Dėl 2011 m. I pusmečio pajamų plano vykdymo

2011 m. rugsėjo 9 d. Finansų ministrė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pristatė 2011 metų I pusmečio pajamų plano vykdymą.

2011 metų valstybės biudžeto (VB) pajamų  planas yra maždaug 2 mlrd.litų didesnis nei praėjusiųjų metų įplaukos.

Planuojant šių metų pajamas 1 mlrd. litų pajamų prieaugio buvo paremta 2010 m. rudens makroekonominėmis projekcijomis.

Likusi pajamų prieaugio dalis buvo įvertinta kaip pajamų potencialas, t.y. remiantis ilgamečiais mokesčių įplaukų santykiais su mokesčių bazėmis apskaičiuota pajamų suma, kuri yra galima surinkti ir turi būti sumokėta į biudžetus, „tautosakoje“ tapusi „ milijardu iš šešėlio“.

Apie vykdymą

Iš skaidrės matyti, kad VB ir atitinkamai nacionalinio biudžeto (NB) pajamų atsilikimą nuo plano nulėmė nemokestinės pajamos, kurių buvo surinkta mažiau nei planuota. Visų pirma, atsiliko taršos leidimų pardavimai, žemės pardavimas. Mažiau, nei planuota gauta Lietuvos banko likutinio pelno.

Nacionalinio biudžeto (NB) pajamų planas I pusmetį buvo neįvykdytas 118 mln. Litų (1 proc.)

VB pajamų planas atitinkamai neįvykdytas 224 mln. Litų (beveik 3 proc.)

Tuo tarpu savivaldybių biudžetai vykdyti su 106 mln. