skiriamos Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, mažinamos 564,9 mln. litų ir skiriamos bendroms biudžeto reikmėms. Realiai minėtos programos lėšos yra mažinamos 153,9 mln. litų, nes 411 mln. litų bus finansuojama numatant papildomai Europos Sąjungos lėšų. Siekiant sušvelninti finansinius žemdirbių praradimus, susijusius su pieno kainų sumažėjimu, sumažinti socialinę įtampą kaime ir pateisinti žemdirbių lūkesčius, numatoma 106 mln. litų padidinti išlaidas papildomoms tiesioginėms išmokoms ir skirti jas 2009 metų išmokoms už pieną. Atitinkamai buvo sumažintos išlaidos Specialiajai kaimo rėmimo programai, biodegalų gamybos plėtros paramai ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programai. Patobulintame Valstybės investicijų 2009–2011 programos projekte 2009 metams investicijoms numatoma skirti 3911,2 mln. litų iš valstybės biudžeto lėšų, iš jų 2606,3 mln. litų –  ES paramos lėšų. 2009 m. numatytos skirti valstybės biudžeto lėšos palyginti su 2009 m. patvirtintomis iš viso buvo sumažintos 961,3 mln. litų. Socialinei apsaugai 2009 m. biudžete numatyta  3056,1 mln. litų, tai 76,7mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžete siūloma skirti 2685,4 mln. litų, tai 168,6 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane. Sveikatos apsaugai 2009 m. biudžete planuojama skirti 2100,1 mln. litų, tai 74,4 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane. Poilsiui, kultūrai ir religijai planuojama skirti 591,3 mln. litų, tai 116,2 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane. Gynybai valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 1185,8 mln. litų, arba, palyginti su 2009 m. planu 172,6 mln. Lt mažiau. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2009 metų patikslintame valstybės biudžeto projekte numatoma 2008,1 mln. litų, tai 187,7 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane. Ekonomikai 2009 m. valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 6368,3 mln. litų, tai 189,0 mln. litų daugiau negu patvirtinta 2009 m. plane. Savivaldybių biudžetų pajamos iš visų pajamų šaltinių ir be bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui sudarytų 6917,3 mln. litų. Savivaldybių biudžetams savarankiškosioms funkcijoms vykdyti bus skiriama 72,29 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų. Į savivaldybiųbiudžetus numatoma gauti 3208 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, t.y. 338,9 mln. litų, arba 9,5 proc. mažiau negu buvo prognozuota. Iš viso savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos mažėja 572,9 mln. litų. Šių biudžeto pakeitimų apimtis dar nėra pakankama užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus, kurį reikia atitikti norint įsivesti eurą. Todėl Vyriausybė šiemet planuoja teikti papildomus biudžeto pakeitimus, kurie valdžios sektoriaus deficitą sumažintų dar apie 2 proc. BVP. Būtinybė mažinti biudžeto išlaidas grindžiama smarkiai prastėjančiais ekonominiais rodikliais. Gerokai daugiau nei tikėtasi traukiasi paskolų rinka, būsto rinka, mažėja eksportas, vidaus prekyba ir gamyba, o kartu auga nedarbas. Ekonomikos lėtėjimas sukelia dideles įtampas valstybės finansų sistemai. Numatoma, kad dėl sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos ūkio nuosmukis tęsis ir toliau, ūkio atsigavimo tikimasi tik 2011 metais.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376 www.finmin.lt0900000180097373Wed, 07 May 2009 13:34:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001063Vilnius, gegužės 7 d. Finansų ministerija, leisdama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), per šių metų balandį vidaus rinkoje pasiskolino 530 mln. litų. Balandžio mėn. per aukcionus buvo išplatinta litais išleistų VVP, kurių bendra nominali vertė – 179 mln. litų (vidutinis svertinis pelningumas – 7,7 proc.). Siekdama užtikrinti, kad valstybės išlaidos ir skoliniai įsipareigojimai būtų finansuojami skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika, Finansų ministerija naudoja įvairias priemones, tarp jų ir neviešą skolinimąsi. Tokiu būdu balandį neviešai vidaus rinkoje Finansų ministerija išplatino VVP, kurių nominali vertė – 351 mln. litų (vidutinis svertinis pelningumas – 7,68 proc.), VVP išpirko bankai – DnB NORD, „Danske Bankas“, SEB ir „Swedbank“. Nuo 2009 m. pradžios Finansų ministerija iš viso pasiskolino 4 mlrd. 253,2 mln. litų. Leisdama VVP ministerija pasiskolino 3 mlrd. 79,2 mln. litų: 1 mlrd. 89 mln. litų per aukcionus, 1 mlrd. 403,2 mln. litų – vidaus ir 587 mln. litų – užsienio rinkose neviešuoju būdu. 1 mlrd. 174 mln. litų sudarė Europos investicijų banko (EIB) paskola*. *** * - EIB paskola skirta su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama įgyvendinamų investicinių projektų transporto, energetikos, aplinkosaugos, inovacijų ir kitose srityse kofinansavimui. Visa paskolos suma – 1,132 mlrd. eurų (3,9 mlrd. litų).   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 4449 www.finmin.lt0900000180096beaMon, 05 May 2009 09:36:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001059Vilnius, gegužės 5 d. Šiandien Briuselyje (Belgijos Karalystė) vykstančiame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos  posėdyje bus svarstomi Bendrijos finansinės pagalbos teikimo, akcizų tarifo cigaretėms ir tabako gaminiams didinimo ir kiti aktualūs klausimai. ES ministrai ketina aptarti galimus reglamentų pakeitimus dėl Bendrijos teikiamos vidutinės trukmės finansinės pagalbos euro neįsivedusioms ES valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso sunkumais. Bendra finansinės pagalbos paskolų suma yra nustatyta iki 25 mlrd. eurų, tačiau dėl krizės išaugus finansinės pagalbos poreikiui, siūloma padidinti bendrą valstybėms narėms suteikiamų dar nepanaudotų paskolų sumą iki 50 mlrd. eurų. Kartu siūloma nustatyti sąlygą, kad atsiradus būtinybei Europos Audito Rūmai bei Europos kovos su sukčiavimu tarnyba turėtų teisę tikrinti, kaip yra administruojama suteikta finansinė pagalba. Šio ECOFIN susitikimo metu bus siekiama politinio susitarimo dėl direktyvų, susijusių su akcizo tarifais cigaretėms ir tabako gaminiams, pakeitimo. Bus aptariama keletas esminių pakeitimų, kurie įsigaliotų nuo 2011-01-01. Pavyzdžiui, siūloma panaikinti populiariausių cigarečių kainų kategoriją kaip kriterijų, apibrėžiantį minimalų akcizų tarifą, nes jis sudaro nevienodas konkurencijos sąlygas gamintojams. Taip pat siūloma palaipsniui didinti cigaretėms taikomus minimalius apmokestinimo akcizu reikalavimus. Lietuvai, kuri turi pereinamuosius laikotarpius, siūlomas terminas (2014-01-01) būtų atitinkamai prailgintas iki 2017 metų. Lietuva siekia  ilgesnio pereinamojo laikotarpio. Taip pat bus pristatomas Komisijos komunikatas apie gero valdymo principų mokesčių srityje, tokių kaip skaidrumas, keitimasis informacija ir sąžininga mokesčių konkurencija, taikymo skatinimą. Komunikate identifikuojamos jau dabar taikomos priemonės, skatinančios gero valdymo principų mokesčių srityje taikymą ES mastu bei pateikiami pasiūlymai dėl veiksmų, kurie galėtų užtikrinti dar efektyvesnį ir platesnį šių principų taikymą. ECOFIN tarybos susitikimo metu ministrai aptars ekonominę ir finansinę ES situaciją. Planuojama svarstyti Tarybos išvadų projektą dėl viešųjų finansų  ilgalaikio tvarumo ir kokybės, pagal kurį dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas vykdyti reformas – struktūrines, didinančias produktyvumą; pensijų ir sveikatos apsaugos bei darbo rinkos. Šiame susitikime bus pristatytas preliminarus 2010 m. ES biudžeto projektas. Be to, ES ministrai ketina aptarti pasiektą pažangą dialoguose su trečiosiomis šalimis (JAV, Kinija, Japonija ir Rusija) dėl finansinės sistemos reguliavimo ir priežiūros reformos.     Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376090000018009676b, 04 May 2009 09:20:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001058Vilnius, balandžio 30 d. Vyriausybė, atsižvelgusi į Seimo narių pasiūlymus, pritarė pakoreguoto 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui, kuriuo siekiama įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, išlaikant valstybės finansinį stabilumą. Patobulintame biudžeto projekte siūloma padidinti asignavimus būtiniausioms reikmėms iš viso 84,4 mln. litų, tačiau bendras visų biudžetų (valstybės, savivaldybių, Sodros ir PSDF biudžetų) išlaidų mažinimas vis tiek sudarys apie 3 milijardus litų. Biudžeto išlaidos mažinamos daugiausia investicinių projektų, valstybės įstaigų ir institucijų išlaikymo išlaidų bei aukštų pareigūnų darbo užmokesčio mažinimo dėka. Patobulintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojama, kad į valstybės biudžetą, įskaitant ES paramos lėšas, įplauks 22 879,9 mln. litų pajamų, t. y. 537,6 mln. litų daugiau nei buvo patikslintame biudžeto projekte, kuris buvo pateiktas Seimui balandžio pradžioje. Valstybės biudžeto pajamų padidėjimas suplanuotas dėl numatyto intensyvesnio ES lėšų įsisavinimo, t.y. ketinama papildomai panaudoti 540,6 mln. litų ES paramos lėšų. Numatomi 2009 m. valstybės biudžeto asignavimai su dotacijomis iš ES biudžeto sudarys 25 822,3 mln. litų, t.y. 586,3 mln. litų daugiau nei buvo suplanuota, iš kurių 540,6 mln. litų ketinama skirti Ūkio ministerijos programoms įgyvendinti (ES lėšų sąskaita). Naujai patikslintame biudžete asignavimus Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai siūloma padidinti 25 mln. litų. Asignavimai poilsio, kultūros ir religijos sričiai siūloma padidinti 15 mln. litų, sveikatos apsaugai – 4 mln. litų, žemės reformai ir melioracijos investiciniams projektams – 15,3 mln. litų. Švietimo įstaigų renovavimui, kurį siūloma finansuoti iš Europos Sąjungos fondų lėšų, numatoma skirti daugiau kaip 112 mln. litų. Be to, švietimui asignavimus siūloma didinti dar apie 5,3 mln. litų. Taip pat Vyriausybė siūlo padidinti 2500 tūkst. litų  asignavimus Kultūros ministerijai dainų šventei rengti, 1500 tūkst. litų  padidinti asignavimus Policijos departamentui ir 1000 tūkst. litų Priešgaisrinės apsaugos departamentui prie VRM. Siūloma perskirstyti vidaus reikalų sistemos ir muitinės išlaidas (8,829 mln. litų), siekiant užtikrinti pirminės grandies statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimą, nedidinant bendrų institucijoms skiriamų biudžeto asignavimų. Nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, rodikliai pasikeitė tiek, kiek po svarstymo Seime buvo pakoreguotas valstybės biudžetas. Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad į nacionalinį biudžetą be ES paramos lėšų įplauks 20 316,5 mln. litų pajamų, t. y. 3922,8 mln. litų, arba 16,2 proc. mažiau, negu buvo patvirtinta 2009 m. plane (2008 m. gruodžio 22 d.).   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 3760900000180095d99Wed, 30 Apr 2009 14:23:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001057Vilnius, balandžio 30 d. Finansų ministerija, įgyvendindama Vyriausybė programos nuostatas, kurios numato mokesčių mokėjimo termino atidėjimą taikyti pirmą kartą smulkųjį šeimos verslą pradedantiems asmenims, parengė LR mokesčių mokėjimo terimo atidėjimo įstatymo projektą. Šiuo projekto esmė – atidedami galiojančiuose mokesčių įstatymuose nustatyti per pirmus trejus atitinkamų subjektų įsteigimo (pertvarkymo) metus apskaičiuoto pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, žemės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai. „Tikiuosi, tokie mokestiniai palengvinimai paskatins šeimas imtis verslo. Daugelyje pasaulio šalių šeimos verslas yra patikimas ekonomikos augimo variklis“, – sakė finansų ministras A. Šemeta. Projekte siūloma nustatyti, kad mokesčių mokėjimo termino atidėjimu galėtų naudotis naujai įsteigtos šeimos įmonės, kurių metinės pajamos neviršija 1 mln. litų ir kuriose dirba ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Šeimos įmone projekte siūloma laikyti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį, kurio daugiau kaip 90 proc. kapitalo (akcijų, pajų) ir dalyvių balsų tiesiogiai turi vienos šeimos nariai. Pirmais metais siūloma atidėti 80 proc., antrais – 50 proc., trečiais – 30 proc. apskaičiuotų mokesčių, atidėjimo terminas būtų 5 metai.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt0900000180095931Tue, 29 Apr 2009 13:56:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001054Vilnius, balandžio 29 d. Siekdama padėti įmonėms, kurios dėl laikinų finansinių sunkumų negali laiku sumokėti mokesčių ir prašo juos atidėti, Finansų ministerija supaprastino mokestinės nepriemokos sumokėjimo taisykles ir suteikė daugiau galimybių minėtas mokestines nepriemokas perimti trečiosioms šalims. „Valstybė siekia padėti verslui įveikti ekonomikos sunkmetį. Mūsų sprendimai, susiję su mokestinės nepriemokos sumokėjimu, sudarys palankesnes sąlygas įmonėms toliau vykdyti savo veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta. Finansų ministerija nustatė, kad tuo atveju, kai įmonėms yra skolingas valdžios sektorius, tai bus laikoma įrodymu, kad įmonės atitinkama apimtimi galės ateityje atsiskaityti su biudžetu. Tokiu  atveju įmonėms, teikiančioms prašymą dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, nereikės papildomai įrodyti savo galimybių atsiskaityti su valstybės biudžetu. Įmonės, prašančios mokesčių administratoriaus leidimo atidėti mokėjimo terminą, galės pateikti laisvesnės formos paaiškinimus bei prašyti šio leidimo iš anksto, pateikdamos mokesčių deklaraciją. Supaprastinus taisykles taip pat buvo panaikintas draudimas mokesčių administratoriui vienu metu dėl vieno mokesčių mokėtojo priimti arba vykdyti ne daugiau negu tris sprendimus atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą. Suteikdama daugiau galimybių mokestines nepriemokas perimti trečiosios šalims, Finansų ministerija panaikino draudimą mokestinę nepriemoką perimti daugiau negu vienam trečiajam asmeniui bei panaikino prievolę perimti tik visą mokestinę nepriemoką. Taip pat buvo  panaikintas vienerių metų terminas, kurio metu buvo draudžiama pakartotinai kreiptis dėl tos pačios nepriemokos perėmimo. Nuo šiol trečiojo asmens turima neįskaityta mokesčio permoka bus laikoma aplinkybe, pagrindžiančia jo galimybes atitinkama apimtimi atsiskaityti su biudžetu. Įmonė ir trečioji šalis galės kreiptis dėl mokestinės nepriemokos perėmimo iš anksto, pateikdamos mokesčio deklaraciją. Minėti sprendimai buvo priimti įgyvendinant Ekonomikos skatinimo planą ir atsižvelgus į Verslo aplinkos gerinimo (Saulėtekio) komisijos Valstybės įstaigų veiksmų neigiamo poveikio verslo subjektų piniginiams srautams (likvidumui) mažinti darbo grupės siūlymus. *** Mokestinė nepriemoka – mokesčio mokėtojo nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio ir su juo susijusios sumos. Norėdama atidėti mokėjimą įmonė turi kreiptis į vietos mokesčių administratorių. Jeigu šis įmonei leidžia atidėti (išdėstyti) mokesčių mokėjimo terminą, tarp šalių sudaroma mokestinės paskolos sutartis, kuria nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo (išdėstymo) sąlygos.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt0900000180094f05Mon, 28 Apr 2009 10:37:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001052Vilnius, balandžio 28 d. Finansų ministerija, Ūkio ministerija ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė trišalę visuotinės dotacijos finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią INVEGA Europos Sąjungos fondų lėšomis kompensuos dalį mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) paskolų palūkanų. Šia sutartimi įgyvendinama Ekonomikos skatinimo plano priemonė - plečiamos verslo finansavimo galimybės. Palūkanų dengimas ES lėšomis palengvins MVĮ skolinimosi naštą. Palūkanų už MVĮ imamas paskolas daliniam kompensavimui skirta 104 mln. litų. Šios lėšos atiteks toms MVĮ, kurios yra gavusios INVEGA garantiją už paskolą ir nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2015 metų pabaigos mokės palūkanas. Detalios palūkanų kompensavimo sąlygos bus nurodytos priemonės „Dalinis palūkanų kompensavimas“ apraše, kurį artimiausiu metu patvirtins Ūkio ministras. Tai bus paskelbta interneto svetainėse www.esparama.lt  ir www.invega.lt . Daugiau informacijos apie INVEGA galite rasti www.esparama.lt/2007-2013/lt/invega.                                                                                                           Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376 www.finmin.lt0900000180093af1Mon, 21 Apr 2009 12:26:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001049Vilnius, balandžio 21 d. Siekiant taupyti ir kuo efektyviau naudoti biudžeto lėšas, Finansų ministerijoje atliekami struktūriniai pertvarkymai bei mažinamas pareigybių skaičius. Iš viso išlaidos mažinamos 22 procentais (daugiau mažina tik Vidaus reikalų ministerija), darbo užmokestis mažinamas 6 procentais, einamosios išlaidos, įskaitant lėšas, skirtas komandiruotėms – 10,8 procento, išlaidos turtui įsigyti –  59 procentais. Ministerija taupys mažindama išlaidas ne tik FM aparatui išlaikyti bet ir beveik visoms įgyvendinamoms programoms. Per kelis etapus, kai ministerijoje pareigybių skaičius buvo 401, Finansų ministerijos aparatas sumažės 39 pareigybėmis. Artimiausiu metu ketinama atleisti apie 10-12 realiai dirbančių žmonių. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376 www.finmin.lt0900000180091364Tue, 08 Apr 2009 15:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001045Vilnius, balandžio 8 d. Leisdama Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) per šių metų kovą Finansų ministerija vidaus ir užsienio rinkose pasiskolino 1 mlrd. 147 mln. litų. Praėjusio mėnesio pabaigoje į valstybės iždą taip pat įplaukė pirmoji Europos investicijų banko (EIB) paskolos* dalis – 340 mln. eurų (1 mlrd. 174 mln. litų). „Finansų ministerija skolinasi atsižvelgdama į valstybės biudžete numatytą deficito finansavimo planą ir siekdama geriausių įmanomų skolinimosi sąlygų. Lėšos, gautos už vidaus ir užsienio rinkose išplatintas Vyriausybės vertybinių popierių emisijas prisideda prie viešųjų finansų stabilumo užtikrinimo ir paramos šalies ūkiui. Europos investicijų banko paskola padės ne tik stiprinti Lietuvos ekonomiką, bet ir sparčiau panaudoti Europos Sąjungos lėšas“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta Kovą per aukcionus buvo išplatinta litais išleistų Vyriausybės vertybinių popierių, kurių bendra nominali vertė – 255 mln. litų (vidutinis svertinis pelningumas – 8,41 proc.). Siekdama užtikrinti, kad valstybės išlaidos ir skoliniai įsipareigojimai būtų finansuojami skolintomis lėšomis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir priimtina rizika, Finansų ministerija naudoja įvairias finansines priemones, tarp jų ir neviešą skolinimąsi. Tokiu būdu kovą vidaus rinkoje Finansų ministerija išplatino eurais nominuotus Vyriausybės vertybinių popierius, kurių bendra nominali vertė 478 mln. litų. Šių emisijų vidutinis svertinis pelningumas 7,94 proc., VVP išpirko bankai DnB NORD, „Finasta“, SEB ir „Swedbank". Užsienio rinkose buvo išplatinti eurais nominuoti Vyriausybės vertybiniai popieriai, kurių bendra nominali vertė 414 mln. litų,  o vidutinis svertinis pelningumas – 4,37 proc. Leisdama Vyriausybės vertybinius popierius nuo 2009 m. pradžios Finansų ministerija iš viso pasiskolino 2 mlrd. 528 mln. litų: 890 mln. litų per aukcionus, 1 mlrd. 52 mln. litų – vidaus ir 586 mln. litų – užsienio rinkose neviešu būdu. *** * –EIB paskola skirta su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama įgyvendinamų investicinių projektų transporto, energetikos, aplinkosaugos, inovacijų ir kitose srityse kofinansavimui. Visa paskolos suma - 1,132 mlrd. eurų (3,9 mlrd. litų).   Viešųjų ryšių skyrius Tel.. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt0900000180090f34Mon, 07 Apr 2009 08:24:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001041Vilnius, balandžio 6 d. Vyriausybė, įvertinusi makroekonomines prognozes, kuriose numatomas didesnis nei tikėtasi ūkio nuosmukis, siūlo mažinti biudžeto išlaidas apie 3,2 mlrd. litų, arba 3,2 procentų BVP. Seimui bus teikiamas atitinkamai pakoreguotas 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektas, kurio tikslas – įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus išlaikant valstybės finansinį stabilumą. Siekiant efektyviau naudoti mokesčių mokėtojų lėšas, biudžeto išlaidos mažinamos daugiausia investicinių projektų ir institucijų išlaikymo išlaidų, bei darbo užmokesčio mažinimo dėka, tačiau užtikrinant, kad stabilumas būtų garantuotas socialiai jautriausiai gyventojų daliai.  Būtinybė mažinti biudžeto išlaidas grindžiama smarkiai prastėjančiais ekonominiais rodikliais. Gerokai daugiau nei tikėtasi traukiasi paskolų rinka, būsto rinka, mažėja eksportas, vidaus prekyba ir gamyba, o kartu auga nedarbas. Ekonomikos lėtėjimas sukelia dideles įtampas valstybės finansų sistemai. Numatoma, kad dėl sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos ūkio nuosmukis tęsis ir toliau, ūkio atsigavimo tikimasi tik 2011 metais. Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, be ES paramos lėšų įplauks 20 316,5 mln. litų pajamų, t. y. 3922,7 mln. litų, arba 16,2 proc. mažiau, negu buvo patvirtinta 2009 m. plane (2008 m. gruodžio 22 d.). Valstybės biudžetas  Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų – 16 462,5 mln. litų, t.y. 3517,2 mln. litų arba 17,6 proc. mažiau, palyginti su 2009 m. patvirtintu planu. Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3854 mln. litų, t. y. 405,5 mln. litų, arba 9,5 proc. mažiau negu patvirtinta 2009 plane. Prognozuojama, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sumažės 1920 mln. litų ir sudarys apie 7417,4 mln. litų. Prognozuojant įvertinta, jog galutinio vartojimo išlaidos 2009 m. nominaliai mažės 8,7 procento, netektys dėl laikinai galiojančių PVM lengvatų (šildymui, vaistams, knygoms ir neperiodiniams leidiniams) sudarys apie 213 mln. litų. Atsižvelgiant į numatomą 11,2 proc. darbo užmokesčio fondo sumažėjimą, prognozuojama, kad 2009 m. į nacionalinį biudžetą bus gauta 4437,9 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio pajamų, t. y. 468,8 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane. Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojamos akcizų pajamos sudaro 3619,5 mln. litų, t. y. 372,4 mln. litų mažiau, nei buvo planuota. Ši prognozė patikslinta pagal akcizais apmokestinamų prekių (alkoholinių gėrimų, tabako ir energetinių produktų) realizacijos pokyčius. Įvertinus bendras avansinio ir metinio pelno mokesčio mokėjimų prognozes (įmonės paskutinį praeitų metų ketvirtį patyrė daugiau nei 1 mlrd. litų nuostolį) 2009 m. pelno mokesčio pajamų prognozė mažinama 760,6 mln. litų, t. y. iki 2135 mln. litų. Asignavimai darbo užmokesčiui (įskaitant įmokas Sodrai), išskyrus pedagogų, kultūros, socialinių, sveikatos priežiūros specialistų, statutinių institucijų pareigūnų ir karių darbo užmokestį, sumažinti 181 mln. litų. Asignavimai valstybės institucijoms ir įstaigoms bei savivaldybėms sumažinti 765mln. litų. 2009 m. planuotos įmokos į valstybės biudžetą, kurios skiriamos Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, mažinamos 589,9 mln. litų ir skiriamos bendroms biudžeto reikmėms. Realiai minėtos programos lėšos yra mažinamos 178,9 mln. litų, nes 411 mln. litų bus finansuojama numatant papildomai Europos Sąjungos lėšų.  Dėl numatomo mažinti transporto lengvatas gaunančių asmenų rato, skiriami valstybės biudžeto asignavimai mažėja 14 mln. litų ir pajamos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms finansuoti mažėja 36 mln. litų. Siekiant sušvelninti finansinius žemdirbių praradimus, susijusius su pieno kainų sumažėjimu, sumažinti socialinę įtampą kaime ir pateisinti žemdirbių lūkesčius, numatoma 106 mln. litų padidinti išlaidas papildomoms tiesioginėms išmokoms ir skirti jas 2009 metų išmokoms už pieną. Atitinkamai buvo sumažintos išlaidos Specialiajai kaimo rėmimo programai, biodegalų gamybos plėtros paramai ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programai. Patobulintame Valstybės investicijų 2009–2011 programos projekte 2009 metams investicijoms numatoma skirti 3875 mln. litų iš valstybės biudžeto lėšų, iš jų 2609,3 mln. litų – ES paramos lėšų. 2009 m. numatytos skirti valstybės biudžeto lėšos palyginti su 2009 m. patvirtintomis iš viso buvo sumažintos  997,4 mln. Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3208 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, t.y. 338,9 mln. litų, arba 9,5 proc. mažiau negu buvo prognozuota. Iš viso savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos mažėja 602,5 mln. litų. Šių biudžeto pakeitimų apimtis dar nėra pakankama užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus, kurį reikia atitikti norint įsivesti eurą. Todėl Vyriausybė šių metų birželio mėnesį planuoja teikti papildomus biudžeto pakeitimus, kurie valdžios sektoriaus deficitą sumažintų dar apie 2 proc. BVP. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376 www.finmin.lt0900000180090c55, 06 Apr 2009 10:53:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001040Vilnius, balandžio 6 d.Finansų ministerija Europos Komisijai pateikė 2007-2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos tarpinio mokėjimo paraiškas pagal Veiksmų programas, kuriose bendra prašoma grąžinti Lietuvai suma viršija 0,864 mlrd. litų. Daugiausia išlaidų deklaruota pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą – beveik 1,1 mlrd. Lt. Dar 5,2 mln. litų išlaidų deklaruota pagal Žmogiškųjų išteklių veiksmų programą, o pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą – 4,7 mln. Lt. Iš viso Europos Komisijai deklaruota daugiau kaip vienas milijardas litų išlaidų, patirtų iki 2009 m. vasario pabaigos, įgyvendinant 2007-2013 m. ES fondų lėšomis finansuojamus projektus. Europos Komisija lėšas Lietuvai turi pervesti ne vėliau kaip per 2 mėnesius. Europos Sąjungos paramą administruojančiom institucijoms šiuo metu jau pateikta daugiau kaip 2350 paraiškų 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimui gauti. Šiose paraiškose prašoma finansavimo lėšų suma siekia 7 mlrd. Lt. Daugiau kaip 400 projektų jau skirtas finansavimas – 3 mlrd. Lt. 1,8 mlrd. Lt. finansavimas skirtas beveik 200 projektų, pateiktų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemones. Dar 655 mln. Lt. ES finansavimo skirta daugiau kaip 100 projektų pagal Sanglaudos skatinimo programos priemones įgyvendinamiems projektams. Panašiam projektų skaičiui finansavimas skirtas ir pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros programą, kuriems šiuo metu jau skirta apie 500 mln. Lt. Iš viso pagal šiuo metu paskelbtus kvietimus ir valstybinio bei regioninio planavimo projektų sąrašus numatoma paskirstyti lėšų suma siekia 12,5 mlrd. Lt. Tai sudaro pusę 2007-2013 m. Lietuvai skirtos ES struktūrinės paramos. *** Apie veiksmų programas Žmogiškųjų išteklių plėtros programa yra skirta viešojo ir privataus sektorių darbuotojų mokymams ir kvalifikacijai kelti bei tyrėjų ir mokslininkų gebėjimams ugdyti. Pagal šią veiksmų programą kuriamos mokymosi visą gyvenimą ir efektyvaus viešojo valdymo sistemos. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą ES parama skiriama šalies ekonominei infrastruktūrai gerinti,  verslo produktyvumo lygiui didinti, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa skirta stiprinti vietinės ir urbanistinės plėtros potencialą, saugoti kultūros paveldą ir gamtą bei pritaikyti juos turizmo plėtrai, užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 219 4449 www.finmin.lt0900000180090395Wed, 02 Apr 2009 13:22:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001037Vilnius, balandžio 3-4 d.  finansų ministras Algirdas Šemeta Prahoje (Čekijos Respublika) dalyvaus neformaliame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame bus aptariama Europos Sąjungos šalių makroekonominė ir finansų rinkos situacija, įvertinama  ES situacija praėjus 5 metams po ES plėtros 2004 metais, ruošiamasi Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimams bei svarstomi finansų rinkos priežiūros klausimai. Neformalaus ECOFIN tarybos susitikimo metu ketinama aptarti ekonominę ir finansinę naudą bei kaštus po didžiausios 2004 m. istorinės ES plėtros. Aptariant šį klausimą didžiausias dėmesys bus skiriamas makro-finansiniam stabilumui, vidaus rinkai ir darbo jėgos mobilumui ES kontekste. Per pastaruosius penkerius metus naujųjų šalių BVP augo 5,5 procento, tuo tarpu per ankstesnį penkerių metų laikotarpį kasmetinis ekonomikos augimas tesiekė 3,5 procento. Per 2003-2007 metus naujose šalyse narėse buvo sukurta 3 mln. naujų darbo vietų. Lietuva remia tolimesnį ES vidaus rinkos integracijos stiprinimą, toliau šalinant likusias kliūtis, ir ypatingai akcentuodama izoliuotų energetikos rinkų integraciją. Pagrindiniu Lietuvos prioritetu ir toliau išlieka narystė euro zonoje. Be to, ES ministrai planuoja aptarti pasirengimo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) pavasario susitikimams, vyksiantiems š. m. balandžio 25–26 d. Vašingtone  (JAV), klausimus. ECOFIN tarybos metu numatoma aptarti pagrindines ES pozicijos gaires dėl TVF išteklių, skolinimo instrumentų, valdymo reformos ir kitų pertvarkymų.   Posėdyje planuojama apžvelgti Europos finansų rinkos priežiūros sistemos reformą, remiantis Larosiere grupės ataskaita. Makro lygiu siūloma įsteigti Europos sisteminės rizikos tarybą, kurios tikslas būtų identifikuoti rizikas visuose finansiniuose sektoriuose ir teikti perspėjimus. Mikro lygiu siūloma suformuoti Europos finansų sektoriaus priežiūros sistemą, sudarytą iš nacionalinių ir Europos prižiūrėtojų, kurios tikslas – užtikrinti tinkamą individualių įmonių kasdienę priežiūrą.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800903a0Tue, 01 Apr 2009 13:24:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001035Vilnius, balandžio 1 d. Šiandien Seime vyko seminaras, skirtas Ekonominės ir pinigų sąjungos (euro zonos) veiklos 10-mečiui ir plėtros perspektyvoms aptarti. Renginyje buvo akcentuojama euro svarba šalies ekonomikos ir finansų stabilumui, Lietuvos siekis tapti euro zonos nare, nagrinėjama ES ir Baltijos šalių ekonominė padėtis ir fiskalinės politikos vaidmuo kelyje į eurą, aptarta Lietuvos konvergencijos programa (Europos Komisijos vertinimas), pristatyta nuo šių metų pradžios eurą įsivedusios Slovakijos patirtis. Dalyviams taip pat buvo demonstruotas Europos Komisijos filmas apie Ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimą. Seminare dalyvavo politikai, valstybės institucijų atstovai, finansų analitikai. Renginį organizavo Europos Komisija, Lietuvos Respublikos Seimas, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas. Seminaro dalyvių pristatymai Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018008f908, 30 Mar 2009 17:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001032  Vilnius, kovo 30  d. Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta susitiko su Švedijos Karalystės finansų ministru Anders Borg. Susitikimo metu finansų ministrai aptarė šalių tolimesnes bendradarbiavimo galimybes. Taip pat buvo aptarta Lietuvos ekonominė ir finansų situacija, krizės įveikimo priemonės ir kiti klausimai. „Švedija yra svarbi mūsų šalies ekonomikai, todėl gerų ir šiltų santykių su ja palaikymas ir plėtojimas yra būtinas“,– teigia finansų ministras A. Šemeta.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt090000018008f4bc, 30 Mar 2009 14:37:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001030Vilnius, kovo 30 d. Finansų ministerija, atsižvelgusi į susiformavusias tendencijas ir pasikeitusią išorės aplinką numato, kad BVP nuosmukis 2009 m. gali sudaryti 10,5 proc. Finansų ministras A. Šemeta sako: „Didesnis nei gruodžio mėn. prognozuotas BVP smukimas neišvengiamai įtakos biudžeto pajamas, todėl Vyriausybė baigia rengti 2009 m. biudžeto pataisas, kuriomis siekiama ženkliai sumažinti valstybės išlaidas, tuo pačiu užtikrinant šalies makroekonominį stabilumą“.  Finansų ministerijos projekcijose taip pat numatoma, kad Lietuvos nuosmukis 2010 metais sudarys 2,6 proc. Ši projekcija remiasi prielaida dėl pagrindinių eksporto rinkų atsigavimo ir sėkmingo Verslo skatinimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo, atitinkamai, 2011 metais tikimasi šalies ūkio atsigavimo ir priartėjimo prie potencialaus augimo. Metinis BVP augimas 2011 metais turėtų sudaryti 4,3 procento, o 2012 metais galima tikėtis dar spartesnio jo augimo, kuris gali siekti  4,5 procento. Būtina pabrėžti tai, kad norint susigrąžinti  ūkio augimo tendencijas pastarasis turės reformuotis ir atsikratyti paskutinius šešerius metus stiprėjusios priklausomybės nuo skolintų lėšų. 2008 metų IV ketvirtį paskolų prieaugio sumažėjimas, palyginti su prieš metus buvusiu, sudarė 15,2 procento BVP. Įprastu buvęs vartojimo ir būsto įsigijimo finansavimas skolintomis lėšomis nutrūko: skolintomis lėšomis dabar finansuojama kelis kartus mažiau sandorių. Sumažėjus pardavimams vietos ir užsienio rinkose bei išlikus aukštiems palūkanų priedams už riziką, sumažėjo verslo investicijų. Paskolų stygiaus sukelto staigaus ūkio susireguliavimo simptomus parodė sausio mėnesį 15,9 procento sumažėjusi mažmeninė prekyba (išskyrus prekybą transporto priemonėmis), apie 60,9 procento sumažėjęs investicinių prekių importas bei 14,6 procento sumažėjęs prekių eksportas, susibalansavusi užsienio prekyba. Lietuvos ūkio atsigavimo pagrindus sudaro lanksti darbo rinka: darbo užmokestis sparčiai artėja prie produktyvumo. 2008 metų IV ketvirtį darbo užmokestis stabilizavosi anksčiau nei pablogėjo ūkio sektorių rodikliai. Tam įtakos turėjo tiek paklausa, tiek ir pasiūla. Jau nuo 2007 metų IV ketvirčio mažėjo laisvų darbo vietų. Nuo 2008 metų III ketvirčio didėjo darbingo amžiaus žmonių, dažniausiai moterų, aktyvumas ieškant darbo. 2008 metų IV ketvirtį padidėjusios palūkanų normos išlieka aukštos, greitina daugiamečio išorinio disbalanso susireguliavimą ir spartina darbo užmokesčio mažėjimo tendencijas. Numatoma, kad darbingo amžiaus žmonių aktyvumas ir ūkio restruktūrizacija laikinai padidins nedarbą. 2009 metais nedarbas gali sudaryti 13,5 procento, o 2010 metais pasiekti 15,4 procento. Pasibaigus ūkio restruktūrizacijai ir išnaudojus vieningos ES darbo rinkos teikiamas galimybes, 2011 m. tikimasi nedarbo sumažėjimo  iki 11,5 procento. Atsižvelgiant į susiformavusias tendencijas, numatoma, kad darbo užmokestis 2009–2011 m. mažės  atitinkamai apie 4,4 proc., 5 proc. ir 0,3 procento.  Tačiau išlieka spartesnio darbo užmokesčio mažėjimo rizika. Darbo užmokesčio augimo galima tikėtis tik 2012 metais. 2009 metais darbo užmokesčio mažėjimas leis stabilizuoti kainas: numatoma, kad metų pabaigoje infliacija sieks 1,2 procentų. Griežtesnė monopolijų kontrolė, tarptautinės maisto kainų mažėjimo tendencijos, aštrėjanti globali konkurencija sukels kainų mažėjimą, todėl jau 2010 m. gali susidaryti 0,7 procento siekianti vidutinė metinė defliacija. Defliaciniai procesai gali  tęstis ir 2011 metais, o priimtinas infliacijos lygis, tikėtina, atsistatys įsitvirtinus ūkio augimui 2012 metais.  Lietuvos ūkio perspektyvų išsamią apžvalgą Finansų ministerija  paskelbs artimiausiu metu. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 2199 337 www.finmin.lt  090000018008e2d0Wed, 26 Mar 2009 11:44:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001028Vilnius, kovo 26 d. Šiandien prasidėjo Finansų ministerijos organizuojama tarptautinė konferencija „ES struktūrinės paramos vertinimas: siekiant kokybės ir rezultatų naudojimo“. Konferencijos metu daugiausia dėmesio yra skiriama trijų pagrindinių temų analizei: vertinimų kokybės ir naudos stiprinimui, ES struktūrinės paramos vertinimo rezultatų naudojimo skatinimui bei vertinimo naudojimo viešojo administravimo sistemoje skatinimui. Konferencija organizuojama siekiant pasidalinti informacija, patirtimi ir apsvarstyti būdus, kurie padeda užtikrinti aukštą ES struktūrinės paramos programų vertinimo kokybę ir skatina sistemingą vertinimo rezultatų naudojimą tobulinant viešąją politiką ir ES finansuojamas programas. Konferencijoje pranešimus minėtomis temomis skaitys Europos Komisijos, Lietuvos ir kitų ES šalių valstybinių institucijų atstovai, autoritetingi Lietuvos ir užsienio vertinimo ekspertai. Be to, jos metu bus sudarytos sąlygos neformalioms diskusijoms bei kontaktų užmezgimui. Tikimasi, kad jau tradicija tampanti konferencija prisidės prie efektyvesnio ES finansuojamų programų įgyvendinimo Lietuvoje, o taip pat platesnio vertinimo naudojimo viešojoje politikoje. Panašios Finansų ministerijos organizuojamos konferencijos ES finansuojamų programų vertinimo klausimais buvo surengtos 2005 metais ir 2007 metais.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 219 4449 www.finmin.lt090000018008c8c7Tue, 18 Mar 2009 11:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001023Vilnius, kovo 18 d. Finansų ministerija paskelbė 2010 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo formas. Jas rasite pagal šią nuorodą. Daugiau informacijos telefonu (8 5) 239 0024 arba elektroniniu paštu O.Mickeniene@finmin.lt.  090000018008b8a1Thu, 13 Mar 2009 09:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001021 Vilnius, kovo 13 d. Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta ir Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentė Eva Srejber pasirašė sutartį dėl 1,132 mlrd. eurų (3,9 mlrd. litų) ilgalaikės paskolos, kuri skirta finansuoti investicinius projektus bendrai su ES struktūrinių fondų lėšomis.  „Šia sutartimi valstybė palankiomis sąlygomis užsitikrino lėšas, reikalingas Lietuvai kofinansuoti  projektus iki pat 2015 metų, kai baigsis 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpis. Europos investicijų banko paskola padės stiprinti Lietuvos ekonomiką ir efektyviai panaudoti Europos Sąjungos lėšas“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta. Lietuva paskolą naudos bendrojo finansavimo lėšoms, kuriomis prisideda prie 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo, įgyvendinant investicinius projektus transporto, energetikos, aplinkosaugos, inovacijų ir kitose srityse pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programas. Valstybė šias lėšas taip pat naudos prisidėdama prie šešių didelių vandens tiekimo ir nuotėkų valymo projektų, kurie finansuojami iš 2004-2006 metų Sanglaudos fondo lėšų ir turi būti įgyvendinti iki 2010 metų. Paskolos fiksuota metinė palūkanų norma bus 4,2 proc. Pirmoji jos dalis – daugiau nei 1 mlrd. litų – bus pervesta Lietuvai š.m. balandžio pradžioje. Konkrečius projektų vykdytojus  (jie numatyti Veiksmų programose ir jų prieduose) pinigai pasieks kartu su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Projektai, kuriems Lietuva skirs paskolos lėšas, bus atrenkami pagal EIB nustatytas sąlygas. Jeigu projekto vertė mažesnė nei 25 mln. eurų, sprendimą dėl prisidėjimo prie jo finansavimo mūsų valstybė priims savo nuožiūra (EIB atliks tokių projektų paskesnę kontrolę), jeigu projekto suma bus didesnė – reikės EIB pritarimo prieš skiriant paskolos lėšas projektui. *** Apie veiksmų programas Žmogiškųjų išteklių plėtros programa skirta viešojo ir privataus sektorių darbuotojų mokymams ir kvalifikacijai kelti bei tyrėjų ir mokslininkų gebėjimams ugdyti. Pagal šią veiksmų programą kuriamos mokymosi visą gyvenimą ir efektyvaus viešojo valdymo sistemos. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą ES parama skiriama šalies ekonominei infrastruktūrai gerinti, verslo produktyvumo lygiui didinti, transporto, energetikos infrastruktūros plėtrai, moksliniams tyrimams bei informacinių technologijų plėtrai. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skirta stiprinti vietinės ir urbanistinės plėtros potencialą, saugoti kultūros paveldą ir gamtą bei pritaikyti juos turizmo plėtrai, užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerinti aplinkos apsaugos kokybę.    Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018008b5a9Wed, 12 Mar 2009 14:42:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001020Vilnius, kovo 12 d. Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo finansų ministras Algirdas Šemeta, pasiektas kompromisinis sutarimas dėl lengvatinių PVM tarifų taikymo. Šis politinis sutarimas priimtas su tam tikromis išlygomis, kurios tenkina Lietuvą ir kitas ES valstybes, visada prieštaravusias lengvatinių PVM tarifų taikymui, ir yra priimtinas šalims, kurios nori toliau taikyti lengvatinius PVM tarifus, kuriuos taiko šiuo metu. Darbui imlioms paslaugoms taikomų lengvatinių PVM tarifų taikymas baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d. Dauguma valstybių narių, šiuo metu taikančių lengvatinius PVM tarifus, pageidauja juos taikyti ir ateityje, tačiau kai kurios šalys, tame tarpe ir Lietuva, visada abejodavo dėl tokių lengvatų efektyvumo ir pasisakydavo prieš jų taikymą. ECOFIN posėdyje Lietuvos finansų ministras priminė šią neigiamą ankstesniuose posėdžiuose išsakytą nuomonę, akcentavo būtinybę teikti prioritetą alternatyvioms priemonėms ir atsižvelgti į konkurencingos vidaus rinkos svarbą – šios nuostatos buvo įtrauktos į Tarybos išvadas. Siekiant kompromiso Lietuva neprieštaravo sprendimui suteikti visoms valstybėms narėms galimybę taikyti sumažintus PVM tarifus darbui imlioms ir restoranų paslaugoms, tokiu būdu užfiksuojant esamą padėtį ir išvengiant būtinybės valstybėms narėms didinti PVM tarifus atskiroms darbui imlioms ar restoranų paslaugoms. Be to, Lietuvos finansų ministras kartu su Vokietijos, Danijos, Estijos ir Bulgarijos finansų ministrais prie politinio sutarimo pateikė deklaraciją, kurioje pabrėžė tokių lengvatų taikymo neigiamus aspektus ir būtinybę ateityje dar labiau siaurinti sumažintų PVM tarifų sistemą. ECOFIN posėdyje sutarta suteikti teisę valstybėms taikyti lengvatinius PVM tarifusšioms prekių (paslaugų) grupėms: darbui imlioms paslaugoms (smulkiam dviračių, batų ir odos gaminių remontui ir drabužių ir buitinės tekstilės gaminių priežiūrai ir taisymui (įskaitant persiuvimą); langų ir patalpų valymui privačiuose namų ūkiuose; priežiūros paslaugoms namuose (pagalba namuose ir vaikų, pagyvenusių, ligotų ar neįgalių žmonių priežiūra); kirpimo paslaugoms; privačių namų renovavimui ir remontui); maitinimo paslaugoms; bet kokio pavidalo knygoms (iki tol tokia galimybė buvo numatyta tik popierinėms knygoms); Be to , šiame ECOFIN posėdyje buvo priimtas Pagrindinių pranešimų dokumentas, skirtas Europos Vadovų Tarybos susitikimui, vyksiančiam kovo 19-20 d., taip pat sutarta dėl bendrų idėjų Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimui. ECOFIN taryba pritarė kiekvienai šaliai skirtoms bendroms ekonominėms finansinėms rekomendacijos ir priėmė sprendimus dėl ES valstybių stabilumo ir konvergencijos programų, įvertinta ir Lietuvos konvergencijos programa.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt090000018008b568, 09 Mar 2009 13:18:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001017Vilnius, kovo 9 d. Rytoj vyksiančiame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus finansų ministras Algirdas Šemeta, daugiausia dėmesio bus skiriama pasirengimui Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuris vyks kovo 19-20 d., atnaujintoms ES valstybių konvergencijos ir stabilumo programoms bei perviršinio deficito procedūros Ispanijai, Prancūzijai, Graikijai, Airijai, Latvijai ir Maltai taikymui. Šiame posėdyje ketinama priimti Pagrindinių pranešimų dokumentą, skirtą Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Dokumente pateikiamos ES rekomendacijos, kaip atstatyti finansų rinkų stabilumą, kaip greičiau atgaivinti ekonomikos sektorių ir užtikrinti didesnį Ekonominės ir pinigų sąjungos efektyvumą. Be to, ES ministrai aptars bendrą ES poziciją dėl 2009 m. balandžio 2 d. vyksiančio G20 susitikimo, kuriame reikia tinkamai atspindėti ES interesus ir prioritetus. Siūlomos šios esminės ES nuostatos: patikimo tarptautinio reguliavimo ir skaidrumo stiprinimas, finansų rinkų integralumo didinimas, Tarptautinio valiutos fondo išteklių pakankamumas bei tarptautinių finansų institucijų, įskaitant daugiašalius vystymosi bankus, reformavimo aspektai. Be to, ECOFIN susitikimo metu konkrečioms šalims bus pateiktos specialiosios rekomendacijos, parengtos įvertinus šalių pažangą įgyvendinant nacionalinių reformų programas pagal Lisabonos strategiją. Ekonomikos ir finansų ministrai svarstys atnaujintą Lietuvos konvergencijos programą ir tvirtins ECOFIN tarybos nuomonę. ECOFIN tarybos nuomonė suformuota remiantis Europos Komisijos įvertinimu, kuriame teigiama, kad pagrindinis Lietuvos iššūkis šiuo metu - suvaldyti ekonomikos lėtėjimą išlaikant makroekonominį stabilumą. Lietuvos fiskalinė politika (nustatytos fiskalinio deficito užduotys: 2009 m. – 2,1 proc. BVP, 2010 m. – 1 proc. BVP ir 2011 m. – subalansuoti viešieji finansai) įvertinta kaip tinkamas atsakas į esamą makroekonominę ir biudžetinę situaciją. ES pirmininkaujanti valstybė Čekija šiame posėdyje sieks politinio susitarimo, kad valstybėms narėms būtų suteikta pasirinkimo teisė nuolat taikyti lengvatinius PVM tarifus. Be to, ketinama priimti sprendimus dėl klimato kaitos tarptautinio finansavimo  ir 2010 m. ES biudžeto gairių.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt090000018008a14dWed, 05 Mar 2009 16:06:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001015Vilnius, kovo 5 d. Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad išsipildė 2008 m. gruodžio mėnesį Finansų ministerijos įvardintos neigiamos rizikos 2009 metams. Neigiamo paskolų prieaugio pokyčio poveikis visose Baltijos šalyse pasireiškia vis stipriau - ir Latvijos, ir Estijos 2008 m. IV ketvirčio rodikliai kinta ypač smarkiai. Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas atnaujintose prognozėse pateikia staigesnį išorės paklausos susitraukimą, todėl ir toliau prastės prekybos sąlygos Lietuvos eksportui rinkose. Šių neigiamų rizikų išsipildymas nulemia biudžeto pajamų dinamiką: išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius į valstybės biudžetą įplaukė 2 mlrd. 433 mln. litų – 389,6 mln. litų mažiau nei prognozuota.Vasarį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 22 mln. litų arba 306  mln. litų mažiau nei prognozuota.  Vyriausybės 2009 metų biudžete numatytas priemones viešųjų finansų stabilumui užtikrinti teigiamai įvertino Europos Komisija, vis dėlto, globaliai pablogėjus ūkio perspektyvoms, šias priemones pagal Vyriausybės programą reikės papildyti peržiūrint 2009 metų biudžetą. Finansų ministerija numato nedelsdama pateikti Vyriausybei svarstyti 2009 m. biudžeto pakeitimus, dar labiau sugriežtinančius išlaidų politiką.  „Akivaizdu, kad sparčiai traukiantis šalių partnerių rinkoms, atitinkamai įtakojama ir Lietuvos ekonomika. Buvome numatę tokią riziką ir atitinkamus veiksmus - artimiausiu metu teiksime Vyriausybei priemonių paketą, kuriame numatoma toliau ženkliai mažinti einamąsias valstybės išlaidas, įskaitant darbo užmokestį, ir priimti kitus, su taupymu susijusius  sprendimus“, - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018008a08fTue, 04 Mar 2009 16:15:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001014 Vilnius, kovo 4 d.  Finansų ministras Algirdas Šemeta, ūkio ministras Dainius Kreivys ir Europos investicijų fondo (EIF) vadovas Richard Pelly pasirašė praėjusių metų spalio 1 d. sudarytos trišalės finansavimo sutarties pakeitimą.  Šiuo pakeitimu Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo padidinti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirtą finansavimą nuo 275 mln. Lt iki 1 mlrd. Lt. Daugiau informacijos    0900000180088a4dTue, 25 Feb 2009 13:59:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001009Vilnius, vasario 25 d. Šiandien Europos Komisija įvertino Lietuvos konvergencijos 2008 m. programą – pagrindinį dokumentą, nubrėžiantį vidutinio laikotarpio finansų politikos gaires ir pateikė savo rekomendacijas. Įvertinime pažymima, kad pagrindinis Lietuvos iššūkis šiuo metu - suvaldyti ekonomikos lėtėjimą išlaikant makroekonominį stabilumą. Taip pat pažymima, kad Lietuva su 2009 metų biudžetu ėmėsi politikos, kuria siekia suvaldyti vidaus ir išorės disbalansus. Europos Komisijos nuomone, konsoliduota 2009-2011 metų fiskalinė mūsų šalies politika (fiskalinio deficito užduotys: 2,1 proc. BVP - 2009 metams, 1 proc. BVP – 2010 metams ir subalansuoti viešieji finansai – 2011 metams) yra tinkama. Europos Komisijos įvertinimo pagrindu parengtas Europos ekonomikos ir finansų tarybos nuomonės projektas dėl Lietuvos konvergencijos 2008 m. programos. Įvertinus mūsų šalies makroekonominių ir biudžeto rodiklių visumą bei projekcijas, siekiant tvarios konvergencijos ir sėkmingo dalyvavimo Valiutų kurso mechanizme II, Lietuva kviečiama vykdyti priemones 2009 m. biudžeto tikslams pasiekti. Tarp jų – nustatyti išlaidų prioritetus ir tęsti fiskalinę konsolidaciją vidutinės trukmės laikotarpiu, apriboti viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimą siekiant suderinti viso ūkio atlyginimus su darbo našumu ir sustiprinti darbo išteklių kaštų konkurencingumą. Taip pat Lietuvai derėtų stiprinti fiskalinį valdymą ir skaidrumą gerinant vidutinio laikotarpio biudžeto planavimo ir vykdymo sistemą bei laikytis išlaidų drausmės. „Šis vertinimas rodo, kad Lietuvos pasirinktos priemonės ekonominiam sunkmečiui įveikti iš esmės atitinka Europos Komisijos rekomendacijas. Siekdama įgyvendinti užsibrėžtus biudžeto tikslus Vyriausybė visų pirma ieškos sprendimų, kaip toliau mažinti valstybės einamąsias išlaidas“,  - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta. Europos Komisija pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvos biudžeto  planavimo ir vykdymo sistema nesulaikė nuo pernelyg didelio išlaidavimo. Ūkio augimo laikotarpiu fiskalinė politika buvo ekspansyvi, nebuvo sukaupta rezervų pasiruošti ūkio ciklo sąlygų pasikeitimui. 2008-aisiais, pagal šių metų Europos Komisijos tarpines prognozes, Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas siekė 2,9 proc. BVP vietoj numatyto 0,5 proc. BVP. Europos finansų ir ekonomikos ministrai nuomonę dėl Lietuvos konvergencijos 2008 m. programos svarstys šių metų kovo 10 d. Briuselyje.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt0900000180088ab0Tue, 25 Feb 2009 12:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001000Maloniai kviečiame dalyvauti renginiuose „ES paramos elementorius“, kurie vyks: • š. m. vasario 10 d. (antradienį), 10.00-14.00 Marijampolėje, Europa Royale Marijampolė (J.Basanavičiaus a. 8, Marijampolė), renginio programą rasite čia; • š.m. vasario 12 d. (ketvirtadienį), 10.00-14.00 Jonavoje, Jonavos kultūros centre (Žeimių g. 15, Jonava), renginio programą rasite čia; • š.m. vasario 24 d. (antradienį), 11.00-15.00 Telšiuose, Telšių r. savivaldybės Žemaitės dramos teatre (Respublikos g. 18, Telšiai); • š.m. vasario 26 d. (ketvirtadienį), 10.00-14.00 Visagine, Visagino kultūros centre (Parko g. 7, Visaginas); • š.m. kovo 3 d. (antradienį), 11.00-15.00 Mažeikiuose, Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre (Naftininkų g. 11, Mažeikiai); • š.m. kovo 5 d. (ketvirtadienį), 10.00-14.00 Jurbarke, Jurbarko kultūros centre (Dariaus ir Girėno g. 94, Jurbarkas); • š.m. kovo 17 d. (antradienį), 11.00-15.00 Kelmėje, Kelmės kultūros centre (Vytauto Didžiojo g. 73, Kelmė); • š.m. kovo 24 dieną (antradienį), 11.00-15.00 Rokiškyje Rokiškio kultūros centre (Respublikos g. 96, Rokiškis).   Renginių metu galėsite: • išklausyti pranešimų ar pasidomėti galimybėmis gauti ES paramą Jūsų veiklai; • gauti tiesiogines konsultacijas ir užmegzti kontaktus su visomis ES struktūrinės paramos administravime dalyvaujančiomis institucijomis; • dalyvauti ES finansavimo pažinimo viktorinoje; • pasisemti įkvėpimo iš jau įgyvendintų ES remiamų projektų, kuriais pagrįstai didžiuojamasi; • įdomiai ir turiningai praleisti laiką susipažindami su ES atveriamomis galimybėmis Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų. Renginių metu pranešimus skaitys ir tiesiogines konsultacijas teiks visos su ES struktūrine parama susijusios institucijos. Dalyvavimas nemokamas. Kviečiame registruotis. Iki malonaus susitikimo!   Daugiau informacijos: Gabrielė Šilinskaitė Veiksmų programų viešinimo skyrius Veiksmų programų valdymo departamentas Lietuvos Respublikos finansų ministerija Tel.: (8-5) 2194494 El. paštas.: g.silinskaite@finmin.lt www.esparama.lt0900000180085f45Tue, 11 Feb 2009 15:03:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001007Vilnius, vasario 11 d. Šiandien Vyriausybė priėmė Finansų ministerijos siūlomus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pakeitimus, palengvinančius Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų finansavimo sąlygas. Dabar projektų vykdytojams bus plačiau taikomas sąskaitų apmokėjimo būdas, verslo projektams atsiras galimybė gauti avansą, bus perpus trumpiau tikrinami mokėjimų prašymai. „Šioje besikeičiančioje ekonominėje situacijoje, kai verslo atstovai susiduria su finansinių išteklių trūkumu, labai svarbu mažinti verslo projektų, finansuojamų iš ES fondų, kofinansavimui būtinų lėšų poreikį – būtent į tai nukreipti šie pakeitimai. Ir tai dar ne pabaiga – šiuo metu peržiūrimi visi ES fondų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai ir toliau bus daromi pakeitimai, supaprastinantys ES paramos administravimą“, – sakė Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas. Iki šiol verslo projektams buvo taikomas tik išlaidų kompensavimo būdas, kai projektų vykdytojai turėdavo iš savo lėšų apmokėti sąskaitas ir tik tuomet kreiptis dėl kompensavimo. Dabar, patvirtinus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pakeitimus, projektų vykdytojai, gavę sąskaitas iš rangovų, prekių tiekėjų ar paslaugų teikėjų, galės jas kartu su mokėjimo prašymu pateikti įgyvendinančiajai institucijai (atitinkamai agentūrai). Patikrintos sąskaitos bus apmokamos pagal projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatytą projektui skiriamo finansavimo proporciją. Gavęs ES fondų lėšas projekto vykdytojas turės apsimokėti tik likusią neapmokėtą sąskaitos dalį ir apie tai informuoti įgyvendinančiąją instituciją. Be to, dabar privačių projektų vykdytojai galės kreiptis ir dėl 30 proc. projekto vertės avanso suteikimo. Tačiau norint gauti avansą projekto vykdymui, reikės pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimą. ES paramos įsisavinimą taip pat turėtų paspartinti ir perpus sutrumpintas mokėjimo prašymų patikros terminas – nuo šiol patikra turės būti atlikta per 30 dienų (buvo 60 dienų). Šie pakeitimai priimtini ir socialiniams ekonominiams partneriams. „Krizės laikotarpiu verslininkams išties sudėtinga gauti paskolas. Pradėti naujus projektus ekonominio nuosmukio laikotarpiu įstengia nedaug įmonių, todėl labai pritariu tokiems sprendimams“, - sakė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys ir Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Viktoras Budraitis. ES paramos įsisavinimo sąlygų lengvinimas nėra vien Lietuvos iniciatyva – Europos Komisija šiuo metu taip pat peržiūri reglamentus, teikia pasiūlymus ir per pirmąjį šių metų pusmetį turėtų juos priimti. Lietuvoje naujieji ES reglamentų pakeitimai bus adaptuoti maždaug per mėnesį po jų priėmimo Europos Parlamente.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt0900000180085e8bTue, 11 Feb 2009 11:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001006Vilnius, vasario 11d. Vakar finansų ministras Algirdas Šemeta Briuselyje dalyvavo ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame buvo aptariamas pasirengimas Europos Vadovų Tarybos susitikimui, Europos ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimas, nacionalinės ekonomikos atkūrimo programos, atnaujintas energetikos projektų sąrašas ir jų finansavimas. Finansų ministras diskusijoje dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo, kalbėdamas dėl energetikos ir plačiajuosčio interneto projektų, pabrėžė sutarimo pasiekimo laiku svarbą, investicijų į infrastruktūrą Baltijos regiono energetikos sektoriui spartinimą, siekiant regiono energijos tiekimo saugumo didinimo ir integracijos į Europos elektros energijos tinklus. ECOFIN susitikimo metu buvo aptarti klausimai, siekiant priimti tolimesnes darbo gaires lengvatinių PVM tarifų taikymo klausimais. Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iš esmės buvo atsisakyta sumažintų PVM tarifų, pabrėžė, kad, siekiant sutarimo, sumažintų PVM tarifų klausimus būtina spręsti sistemiškai, nustatant bendrus kriterijus ir principus, kuriais vadovaujantis galėtų būti taikomi sumažinti PVM tarifai. Susitikimo su Joaquinu Almunia, Europos Komisijos nariu, atsakingu už ekonomikos ir pinigų klausimus, metu Ministras aptarė Lietuvoje įgyvendinamas fiskalinės politikos ir rengiamas ekonomikos skatinimo priemones. Susitikime akcentuota valstybės finansų stabilumo svarba ir aptarti galimi tolesni ekonomikos plėtros scenarijai. Dvišaliame susitikime su Švedijos finansų ministru AndersuBorgu buvo aptarta situacija finansų sektoriuje, Švedijos vyriausybės taikomos pagalbos bankų sektoriui priemonės ir jų poveikis Lietuvoje veikiantiems Švedijos bankų dukteriniams bankams, Lietuvoje rengiamas bankų sistemos finansinio stabilumo stiprinimo priemonių įstatymo projektas. Susitikimo metu buvo sutarta glaudžiau bendradarbiauti plėtojant finansų sektorių.0900000180085b7fMon, 10 Feb 2009 13:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_001003Vilnius, 2009 m. vasario 10 d. Galutiniais Finansų ministerijos duomenimis, sausį į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 411,1 mln. litų, prognozuota – 1 mlrd. 494,4 mln. litų. Per  šių metų sausio mėnesį į valstybės biudžetą įplaukė 83,3 mln. litų arba 5,6 proc. mažiau nei prognozuota. Kartu su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių paramos lėšomis sausio mėn. į valstybės biudžetą buvo surinkta 1 mlrd. 415,5 mln. litų pajamų (ES paramos lėšos – 4,4 mln. litų). Per sausio mėnesį daugiausia pajamų surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. 900 mln. litų – planas įvykdytas 93,5 proc. Pelno mokesčio per sausio mėnesį surinkta 57,5 mln. litų, tai yra planas įvykdytas 86,6 proc. Nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 267,4 mln. litų, planas įvykdytas 136,3 proc., akcizų įplaukos per šį laikotarpį – 277,5 mln. litų ir tai sudaro 113,5 proc. planuotų pajamų. 2009 metų valstybės biudžeto pajamų planas – 25 mlrd. 447,6 mln. litų, iš jų – 5 mlrd. 467,9 mln. litų – ES ir kitos paramos lėšos.     Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800847b0Tue, 04 Feb 2009 16:04:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000998 Vilnius, vasario 4 d. Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčių bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama supaprastinti metinio neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarką bei sveikatos draudimo įmokų mokėjimo sąlygas ir spręsti kitus aktualius mokesčių klausimus. Šiems įstatymų pakeitimams dar turi pritarti Seimas. Gyventojų pajamų mokestis Vyriausybė pritarė, kad būtų supaprastinta NPD skaičiavimo tvarka - darbo užmokesčiui taikomo metinio NPD suma būtų nustatoma tik atsižvelgiant į gyventojų per mokestinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas. Pensijos, alimentai ir kitos neapmokestinamos pajamos į metines gyventojų pajamas, nuo kurių priklausytų NPD, įtraukiamos nebūtų. Be to, negalią turintiems gyventojams būtų nustatytas individualus NPD (jeigu nustatytas 0-25 proc. darbingumas – 700 litų per mėn., jeigu nustatytas 30-55 proc. darbingumas – 600 litų per mėn.). Didėjant neįgaliųjų pajamoms jų darbo užmokesčiui taikomas NPD nesikeistų. Laikantis principo, kad gyventojų pajamos iš žemės ūkio veiklos būtų apmokestinamos analogiškai, neatsižvelgiant į tai, ar jos gaunamos veikiant individualiai ar susikooperavus, Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir iš žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) gaunamoms apyvartai proporcingoms išmokoms, kurios prieš 2009 m. buvo neapmokestinamos. Šiais metais minėtoms išmokoms būtų taikomas 5 proc., 2010 m. – 10 proc. pajamų mokesčio tarifas. Nuo 2011 m. jos būtų apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Pelno mokestis Pritarta ir įstatymo patikslinimams siekiant suvienodinti mokestinį traktavimą dėl žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų, kurie gauna tiesiogines ir kompensacines išmokas iš ES ir nacionalinių lėšų - nepriklausomai nuo to, ar veiklą vykdo fiziniai, ar juridiniai asmenys, šios išmokos būtų priskiriamos prie neapmokestinamų pajamų. Taip pat pritarta ir siūlymui patikslinti nuostatas dėl įmonės pareigos sumokėti papildomą pelno mokestį skirstant neapmokestinamą pelną gyventojams – jis būtų taikomas skirstant 2009-aisiais ir vėlesniais metais uždirbtą pelną. Sveikatos draudimas Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti, kad asmenys, kurie pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, mokėtų tik fiksuotas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jos būtų mokamos kas mėnesį, šių įmokų dydis - 9 proc. minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 72 Lt.). Papildomai mokėti sveikatos draudimo įmokų nuo per metus gautų pajamų jiems nereikėtų. Taip pat pritarta, kad tais atvejais, kai gyventojų mokėtinos privalomojo sveikatos draudimo įmokos priklauso nuo per metus gautų pajamų (individualių įmonių savininkai, gyventojai, vykdantys individualią veiklą), o tokie gyventojai metų eigoje būtų apdrausti (gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, arba priklausytų asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, kategorijai), jie neprivalėtų kas mėnesį mokėti avansinių privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o tik apskaičiuoti ir sumokėti metinę privalomąją sveikatos draudimo įmoką. Privalomojo sveikatos draudimo įmokomis nebūtų apmokestinamos ir gyventojų gaunamos išmokos pasibaigus gyvybės draudimo, pensijų kaupimo sutarčiai ar šias sutartis nutraukus. Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt 0900000180084693Tue, 04 Feb 2009 08:30:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000997 Vilnius, vasario 4 d. Finansų ministras Algirdas Šemeta vakar susitiko su Prancūzijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Francois Laumonier. Susitikimo metu buvo aptarta dabartinė ekonominė ir finansų padėtis, įgyvendinamos sunkmečio įveikimo priemonės, tolesnio bendradarbiavimo ir kiti klausimai.  090000018008444fMon, 03 Feb 2009 12:30:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000996 Vilnius, vasario 3 d. Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta susitiko su Švedijos Karalystės ambasadore Lietuvoje Ulrika Cronenberg-Mossberg. Susitikimo metu buvo aptarta ekonomikos padėtis, krizės įveikimo priemonės ir kiti klausimai.  0900000180084240, 02 Feb 2009 17:20:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000995Vilnius, vasario 2 d. Trečiadienį Vyriausybė svarstys Finansų ministerijos parengtus Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčių bei Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama supaprastinti neapmokestinamo pajamų dydžio skaičiavimo sistemą bei sveikatos draudimo įmokų sąlygas ir spręsti kitus aktualius mokesčių klausimus. Šių pokyčių principinės nuostatos buvo aptartos pirmadienio ryte vykusiame Vyriausybės pasitarime. Siekdami atviro dialogo su visuomene, pateikiame esmines keičiamų įstatymų nuostatas su paaiškinimais (visą informaciją rasite skyriuje Teisės aktų projektai) ir kviečiame visas suinteresuotas puses iki š.m. vasario 3 d. 17.00 val. teikti pasiūlymus šiuo elektroninio pašto adresu   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt0900000180083954Thu, 30 Jan 2009 15:50:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000994Vilnius, sausio 30 d. Europos Komisija (EK) paskelbė atskirų Europos Sąjungos (ES) šalių narių vertinimą bei rekomendacijas pagal Strateginį pažangos raportą. Šiuo dokumentu vertinama Lisabonos strategijos struktūrinių reformų eiga  ES šalyse narėse. Europos Komisijos Lietuvos vertinime nagrinėjama mūsų šalies makroekonominė padėtis, pateikiamos rekomendacijos, kurių viena svarbiausių - stiprinti makroekonominį stabilumą, įgyvendinant ribojančią fiskalinę politiką, kartu apdairiai numatant išlaidų prioritetus. Europos Komisija savo vertinime taip pat mini, kad Lietuva jau yra priėmusi krizės įveikimo planą, kuriame numatytos fiskalinės priemonės, padėsiančios suvaldyti makroekonominius disbalansus ir mažinti valdžios sektoriaus deficitą. Teigiama, kad Lietuva turėtų laikytis plane numatytų viešojo sektoriaus finansų gerinimo planų, kurie atitiktų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus bei Lisabonos strategijos siekius. Viešojo sektoriaus išlaidų mažinimo, efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo priemonės jau įgyvendinamos priėmus 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymą bei įgyvendinant mokesčių reformą. Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Lietuvos konvergencijos 2008 metų programai - dokumentui, nubrėžiančiam vidutinio laikotarpio finansų politikos gaires, tarp kurių dar kartą pažymimas Lietuvos siekis prisijungti prie euro zonos. Raporte Europos Komisija taip pat Lietuvai rekomenduoja užtikrinti kad struktūrinių reformų įgyvendinimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų srityje ir toliau būtų prioritetas. Siekiant didinti šalies įmonių produktyvumą, konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, mūsų šalyje nuo šių metų įsigaliojo pelno mokesčio lengvata, leidžianti iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą. Investicijoms į MTEP mokesčio lengvata taikoma nuo 2008-ųjų mokestinio laikotarpio. Išsamesnę informaciją apie atskirų ES šalių narių vertinimą rasite pagal šią nuorodą.090000018008356dWed, 29 Jan 2009 16:21:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000991 Vilnius, sausio 29 d. Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta susitiko su Dalia Grybauskaite, Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. Susitikimo metu aptarta Lietuvos finansinė ir ekonominė situacija globalios krizės kontekste ir taikomos antikrizinio plano priemonės – mokesčių reforma, kuria siekiama subalansuoti viešuosius finansus ir konsoliduoti fiskalinę situaciją.    09000001800831fcMon, 27 Jan 2009 12:35:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000989   Vilnius, sausio 27 d. Vakar Finansų ministerijoje darbą pradėjo finansų ministro Algirdo Šemetos patarėjas Venantas Miškinis. Jis kuruos klausimus, susijusius su finansinėmis institucijomis ir valstybės skolinimusi. V. Miškinis ir bakalauro, ir magistro studijas baigė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Franklino ir Maršalo koledže baigė Ekonomikos ir matematikos studijas, o finansų inžinerijos magistro laipsnį įgijo Kolumbijos universitete. Venantas Miškinis pastaruosius aštuonerius metus dirbo analitiku ir skolos vertybinių popierių portfelių valdytoju J. P. Morgan banke (JAV).   