Liaudis sako - kaip šauksi, taip ir atsilieps. Šią tiesą populiariai atvaizduoja ir komiksų serija "šešėlinės istorijos". Komiksų mintis - parodyti sąsajas tarp mokamų mokesčių ir gaunamų viešųjų paslaugų.
Mes patys kuriame savo gerbūvį - mokėdami mokesčius, gauname iš biudžeto finansuojamas viešąsias paslaugas švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitos srityse, naudojamės keliais ar kita šalies infrastruktūra.
Didžiąją į valstybės biudžetą sumokamų pajamų dalį sudaro vartojimo mokesčiai (pavyzdžiui, PVM, akcizai) – juos netiesiogiai mokame pirkdami įvairias prekes ir paslaugas. Šios, kaip ir kitos valstybės pajamos, niekur nedingsta - jos grįžta žmonėms viešosiomis paslaugomis.
Tuo tarpu įsigyjant neapskaitytas prekes ar paslaugas, dirbant nelegaliai ir gaunant algas „vokeliuose“ skatinama „šešėlinė“ ekonomika ir mažinamos valstybės pajamos, kurios galėtų būti skirtos viešosioms paslaugoms - socialinėms (įskaitant pensijas, išmokas mamoms, žmonėms su negalia ir t.t.), sveikatos, švietimo, visuomenės apsaugos, infrastruktūros ir panašiai. Mažesnės pajamos į valstybės biudžetą turi tiesioginės įtakos teikiamų viešųjų paslaugų kokybei (ji blogesnė, ten kur "šešėlio" yra daugiau) ir galimam papildomam prisidėjimui asmeninėmis lėšomis (priemoka už tam tikras sveikatos paslaugas, vadovėlių pirkimas moksleiviui ir pan.).
Nereikia apsigauti - dalyvaudami „šešėlyje“ Jūs remiate konkretų žmogų, „verslininką“ ar įmonę, bet tuo pačiu skurdinate kitus gyventojus, tame tarpe - ir patys save. Tad dalyvavimas „šešėlinėje“ veikloje nėra protesto prieš valdžią forma – tai protesto prieš kitus Lietuvos žmones ir prieš patį save forma.
Atnaujinimo data: 2011-09-15 15:29
