Finansų ministerija Seimo Ekonomikos komiteto pavedimu atliko akcizų tarifų 1996–2010 m. poveikio biudžeto pajamoms ir alkoholinių gėrimų vartojimui ir su tuo susijusiems socialiniams padariniams, analizę bei pateikė išvadas.
Per laikotarpį nuo 1996 iki 2010 m. akcizų pajamos už etilo alkoholį ir kitus alkoholinius gėrimus mažėjo 1999 ir 2009–2010 metais. Abu kartus šios pajamos mažėjo šalies ekonomikos nuosmukio metu keičiantis akcizų tarifams. Nuo 2002 m. nedarant jokių mokestinių pakeitimų dėl etilo alkoholio ir kitų alkoholinių gėrimų apmokestinimo bei augant šalies ekonomikai, akcizų pajamos už šiuos produktus kiekvienais metais vis didėjo. 2008 m. pradžioje padidinus akcizų tarifus etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams, akcizų pajamos buvo didžiausios per visą analizuojamą laikotarpį (žiūrėti 1 grafiką).
Kadangi daugiau kaip 70 proc. akcizų pajamų sudaro pajamos už etilo alkoholį, tai visų akcizų už alkoholį pajamų pokyčiai atspindi ir pajamų už etilo alkoholį pokyčius. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. stipriojo alkoholio realizacijai nukritus į 2005 m. lygį, pajamų iš akcizų už etilo alkoholį buvo gauta 1,5 karto daugiau nei 2005 m., kai akcizų tarifas buvo 3200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą (2009 m. akcizų tarifas buvo 4416 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą). 2011 m. I ketvirtį pajamų iš akcizų už etilo alkoholį gauta 7,3 mln. Lt, arba 5,9 proc., daugiau nei 2010 m. I ketvirtį (žiūrėti 2 grafiką).
Analizuojant pajamų iš akcizų už etilo alkoholį ir namų ūkių vartojimo išlaidų bei darbo užmokesčio fondo pokyčius, matyti, kad augant namų ūkių vartojimo išlaidoms ir darbo užmokesčio fondui, pajamos už stiprųjį alkoholį (išskyrus 1999 m.) taip pat auga. Tuo tarpu darbo užmokesčio fondui ir namų ūkių vartojimo išlaidoms mažėjant (2009 ir 2010 m.), akcizų pajamos už etilo alkoholį taip pat mažėja (žiūrėti 3 ir 4 grafikus).
Prognozuojant 2011–2014 m. etilo alkoholio realizaciją, taikant 4416 Lt, 3840 Lt ir 3200 Lt akcizų tarifą, atsižvelgus į darbo užmokesčio fondo ir etilo alkoholio realizacijos tarpusavio priklausomybę bei į darbo užmokesčio fondo prognozę 2011–2014 m., tikėtina, kad didžiausia etilo alkoholio realizacija būtų taikant 3200 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifą. Tačiau esant šiam tarifui, pajamos už stiprųjį alkoholį būtų mažiausios, o valstybės biudžetas kasmet netektų daugiau kaip 100 mln. Lt pajamų. Taikant 3840 Lt už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifą, realizacija būtų mažesnė nei taikant 3200 Lt akcizų tarifą, tačiau pajamų būtų gauta apie 90 mln. Lt daugiau, bet apie 10 mln. mažiau, negu taikant 4416 Lt akcizų tarifą. Taikant 4416 Lt akcizų tarifą, stipriojo alkoholio realizacija būtų mažiausia, tačiau pajamų į valstybės biudžetą būtų surinkta daugiausia (žiūrėti 5 ir 6 grafikus).
Didėjant vynų, kitų fermentuotų gėrimų ir tarpinių produktų akcizų tarifams, pajamos už šiuos produktus taip pat augo. Tačiau 2000 m. pajamos iš akcizų už šiuos produktus labai sumažėjo - tam įtakos turėjo nuo 1999 m. spalio mėn. net 40 proc. sumažintas akcizų tarifas šampanui, putojančiam vynui ir perteklinio slėgio vynui bei sumažėjusi šių produktų realizacija. Nuo 2003 m. pajamos už šiuos produktus kasmet augo, o 2008 ir 2009 m. realizacijai sumažėjus, padidinti akcizų tarifai į valstybės biudžetą leido surinkti daugiau pajamų nei 2007 m., kai šių produktų realizacija buvo didžiausia. 2010 m. minėtų produktų realizacijai augant, pajamų iš akcizų buvo gauta 8,5 proc. daugiau nei 2009 metais (žiūrėti 7 grafiką).