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt0900000180082cbd, 26 Jan 2009 14:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000987Vilnius, sausio 26 d. Visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad kas antras Lietuvos gyventojas pajuto Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą asmeniškai ir ją vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį. Daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų mano, kad ir ateityje Lietuvos žmonės pajus 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų naudą. Kaip ES fondai keičia gyvenimo kokybę, gali pajusti kiekvienas, lankydamasis  suremontuotose ligoninėse ar mokyklose, važiuodamas atnaujintais keliais, keldamas savo kvalifikaciją, naudodamasis nauja įranga savo įmonėje. Daugumos (86 proc.) apklausos dalyvių nuomone, ES skiriamos lėšos prisideda prie Lietuvos ūkio modernizacijos ir konkurencingumo didinimo. Daugiau nei du trečdaliai (70 proc.) respondentų teigė, jog parama prisideda prie Lietuvos regionų ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo, o 73 proc. apklaustųjų mano, kad ES struktūrinės lėšos prisideda prie Lietuvos gyventojų žinių ir gebėjimų stiprinimo. „Struktūrinių fondų parama daro tiesioginę įtaką Lietuvos ūkio augimui ir konkurencingumo didinimui, – apklaustųjų nuomonei pritaria ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. – Tai nėra lėšos, skirtos pravalgymui ar vartojimui, todėl džiugu girdėti, kad žmonės jau mato ir įvertina investuojamos paramos naudą“. „Ekonomistų skaičiavimais, ES investicijos 2 procentais padidina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Pastaraisiais mėnesiais, lėtėjant ekonomikos augimui, sunku įvertinti, kokį poveikį struktūrinių fondų lėšos turi BVP pokyčiams, tačiau be abejonės krizę sušvelnina, – kalbėjo G.Nausėda. – Šiuo metu, kai valstybė turi lėšų tik būtiniausiems poreikiams, ES fondai Lietuvai tampa ypač svarbūs“. Apklausos rezultatai rodo, jog beveik nebeliko nežinančių ar negirdėjusių apie ES paramą. Didžioji dauguma (86 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų žino ar bent yra girdėję apie Lietuvai skiriamas ES struktūrinių fondų lėšas. Apie naująjį 2007–2013 m. ES paramos laikotarpį žino 44 proc. apklaustųjų. Daugumos (76 proc.) respondentų nuomone, Lietuvai skiriama ES struktūrinė parama yra ilgalaikė investicija į ateitį. Finansų ministerijos užsakymu, gyventojų apklausą apie 2007–2013 m. ES struktūrinę paramą Lietuvai visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „TNS Gallup“ atliko 2008 metų pabaigoje. Telefonu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 3760900000180081c5bTue, 21 Jan 2009 14:25:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000983 Vilnius, sausio 21 d.  Vyriausybė pritarė Lietuvos konvergencijos 2008 metų programai – pagrindiniam Vyriausybės dokumentui, nubrėžiančiam vidutinio laikotarpio finansų politikos gaires. Svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – ekonominio nuosmukio stabdymas ir esminis padėties gerinimas srityse, galinčiose užtikrinti ekonomikos proveržį. Įgyvendinus numatytas priemones, būtų sukurtas pagrindas 2011 metų BVP augimui ir viešųjų finansų subalansavimui. Lietuvos konvergencijos 2008 metų programa projektuoja ekonominę politiką, kuri suformuota 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Programoje, atsižvelgus į pablogėjusią ekonominę aplinką, pastarųjų vyriausybių suformuotą valdžios sektoriaus finansų būseną ir galiojančius teisės aktus, nustatytos naujos fiskalinio deficito užduotys: 2,1 proc. BVP – 2009 metams, 1 proc. BVP – 2010 metams ir subalansuoti viešieji finansai – 2011 metams. Konvergencijos programoje išnagrinėtos ir įvertintos esamos aplinkos prielaidos pasiekti ekonominės politikos tikslus. Atnaujinant konvergencijos programą buvo iš dalies atsižvelgta į Europos Komisijos 2007 metų Lietuvos konvergencijos programos vertinimą ir jo pagrindu suformuotą Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos nuomonę. Dėl ekonomikos nuosmukio buvo atsisakyta kvietimų siekti geresnių 2008 ir vėlesnių metų biudžeto rodiklių, tačiau vykdomi kvietimai riboti išlaidų augimą, mažinti infliacijos poveikį ir skatinti darbo užmokestį nustatyti atsižvelgiant į bendrą našumo augimą. Švelninant ūkio ciklą svarbiausiu uždaviniu tampa pigaus investuotojų finansavimo išsaugojimas mažinant palūkanų priedus už riziką. Planuojama apie 2,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito užduotis 2009 m. siekia stabilizuoti viešuosius finansus, atstatyti užsienio finansuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir išnaudoti galimybes padėti pamatus 2011 metų BVP augimui. Įgyvendinama biudžeto politika atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtiną paklausą. Konvergencijos programoje dar kartą pažymimas Lietuvos siekis prisijungti prie euro zonos. Numatoma vykdyti valiutų kursų mechanizmo II ekonominės politikos įsipareigojimus, vidutinio laikotarpio perspektyvoje pasiekti tvarų Mastrichto konvergencijos kriterijų, įtvirtintų konsoliduotoje Europos Sąjungos sutartyje, vykdymą ir pasirengti euro įvedimui. Konvergencijos programos projektas parengtas pagal institucijų pateiktą medžiagą, jo rengimą koordinavo Finansų ministerija. Vykdant ekonominės politikos koordinavimo su ES įsipareigojimus, Europos Komisijos Ekonomikos ir finansinių reikalų generaliniam direktoratui bus teikiama Konvergencijos programa, parengta atsižvelgiant į iki 2008 metų gruodžio 22 dienos priimtus teisės aktus. Lietuvos konvergencijos 2008 metų programa bus svarstoma 2009 m. vasario – kovo mėn. ES ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdyje.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 9376 www.finmin.lt 0900000180081f44Tue, 21 Jan 2009 14:20:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000984Vilnius, sausio 21 d. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, pernai į nacionalinį  (valstybės ir savivaldybių) biudžetą be Europos Sąjungos paramos lėšų įplaukė 23 mlrd. 600,6 mln. litų pajamų, t.y. 694 mln. litų arba 2,9 proc. mažiau nei buvo patvirtinta plane. Iš viso nacionalinis biudžetas pernai gavo 27 mlrd. 82,6 mln. litų, iš jų – ES paramos lėšos sudarė 3 mlrd. 482 mln. litų. Galutiniais Finansų ministerijos duomenimis, pernai į valstybės biudžetą be ES lėšų buvo gauta 19 mlrd. 718,9 mln. litų, t.y. 740,2 mln. litų arba 3,6 proc. mažiau nei planuota. 2008 m. patvirtintas valstybės biudžeto pajamų planas buvo 25 mlrd. 571,9 mln. litų, iš jų – 5 mlrd.112,8 mln. litų ES paramos lėšos. Pernai neįvykdytas pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio planas. Pajamų iš šio mokesčio į valstybės biudžetą buvo surinkta 9 mlrd. 242,5 mln. litų arba 921,6 mln. litų mažiau nei planuota. Be to, pernai taip pat neįvykdytas valstybės biudžeto pajamų iš akcizų planas. Galutiniais Finansų ministerijos duomenimis, akcizų į valstybės biudžetą 2008 m. buvo surinkta 3 mlrd. 354 mln. litų, o tai 166,2 mln. litų mažiau nei planuota. Nacionalinio biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio buvo gauta 323,9 mln. litų mažiau nei planuota, iš viso – 5 mlrd. 106,3 mln. litų. 2008 m. pelno mokesčio surinkta 2 mlrd. 910,2 mln. litų, o tai 199 mln. litų daugiau negu buvo planuota. Nacionalinį biudžetą sudaro valstybės ir savivaldybių biudžetai. Nacionalinio biudžeto pajamų duomenys yra išankstiniai. Finansų ministerija, gavusi metines savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitas, nacionalinio biudžeto pajamų duomenis patikslins šių metų vasario pabaigoje.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 337 www.finmin.lt0900000180081c57Tue, 21 Jan 2009 14:19:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000981Vilnius, sausio 21 d. Vakar Briuselyje vykusiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, aptariant 2008 m. gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimą, diskutuota dėl galimybės pageidaujančioms valstybėms narėms taikyti lengvatinius PVM tarifus tam tikruose sektoriuose. Lietuvos finansų ministras Algirdas Šemeta pažymėjo, kad siekiant valstybės finansų stabilumo, Lietuvoje buvo atsisakyta įvairių mokestinių lengvatų ir išimčių. Todėl raginimas plėsti lengvatinių PVM tarifų taikymo sritį ES mastu, ypač įvertinus tai, kad kol kas nėra pasiekta sutarimo dėl tokių lengvatų taikymo principų, nėra priimtinas. Lietuva pritarė pirmininkaujančios valstybės siūlomam veiksmų planui ir siekiui tęsti esmines diskusijas PVM lengvatų taikymo klausimu. Aptariant Europos Vadovų Tarybos išvadų įgyvendinimą, taip pat kalbėta apie Ekonomikos atgaivinimo plane numatytą priemonę – skirti 5 mlrd. eurų energetikos ir plačiajuosčio tinklo infrastruktūrai finansuoti. Ministras A. Šemeta atkreipė dėmesį, kad toms valstybėms narėms, kurios kaip Lietuva neturi erdvės fiskaliniam stimului, energetikos ir plačiajuosčio tinklo infrastruktūros projektų įgyvendinimas būtų svarbus stimulas ekonomikai ir paragino Europos Komisiją į tai atsižvelgti ruošiant siūlomų finansuoti projektų sąrašą. Be to, šio posėdžio metu buvo diskutuojama dėl ekonominės ir biudžeto politikos krypčių 2009 metais. Lietuvos finansų ministras atkreipė dėmesį, kad įgyvendinant Europos ekonomikos atgaivinimo planą, valstybės narės taiko skirtingas priemones, nes jų ekonominė ir finansinė situacija yra skirtinga. Tos šalys, kurios ir kaip Lietuva, turi vidinius ir išorinius disbalansus, pirmiausia įgyvendina priemones,nukreiptas į tų disbalansų mažinimą. ES finansų ministrai pažymėjo, kad skirtingos priemonės gali būti taikomos atsižvelgiant į kiekvienos valstybės ekonominę ir biudžetinę situaciją.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 2199 376 www.finmin.lt0900000180081c55, 19 Jan 2009 13:43:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000978Vilnius, sausio 19 d. Rytoj finansų ministras Algirdas Šemeta Briuselyje dalyvaus ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ES pirmininkaujanti šalis Čekija pristatys 2009 m. pirmojo pusmečio darbų programą ir toliau bus diskutuojama aktualiais finansų ir ekonomikos gaivinimo klausimais. Čekija šį pusmetį ketina ieškoti efektyvių sprendimų, kurių įgyvendinimas prisidėtų prie greitesnio ES ekonomikos atsigavimo ir augimo; užtikrinti finansinį stabilumą ir atkurti pasitikėjimą Europos ir pasaulio finansų rinkomis; užtikrinti efektyvų ekonomikos ir fiskalinės politikos koordinavimą bei suderinamumą su Stabilumo ir augimo pakto bei Lisabonos strategijos tikslais; šalinti kliūtis, trukdančias bendros rinkos funkcionavimui, modernizavimui ir prisitaikymui prie naujų sąlygų. Šiame ECOFIN tarybos posėdyje planuojama aptarti tolesnę veiklą įgyvendinant Europos ekonomikos atkūrimo planą, kuriam skiriama apie 1,5 proc. Europos Sąjungos BVP (apie 200 mlrd. eurų), akcentuojant priemones, skirtas didinti finansų sektoriaus stabilumą, skaidrumą ir priežiūrą. ES ministrai ketina aptarti Europos Komisijos pasiūlymą papildomai mobilizuoti 5 mlrd. eurų energetikos infrastruktūros ir plačiajuosčių tinklų projektams.  ECOFIN darbotvarkėje numatyti debatai dėl ekonominės ir biudžeto politikos krypčių 2009 metais. Atsižvelgiant į tai, kad ekonominio lygio integracija ES yra pasiekusi aukštą lygį, yra reikalingas koordinuotas ES atsakas krizei. Vis dėlto dabartinė situacija ES valstybėse yra labai skirtinga, todėl ES narės imasi individualių veiksmų. Be to, ECOFIN tarybos susitikimo metu numatoma apsikeisti nuomonėmis dėl euro įvedimo sklandumo Slovakijoje (nuo 2009 m. sausio 1 d. Slovakijoje buvo įvesta bendra ES valiuta euras). Taip pat bus aptariama Vakarų Balkanų investicijų sistema, kuri turėtų būti sukurta iki 2010 m.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt0900000180080cd4Thu, 16 Jan 2009 15:40:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000977 Vilnius, 2009 m. sausio 16 d. Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriumi Lietuvoje Johnu Albertu Cloudu Jr. Susitikimo metu buvo aptartos Lietuvos Vyriausybės krizės įveikimo plano priemonės, bendradarbiavimo klausimai.    0900000180080a99Thu, 16 Jan 2009 09:31:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000976Vilnius, 2009 m. sausio 16 d. Finansų ministerijos duomenimis, biudžetinių įstaigų pateiktų ir neapmokėtų paraiškų 2008 metų pabaigoje buvo už 501,6 mln. litų. Dalis paraiškų jau finansuota, kitas – žadama padengti iki sausio pabaigos ir vėlesniais šių metų mėnesiais. Susisiekimo ministerijai už Europos Sąjungos lėšų pagal Infrastruktūros plėtros transporto sektoriuje programą, kurios vykdytojas – Lietuvos automobilių kelių direkcija, 153, 8 mln. litų įsiskolinimą numatoma sumokėti iki sausio mėnesio pabaigos. Finansų ministerijos duomenimis, automobilių kelių direkcijos specialiajai Kelių priežiūros programai neapmokėtos paraiškos sudarė 83,4 mln. litų. Iki sausio 14 d. jau yra finansuota 44,7 mln. litų. Likusią skolos dalį žadama padengti sausio ir vėlesniais mėnesiais pagal direkcijos teikiamas paraiškas per valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimo programą. Žemės ūkio ministerijai už Garantijų fondo, Kaimo plėtros ir Žuvininkystės programas bei Europos Sąjungos lėšas sausio 9 d. buvo sumokėta visa skola – 112 mln. litų. Finansų ministerija pažymi, kad gavus paraiškas, bus mokamos 2008 metų neapmokėtos paraiškos šioms tarnyboms: Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Aplinkos bei Ūkio ministerijoms, Transporto investicijų direkcijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt0900000180080522Tue, 14 Jan 2009 16:05:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000973 Vilnius, 2009 m. sausio 14 d. Šiandien finansų ministras Algirdas Šemeta susitiko su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Lietuvoje Simonu Johnu Buttu. Per susitikimą buvo aptartos ekonomikos sunkmečio įveikimo priemonės, bendradarbiavimo ir kiti klausimai.  0900000180080400Tue, 14 Jan 2009 10:00:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000972Vilnius, 2009 m. sausio 14 d. Nuo metų pradžios įsigaliojo Gyventojų pajamų, Pridėtinės vertės, Pelno bei kitų mokesčių įstatymų pakeitimai, kurie svarbūs ne tik valstybei ar verslui, bet ir  kiekvienam Lietuvos piliečiui – tą liudija visuomenės dėmesys mokesčių reformai. Finansų ministerija primena, kad naujausią ir išsamią informaciją apie mokesčių pokyčius galima sužinoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklalapyje www.vmi.lt (rubrika - Mokesčių pasikeitimai 2009 metais), paskambinus į Mokesčių informacijos centrą (MIC) telefonu 1882 arba atvykus į apskričių mokesčių inspekcijas.  Siekdama tinkamai informuoti Lietuvos žmones ir atsižvelgdama į kelis kartus sustiprėjusį užklausų srautą, VMI padidino MIC darbuotojų skaičių, vien sausio mėnesį surengs apie 260 susitikimų įvairiuose Lietuvos regionuose su gyventojais, verslininkais bei asocijuotomis verslo struktūromis, yra pateikusi ir nuolat pildo informaciją tinklalapyje, atsižvelgdama į aktualijas bei mokesčių mokėtojų pateikiamus klausimus. „Valstybė suinteresuota, kad visuomenė ir verslas gautų kuo daugiau rūpimos informacijos apie mokesčių pasikeitimus. Suprantame, kad tik per grįžtamąjį ryšį galime užtikrinti sklandžią reformos eigą. Neabejoju, kad tą kokybiškai ir operatyviai pavyks padaryti su Valstybinės mokesčių inspekcijos pagalba. Taip pat manau, kad ši institucija išlaikė pasitikėjimo egzaminą – praktika parodė, kad žmonės į Valstybinę mokesčių inspekciją visų pirma žvelgia kaip į konsultantą ir pagalbininką, o ne vien kaip į mokesčių surinkėją“ - sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.    Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt Valstybinės mokesčių inspekcijos Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 268 7513 www.vmi.lt0900000180080543Tue, 14 Jan 2009 09:45:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000970Vilnius, 2009 m. sausio 13 d. Finansų ministerija ieško galimybių supaprastinti labai mažų įmonių (mikroįmonių) apskaitą ir taip sumažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą. Šiuo tikslu buvo parengtas klausimynas, skirtas pačioms įmonėms bei jų apskaitos duomenis savo veikloje naudojančioms valstybės institucijoms. Maloniai kviečiame suinteresuotas puses pareikšti nuomones dėl apskaitos supaprastinimo labai mažoms įmonėms atsakant į klausimus. Užpildytą klausimyną iki 2009 m. vasario 10 d. prašytume atsiųsti Finansų ministerijai el. paštu r.stanislovaitiene@finmin.lt arba faksu (8 5) 219 9341. Klausimynas dėl labai mažų įmonių (mikroįmonių) apskaitos090000018008042cTue, 14 Jan 2009 09:09:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000971 Vilnius, 2009 m. sausio 14 d. Vakar finansų ministras Algirdas Šemeta susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Hansu Peteriu Annenu. Susitikimo metu buvo aptarta dabartinė ekonominė ir finansų padėtis, Lietuvoje ir Vokietijoje įgyvendinamos krizės įveikimo priemonės, tolesnio bendradarbiavimo ir kiti klausimai.  090000018007d6c2Wed, 31 Dec 2008 11:25:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000964Vilnius, gruodžio 31 d. Pirmadienį Lietuvos Prezidentas pasirašė 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. 2009 m. biudžetu siekiama pasiruošti staigiam šalies ekonomikos lėtėjimui, kuris valstybės finansų sistemoje sukelia dideles įtampas, ypač pavojingas pasaulinės finansų krizės akivaizdoje. Taip pat šiuo biudžetu siekiama kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrias sritis, vykdyti įsipareigojimus švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros, meno, socialiniams darbuotojams bei užtikrinti esmines permainas. 2009 m. biudžetas orientuotas į taupymą ir efektyvų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Numatytas bendras šio taupymo rezultatas - iki 2 milijardų litų. Taip pat bus imtasi neatidėliotinų veiksmų mokesčių srityje – kartu su biudžeto projektu teikiamas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas – šios mokesčių reformos rezultatas turėtų būtų iki 2 milijardų litų pajamų. Subalansavus pinigų srautus, bendras finansinis 2009 m. rezultatas siektų iki 4,9 milijardų litų. Numatoma, kad 2009 m. į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kartu su ES biudžeto lėšomis įplauks 29707,1 mln. litų, arba 1proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Kitąmet nacionalinis biudžetas (neįskaitant ES lėšų) gaus apie 55,3 mln. litų pajamų arba 0,2 proc. mažiau nei šiemet, o dotacijos iš ES biudžeto sudarys 5467,9 mln. litų. Daugiausia pajamų į 2009 m. nacionalinį biudžetą numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 9337,4 mln. litų arba apie 38,5 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Iš gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 4906,7 mln. litų arba apie 20,2 proc. visų pajamų. Akcizų į nacionalinį biudžetą kitąmet planuojama surinkti 3991,9 mln. litų arba apie 16,5 proc. visų pajamų. 2009 m. padidinus akcizo tarifus cigaretėms, alkoholiui, degalams, numatoma, kad valstybės biudžetas papildomai gaus apie 690 mln. litų. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti 2895,6 mln. litų, o tai sudarys 11,9 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Atsisakius visų PVM lengvatų, išskyrus lengvatą šildymui, planuojama, kad biudžetas gaus papildomai 470 mln. litų. Valstybės biudžetas Kitąmet valstybės biudžeto pajamos sudarys 25447,6 mln. litų, iš jų – 5467,9 mln. litų ES lėšos. 2009 m. asignavimai iš valstybės biudžeto sieks 26940,2 mln. litų ir bus 371,3 mln. litų didesni nei šiemet. Valstybės biudžeto deficitas sudarys 1492,6  mln. litų. Socialinei apsaugai 2009 m. biudžete planuojama skirti  3134,2 mln. litų. Palyginti su šiais metais, numatomi  asignavimai didesni 352,4 mln. litų. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 2837,1 mln. litų, arba 135,2 mln. litų daugiau negu šiais metais. Sveikatos apsaugai 2009 m. biudžete planuojama skirti 2174,3 mln. litų, arba 518,1 mln. litų daugiau nei šiemet. Poilsiui, kultūrai ir religijai planuojama skirti 706,8 mln. litų. Gynybai valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 1362,7 mln. litų arba, palyginti su 2008 metais, 137mln. litų mažiau. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2009 metų valstybės biudžeto projekte numatoma 2192,8 mln. litų, arba, palyginti su 2008 metais, 203 mln. litų mažiau. Ekonomikai 2009 m. valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 6181,1 mln. litų. Savivaldybių biudžetų pajamos iš visų pajamų šaltinių ir be bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui sudarytų apie 7,5 mlrd. litų. Savivaldybių biudžetams savarankiškosioms funkcijoms vykdyti bus skiriama 72,29 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų (šiais metais – 66,33 proc.).     Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 9376 www.finmin.lt090000018007d359Tue, 30 Dec 2008 09:50:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000963Vilnius, gruodžio 30 d. Vakar Lietuvos Respublikos finansų ministerija pasirašė pirmąją paramos sutartį (pagal Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programą), kuria sukuriamas Projektų rengimo fondas. Didžiausia Šveicarijos paramos dalis skiriama sveikatos apsaugai - ligoniniųinfrastruktūros gerinimui (siekiant saugoti aplinką ir didinti energijos naudojimo efektyvumą), nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai (kompleksiniam šios srities sutvarkymui), taip pat nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimui bei fundamentaliųjų mokslinių tyrimų plėtrai. Už sveikatos apsaugos sektoriaus programų rengimą ir įgyvendinimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, už programos mokslinių tyrimų srityje rengimą ir įgyvendinimą - Švietimo ir mokslo ministerija, nevyriausybinių organizacijų sektoriaus stiprinimui skirtą subsidijų schemą rengia Finansų ministerija. Pagal pasirašytą paramos sutartį Projektų rengimo fondui skiriama parama sudaro 500 tūkst. Šveicarijos frankų, Lietuvos bendrasis finansavimas – apie 88 tūkst. Šveicarijos frankų. Šio fondo lėšos bus naudojamas galutinių aukščiau minėtų programų ir subsidijų schemos paraiškų parengimui (pagal donorų nustatytus reikalavimus): galimybių studijoms, poveikio aplinkai vertinimams ir pan. -------------------------------------------------- Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Šveicarijos Konfederacijos Federacinė Taryba Pagrindų susitarimą dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos Bendradarbiavimo programos, kuria siekiama mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, įgyvendinimo pasirašė 2007 m. gruodžio 20 d. Pagal šį susitarimą Lietuvai skirta 70,858 mln. Šveicarijos frankų. Paramos skyrimo laikotarpis – 2012 m. birželio 14 d., lėšos turės būti panaudotos iki 2017 m. birželio 14 d.