Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo poveikis valstybės biudžetui

Remdamasi 2010 m. patikslintais Statistikos departamento ir iš asignavimų valdytojų surinktais duomenimis, Finansų ministerija atnaujino skaičiavimus dėl MMA didinimo siūlymų įtakos viešiesiems finansams.

Skaičiavimo metodika

Patikslinti skaičiavimai buvo atlikti atskirai vertinant duomenis apie viešajame ir privačiame sektoriuose dirbančius asmenis. Informaciją apie viešąjį sektorių Finansų ministerija surinko iš įstaigų, kuriose atlyginimai mokami iš nacionalinio biudžeto. Vertinant MMA didinimo poveikį viešiesiems finansams dėl privačiame sektoriuje didinamų MMA buvo vertinami Statistikos departamento skelbiami visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiai.

Pažymėtina, kad Statistikos departamento duomenys ženkliai skiriasi nuo institucijų duomenų, todėl negali būti naudojami viešojo sektoriaus MMA didinimo poveikiui pamatuoti, o privataus sektoriaus poveikiui galima naudoti tik oficialią statistiką, nors ji nevisiškai atspindi tikslią situaciją.

Be to, skaičiuojant MMA didinimo poveikį privačiame sektoriuje visą darbo dieną dirbantiems darbuotojams buvo laikytasi prielaidos jog jie, imant tipinį statistikoje naudojamą „801–1000 litų“ atlygio intervalą, pasiskirsto tolygiai, t. y. dalis darbuotojų gauna 800 Lt, dalis – 900 Lt ir pan. Tuo tarpu viešajame sektoriuje atlyginimai dažniau apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus ir, nors egzistuoja vadinamosios „šakutės“, tačiau pagal iš asignavimų valdytojų gautą darbo užmokesčio fondo lėšų MMA didinimui poreikį paaiškėjo, jog didžioji dauguma už minimalų atlygį dirbančių pagal darbo sutartį viešajame sektoriuje gauna patį žemiausią darbo užmokestį, kas nebuvo įvertinta pirminiuose Finansų ministerijos skaičiavimuose.

Dėl šios priežasties, taip pat dėl to, kad nėra galimybės įvertinti privačiame sektoriuje ne visą darbo dieną dirbančiųjų ir gaunančių MMA pasiskirstymo*, ir dėl to, kad viešajame sektoriuje lėšos reikalingos ne vien tik dirbančiųjų atlyginimams, tačiau ir kitoms išmokoms, tiesiogiai susijusioms su MMA dydžiu***  skaičiavimuose atsiranda disproporcija tarp viešojo ir privataus sektoriaus MMA didinimo kaštų – nors viešajame sektoriuje dirba tik ketvirtadalis gaunančiųjų minimalią algą, tačiau valstybės biudžeto kaštai viešojo  sektoriaus darbuotojų MMA pakėlimui tolygūs privataus sektoriaus kaštams.

Teigiamas MMA didinimo poveikis viešiesiems finansams įvertinus tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimo didėjimo efektą,  t. y.  papildomas pajamas į „Sodros“, privalomąjį sveikatos draudimo ir nacionalinį biudžetus, pateikiamose lentelėse nurodomas eilutėje „MMA padidinimas“.

MMA didinimo poveikis, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) formulės**.

1. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 850 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), MMA didinimas iš valstybės biudžeto pareikalautų papildomų 52,9 mln. litų. Šios lėšos reikalingos ne vien tik dirbančiųjų atlyginimams, tačiau ir kitoms išmokoms, tiesiogiai susijusioms su MMA dydžiu, pavyzdžiui, asmenų draudimui valstybės lėšomis***).  Įvertinus dėl MMA padidinimo į biudžetus gaunamas pajamas, matyti, kad poveikis viešiesiems finansams sudaro 5,4 mln. litų:

2. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 900 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), MMA didinimas iš valstybės biudžeto pareikalautų dvigubai daugiau, t. y. papildomų 105,7 mln. litų. Kaip minėta, šios lėšos reikalingos ne vien tik dirbančiųjų atlyginimams, tačiau ir kitoms išmokoms, tiesiogiai susijusioms su MMA dydžiu, pavyzdžiui, asmenų draudimui valstybės lėšomis***. MMA padidinimo 100 litų poveikis viešiesiems finansams išliktų beveik nepakitęs ir būtų 5,6 mln. litų:

3. Jei minimali mėnesinė alga būtų didinama iki 1000 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), MMA didinimas iš valstybės biudžeto pareikalautų  net 223,3 mln. litų papildomų lėšų. Šiuo atveju poveikis viešiesiems finansams būtų minimalus ir sudarytų vos 3,1 mln. litų dydžio valstybės pajamų padidėjimą. Taip nutiktų dėl to, kad nekeičiant NPD formulės, tačiau tuo pačiu metu gyventojams uždirbant daugiau, mažėtų jiems taikytinas NPD, todėl būtų gaunama daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris padengtų valstybės biudžeto nuostolį dėl MMA didinimo, bet tik po to, kai valstybės biudžeto lėšos būtų išleistos MMA didinimui:

Kaip matyti, tiesioginė nauda viešajam sektoriui (biudžetui) yra praktiškai neegzistuojanti (konsoliduotai – apie (-)6 – 3 mln. mln. litų). Kadangi minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas yra ne fiskalinė, bet socialines pasekmes lemianti ekonominė priemonė, jos efektyvumas glūdi ir tokiuose parametruose kaip darbo našumas, kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos atlygio santykis, nedarbo lygis, šešėlinės ekonomikos mastas, verslo padėtis bendrosios ekonominės situacijos atžvilgiu ir pan. Pateiktuose skaičiavimuose nei šie parametrai, nei vadinamieji „antriniai“ efektai nevertinti.