Šių metų liepos-rugpjūčio mėnesiais nepriklausomi šalies analitikai kone sutartinai didino bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą 2012 metams iki 4,7-4,9 procentų ir FM ūkio raidos scenarijus nuo to laiko tikrai neatrodo optimistiškiausias. Šiuo metu jokie ekspertai neįspėja apie naują recesiją, o daugių daugiausia tik apie didesnį arba mažesnį ūkio raidos sulėtėjimą, todėl iešoti analogijų su 2008 metais Finansų ministerijos makroekonominių projekcijų kontekste yra tikrai nekorektiška. Juk kukliausias šiuo metu Lietuvos nepriklausomų analitikų numatomas 2012 BVP augimas yra 3,7 procento.
Neabejoju, kad ekspertai sutinka, jog finansų rinkos prieškriziniai sentimentai yra netikslus pagrindas skaičiavimams, kurie yra grindžiami duomenimis. Jei Europos Komisija peržiūrėtų kitų šalių augimo perspektyvas, tuomet atsirastų pagrindas peržiūrėti ir Lietuvos perspektyvas.
„Spėjimai“ neva FM prognozuodama artimiausio laikotarpio šalies ūkio raidą yra “optimistiška“ dėl rinkimų yra nepagrįsti, nes šįkart, peržiūrėdami centrinį scenarijų keliais šimtais milijonų sumažinome darbo užmokesčio fondą ir iš jo planuojamus gauti mokesčius. Taigi pajamų planas yra bloginamas, ir tai daroma atsižvelgiant į duomenimis grįstas tendencijas, o ne į rinkimus. Valstybė aiškiai įsivardijusi deficito mažinimo užduotis, o papildomos priemonės pasiekti deficito užduotis yra numatytos konvergencijos programoje ir jos buvo numatytos net ir su optimistiškesniu darbo užmokesčio fondu.
Vykdoma ES šalių narių apdairi politika yra prielaida centriniam scenarijui išsipildyti. Europos Komisija vertindama pavasario perspektyvas ir politikas 2012 metams paliko tik šiek tiek lėtesnį augimą nei 2011 metų. Finansų ministerijos centrinio scenarijaus rizika įvardinama kaip tik susiejant jį su šia prielaida. Tačiau išsakyti šią riziką kiekybiškai nėra patikimo pagrindo, kol Europos Komisija neperžiūrėjo visų ES šalių narių perspektyvų: „Centrinio ūkio raidos scenarijaus ir pozityvių rizikų išsipildymui yra būtinas investuotojų pasitikėjimas tiek Lietuvos ūkio raidos stabilumu, tiek ir visos euro zonos perspektyvomis, todėl scenarijaus įgyvendinimas priklauso nuo apdairios biudžeto ir mokesčių politikos planavimo ir vykdymo 2011–2012 metais tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES šalyse narėse.“
Ričardas Kasperavičius
Makroekonomikos skyriaus vedėjas
Finansų ministerija
Atnaujinimo data: 2011-09-15 16:55