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 337 www.finmin.lt090000018007c431Wed, 24 Dec 2008 12:44:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000959Vilnius, gruodžio 24 d. Finansų ministras Algirdas Šemeta kreipėsi į Europos investicijų banką (EIB) dėl galimybių mažiesiems Lietuvos komerciniams bankams pasinaudoti papildoma EIB parama Europos smulkaus ir vidutinio verslo projektams finansuoti. Š.m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino Europos ekonomikos atgaivinimo planą. Viena iš jo priemonių – papildomos EIB lėšos, skirtos smulkaus ir vidutinio verslo projektams finansuoti. 2009-2010 m. EIB šiuo tikslu papildomai skirtų apie 2,5 mlrd. eurų kasmet, paskolas,  kaip ir iki šiol, teikdamas per komercinius bankus. Mažieji mūsų šalies komerciniai bankai, kurių veikla orientuota į paskolų smulkiam ir vidutiniam verslui Lietuvoje teikimą, dėl EIB reikalavimų komerciniams bankams ir žemesnių kredito reitingų negali pasinaudoti šio banko papildomos paramos ištekliais. „Labai svarbu, kad, esant poreikiui, šalies smulkus ir vidutinis verslas turėtų kuo daugiau galimybių ir šaltinių pasiskolinti lėšų. Kreipėmės į Europos investicijų banką, prašydami supaprastinti EIB lėšų, skirtų smulkaus ir vidutinio verslo projektų finansavimui, skolinimo komerciniams bankams procedūras siekiant jas labiau pritaikyti prie Europos Sąjungos valstybių narių poreikių ir specifikos“, - sako finansų ministras A. Šemeta. Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018007c3d7Wed, 24 Dec 2008 09:48:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000958Vilnius, gruodžio 24 d.Atsižvelgdama į pastaruoju metu žiniasklaidoje pateikiamą informaciją apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimąsi, Finansų ministerija informuoja, kad praėjusią savaitę su vienu užsienio komercinių bankų buvo pasirašytos sutartys dėl skolinimosi. Tai jau ne pirmas sandoris dėl skolinimosi iš užsienio. Kadangi sutartys sudarytos dėl neviešo skolinimosi sandorių, konkrečių sandorių detalių Finansų ministerija atskleisti negali. Pastarųjų kelių skolinimosi iš užsienio komercinių bankų sandorių apimtis siekia beveik 0,6 mlrd. litų. Sutartys su užsienio komerciniais bankais sudarytos dėl skolinimosi tiek šiais metais, tiek kitų metų pradžiai. Vidaus rinkoje skolinamasi tiek aukciono būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius, tiek sudarant neviešo skolinimosi sandorius, tačiau pastarųjų apimtys nėra didelės. Pasiskolintos lėšos yra skiriamos valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti, taigi, jos yra grąžinamos į šalies ekonomiką. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 337 www.finmin.lt    090000018007bcedMon, 22 Dec 2008 11:40:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000956Vilnius, gruodžio 22 d. Kartu su 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektu Vyriausybė teikė Seimui mokesčių įstatymų pakeitimų paketą. Siekiame operatyviai informuoti mokesčių mokėtojus apie naujoves - aktualiausius paaiškinimus apie mokesčių įstatymų pakeitimus, kuriems pritarė Seimas arba yra pritaręs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, rasite pagal šią nuorodą: Mokesčių pasikeitimai 2009 metais.090000018007b2a8Fri, 19 Dec 2008 12:11:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000954Vilnius, gruodžio 19 d. Jau pateikta beveik 1300 paraiškų 2007 – 2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimui gauti. Šiose paraiškose prašoma lėšų suma siekia 4,18 mlrd. Lt. Daugiau kaip pusantro šimtui projektų jau skirtas finansavimas – 1,5 mlrd. Lt. Daugiausia – 754 paraiškos – pateiktos pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą. Bendra prašoma lėšų suma pateiktose paraiškose siekia vieną milijardą litų. Šiuo metu jau patvirtintas finansavimas 15 projektų, kuriems skirta 213 mln. Lt. Pagal šią veiksmų programą per 2007 – 2013 m. iš viso planuojama paskirstyti 3,2 mlrd. Lt. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą pateikta 360 paraiškų. Prašoma lėšų suma siekia 1,9 mlrd. Lt. Daugiau nei šimtui projektų jau skirtas finansavimas – 1 mlrd. Lt. Šiai programai įgyvendinti iki 2013 m. skirta 10,7 mlrd. Lt paramos. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą pradėti įgyvendinti tokie svarbūs infrastruktūriniai projektai kaip pagrindinių magistralinių kelių rekonstravimas, žvyrkelių asfaltavimo programa. Verslininkai turi galimybę teikti paraiškas inovacijų diegimui ir moksliniams tyrimams finansuoti. Paraiškų teikimas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą taip pat įsibėgėja – iš viso yra pateikta beveik 160 paraiškų, jose numatytiems projektams įgyvendinti prašoma 1,2 mlrd. Lt. Finansavimas beveik trečdaliui projektų už 234 mln. Lt jau patvirtintas. Visoms Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonėms įgyvendinti skirta 9,1 mlrd. Lt ES paramos. Iš viso pagal šiuo metu paskelbtus kvietimus ir valstybinio bei regioninio planavimo projektų sąrašus numatoma paskirstyti lėšų suma siekia beveik 8,5 mlrd. Lt. Tai sudaro 37 proc. 2007 – 2013 m. skirtos 23 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos Lietuvai. *** Apie veiksmų programas Žmogiškųjų išteklių plėtros programa yra skirta viešojo ir privataus sektorių darbuotojų mokymams ir kvalifikacijai kelti bei tyrėjų ir mokslininkų gebėjimams ugdyti. Pagal šią veiksmų programą kuriamos mokymosi visą gyvenimą ir efektyvaus viešojo valdymo sistemos. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programą ES parama skiriama šalies ekonominei infrastruktūrai gerinti,  verslo produktyvumo lygiui didinti, ypač sudarant palankią aplinką inovacijoms ir smulkiajam bei vidutiniam verslui, moksliniams tyrimams bei technologinei plėtrai. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skirta stiprinti vietinės ir urbanistinės plėtros potencialą, saugoti kultūros paveldą ir gamtą bei pritaikyti juos turizmo plėtrai, užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą.    Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376 www.finmin.lt090000018007b01aThu, 18 Dec 2008 15:29:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000953Gruodžio 18 d. Europos Parlamentas patvirtino 2009 m. Europos Sąjungos biudžetą. Didžiausia biudžeto išlaidų dalis bus sutelkta ekonomikos gaivinimo veiksmams bei programoms, padėsiančioms atremti iššūkius energetikos bei aplinkosaugos srityse. Kitų metų biudžetas taip pat bus gerokai dosnesnis Lietuvai ir kitoms naujosioms ES narėms. 2009 m. ES biudžete numatyta 133,8 mlrd. eurų įsipareigojimų asignavimų – tai sudaro 1,03 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), bei 116,1 mlrd. eurų mokėjimų asignavimų – tai sudaro 0,894 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Pritardami šiems skaičiams, balsavimui teikiamoje rezoliucijoje europarlamentarai reiškia nuogąstavimą dėl to, kad kitąmet skirtumas tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų bus itin didelis. Jie ragina valstybes geriau įgyvendinti numatytus projektus, kad liktų mažiau nepanaudotų lėšų. Kitąmet gerokai padaugės ES lėšų aplinkosaugai – klimato kaitai stabdyti numatyta atskira biudžeto eilutė, o aplinkosaugos programos LIFE+ biudžetas bus padvigubintas. Taip pat bus skirta daugiau lėšų socialinei sričiai, konkurentiškumo bei užimtumo skatinimui – pirmiausia Europos socialiniam fondui, taip pat Regioninės plėtros bei Sanglaudos fondams. Kitąmet naujosioms ES šalims, įstojusioms po 2004 m., atiteks apie pusę visų Sanglaudos ir Struktūrinių fondų lėšų (tuo tarpu 2006 m. ES naujokėms tebuvo skirta apie 23 proc. šių fondų). Plačiau   Europos Parlamento informacija090000018007aba4Wed, 17 Dec 2008 10:34:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000951Vilnius, gruodžio 17 d. Vakar finansų ministras Algirdas Gediminas Šemeta Seime pristatė patikslintą 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektą, atitinkantį krizės įveikimo plano nuostatas. 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad kitąmet į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kartu su ES biudžeto lėšomis įplauks 29707,1 mln. litų, arba 1 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Kitąmet nacionalinis biudžetas gaus apie 55,3 mln. litų pajamų arba 0,2 proc. mažiau nei šiemet, o dotacijos iš ES biudžeto sudarys 5467,9 mln. litų. 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektas orientuotas į taupymą ir efektyvų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Numatytas bendras šio taupymo rezultatas – iki 2 milijardų litų. Taip pat bus imtasi neatidėliotinų veiksmų mokesčių srityje – kartu su biudžeto projektu teikiamas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas – šios mokesčių reformos rezultatas turėtų būti iki 2 milijardų litų pajamų.  090000018007a54dMon, 15 Dec 2008 14:25:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000948Vilnius, gruodžio 15 d. Vyriausybė, įvertinusi valstybės finansinę situaciją ir makroekonomines tendencijas, pritarė pataisytam 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui, atitinkančiam krizės įveikimo plano nuostatas. Patvirtintos biudžeto formavimo priemonės leis sumažinti valstybės biudžeto deficitą iki 2,1 proc. bendro vidaus produkto (BVP). Nepritaikius šių priemonių deficitas būtų siekęs 5,76 proc. BVP. Šis biudžeto projektas buvo rengiamas siekiant pasiruošti staigiam šalies ekonomikos lėtėjimui, kuris valstybės finansų sistemoje sukelia dideles įtampas, ypač pavojingas pasaulinės finansų krizės akivaizdoje. Biudžeto projektu taip pat siekiama kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrias sritis, vykdyti įsipareigojimus švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos, kultūros, meno, socialiniams darbuotojams bei užtikrinti esmines permainas. 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektas orientuotas į taupymą ir efektyvų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Numatytas bendras šio taupymo rezultatas – iki 2 milijardų litų. Taip pat bus imtasi neatidėliotinų veiksmų mokesčių srityje – kartu su biudžeto projektu teikiamas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas – šios mokesčių reformos rezultatas turėtų būti iki 2 milijardų litų pajamų. Subalansavus pinigų srautus, bendras finansinis 2009 m. rezultatas siektų iki 4,9 milijardų litų. Biudžeto projektas, pataisytas pagal naujai įvertintas vidutinės trukmės ekonominių rodiklių perspektyvas, atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkio plėtrai būtiną paklausą. Planuojamas valstybės biudžeto deficitas leis stabilizuoti viešuosius finansus, atstatyti užsienio finansuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2010 metų investicijas ir išnaudos paskutinę galimybę padėti 2011 metų BVP augimo pamatus. Siūlomas valdžios sektoriaus išlaidų sumažinimas ir mokesčių didinimas sumažina vartojimą tik tiek, kiek reikia skubiai sumažinti infliaciją ir daugiametį išorinį disbalansą bei einamosios sąskaitos deficitą. Principingas šio biudžeto įgyvendinimas sugrąžintų pigesnį verslo apyvartinių lėšų ir gausesnių investicijų finansavimą, todėl užtikrintų gausesnę visuminę paklausą, su kaupu kompensuojančią tam būtiną valdžios vartojimo sumažinimą. 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad kitąmet į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kartu su ES biudžeto lėšomis įplauks 29707,1 mln. litų, arba 1 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Kitąmet nacionalinis biudžetas gaus apie 55,3 mln. litų pajamų arba 0,2 proc. mažiau nei šiemet, o dotacijos iš ES biudžeto sudarys 5467,9 mln. litų. Daugiausia pajamų į 2009 m. nacionalinį biudžetą numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 9337,4 mln. litų arba apie 38,5 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Iš gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 4906,7 mln. litų arba apie 20,2 proc. visų pajamų. Akcizų į nacionalinį biudžetą kitąmet planuojama surinkti 3991,9 mln. litų arba apie 16,5 proc. visų pajamų. 2009 m. padidinus akcizo tarifus cigaretėms, alkoholiui, degalams, numatoma, kad valstybės biudžetas papildomai gaus apie 690 mln. litų. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti 2895,6 mln. litų, o tai sudarys 11,9 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Valstybės biudžetas Kitąmet valstybės biudžeto pajamos sudarys 25447,6 mln. litų, iš jų – 5467,9 mln. litų ES lėšos. 2009 m. asignavimai iš valstybės biudžeto sieks 26944,2 mln. litų ir bus 371,3 mln. litų didesni nei šiemet. Valstybės biudžeto deficitas sudarys 1496,6  mln. litų. Socialinei apsaugai 2009 m. biudžete planuojama skirti  3134,2 mln. litų. Palyginti su šiais metais, numatomi  asignavimai didesni 352,4 mln. litų. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 2837,1 mln. litų, arba 120,6 mln. litų daugiau negu šiais metais. Sveikatos apsaugai 2009 m. biudžete planuojama skirti 2175,3 mln. litų, arba 519,1 mln. litų daugiau nei šiemet. Poilsiui, kultūrai ir religijai planuojama skirti 713,3 mln. litų. Gynybai valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 1362,9 mln. litų arba, palyginti su 2008 metais, 137mln. litų mažiau. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2009 metų valstybės biudžeto projekte numatoma 2192,6 mln. litų, arba, palyginti su 2008 metais, 203 mln. litų mažiau. Ekonomikai 2009 m. valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 6184,3 mln. litų. Savivaldybių biudžetų pajamos iš visų pajamų šaltinių ir be bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui sudarytų 7465,2 mln. litų. Savivaldybių biudžetams savarankiškosioms funkcijoms vykdyti bus skiriama 72,29 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų (šiais metais – 66,33 proc.). Kartu su 2009 m. biudžeto įstatymu teikiamas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas – pataisos, susijusios su antikrizinio plano įgyvendinimu ir 2009 m. biudžeto vykdymu.090000018007a565Mon, 15 Dec 2008 14:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000947Vilnius, gruodžio 15 d. Šiandien posėdyje Lietuvos Vyriausybė pritarė mokesčių įstatymų pakeitimų projektams, teikiamiems kartu su 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektu. Kartu su biudžetų projektu teikiamą paketą sudaro įvairių įstatymų pakeitimai, susiję su krizės valdymo plane numatytomis priemonėmis. Dėl išsipildžiusių rizikų ir prastėjančios makroekonominės padėties pradinis nacionalinio biudžeto pajamų planas turėjo būti sumažintas apie 2 mlrd. litų. Siūlomos priemonės skirtos kompensuoti šį netekimą ir tokiu būdu užtikrinti viešųjų finansų stabilumą. Gyventojų pajamų mokestis Pelno mokestis Pridėtinės vertės mokestis Laikinasis mokestis už juridinių asmenų valdomus automobilius Akcizai Kiti mokesčiai  Gyventojų pajamų mokestis Vyriausybė pritarė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo mažinimui. Pats GPM tarifas, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, mažinamas iki 15 proc., tačiau iš GPM atskiriama savarankiška 6 proc. gyventojo sveikatos draudimo įmoka, kuri bus mokama į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Paskirstytasis pelnas (dividendai) bus apmokestinami 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) būtų taikomas tik mažas pajamas gaunantiems asmenims. Metinis NPD negalėtų būti didesnis nei 5640 litų (470 litų per mėnesį) – toks dydis būtų taikomas, jeigu gyventojo metinės pajamos neviršytų 9600 litų (800 litų per mėnesį). Didėjant pajamoms taikomas NPD būtų nuosekliai mažinamas ir nebebūtų taikomas mėnesio pajamoms viršijus 3150 litų. Be to, visiems vaikus auginantiems gyventojams, už kiekvieną vaiką siūloma taikyti papildomą NPD – už pirmą vaiką 100, o už antrą ir paskesnį vaiką – po 200 litų kas mėnesį. Tėvams, kurie augina vaikus vieni, bus taikomas pilnas papildomo NPD dydis, kai vaikas auga su abiem tėvais – šis dydis bus dalijamas per pusę. Vyriausybė pritarė idėjai nuo kitų metų atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos palūkanoms už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti. Ši nuostata būtų taikoma naujai išduodamų paskolų gavėjams ir nesustabdytų lengvatos galiojimo gyventojams, kurie kreditą būstui įsigyti jau pasiėmę ir pajamų mokesčio lengvata jau naudojasi. Gyventojų nekomerciniais tikslai turimo nekilnojamojo turto perleidimo atvejais, minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos neapmokestinamos, siūloma ilginti nuo 3 iki 10 metų. Tuo tarpu gyvenamojo būsto išlaikymo laikotarpį siūloma trumpinti iki 2 metų, jeigu šį laikotarpį parduodamas turtas buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta. Jeigu ji išlaikyta trumpiau, būtų neapmokestinamos tos turto perleidimo pajamos, kurios per 1 metus panaudotos kito gyvenamojo būsto, būsimosios deklaruotos gyvenamosios vietos, įsigijimui. Planuojamas rezultatas: Dėl siūlomų pakeitimų nacionalinis biudžetas netektų apie 240 mln. litų – nors įvairių lengvatų atsisakymas, NPD taikymo tvarkos pakeitimai biudžeto pajamas padidintų, pagrindinio tarifo sumažinimas iki 15 procentų mažintų biudžeto pajamas labiau. Pelno mokestis Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 15 proc. iki 20 proc. didinti pelno mokesčio tarifą ir panaikinti lengvatas – apmokestinti kredito unijų, Centrinės kredito unijos, žemės ūkio įmonių pelną. Tiesa, pastarosioms siūloma nustatyti pereinamąjį dvejų metų laikotarpį. Siekiant didinti šalies įmonių produktyvumą, konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, siūloma nustatyti pelno mokesčio lengvatą, leidžiančią iki 50 proc. sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą. Planuojamas rezultatas: dėl didinamo pelno mokesčio tarifo bei lengvatų atsisakymo, kitais metais tikimasi apie 460 mln. Lt papildomų pajamų. Pridėtinės vertės mokestis Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2009 m. sausio 1 d. padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 18 iki 19 proc. Nuo kitų metų pradžios numatoma atsisakyti ir šiuo metu taikomų bei dar neįsigaliojusių (vaisiams ir daržovėms) lengvatinių PVM tarifų (išimtis - valstybės kompensuojami vaistai ir medicinos priemonės, kurių planuojama atsisakyti nuo 2009-ųjų liepos), o nuo rugsėjo – atsisakyti PVM lengvatų už šildymą ir karštą vandenį. Kai kurių prekių ar paslaugų apmokestinimui Vyriausybės siūlo pereinamąsias nuostatas: pavyzdžiui, jeigu prenumeratos sutartys buvo sudarytos ir apmokėtos iki šių metų pabaigos, joms ir toliau būtų taikomas 5 proc. PVM tarifas. Tas pats pasakytina ir apie bilietus į renginius ar viešbučių rezervacijas. Tais atvejais, kai iki 2008 m. pabaigos buvo sudarytos statybos, renovacijos ir apšiltinimo darbų, už kuriuos apmokama valstybės lėšomis, sutartys, minėtos paslaugos ir toliau apmokestinamos 9 proc. PVM tarifu. Planuojamas rezultatas: valstybės biudžetas gautų daugiau nei 930 mln. litų papildomų pajamų, iš jų beveik pusė sumos – dėl lengvatų atsisakymo. Laikinasis mokestis už juridinių asmenų valdomus automobilius Vyriausybė, siekdama padidinti biudžeto pajamas, Seimui siūlys nuo 2009 m. sausio 1 d. vienerius metus apmokestinti juridinių asmenų Lietuvoje įregistruotus automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3500 kg. Planuojamas rezultatas: valstybės biudžetas papildomai gautų apie 300 mln. Lt pajamų. Akcizai Vyriausybė pritarė siūlymui nuo 2009 m. sausio didinti akcizo tarifą etilo alkoholiui padidinti nuo 3840 litų iki 4140 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Dėl to, pavyzdžiui, pusės litro 40 laipsnių stiprumo degtinė gali pabrangti 71 centu. Akcizo tarifas alui, tarpiniams produktams, taip pat kitiems fermentuotiems gėrimams (iki 8,5 proc.) būtų didinamas 10 proc., mažosioms alaus darykloms būtų naikinama akcizo lengvata. Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą pasiekti ES nustatytą minimalų akcizo tarifą cigaretėms ir siekiant išvengti staigaus kainų didėjimo, kitais metais cigaretėms taikomi akcizo tarifai būtų didinami du kartus: kovą ir rugsėjį. Nuo 2009 m. kovo mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina padidėtų 0,95 lito (nuo 5 litų iki 5,95 lito) arba 19,1 procento, o nuo rugsėjo mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina pakiltų 1,24 lito (nuo 5,95 litų iki 7,19 lito) arba 20,8 procento. Siekdama ES nustatyto minimalaus akcizo dydžio degalams ir atsižvelgdama į palankią padėtį naftos rinkos rinkoje, Vyriausybė siūlo didinti akcizo tarifus benzinui, dyzeliniams degalams ir žibalui, o taip pat naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams. Priėmus šį siūlymą nuo kitų metų pradžios vidutinė mažmeninė A-95 markės benzino kaina padidėtų 44 centais, dyzelinio kuro – 22 centais, automobilių dujų – 40 centų. Planuojamas rezultatas: valstybės biudžetas gautų 690 mln. litų papildomų pajamų. Kartu su biudžeto projektu taip pat teikiami kai kurių kitų mokesčių įstatymų (Naftos ir dujų mokesčio, Lošimų ir loterijų mokesčio, Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise) pakeitimai. Jų dėka į valstybės biudžetą turėtų įplaukti apie 90 mln. litų papildomų pajamų.090000018007a59fMon, 15 Dec 2008 14:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000950Vilnius, gruodžio 15 d. Vyriausybė, įgyvendindama Vyriausybės programoje numatytas krizės įveikimo plano nuostatas dėl taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, nutarė sumažinti Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentacinius fondus. Vyriausybė taip pat priėmė protokolinį sprendimą, kuriuo rekomenduoja valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms bei valstybės valdomoms įmonėms šiais metais atsisakyti vienkartinių piniginių išmokų. Ministro Pirmininko ir ministrų reprezentaciniai fondai, skirti atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti, sumažinti iki 1 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), t.y. iki 2320 litų. Iki šiol ministrų reprezentaciniai fondai siekė iki 4 VMDU. Pritarta nuostatai aiškiai atskirti reprezentacines lėšas nuo darbo užmokesčio. Tokią tvarką parengs Teisingumo ir Finansų ministerijos.   Vyriausybė taip pat priėmė protokolinį sprendimą, kad 2008 metais vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams iš valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos. Tokia pat nuostata vadovautis rekomenduojama ir valstybės valdomoms įmonėms.