Akcizų tarifo pokyčiai alaus realizacijai didesnės įtakos neturėjo, o pajamos už šį produktą kiekvienais metais augo. Net ir 2008 ir 2009 m., sumažėjus alaus realizacijai dėl akcizų tarifo padidinimo, pajamos vis tiek augo. 2010 m. alaus realizacijai augant 4,7 proc., akcizų pajamos už šį produktą buvo 6,5 proc. didesnės nei prieš tai buvusiais metais (žiūrėti 8 grafiką).
2009 m. palyginus su 2008 m., pajamos iš akcizų už etilo alkoholį ir kitus alkoholinius gėrimus mažėjo ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Mažesnės pajamos už alkoholinius gėrimus 2009 m. gautos 18 Europos Sąjungos šalių. Atkreiptinas dėmesys, kad akcizų pajamos mažėjo ir tose šalyse, kuriose nebuvo jokių pakeitimų apmokestinant alkoholinius gėrimus 2009 m. Kitose Europos Sąjungos šalyse, kaip ir Lietuvoje, labiausiai mažėjo pajamos už stiprųjį alkoholį (žiūrėti 1 lentelę).
2009 m. sumažėję alkoholinių gėrimų pardavimai turėjo teigiamų socialinių pasekmių. 2009 m. palyginti su 2008 m., asmenų, pirmą kartą besigydančių nuo alkoholinės psichozės, sumažėjo 31 proc., o nuo lėtinio alkoholizmo – 24 proc. Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų 2009 m. buvo 31 proc. mažiau nei 2008 m. Neblaivių asmenų, nukentėjusių darbe ar kelyje į darbą, 2009 m. atitinkamai buvo 53 ir 40 proc. mažiau nei 2008 m. Kelių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2009 m. įvyko 41 proc. mažiau nei prieš tai buvusiais metais. Sužeistų ar žuvusių asmenų dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2009 m. sumažėjo atitinkamai 47 ir 26 proc. (žiūrėti 4–7 lenteles).
Lyginant šiuo metu taikomus akcizų tarifus etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, Lietuva tarp kaimyninių valstybių taiko mažiausią tarifą alui. Vynui, kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams tik Lenkija taiko mažesnius tarifus nei Lietuva. Etilo alkoholį šiuo metu tarp kaimyninių valstybių labiau apmokestina tik Estija, tačiau nuo 2011 m. birželio 1 d. Latvijoje taikomas akcizų tarifas etilo alkoholiui bus didesnis nei Lietuvoje apie 4 proc. (žiūrėti 9–15 grafikus).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad etilo alkoholio ir kitų alkoholinių gėrimų pajamoms iš akcizų, o kartu ir realizacijai, įtaką daro ne tik tarifų pasikeitimai, bet ir darbo užmokesčio fondo bei namų ūkių vartojimo išlaidų pokyčiai. Todėl tarifų sumažinimas, nors ir gali daryti teigiamą įtaką realizacijai, tačiau turėtų neigiamą poveikį valstybės biudžetui – būtų ne tik gaunamos mažesnės pajamos už alkoholinius gėrimus, bet ir didėtų išlaidos, nes didesni akcizų tarifai sumažina ne tik su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusią žalą visuomenei, bet ir susijusias išlaidas socialinei ir sveikatos apsaugos sričiai.
Pateikiame išsamią akcizų tarifų poveikio biudžeto pajamoms ir vartojimui 1996–2010 metais analizę bei šiuo metu taikomų akcizų tarifų etilo alkoholiui ir kitiems alkoholiniams gėrimams palyginimą su kitose ES šalyse taikomais akcizų tarifais:
Atnaujinimo data: 2011-04-27 09:14