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 9376 ww.finmin.lt090000018007976eWed, 10 Dec 2008 11:34:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000944Vilnius, gruodžio 10 d. Vakar Seimas pritarė 15-osios Vyriausybės programai, naujojo Ministrų kabineto nariai prisiekė ir gavo įgaliojimus veikti. Finansų ministru tapo Algirdas Gediminas Šemeta, šiame poste pakeitęs Rimantą Šadžių. Šiandien ryte naujasis finansų ministras oficialiai perėmė darbą ir prisistatė ministerijos darbuotojams. A. G. Šemeta (dešinėje) finansų ministro poste pakeitė R. Šadžių     Pristatydamas laukiančius darbus Finansų ministerijos kolektyvui A. G. Šemeta akcentavo, jog dabar svarbiausia – parengti naują biudžeto projektą, atitinkantį Vyriausybės programą ir krizės įveikimo planą, kurį užsibrėžė įgyvendinti Permainų koalicija. Taip pat skubiai reikės parengti visas reikalingas mokesčių įstatymų pataisas ir kartu lanksčiai taikyti kitas priemones, padėsiančias atlaikyti ekonomikos sunkmetį ir finansų krizę. Pasak A. G. Šemetos, visi šio etapo uždaviniai orientuoti į taupymą ir efektyvų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. A. G. Šemeta finansų ministru yra dirbęs ir anksčiau – nuo 1997 vasario iki 1999 birželio. Pastaruosius septynerius metus jis ėjo Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pareigas.0900000180077943Mon, 01 Dec 2008 15:13:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000942Vilnius, gruodžio 1 d. Finansų ministerija, vykdydama Vyriausybės įsipareigojimus, laiku apmoka biudžetinių įstaigų išlaidas, skirtas valstybės tarnautojų ir kitų biudžetinės sferos darbuotojų atlyginimams, studentų stipendijoms, išmokoms socialiai remtiniems gyventojams. Siekiant taupiai ir efektyviai naudoti valstybės lėšas, jos biudžetinėms įstaigoms skiriamos pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus, vadovaujantis 2008 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1014. Atsižvelgiant į valstybės biudžeto vykdymą bei ekonomikos tendencijas, atsiskaitant pirmenybė teikiama darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui, stipendijoms, socialinėms išmokoms (pašalpoms) mokėti ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Pagal šią tvarką gautas mokėjimo paraiškas nuo 2008 m. lapkričio 14 d iki gruodžio 1 d. Finansų ministerija visiškai apmokėjo būtinąsias biudžetinių įstaigų išlaidas – iš viso 1 mlrd. 381 mln. litų. Tarp jų - apmokėtos ir išlaidos, susijusios su šildymo (9 mln. 174 tūkst. litų) bei elektros energijos (4 mln. 406 tūkst. litų) sąnaudomis, ryšių paslaugomis (4 mln. 430 tūkst. litų), transporto išlaikymu (10 mln. 829 tūkst. litų), mityba ir medikamentais (6 mln. 700 tūkst. litų). Pažymėtina, kad buvo padengtos ir minėto laikotarpio išlaidos, susijusios su teismų veiklos užtikrinimu – 14 mln. 700 tūkst. litų. Tokiu būdu gruodžio 1 dienai aukščiau minėtų einamųjų įsiskolinimų biudžetinės įstaigos nebeturi. Be to, siekdama skaidrumo biudžetinėse organizacijose naudojant darbo apmokėjimo lėšas, Finansų ministerija paprašė valstybės institucijų ir įstaigų nuo gruodžio 1 d. teikiant mokėjimo paraiškas atskirai nurodyti lėšas darbo užmokesčiui, priedams, priemokoms, skatinamosioms ir kitoms išmokos. Taip bus taikoma pirmenybė pagrindiniam darbo užmokesčiui mokėti ir svarstomas kitų išmokų eiliškumas. Primename, jog dar spalio viduryje Vyriausybė visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms rekomendavo atsisakyti naujų viešųjų pirkimų, taupyti nebūtinas išlaidas kanceliarinėms prekėms, baldams ir pan., nepriimti sprendimų dėl ilgalaikių skolinių įsipareigojimų. Taip pat informuojame, kad š.m. gruodžio 1 d. įvyko Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcionas, kuriame buvo išplatinta VVP už 73 mln. litų. Tai suteikia papildomų galimybių skirti lėšas pagal Vyriausybės patvirtintus prioritetus.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0187 www.finmin.lt0900000180077846Fri, 28 Nov 2008 15:38:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000941Vilnius, lapkričio 28 d. Šiandien Finansų ministerijoje sekretoriaus pareigas pradeda eiti Valentinas Miltienis. Jis kuruos klausimus, susijusius su finansinėmis paslaugomis, finansų rinkomis ir įstaigomis bei klausimus, susijusius su valstybės informacinėmis sistemomis SFMIS ir VBAMS*. Jo kompetencijai taip pat priskiriamos Finansų ministerijai pavaldžios institucijos: UAB „Būsto paskolų draudimas“, Valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmai bei „Indėlių ir investicijų draudimas“. 47 metų V. Miltienis ekonomisto kvalifikaciją įgijo baigęs studijas Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos ir finansų katedroje. Nuo 2003 iki 2005 metų jis vadovavo Nacionalinei mokėjimo agentūrai, po to dirbo mažmeninės prekybos įmonės komercijos ir marketingo skyriaus vadovu. Nuo 2007 metų rugsėjo V. Miltienis ėjo finansų viceministro pareigas.  *** * SFMIS - ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo informacinė kompiuterizuota valdymo ir priežiūros sistema    VBAMS - Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistema -- Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt0900000180076e9bFri, 28 Nov 2008 15:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000937Vilnius, lapkričio 28 d. Šiandien Finansų ir Kultūros ministerijos Nacionaliniam muziejui oficialiai perdavė 1990 m. Blokados fondo juvelyrinius dirbinius. Ceremonijoje dalyvavo l.e. Ministro pirmininko pareigas Gediminas Kirkilas, l.e. finansų ministro pareigas Rimantas Šadžius, l.e. kultūros ministras Jonas Jučas, Lietuvos prabavimo rūmų direktorius Eimantas Mitkus, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. 1990-aisiais, ekonominės blokados metais, daugelis lietuvių išgyveno ne pačius geriausius laikus, tačiau norėdami padėti besikuriančiai valstybei aukojo ne tik pinigus, bet ir įvairius vertingus daiktus. Šių metų liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą likviduoti Blokados fondą. Specialioje fondo sąskaitoje buvę grynieji pinigai buvo pervesti į valstybės biudžetą, o jame saugotas vertybes nuspręsta perduoti Lietuvos Nacionaliniam muziejui. „Toks nepriklausomybės siekį liudijančių ir simboliais tapusių eksponatų demonstravimas muziejuje pasitarnaus ne tik patriotizmo ugdymui, bet ir skatins mūsų žmones, ypač jaunimą, labiau domėtis Lietuvos atgimimo istorija“ – sakė l.e. finansų ministro pareigas Rimantas Šadžius. Iki šiol Blokados fondo valdytoja buvo Finansų ministerija, fondo juvelyriniai dirbiniai buvo saugomi Lietuvos prabavimo rūmuose Druskininkuose. 1990 metų Blokados fondo balanso duomenimis, 2008 m. spalio 1 d. fondo turtas sudarė 5796 tūkst. litų, iš jų: grynųjų pinigų likutis specialiojoje blokados fondo sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos banke, buvo 75 tūkst. litų, ilgalaikių materialiųjų vertybių vertė – 5721 tūkst. litų. Šias vertybes sudaro 26778 vienetai gaminių, iš jų: 26754 vienetai juvelyrinių įvairių prabų auksinių gaminių su brangakmeniais arba sintetiniais akmenimis arba be jų. 26756 aukso gaminiai pažymėti specialia Blokados fondo žyma.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt0900000180076cdbFri, 28 Nov 2008 12:09:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000938Vilnius, lapkričio 28 d. Atsakymą į šį klausimą – kaip Jums padės Europos Sąjungos parama? – bus galima gauti Finansų ministerijos organizuojamuose informaciniuose renginiuose. Šių renginių tikslas – supažindinti potencialius paramos gavėjus ir visuomenę su konkrečiomis ES paramos panaudojimo galimybėmis, patarti besidomintiems ir nukreipti juos „trumpiausiu keliu“. Gruodžio 1 d. Tauragėje, gruodžio 2 d. Utenoje ir gruodžio 4 d. Alytuje vyks informaciniai renginiai pareiškėjams ir projektų vykdytojams „Apie paramą – iš ESmės. 2007 – 2013 m. struktūrinių fondų galimybės“. Juose dalyvaus ES struktūrinių fondų administravimo sistemos atstovai iš visų atsakingų ministerijų ir agentūrų, kurie galės išsamiai pakonsultuoti potencialius pareiškėjus, norinčius pasinaudoti ES parama, taip pat esamus paramos gavėjus ir projektų vykdytojus, kurie pretenduoja ir į 2007-2013 m. periodo ES struktūrinių fondų lėšas. Šių renginių metu nuo 11 val. iki 15 val. veiks „Paramos konsultaciniai punktai“. ES paramą administruojantys specialistai visus susidomėjusius tiesiogiai ir išsamiai informuos apie veiksmų programų finansavimo galimybes, paraiškų teikimo, projektų rengimo, jų finansavimo, administravimo ir įgyvendinimo sąlygas, projektų atrankos kriterijus, paraiškų vertinimo procedūras ir nurodys kitus atsakingus asmenis, teikiančius reikalingą informaciją bei pagalbą. Renginių dalyviai ir svečiai galės užmegzti kontaktus su visomis ES struktūrinės paramos administravime dalyvaujančiomis institucijomis ir pasisemti įkvėpimo iš jau įgyvendintų ES remiamų projektų, kuriais pagrįstai didžiuojamasi. Dalyvauti ir susipažinti su ES struktūrinės paramos panaudojimo galimybėmis pagal 2007-2013 m. veiksmų programas, kviečiami apskričių ir savivaldybių administracijų atstovai, regioniniai, socialiniai, ekonominiai partneriai, visuomenė ir žiniasklaidos atstovai. ***  „Apie paramą – iš ESmės. 2007 – 2013 m. struktūrinių fondų galimybės“ Gruodžio 1 d. Tauragėje (Tauragės kultūros centras, Dariaus ir Girėno g. 3) Gruodžio 2 d. Utenoje (Utenos verslo informacijos centras, Bažnyčios g. 1) Gruodžio 4 d. Alytuje (Alytaus miesto teatras, Rotušės a. 2)   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800758a0Thu, 20 Nov 2008 16:12:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000934Vilnius, lapkričio 20 d. Finansų ministerija nuo 2005 m. vykdo viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą, siekdama sukurti tokią viešojo sektoriaus apskaitos sistemą, kuri leistų parengti teisingas ir išsamias viešojo sektoriaus subjektų – tarp jų valstybės bei savivaldybių – konsoliduotąsias finansines ataskaitas bei teiktų naudos jų vartotojams. Reformos įgyvendinimo priemonėms vykdyti didžioji dalis lėšų skirta iš Europos Sąjungos Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projekto „Viešojo sektoriaus apskaitos sistemos modernizavimas“. Įgyvendinant šį projektą buvo pasirašytos trys paslaugų teikimo sutartys. Sutartimi „Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų ir apskaitos vadovų ir instrukcijų parengimo bei konsultavimo paslaugos“ siekiama reglamentuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų rengimą kaupimo principu, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rengimą ir tobulinti apskaitos tvarkytojų, finansinių ataskaitų rengėjų kvalifikaciją. Kaip ir buvo planuota, parengti 26 viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai, konsolidavimo vadovas, finansinių ataskaitų formų rengimo rekomendacijos, apmokyti lektoriai ir apie 550 viešojo sektoriaus subjektų atstovų, baigiami rengti 6 pavyzdiniai buhalterinės apskaitos vadovai viešojo sektoriaus subjektų grupėms ir bendrojo sąskaitų plano naudojimo rekomendacijos. Ši sutartis bus baigta vykdyti 2008 m. gruodžio mėn.   Sutarties  „Apskaitos informacinių sistemų modernizavimo galimumo studija siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus apskaitos duomenų ir finansų valdymo efektyvumą ir kokybę” tikslas –  atlikti  viešojo sektoriaus subjektų naudojamų apskaitos informacinių sistemų analizę ir jos pagrindu suformuluoti reikalavimus informacinėms sistemoms apskaitai tvarkyti kaupimo principu. Įgyvendinant šią sutartį, buvo apibendrinti reikalavimai apskaitos informacinėms sistemoms apskaitai tvarkyti pagal kaupimo ir pinigų principus, aprašyti ir įvertinti viešojo sektoriaus subjektų informacijos srautai ir viešojo sektoriaus subjektų turimos apskaitos informacinės sistemos, aprašytas siekiamas viešojo sektoriaus apskaitos ir konsolidavimo informacinių sistemų architektūrinis sprendimas, bendrieji reikalavimai apskaitos informacinėms sistemoms ir pateiktos rekomendacijos dėl viešojo sektoriaus subjektų naudojamų apskaitos informacinių sistemų tobulinimo, parengtas perėjimo nuo esamos situacijos analizės prie siekiamo modelio veiksmų planas ir reikalavimai konsolidavimo informacinei sistemai. Siekiant kelti buhalterinės apskaitos tvarkytojų, finansinių ataskaitų rengėjų kvalifikaciją, įgyvendinta sutartis „Viešojo sektoriaus subjektų atstovų apmokymo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansinių ataskaitų rinkinį kaupimo principu pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus paslaugos“. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje vykusiuose mokymuose buvo apmokyta apie 380 viešojo sektoriaus buhalterių. Šių trijų sutarčių rezultatai bus paskelbti Finansų ministerijos interneto svetainėje www.finmin.lt skyrelyje „Viešojo sektoriaus apskaitos reforma“.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 239 0222 www.finmin.lt09000001800754caThu, 20 Nov 2008 13:57:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000932Vilnius, lapkričio 20 d. Rytoj Briuselyje vyksiančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame dalyvaus Finansų ministerijos sekretorius Edmundas Žilevičius, bus svarstomas ES 2009 m. biudžeto projektas. Š.m. liepos 17 d. ECOFIN posėdžio metu Tarybai ir Europos Parlamentui susitarti dėl ES 2009 m. biudžeto projekto nepavyko, taigi rytdienos posėdyje bus siekiama galutinio sutarimo. Remiantis Tarybos siūlomu kompromisu, 2009 m. biudžeto įsipareigojimų asignavimai iš viso turėtų sudaryti 132,6 mlrd. EUR, mokėjimų asignavimai – 113,9 mlrd. EUR. Palyginti su ES 2008 m. biudžetu, įsipareigojimų asignavimai išaugtų 1,7 proc., mokėjimų asignavimai sumažėtų 5,6 proc. Lietuva palaiko antrojo biudžeto svarstymo metu pasiektą kompromisinį pasiūlymą ir mano, kad šis kompromisas yra subalansuotas derybų su Europos Parlamentu dėl kitų metų ES biudžeto paketas. Lietuva pažymi Sanglaudos politikos, energetikos, transeuropinių jungčių, išorės sienų apsaugos finansavimo svarbą, todėl ES ekonomikos ir finansų ministrų tarybos ir Europos Parlamento derybų metu pasiekti rezultatai turi užtikrinti pakankamą šių sričių finansavimą 2009 m. ES biudžete. Pagal suderėtą 2007-2013 m. finansinį paketą, Lietuvai vidutiniškai per metus (taip pat ir 2009 m.) numatyta skirti 5,94 mlrd. litų. Preliminariais duomenimis, 2009 m. Lietuvos įmoka į ES biudžetą sudarys 1,26 mlrd. litų. Galutinį sprendimą dėl ES 2009 m. biudžeto priims Europos Parlamentas gruodžio mėnesio plenarinės sesijos metu. Šiame ECOFIN posėdyje taip pat ketinama aptarti ir kitus su ES biudžetu susijusius klausimus. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 37609000001800751d1Wed, 19 Nov 2008 10:14:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000931Vilnius, lapkričio 19 d. Šiandien vykusiame posėdyje Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nustatyta, kokios sąnaudos gali būti priskirtos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbų sąnaudoms. Nutarta, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms priskiriamas MTEP darbuose tiesiogiai dalyvaujančių darbuotojų darbo užmokestis, įskaitant privalomojo sveikatos bei valstybinio socialinio draudimų įmokas; būtinų komandiruočių, tiesiogiai susijusių su MTEP darbais, išlaidos; MTEP darbuose sunaudotų žaliavų ir kito trumpalaikio turto sąnaudos; būtinų paslaugų (tokių kaip mokslinio pobūdžio konsultacijos, patalpų ar įrenginių nuoma, telekomunikacijų paslaugos ir kt.), tiesiogiai susijusių su MTEP darbais, pirkimas. Taip pat nustatyta, jog atliekant ne vien tik su moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra tiesiogiai susijusius darbus, MTEP sąnaudomis laikoma tik ta sąnaudų dalis, kuri buvo patirta, atliekant MTEP darbus. Šį nutarimą Vyriausybė patvirtino įgyvendindama, naujas Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, kuriomis 2008 m. balandžio 10 d. buvo nustatytos pelno mokesčio lengvatos įmonių investicijoms į MTEP.   Viešųjų ryšių skyrius Tel.: (8 5) 219 4449 www.finmin.lt09000001800751cfWed, 19 Nov 2008 10:07:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000930 Vyriausybės posėdyje pritarta Finansų ministerijos pateiktam nutarimo projektui, kuriuo keičiama dabartinė valstybės kapitalo investicijoms skirtų valstybės lėšų planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarka. Rengiant šį nutarimo projektą atsižvelgta į Seimo sprendimus, Valstybės kontrolės rekomendacijas ir suinteresuotų institucijų pasiūlymus. Nutarimu sustiprinta ministerijų ir Vyriausybės įstaigų atsakomybė – jos ne tik paskirstys atitinkamoms investavimo sritims numatytas investicijas pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus, bet ir prižiūrės kaip jos naudojamos, teiks Finansų ministerijai apibendrintą informaciją apie nustatytus pažeidimus. Siekiant sumažinti projektų skaičių ir supaprastinti jų administravimą, nutarime numatyta galimybė sujungti vienarūšius investicijų projektus į investicijų projektų įgyvendinimo programas. Investiciniams projektams, kuriuos įgyvendinant numatomo įsigyti ilgalaikio turto vertė mažesnė kaip 120 tūkst. litų, o statybos darbų – iki 590 tūkst. litų bus taikomi supaprastinti reikalavimai. *** Valstybės kapitalo investicijos – valstybės lėšos, skirtos valstybės institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, savivaldybių įstaigoms ir įmonėms bei kitiems ūkio subjektams ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt 0900000180072308Tue, 04 Nov 2008 10:08:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000927Vilnius, lapkričio 4 d. Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius dalyvauja Briuselyje vykstančiame ES ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame aptariamos tarptautinės iniciatyvos, susijusios su finansine krize, aktualūs mokesčių, taip pat klimato kaitos ir kompensacinių kainų stabilizavimo klausimai bei informacija, susijusi su Lisabonos strategijos įgyvendinimu. ECOFIN tarybos susitikimeketinamaaptarti tolesnę veiklą po Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo, vykusio š. m. spalį, t.y. galimas  tarptautines iniciatyvas, reaguojant į finansinę krizę. EVT patvirtino, jog yra pasiryžusi imtis suderintų ir visapusiškų veiksmų. ES ministrai šiandien svarstysgalimą ES indėlį į š. m. lapkričio 15 d. vyksiantį G 20 Viršūnių susitikimą JAV. Išskiriami šie finansinės ir monetarinės sistemos tikslai: užtikrinti, kad sistema nebūtų per daug orientuota į trumpąjį laikotarpį; užtikrinti didesnę finansinių veikėjų atsakomybę; siekti didesnio skaidrumo; užtikrinti didesnį suderinamumą tarp reguliavimo ir priežiūros sistemų; geriau vertinti riziką. Be to, ES ministrai aptars aktualius mokesčių klausimus – lengvatinių PVM tarifų taikymą ir kovą su PVM sukčiavimu. Europos Komisija pateikė pasiūlymą, kuriame numatoma pagreitinti informacijos surinkimą apie Bendrijos viduje atliktus sandorius ir keitimąsi šiais duomenimis tarp valstybių narių. Taip siekiama efektyviau kovoti su mokestiniais sukčiavimais. Susitikimo metu planuojama svarstyti klausimą dėl kompensacinių kainų stabilizavimo po 2012 m. pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą. Lenkijos pateiktame pasiūlyme akcentuojamas poreikis atlikti analizę dėl saugumo mechanizmo sukūrimo būtinybės ir pabrėžiama monitoringo mechanizmo sukūrimo svarba. Taip pat bus pristatoma ataskaita, kurioje vertinamos ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. įgyvendinimo fiskalinės, makroekonominės ir mikroekonominės pasekmės, kurioje pabrėžiamas itin aktualus finansų ministrų vaidmuo siekiant klimato politikos tikslų. Taip pat ES ministrai susipažins su darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo  principo įgyvendinimu pagal Lisabonos strategiją. Akcentuojama, kad tolesnės darbo rinkos reformos reikalingos, siekiant stiprinti ES ekonomikos augimą ir darbo rinkos lankstumą. Teigiama, kad dabartinė ekonominė situacija galėtų paskatinti reformų vykdymą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo srityje. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 3760900000180070c90Tue, 28 Oct 2008 11:10:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000921 Vilnius, spalio 28 d. Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius Seime pristatė 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad kitąmet į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kartu su ES biudžeto lėšomis įplauks 30198,9 mln. litų, arba 2,7 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Kitąmet nacionalinis biudžetas gaus apie 791,6 mln. litų pajamų arba 2,7 proc. daugiau nei šiemet, o dotacijos iš ES biudžeto sudarys 5237,7 mln. litų. 2009 metų nacionalinio biudžeto asignavimai bus 32838,3  mln. litų arba 2430,0  mln. litų didesni nei šiemet. Biudžeto deficitas sudarys 2639,4  mln. litų  arba 2,3 proc. BVP.  2009 m. biudžeto projekto pristatymas Seime090000018006f969Wed, 22 Oct 2008 13:54:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000919Vilnius, spalio 22 d.Lietuva jau įsisavino 91 proc. ES struktūrinių fondų  lėšų, skirtų Lietuvos 2004 – 2006 m. bendrajam programavimo dokumentui (BPD) įgyvendinti, t.y. 2 815 mln. litų jau yra išmokėta projektų vykdytojams bei rangovams ir pripažinta  tinkamomis išlaidomis deklaruoti Europos Komisijai. Iš viso 2004 – 2006 metų programavimo laikotarpiui Lietuvai buvo skirta 3 091 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų. Šiomis lėšomis finansuojama 3550 projektų, iš kurių jau 2898 baigti įgyvendinti, o likusieji turi būti baigti įgyvendinti artimiausiu metu. Jei ir toliau lėšos bus įsisavinamos tokia sparta, kaip suplanuota, bus panaudotos visos 2004 – 2006 m. programavimo periodui Lietuvai skirtos ES struktūrinių fondų lėšos.Šios lėšos turi būti išleistos iki šių metų pabaigos. Sparčiausi ES lėšų įsisavinimo tempai yra šiais metais: per š. m. rugsėjį įsisavinta 109 mln. Lt, o per devynis š. m. mėnesius – vidutiniškai po 93 mln. litų. Palyginimui: vidutiniai ES struktūrinės paramos įsisavinimo tempai 2007 m. buvo 81 mln. Lt, 2006 m. – 53 mln. Lt, 2005 m. – 21 mln. Lt, 2004 m. – 5,5  mln. Lt per mėnesį. Iki š. m. rugsėjo pabaigos jau buvo įsisavintos ES lėšos, numatytos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamai priemonei ,,Darbo rinkos ir socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ bei Žemės ūkio ministerijos administruojamoms priemonėms ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir ,,Mokymas“.Per š. m. rugsėjį daugiausia ES lėšų buvo įsisavinta pagal Ūkio ministerijos administruojamas BPD priemones (35 mln. Lt). Ši ministerija administruoja ES lėšas, skirtas energetikos efektyvumui užtikrinti, verslo aplinkos, viešojo turizmo infrastruktūros ir paslaugų gerinimui ir pan. Įsidėmėtina, kad pagal visus 4 fondus jau yra pasiekta maksimali riba (95 proc.) sumos, kurią Europos Komisija gali išmokėti Lietuvai, kol bus pateikti galutiniai visos programos užbaigimo dokumentai. Pagal Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyrių ir Žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę faktiniai lėšų išmokėjimai iš EK jau pasiekė 95 proc., o pagal Europos Regioninės plėtros fondą ir Europos Socialinį fondą EK jau pateiktosparaiškos, kurias apmokėjus bus pasiekta 95 proc. lėšų sumos riba. Lėšų likutis (5 proc.) bus sumokėtas EK pateikus nustatytus programos baigimo dokumentus, o tai Lietuva turi padaryti iki 2010 m. kovo 31 d. ES lėšų įsisavinimo sparta ženkliai išaugo dėl nuoseklių ES struktūrinės paramos valdymo ir administravimo sistemos patobulinimų ir, kita vertus, dėl pagerėjusių projektų vykdytojų gebėjimų – dabar jie turi daugiau žinių ir reikalingų įgūdžių tinkamai įgyvendinti projektus. Iš Sanglaudos fondo Lietuva jau įsisavino 67 proc. lėšų, t.y. 1 899,7 mln. litų, t.y. rangovams transporto sektoriuje išmokėta 1066 mln. litų, o aplinkos apsaugos sektoriuje – 830,6 mln. litų. Dabar visas 2000 – 2006 m. skirtas Sanglaudos fondo paramos limitas yra išnaudotas. Sprendimą dėl kiekvieno projekto finansavimo priima Europos Komisija. Visos Sanglaudos fondo lėšos turi būti įsisavintos iki 2010 m. gruodžio 31 d. Sanglaudos fondo parama 2000 – 2006 m. Lietuvoje buvo suteikta 53 transporto ir aplinkos apsaugos infrastruktūros atnaujinimo projektams įgyvendinti, jiems skirta paramos suma – beveik 2 852 mln. litų. Šiuo metu yra baigta įgyvendinti 12 projektų, 41 projektas dar intensyviai įgyvendinamas. Kelių sektoriuje šiuo metu jau yra įsisavinta 99 proc. Sanglaudos fondo skirtų lėšų. Iki 2009 m. pabaigos planuojama užbaigti didžiąją dalį Sanglaudos fondo finansuojamų projektų. 2010 m. liks užbaigti įgyvendinti aplinkos apsaugos sektoriuje didžiuosius upių baseinų projektus bei geležinkelių sektoriaus projektus. *** Kasdien atnaujinama informacija apie ES paramos įsisavinimą skelbiama interneto svetainėje www.esparama.lt. Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 090000018006e367Thu, 16 Oct 2008 13:32:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000918 Vilnius, spalio 16 d. Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius susitiko su už biudžetą ir finansinį programavimą atsakinga Europos Komisijos nare Dalia Grybauskaite. Susitikimo metu buvo aptarta padėtis finansų rinkose, makroekonominė situacija ir jos perspektyvos bei galimos fiskalinės politikos ir struktūrinių reformų priemonės. Taip pat buvo aptarti Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo Lietuvoje klausimai. 090000018006f9adTue, 14 Oct 2008 17:30:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000909Vilnius, spalio 14 d. Vyriausybė, įvertinusi makroekonomines prognozes, numatytų mokesčių įstatymų pakeitimų įtaką biudžeto pajamoms bei atsižvelgusi į šalies strateginius tikslus, šiandien vykusiame posėdyje pritarė 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui. Dėl lėtėjančios šalies ekonomikos valstybės biudžeto pajamos planuojamos nuosaikiai, tačiau Vyriausybė kitų metų biudžeto projektu siekia palaikyti ūkio raidą bei užtikrinti socialinių įsipareigojimų įgyvendinimo tęstinumą. Valstybės biudžeto projektas parengtas remiantis fiskalinės drausmės įstatymu, ribojančiu biudžeto išlaidų augimą. 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad kitąmet į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, kartu su ES biudžeto lėšomis įplauks 30198,9 mln. litų, arba 2,7 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Kitąmet nacionalinis biudžetas gaus apie 791,6 mln. litų pajamų arba 2,7 proc. daugiau nei šiemet, o dotacijos iš ES biudžeto sudarys 5237,7 mln. litų. 2009 metų nacionalinio biudžeto asignavimai bus 32838,3  mln. litų arba 2430,0  mln. litų didesni nei šiemet. Biudžeto deficitas sudarys 2639,4  mln. litų  arba 2,3 proc. BVP. Nacionalinio biudžeto išlaidų augimo priežastys daugiausia susijusios su valstybės įsipareigojimų darbo užmokesčio srityje vykdymu – vien tam skiriama 1,3 mlrd. litų. Dėl lėtėjančios ekonomikos keliamų iššūkių sumažinus asignavimus valstybinių institucijų einamosioms išlaidoms 5 proc., bei atlikus vykdomų programų peržiūrą bus sutaupyta beveik 700 mln. litų išlaidų. Daugiausia pajamų į 2009 m. nacionalinį biudžetą numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio – 9298,1  mln. litų arba apie 30,8  proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. Prognozuojant įvertinta, jog galutinio vartojimo išlaidos 2009 m. nominaliai mažės 2,1 procento,  o netektys dėl PVM lengvatų sudarys apie 537 mln. Litų. Iš gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 6048,8 mln. litų arba apie 20,0  proc. visų pajamų. Pajamos iš GPM buvo prognozuojamos atsižvelgiant į  numatomą 2009 m. metinį darbo užmokesčio fondo augimo rodiklį – 9,8 proc. Akcizų į nacionalinį biudžetą kitąmet planuojama surinkti 3520,2 mln. litų arba apie 11,7  proc. visų pajamų. 2009 m. padidinus akcizo tarifą cigaretėms, numatoma, kad valstybės biudžetas papildomai gaus apie 220 mln. litų. Iš pelno mokesčio kitąmet planuojama gauti apie 3381,2 mln. litų, o tai sudarys 11,2   proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų. 2009 m. pajamų iš tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių į nacionalinį biudžetą ketinama surinkti apie 264 mln. litų (šiemet planuota gauti 231 mln. litų). Valstybės biudžetas Kitąmet valstybės biudžeto pajamos sudarys 25532,8 mln. litų, iš jų – 5273,7 mln. litų ES lėšos. 2009 m. asignavimai iš valstybės biudžeto sieks 28172,2 mln. litų ir bus 1599,4 mln. litų didesni nei šiemet. 2009 metų valstybės biudžete prisiimtiems įsipareigojimams – vykdyti Vyriausybės patvirtintas ilgalaikes darbo užmokesčio didinimo programas –  palyginti su 2008 metais, numatomi papildomi asignavimai –  1379,5 mln. litų. Iš jų: 1091 mln. litų  – Seimo patvirtintai ilgalaikei pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programai(iš jų 948,7 mln. litų – savivaldybėms); 102,4 mln. litų – Mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo 2009–2011 metų programai įgyvendinti; 74,7 mln. litų  – Kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programai(iš jų 41,4 mln. litų – savivaldybėms); 38,4 mln. litų  – Ilgalaikei socialinį darbą dirbančiųjų darbo užmokesčio didinimo ir socialinių garantijų gerinimo 2008–2011 metų programai(iš jų 24,4 mln. litų – savivaldybėms); 73 mln. litų Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymui įgyvendinti, t. y. užtikrinti darbo užmokesčio mokėjimą valstybės tarnautojams pagal 2009 metų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą). Socialinei apsaugai 2008 m. biudžete planuojama skirti  3206,9 mln. litų. Palyginti su šiais metais, numatomi  asignavimai didesni 425 mln. litų, arba 15,3 procento. Visiems prisiimtiems įsipareigojimams kelti žmonių gerovę ir mažinti socialinę atskirtį 2009 m. numatomi papildomi asignavimai – 435,6 mln. litų (kartu su savivaldybių biudžetų dalimi). Iš jų 232,3 mln. litų – šalpos ir kitos socialinės paramos išmokoms; 65,4 mln. litų – išmokoms vaikams dėl  Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo; 78,5 mln. litų –  dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo nuostatų – teikti mokiniams,  kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo   ar pagal pradinio ugdymo programas, nemokamus pietus, nemokamai maitinti socialiai remtinus vaikus, mokinio reikmenims įsigyti – įgyvendinimo; 40,6 mln. litų – socialinei pašalpai, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms  teikti dėl nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. padidintų valstybės remiamųjų pajamų nuo 285 litų iki 350 litų vienam asmeniui; 18,8 mln. litų socialinėms įmonėms, įdarbinančioms neįgaliuosius, remti. Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžeto projekte siūloma skirti 3058 mln. litų, arba 341,5 mln. litų daugiau negu šiais metais, iš jų per 240 mln. litų numatoma papildomai skirti  dėl Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų didinti mokytojų, kultūros darbuotojų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų  darbo užmokestį. Sveikatos apsaugai, įskaitant valstybės biudžeto asignavimus, skiriamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, siūloma skirti 1922,6 mln. litų, arba 266,4 mln. litų daugiau negu 2008 metais. Valstybės biudžeto asignavimai, skiriami Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui  už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, numatomi  120,4 lito didesni ir numatoma, kad įmoka už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį 2009 m. sudarys 548,5 lito. Poilsiui, kultūrai ir religijai planuojama skirti 786,4 mln. litų. Palyginti su 2008 metais,  asignavimai šiai sričiai padidinti  68,9 mln. litų. Gynybai valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 1559,1 mln. litų, arba, palyginti su 2008 metais, 59,2 mln. litų daugiau, arba 103,9 proc. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2009 metų valstybės biudžeto projekte numatoma 2436,7 mln. litų, arba, palyginti su 2008 metais, augimas sudaro 41,1 mln. litų, arba 101,7 proc. Asignavimai žemės ūkio sričiai (įskaitant valstybės biudžeto dotacijas savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms vykdyti ir melioracijai) 2009 metais sudarys 2773,3 mln. litų, iš jų Europos Sąjungos paramos lėšos – 1529,6 mln. litų. Ūkio ministerijos vykdomoms priemonėms  įgyvendinti 2009 metais numatoma skirti daugiau kaip 1116 mln. litų, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto bendro finansavimo lėšos sudaro daugiau kaip 926 mln. litų. Susisiekimo ministerijai ir jos valdymo srities programoms vykdyti numatyta 2546,2 mln. litų. Lietuvos Respublikos valstybės remiamoms programoms vykdyti ir  asignavimų valdytojų vykdomose programose užsibrėžtiems tikslams pasiekti, įgyvendinant  investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas),  Valstybės investicijų 2009–2011 programos projekte 2009 metams investicijoms numatoma skirti 5059,9 mln. litų iš valstybės biudžeto, iš jų 2200,1 mln. litų – Europos Sąjungos paramos lėšų. Palyginti su 2008 metais, investicijoms planuojama skirti 221,3 mln. litų daugiau, iš jų Europos Sąjungos lėšų – 32,8 mln. litų daugiau.  Savivaldybių biudžetų pajamos iš visų pajamų šaltinių ir be bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui sudarytų 8124,8 mln. litų. Palyginti su 2008 metais, jos didėtų 25,6 proc., arba 1656,6 mln. litų. Savivaldybių biudžetams savarankiškosioms funkcijoms vykdyti bus skiriama 65,94 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų (šiais metais – 66,33 proc). Kartu su 2009 m. biudžeto įstatymu teikiamas mokesčių įstatymų pakeitimų paketas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 090000018006dca8Tue, 14 Oct 2008 12:27:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000910Vilnius, spalio 14 d. Įmonių socialinėms iniciatyvoms – žalia šviesa. Įmones, kurios skirs lėšų darbuotojų socialinės gerovės didinimui – jų darbo sąlygų gerinimui, sveikatos apsaugai, laisvalaikio organizavimui, sveikai gyvensenai (mitybai, sportui) – siūloma skatinti mokestinėmis lengvatomis. Tokioms Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų pataisų projektams pritarta Vyriausybės posėdyje. Siūlomos pelno mokesčio lengvatos nustato, kaip atskaityti į sąnaudas įmonių išlaidas, skirtas darbuotojų gerovei. Ilgalaikio turto išlaidos, pavyzdžiui, kai darbdavys pastato darželį darbuotojų vaikams, būtų nudėvimos. Kitokio pobūdžio socialinių iniciatyvų išlaidos, jeigu tai yra gyventojų pajamos natūra (pavyzdžiui, darbdavys nuperka darbuotojui poilsinį kelialapį) išlaidos būtų atskaitomos į sąnaudas. Jeigu tai nėra gyventojų pajamos natūra (pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą), būtų leidžiama atskaityti faktiškai patirtas išlaidas, tačiau ne daugiau nei 15 proc. bendros įmonės darbo užmokesčio sumos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte siūloma nustatyti palankesnę gyventojų pajamų, gautų iš darbdavių, pastariesiems įgyvendinant socialines iniciatyvas, apmokestinimo tvarką. Siūloma, kad gyventojų pajamos, gautos įmonėms įgyvendinant socialines iniciatyvas, būtų apmokestinamos taikant mažesnį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, išskyrus įmonės vadovus ir stambesnius akcininkus – jų gaunama nauda būtų apmokestinama pagrindiniu 24 proc. pajamų mokesčio tarifu. Be to, numatoma suvienodinti darbuotojo gaunamų ligos, motinystės (tėvystės) pašalpų ir darbuotojo, nutraukus darbo sutartį gaunamų kompensacijų, apmokestinimo tvarką. Šios pataisos turėtų įsigalioti nuo kitų metų, dėl jų valstybė gali netekti iki 20 mln. litų, kurie įvertinti rengiant 2009 metų biudžeto projektą. Taikoma tik viena išlyga – minėtomis mokestinėmis lengvatomis galės pasinaudoti tik tos įmonės, kuriose su darbuotojais yra pasirašyta kolektyvinė sutartis. Taigi, darbuotojai neturėtų leisti "primesti" jiems nebūtiną naudą vietoje piniginio atlygio. Šios įstatymų pataisos procesą turėtų padaryti skaidresnį ir patrauklų abiems pusėms – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 219 9376 www.finmin.lt090000018006dc69Tue, 14 Oct 2008 12:26:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000913Vilnius, spalio 14 d. Siekiant išlaikyti ir stiprinti šalies įmonių konkurencingumą ūkio plėtros lėtėjimo laikotarpiu, siūlomos paskatos įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą. Tokiam Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektui pritarta Vyriausybės posėdyje. Manoma, kad ši lengvata padės Lietuvos verslui lanksčiau reaguoti į globalius ekonomikos pokyčius, didinti įmonių produktyvumą, energetinį efektyvumą ir kurti didesnės pridėtinės vertės produktus bei paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje nuo 2008 metų balandžio mėn. taip pat galioja pelno mokesčio lengvata investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Įmonių investicijos į mokslo laimėjimus, aukštąsias technologijas bei technologinį atsinaujinimą skatinamos ir ES struktūrinių fondų lėšomis. Įstatymo projektas numato lengvatas įmonėms, investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą, t.y. turtą reikalingą naujų produktų gamybai, naujų procesų įdiegimui ir (arba) esamų procesų esminiam pakeitimui. Siūloma numatyti teisę įmonei, vykdančiai tokį investicinį projektą ir įsigyjančiai naujus įrengimus, veiklai vykdyti reikalingą nematerialų turtą (programinę įrangą, įvairias teises) iki 35 proc. sumažinti atitinkamo laikotarpio apmokestinamąjį pelną. Jei išlaidų suma būtų didesnė nei 35 proc. už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno sumos, tai šią sumą viršijančias išlaidas siūloma leisti perkelti į vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotiems apmokestinamiesiems pelnams sumažinti. Tam, kad būtų užtikrinta, jog ilgalaikis turtas, kurio įsigijimui pritaikyta lengvata, būtų naudojamas įmonės veikloje ir didintų jos produktyvumą, jis turėtų būti naudojamas įmonės veikloje ne trumpiau nei trejus metus. Ši lengvata turėtų paskatinti technologines investicijas ir padidinti šalies įmonių produktyvumą bei konkurencingumą ir energetinį efektyvumą, kadangi būtų remiamos investicijos į naujausias mašinas bei įrengimus, o taip pat įvairias teises ir IT sprendimus. Mokesčio lengvatos taikymo principai yra iš esmės suderinti su dokumentais, reglamentuojančiais ES paramos skyrimą įmonių produktyvumui didinti (priemonė „Lyderis LT“). Siekiant sistemiškai bei periodiškai vertinti lengvata įgyvendinamų tikslų pasiekimą, siūloma nustatyti, kad apmokestinamasis pelnas galėtų būti sumažintas per 2009-2013 metų mokestinius laikotarpius faktiškai patirtomis išlaidomis. Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant ir į Valstybės kontrolės 2006 metų gruodžio 19 dienos valstybinio audito ataskaitoje „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“ pateiktas rekomendacijas Vyriausybei: sistemiškai vertinti mokesčių lengvatų rezultatyvumą ir, jei mokesčių lengvata nepasiekia jai keliamų tikslų, spręsti klausimą dėl jos panaikinimo ar pakeitimo alternatyviomis priemonėmis. Projekte nustatyto laikotarpio antrojoje pusėje bus tikslinga įvertinti, kokią naudą vienetų produktyvumo ir konkurencingumo didėjimui suteikė minėtoji lengvata ir spręsti klausimą dėl tolesnio jos taikymo pratęsimo. Įstatymo projektas buvo parengtas įvertinus išvadas, kurias pateikė finansų ministro įsakymu sudaryta darbo grupė iš asocijuotų mokslo ir verslo struktūrų, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0249 www.finmin.lt 090000018006dcd0Tue, 14 Oct 2008 12:25:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000911Vilnius, spalio 14 d. Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimą pasiekti ES nustatytą minimalų akcizo tarifą cigaretėms ir siekiant išvengti staigaus kainų didėjimo, kitais metais cigaretėms taikomi akcizo tarifai bus didinami du kartus. Akcizo už cigaretes tarifas bus didinamas nuo 2009 metų kovo 1 dienos – mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina padidės 0,95 lito (nuo 5 litų iki 5,95 lito, nes 2008 metų populiariausių cigarečių kainų kategorija yra 5 litai už 20 cigarečių) arba 19,1 procento. Antrą kartą, nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos, padidėjus akcizo už cigaretes tarifui, mažmeninė populiariausių cigarečių pakelio kaina pakils 1,24 lito (nuo 5,95 litų iki 7,19 lito) arba 20,8 procento. Akcizai tabako gaminiams ir alkoholiui, kaip prekėms nederančiomis su sveikos gyvensenos principais, Europos Sąjungoje taikomi, siekiant visuomenės sveikatinimo tikslų. Finansų ministerijos skaičiavimais 2009 metais padidinus akcizus už cigaretes iki nurodytų tarifų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 220 mln. litų pajamų. Lietuva yra įsipareigojusi palaipsniui didinti akcizo tarifą, kad 2009 metų gruodžio 31 dieną būtų pasiektas Europos Sąjungoje nustatytas minimalus akcizo tarifas, t. y. 57 proc. populiariausių cigarečių vidutinės mažmeninės kainos, bet ne mažiau kaip 64 eurai (221 litas) už 1000 cigarečių. Šiuo metu Lietuvoje taikomas akcizo už cigaretes tarifas susideda iš 79 litų (22,9 euro) už 1000 cigarečių specifinio elemento ir 20 proc. vertybinio (procentais nuo maksimalios mažmeninės kainos) elemento. Tai sudaro 45,7 proc. populiariausių cigarečių mažmeninės kainos arba 98,3 lito (28,5 euro) už 1000 populiariausių cigarečių kainų kategorijos cigarečių. Tačiau siekiant išvengti staigaus cigarečių kainų didėjimo Vyriausybė Akcizų įstatymo pakeitimo projekte siūlo nuo 2009 metų kovo 1 dienos akcizo už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 95 litų už 1000 cigarečių, vertybinį – iki 25 procentų. Nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos siūloma specifinį elementą padidinti dar kartą – nuo 95 iki 132 litų už 1000 cigarečių. Nuo 2009 metų kovo 1 dienos padidėjus akcizo už cigaretes tarifui, akcizo dydis sudarytų 56,9 procento jų mažmeninės kainos arba 169,4 lito (49,1 euro) už 1000 populiariausių cigarečių kainų kategorijai priklausančių cigarečių. Nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos padidėjus akcizo už cigaretes tarifui, akcizo dydis sudarytų 61,7 procento jų mažmeninės kainos arba 221,9 lito (64,3 euro) už 1000 populiariausių cigarečių kainų kategorijai priklausančių cigarečių. Padidinus akcizo tarifus cigaretėms, gali padidėti nelegalaus šių prekių įvežimo iš trečiųjų valstybių, kuriose cigarečių kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, mastas. Todėl Vyriausybė, koordinuodama atsakingų valstybės institucijų bendradarbiavimą, įgyvendina specialias priemones, skirtas stiprinti kovą su tabako gaminių kontrabanda ar kita neteisėta apyvarta. Šis įstatymo projektas bus teikiamas Seimui kartu su Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 www.finmin.lt090000018006dc61Tue, 14 Oct 2008 12:24:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000912Vilnius, spalio 14 d. Atsižvelgus į Infliacijos valdymo strategijoje numatytas priemones bei ekspertų išvadas, siūloma atsisakyti pajamų mokesčio lengvatos būsto paskolų palūkanoms bei tobulinti turto pardavimo pajamų apmokestinimo tvarką. Šias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas Vyriausybė teiks Seimui kartu su 2009 metų biudžeto projektu. Pažymėtina, kad teikiami pakeitimai būtų taikomi tik naujai išduodamų paskolų gavėjams. Šie pakeitimai nesustabdo esamos lengvatos galiojimo gyventojams, kurie kreditą būstui įsigyti jau pasiėmę ir pajamų mokesčio lengvata jau naudojasi. Finansų ministerija šį klausimą ne vieną kartą aptarė su ekspertais ir įvairių institucijų atstovais. Prieita išvados, kad nors lengvata būsto paskolų palūkanoms buvo numatyta kaip būsto įsigijimą lengvinanti socialinė priemonė (ypač jaunoms šeimoms), ji prisidėjo prie spartesnio nekilnojamojo turto kainų augimo. Todėl nepaisant pasikeitusios padėties nekilnojamojo turto rinkoje, lengvatos panaikinimas išlieka aktualus, kad užkirstų kelią nepageidautinoms pasekmėms ateityje. Atsisakius minėtos lengvatos, gyventojai nebūtų papildomai skatinami įsigyti pervertintą būstą, kartu pasmerkiant juos dideliems ir ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams. Be to, Finansų ministerijos duomenimis, mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams tenka vos 15 proc. bendros lengvatos apimties, o likusi nauda atitenka turtingesniems, daugiausia – uždirbantiems daugiau kaip 4000 litų per mėnesį. Taigi, lengvatos atsisakymas laikytinas socialiai orientuotu, nes sąlyginai turtingesni asmenys, galintys gauti būsto kreditus, nebebus subsidijuojami visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Taip pat siūlomi tam tikri gyventojų nekomerciniais tikslais turimo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo pakeitimai. Kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto perleidimo atvejais, minimalų laikotarpį, kurį išlaikius turtą nuosavybės teise pajamos neapmokestinamos, siūloma pailginti nuo 3 iki 5 metų, kartu, supaprastinant sąlygas gyventojams, keičiantiems ar tiesiog perleidžiantiems gyvenamąjį būstą,. Dabar galiojanti apmokestinimo tvarka (3 metų terminas, kurį išlaikius nekilnojamąjį turtą šio turto perleidimo pajamos yra priskiriamos neapmokestinamosioms), riboja gyventojų galimybes keisti gyvenamąjį būstą, neišlaikius įstatyme nustatyto 3 metų laikotarpio. Galimybė keisti gyvenamąjį būstą į didesnį ar mažesnį dažniau nei kas 3 metus be mokestinių pasekmių yra ypač aktuali spartaus kainų kilimo laikotarpiu. Todėl siūloma turto išlaikymo laikotarpį trumpinti iki 2 metų, jeigu šį laikotarpį parduodamas turtas buvo gyventojo deklaruota gyvenamoji vieta. Jeigu gyvenamoji vieta išlaikyta trumpiau, būtų neapmokestinamos tos turto perleidimo pajamos, kurios per 1 metus panaudotos kito gyvenamojo būsto, kuriame būtų deklaruota jo gyvenamoji vieta, įsigijimui. Šie pakeitimai parengti atsižvelgiant ir į tarptautinę praktiką dėl mokestinių lengvatų taikymo nekomercinio nekilnojamojo turto perleidimo pajamoms.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 2199 376 www.finmin.lt090000018006dc20Tue, 14 Oct 2008 11:34:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000916Vilnius, spalio 14 d. Valstybės biudžeto projektas grindžiamas apdairiomis ekonominių rodiklių projekcijomis, atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo rekomendaciją Lietuvai siekti tolygaus ūkio raidos lėtėjimo, bet ruoštis ir galimam staigiam ekonomikos augimo sulėtėjimui. Grįsdama 2009 metų valstybės biudžeto projektą ūkio raidos sulėtėjimo scenarijumi, Vyriausybė imasi atsakomybės, kad esant dabartinėms aplinkybėms, kurias įtakojo globali finansų krizė, valdžios finansavimo įsipareigojimai asignavimų valdytojams atlaikys bet kokius išbandymus. Finansavimo stabilumui užtikrinti planuojamos trumpalaikės ir ilgalaikės priemonės. Ilgalaikes finansavimo stabilumo priemones pasiūlys valdžios sektoriaus finansų planavimo sistemos reforma, o trumpalaikes priemones numato apdairiai parengtas valstybės biudžeto projektas. BVP 2008 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) 5,3 procento realaus augimo projekcija nekeičiama jau antrus metus. Pasitikėjimą ekonominiu stabilumu sustiprina ir 2008 metų pirmojo pusmečio rezultatai: 4 procentiniais punktais pagerėjusios Lietuvos prekybos sąlygos rodo, kad šiemet Lietuvos prekybos deficitas pagerės keliais procentiniais punktais BVP. Anksčiau projektuotas 4,5 procento BVP augimas 2009 metais yra vis dar įmanomas, jeigu visi verslininkai racionaliai pasirinktų verslo apimčių didinimo ir kainų stabilizavimo strategiją. Tačiau apdairiai planuojant valstybės finansus pagal ūkio raidos sulėtėjimo scenarijų 2009 metais yra projektuojamas iki 1,5 procento BVP apimčių augimas, kadangi daroma apdairi prielaida, kad verslininkai gali skubiai neištaisyti 2008 metais padarytų klaidų: neracionaliai uždelsto nekilnojamojo turto kainų sumažinimo ir nepagrįstai padidintų vartotojų kainų. Todėl rengiant biudžeto projektą vadovaujamasi prognoze, jog šalies BVP augs nuosaikiau nei skelbta anksčiau. 2009 metais BVP augimas sudarys 1,5 proc., 2010 metais uždarius Ignalinos atominę elektrinę – 1,8 proc., o 2011 metais priartės prie spartaus potencialaus augimo – 4,5 proc. Vidutinis darbo užmokestis ir vartotojų kainos Pagrindinis pastaraisiais metais infliaciją skatinęs veiksnys – kredito prieaugis – silpsta ir nuo 2008 metų liepos spartėja disinfliacija. Tačiau vadovaujamasi apdairaus ekonominių rodiklių scenarijaus prielaida, kad verslininkai gali praleisti progą 2008 metais sumažinti kainas ir atkurti vartotojų perkamąją galią 2009 metais, todėl Finansų ministerija keičia ir tikslina 2008 m. infliacijos projekcijas. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą skaičiuojama metinė infliacija gruodžio mėnesį sudarys 10,3 proc. (6,8 proc.*), o vidutinė metinė infliacija išaugs iki 11,4 proc. (9,2 proc.*). Atsižvelgusi į darbo rinkos inertiškumą ir 2008 metų liepą prasidėjusias disinfliacijos tendencijas, Finansų ministerija didina vidutinio darbo užmokesčio šalyje projekcijas. Numatoma, kad, palyginti su 2007-aisiais, vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 20 proc. (18,9 proc.*). Vėliau jo augimas laipsniškai artės prie darbo našumo augimo: 2009 m. vidutinis darbo užmokestis šalyje augs 9,8 proc. (9,8 proc.*), 2010 m. – 2,4 proc. (9 proc.*), 2011 m. – 3,2 proc. (8,3 proc.*). Numatoma, kad 2011 metais vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sieks 2509 litus. Brangus kuras, akcizų didinimo įsipareigojimai, 2006–2008 metais buvusi infliacija nėra racionalus pagrindas formuoti ilgalaikius infliacijos lūkesčius. Ryškėja šių metų pirmąjį pusmetį įvykęs kredito prieaugio sumažėjimas, todėl centrinis scenarijus projektuoja, kad 2011 metų pabaigoje nusilpus akcizų tabakui ir galimam Ignalinos atominės elektrinės uždarymo poveikiui, išaiškės defliacinis kredito prieaugio poveikis ir kainų lygio vidutinis metinis sumažėjimas sudarys 0,1 procento (2,3 proc.*). Defliacinis spaudimas vidaus gamintojams vyks ir 2010 metais, tačiau dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo infliacija patirtų apie 2 procentinių punktų šuolį dėl elektros brangimo: elektros brangimą kompensuos kituose sektoriuose vyksiantys defliaciniai procesai. 2009 metų palyginti sparti infliacija išliks dėl 2008 metais trumpai savo galią pademonstravusių infliacinių lūkesčių, kurių pasekmės į 2009 metus persikelia iš inercijos, grindžiamos prielaida dėl verslo racionalumo stokos. Vidutinė metinė infliacija 2009 metais sudarys iki 5,4 proc. (5,1 proc.*), 2010 metais – apie 3,6 proc. (3,6 proc.*). Pagal valiutų valdybos principus fiksuotas euro ir lito kursas užtikrina, kad vidutinė daugiametė infliacija išliks artima euro zonos infliacijai. *** * - pagal 2008 m. pavasario projekcijas.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0249 www.finmin.lt090000018006c734Wed, 08 Oct 2008 12:21:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000904Vilnius, 2008 m. spalio 8 d. Atsižvelgdama įsprendimus, kuriuos vakar priėmė Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN), Vyriausybė pritarė LR indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimams -Vyriausybė pritarė draudimo sumos padidinimui nuo 22 000 iki 100 000 eurų litais. Šiuo sprendimu Vyriausybė pabrėžia, kad Lietuvos finansų sektorius yra patikimas, o indėliai finansų įstaigose yra visiškai saugūs.   Šis sprendimas galios metus, kadangi vakar ECOFIN posėdyje buvo nutarta, jog tuo metu Europos Komisija peržiūrės ir tobulins indėlių garantijų sistemas reglamentuojančią direktyvą. Vakar Liuksemburge posėdžiavusi Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) sutarė, kad bent vieneriems metams ES šalys nustatys bent 50 000 eurų minimalią draudimo sumą indėliams bankuose. Taip pat buvo pažymėta, jog nemažai šalių narių pasiryžusios šią kartelę kilstelėti iki 100 000 eurų. Tai viena iš priemonių, kuria Europos valstybės koordinuotai siekia stiprinti bankų sistemas ir gyventojų pasitikėjimą šalių finansų sistemomis. Vyriausybės sprendimas didinti minimalią draudimo sumą nepareikalaus papildomų įmokų.     Pritarusi Finansų ministerijos siūlymui, Vyriausybė teiks Seimui Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo pataisų projektą ypatingos skubos tvarka.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0249 www.finmin.lt090000018006c72cTue, 07 Oct 2008 17:47:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000903Vilnius, 2008 m. spalio 7 d. Šiandien Liuksemburge vykusiame ES ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdyje buvo nutarta imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų stiprinama bankų sistema ir apsaugomi gyventojų indėliai bankuose. ECOFIN taryba atsižvelgė į vakar paskelbtą ES šalių vadovų pareiškimą. Jame - siekis išlaikyti finansinį stabilumą ir apsaugoti bankų indėlininkus šalyse narėse. Tam numatomos trys priemonės: likvidumo parama per centrinius bankus, veiksmai atskirų bankų problemoms spręsti,  didesnės indėlininkų apsaugos planai. ES šalių narių finansų ministrai įsipareigojo imtis visų reikalingų priemonių, kad sustiprintų bankų sistemų stabilumą bei apsaugotų gyventojų indėlius bankuose. Ministrai palankiai vertina Europos ir ES šalių narių centrinių bankų veiksmus neramumų finansų rinkose laikotarpiu. Atsižvelgusi, kad kai kurios šalys narės neseniai pakėlė minimalios indėlių draudimo sumos kartelę, ECOFIN taryba sutarė, kad bent vieneriems metams ES šalys nustatytų bent 50 000 eurų minimalią draudimo sumą gyventojų indėliams bankuose. Dabar Lietuvoje indėliai draudžiami iki 22 000 eurų suma litais. *** Indėliai (ir gyventojų, ir įmonių), laikomi mūsų šalies bankuose ir kredito unijose yra garantuojami pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymą. Įstatyme yra nustatytas indėlių garantijų mechanizmas, o taip pat galimi lėšų šaltiniai išmokoms išmokėti. Indėliai yra apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“.   Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt090000018006c21fMon, 06 Oct 2008 17:04:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000901Vilnius, spalio 6 d. Rytoj Liuksemburge vyksiančiame Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdyje, kuriame dalyvaus Lietuvos Respublikos finansų viceministras Valentinas Miltienis, bus svarstomi pasirengimo 2008 m. spalio 15 – 16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui ir kiti klausimai. ECOFIN tarybos susitikimo metu planuojama aptarti ekonominę situaciją  ir ekonomikos augimą skatinančią makroekonominę ir struktūrinę politiką, nes bendri ekonominiai iššūkiai – situacija globalinėse finansų rinkose ir augančios (nors šiuo metu šis augimas ir sumažėjęs) energijos kainos – reikalauja koordinuoto ES atsako; taip pat atsižvelgiant į nacionalinius atskirų valstybių narių ypatumus ir kiekvienos šalies situaciją. Be to, bus aptarta pasitikėjimo finansinės sistemos stabilumu atstatymo politika, ES derybos su trečiosiomis šalimis dėl stabilesnės išorinės ekonominės aplinkos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) funkcionavimo gerinimas. ECOFIN tarybos susitikimo metu taip pat numatoma aptarti padėtį finansų rinkose, šių rinkų priežiūros klausimus ir pažangą, įgyvendinant finansinio stabilumo veiksmų planą. Taip pat ketinama apsvarstyti naftos ir žaliavų kainų svyravimą bei šio svyravimo poveikį švelninančias priemones. ES ministrai svarstys, kaip sustiprinti Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį, didinant energijos efektyvumą: Europos Vadovų Taryba galėtų paprašyti EIB suaktyvinti veiklą vystant pastovų, konkurencingą ir saugų energijos tiekimą  Europai bei prisidėti prie naujos strategijos ir naujų instrumentų kūrimo, kurie leistų padidinti energijos naudojimo efektyvumą. Be to, ES ministrai ketina aptarti finansines paslaugas – draudimo direktyvos „Mokumas II“ projektą, kuriame numatoma nauja draudimo įmonių mokumo skaičiavimo sistema – daug jautresnė rizikai, stiprinanti draudėjų apsaugą bei didinanti draudimo įmonių konkurencingumą. Susitikimo metu dar bus svarstomas pasiūlymas dėl efektyvesnės kovos su mokestiniais sukčiavimais (numatoma pagreitinti informacijos surinkimą apie Bendrijos viduje atliktus sandorius ir keitimąsi šiais duomenimis tarp valstybių narių), lengvatinių PVM tarifų taikymo ir kiti klausimai.  Rytoj Liuksemburge taip pat vyks kasmetinis Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių ekonomikos ir finansų ministrų (EUROMED) susitikimas, kuriame viso šio regiono ministrai pasidalins nuomonėmis apie ekonominę situaciją, atsižvelgiant į paskutinius pasaulinius įvykius, ypač energijos bei maisto kainų kilimą. EUROMED susitikimo metu bus aptartas tolesnis EIB Europos ir Viduržemio jūros regiono investavimo ir partnerystės instrumento vaidmuo, skatinant ES ir Viduržemio jūros valstybių – partnerių bendradarbiavimą ir ekonominę plėtrą. Viešųjų ryšių skyrius Tel.: 2199 376090000018006b281Wed, 01 Oct 2008 10:30:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000898Vilnius, 2008 m. spalio 1 d. Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas netrukus galės pasinaudoti šiuolaikinėmis finansų inžinerijos priemonėmis, į kurias bus investuojamos 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšos. Šiuo tikslu šiandien buvo pasirašyta trišalė finansavimo sutartis tarp Finansų, Ūkio ministerijų ir Europos investicijų fondo (EIF). EIF suteikiami įgaliojimai per specialų, Kontroliuojantįjį, fondą, naudojantis finansų inžinerijos priemonėmis, investuoti 275 mln. litų (apie 80 mln. eurų) 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšų. Iki šiol Lietuvoje šios lėšos buvo skiriamos tik dotacijų pavidalu. Sutartį, kuria EIF paskirtas vadovauti Kontroliuojančiajam fondui (JEREMIE* iniciatyva) pasirašė finansų ministras Rimantas Šadžius, ūkio ministras Vytas Navickas ir EIF atstovaujanti Europos investicijų banko viceprezidentė Eva Srejber.  Finansų inžinerijos priemonės, kurioms bus naudojamos ES struktūrinės paramos lėšos: Mikrokreditai – 75 mln. litų (21,75 mln. eurų) Portfelinės ir individualios garantijos –  100 mln. litų (29 mln. eurų) Rizikos kapitalo fondai – 80 mln. litų (23 mln. eurų) Bendrų investicijų fondas „Verslo angelai“ – 20 mln. litų (6 mln. eurų) EIF tiesiogiai neinvestuos, bet atrinks finansinius tarpininkus (bankus, garantijų agentūrą, rizikos kapitalo valdymo įmones), kurie bus atsakingi už atskirų priemonių įgyvendinimą. Jau nuo ateinančio pavasario labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurių projektai atitiks Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioritetą „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas”, galės naudotis patrauklias sąlygas siūlančiais kelių rūšių išoriniais finansavimo šaltiniais, parama bus lanksčiai administruojama. MVĮ turės galimybę gauti mikrokreditus geresnėmis sąlygomis nei įprastai juos suteikia bankai. Portfelinės ir individualios garantijos leis kreditoriams prisiimti didesnį nei įprastai rizikos laipsnį. Rizikos kapitalo investicijos orientuotos į dideliu augimo potencialu ir didele veiklos rizika pasižyminčias įmones. „Verslo angelų“ fondo veiklos tikslas yra sukurti metodą, skatinantį kurtis „verslo angelų“ tinklams ir dalytis bendro investavimo galimybėmis, bei paskatinti vietos verslininkus labiau pripažinti rizikos kapitalą kaip finansavimo priemonę. Lėšas, kurios naudojantis šiomis priemonėmis bus investuotos MVĮ naudai, teiks grąžą Kontroliuojančiajam fondui ir jas vėl bus galima investuoti. Tai prailgins ES struktūrinės paramos poveikį rinkai. Tikimasi, kad investuojami 275 mln. litų papildomai pritrauks per 1 milijardą litų privačių lėšų, o naudą pajus apie 4000 labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių. Europos investicijų fondas buvo pasirinktas įvertinus didelę jo darbo patirtį ir kompetenciją. 1994 m. įsteigta Europos Sąjungos specializuota finansų institucija, įgyvendina MVĮ skirtus rizikos kapitalo ir garantijų instrumentus. Nuo 2007 m. pradžios Ūkio ministerija kartu su EIF dirbo nagrinėdama finansinės inžinerijos priemonių steigimo ir įgyvendinimo Lietuvoje galimybes. Reikšminga darbo dalis – 2007 m. liepą parengta ataskaita „Rinkos trūkumų analizė“, kurios pagrindu buvo suformuota Kontroliuojančiojo fondo schema. „Viena esminių problemų, su kuriomis susiduria mažos ir vidutinės įmonės, yra ribotos galimybės gauti išorinių finansavimo šaltinių. Tai ypač aktualu pradedančioms įmonėms ir didelį augimo potencialą turinčioms, bet rizikingų investicijų reikalaujančioms įmonėms. Šiuo projektu siekiama pagerinti MVĮ priėjimą prie finansavimo šaltinių ir taip paskatinti inovatyvių verslo idėjų realizavimą bei naujų technologinių verslų kūrimąsi Lietuvoje“, – sako ūkio ministras Vytas Navickas. „Vyriausybė siekia užtikrinti šalies ekonomikos augimą, stiprinti konkurencingumą ir skatinti inovacijas įvairiomis priemonėmis, tarp kurių – ir ES struktūrinės paramos panaudojimas. Šioje srityje stengiamės išnaudoti visas atsirandančias galimybes ir džiaugiuosi, kad moderniomis finansų inžinerijos priemonėmis ES fondų lėšų pagalba galime paskatinti verslo plėtrą“, - teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. EIB viceprezidentės Eva Srejber nuomone, šia labai svarbia sutartimi Lietuvos Vyriausybė patvirtina savo pasirengimą remti naujas ir efektyvias finansų inžinerijos priemones skirtas finansuoti mažų ir vidutinių įmonių plėtrą Lietuvoje. Šis bendradarbiavimas paskatins smulkiojo verslo konkurencingumą, palengvins įmonių priėjimą prie finansavimo šaltinių ir padidins jų augimo tempus ir darbo vietų kūrimą Lietuvoje. *** *JEREMIE (angl. „Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises“) – tai bendra Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo iniciatyva, kurios tikslas – padėti šalims narėms pasirengti dalį joms numatytų ES struktūrinės paramos lėšų panaudoti MVĮ skirtų finansinių priemonių (mikrokreditavimas, rizikos kapitalo investicijos ir pan.) įgyvendinimui. Mūsų šalyje ši iniciatyva finansuojama 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas” lėšomis, jai skiriama 275 mln. Lt (apie 80 mln. EUR) Europos Sąjungos struktūrinių lėšų.   Finansų ministerija Viešųjų ryšių skyrius Tel. (8 5) 239 0187 www.finmin.lt Ūkio ministerija Protokolo ir komunikacijos skyrius Tel. (8 5) 241 3142 www.ukmin.lt  090000018006a109Fri, 26 Sep 2008 11:26:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000894Vilnius, 2008 m. rugsėjo 26 d. Vakar po susitikimo su Europos Komisijos nariu Joaquinu Almunia, finansų ministras Rimantas Šadžius atsakė į žurnalistų klausimus. Interviu galite klausyti pasinaudoję šia garso bylos nuoroda.   09000001800688eeThu, 18 Sep 2008 14:01:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000890Šiandien vykusiame posėdyje Vyriausybė dar kartą pritarė siekiui sudaryti kuo geresnes sąlygas efektyviai kovoti su korupcija ir ekonominiais nusikaltimą, didinti pasitikėjimą valstybės tarnyba, padaryti ją skaidresne, neįvedant visuotinio turto deklaravimą, o naudojant turimas priemones. Vyriausybė mano, kad siūlymas įvesti visuotinį deklaravimą yra neadekvatus siekiamam tikslui nustatyti nesąžiningus valstybės tarnautojus, nes nustato nepagrįstą administracinę naštą nei su valstybės tarnyba, nei su tarnautojais nesusijusiems asmenims. Prievolė deklaruoti turtą visiems Lietuvos gyventojams įpareigotų tai daryti ir didelę socialiai jautrią visuomenės dalią: neįgaliuosius, socialiai remtinus asmenis ir kt. (vien pensininkai sudaro apie 24 proc. visų sulaukusių 18 m. gyventojų). Visi šie asmenys dar turėtų pateikti ir metines deklaracijas. Vyriausybės nuomone rizikos grupėms atitinkamas dėmesys yra skiriamas jau dabar. Vyriausybė yra patvirtinusi ir pateikusi Nacionalinę kovos su korupcija programą. Jos įgyvendinimo priemonių sąraše vietoj visuotinio turto deklaravimo prievolės numatytas visas kompleksas kitų, ne mažiau efektyvių kovos su korupcija priemonių, pvz. numatoma sukurti nepagrįsto valstybės tarnautojų praturtėjimo kontrolės sistemą. Vyriausybė taip pat siūlo papildyti turtą deklaruojančių asmenų sąrašą. Pavyzdžiui siūloma, kad tą darytų matininkai bei antstoliai. Na, o visuotinis pajamų deklaravimas praktiškai egzistuoja ir dabar – be visa kito pajamas privalo deklaruoti ir visi jas gaunantys iš daugiau nei vieno šaltinio. Šiuo metu pajamas deklaruoja apie 800 tūkst. gyventojų.  Vyriausybės nutarime taip pat pažymima, kad įgyvendinus įstatymo pataisas būtų dubliuojama dalis jau šiuo metu pagal galiojantį reglamentavimą mokesčių administratoriui teikiamos informacijos, be to tai pareikalautų  didelių papildomų biudžeto lėšų (visuotiniam turto deklaravimui, įvertinus tai, kad atsirastų ir pajamų deklaravimo prievolė, reikėtų apie 85 mln. Lt). Ne mažiau svarbu ir tai, kad visuotinio turto deklaravimo prievolės nustatymas nesuderinamas su užsienio valstybių praktika – tokios prievolės šiuo metu nėra nustačiusi nė viena ES valstybė. Vyriausybė mano, kad vietoj abejotino proporcingumo visuotinio deklaravimo prievolės nustatymo tikslinga peržiūrėti esamą sistemą ir, įvertinus riziką, pasiūlyti labiau į konkrečią problemą padėsiančias išspręsti priemones. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybė siūlopavesti Finansų ministerijai išnagrinėti ar pakanka mokesčių administratoriui įstatymais suteiktų teisinių svertų apmokestinti turtą, kurio įsigijimas nepagrįstas teisėtais šaltiniais, įskaitant galimybę gauti būtiną informaciją apie turtą ir jo įsigijimo šaltinių pagrįstumą ir prireikus iki 2008 m. IV ketvirčio pabaigos pateikti Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus.090000018006954eTue, 16 Sep 2008 14:17:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_00088914-oji Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės įvykdė savo programą. Išsamiau apie tai galite susipažinti Vyriausybės ataskaitoje.0900000180067406Thu, 11 Sep 2008 10:16:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_0008852008 m. rugsėjo 9 d. įvyko Finansų ministro Rimanto Šadžiaus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo susitikimas. Susitikimo metu buvo nutarta bendradarbiauti finansinės atskirties mažinimo ir finansinio švietimo srityse, taip pat buvo aptarti makroekonominiai šalies rodikliai, jų dinamika bei kiti klausimai.0900000180066d75Tue, 09 Sep 2008 13:33:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000883Vilnius, 2008 m. rugsėjo 9 d. Finansų ministerija primena, kad Gyventojų pajamų mokesčio lengvata gyventojams, įsigyjantiems asmeninį kompiuterį su programine įranga ir/ar įsirengiantiems interneto prieigą galios iki 2009 m. pabaigos. Ši lengvata taikoma nuolatiniams Lietuvos gyventojams už vieną per laikotarpį nuo 2004 m. iki 2009 m. (imtinai) įsigytą asmeninį kompiuterį su programine įranga ir/ar įrengtą interneto prieigą. Lengvata suteikia galimybę metines apmokestinamąsias pajamas sumažinti iki 4000 Lt suma, t.y., pateikus pajamų mokesčio deklaraciją atgauti nuo šios sumos per metus sumokėtą (išskaičiuotą) pajamų mokestį. Visus reikalavimus, kad būtų taikoma ši lengvata rasite Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jo komentare bei asmeninio kompiuterio vienetą sudarančių elementų aprašyme.0900000180067017Fri, 05 Sep 2008 14:20:00 +2000http://www.finmin.lt/web/finmin/naujienos?erp_item=naujiena_000882 ELTA nuotraukoje (iš kairės): Latvijos finansų ministras Atis Slakteris, Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir Estijos finansų ministras Ivari Padar Trakai (Vilnius), 2008 m. rugsėjo 5 d. Baltijos šalių finansų ministrai įsitikinę, kad šalių ūkių plėtros perspektyvai didelę reikšmę turi fiskalinės drausmės laikymasis. Visose Baltijos valstybėse skolos lygis yra žemas, šalys turi mažą fiskalinį deficitą arba subalansuotą biudžetą, laikėsi konservatyvios išlaidų politikos – tai ir kartu tolesnis fiskalinės drausmės laikymasis gali užtikrinti darnaus ilgalaikio ūkio augimo perspektyvas. Šiandien Trakuose vykusiame metiniame Baltijos šalių finansų ministrų susitikime, kuriame  dalyvavo Latvijos finansų ministras Atis Slakteris, Estijos finansų ministras Ivari Padar ir Lietuvos finansų minis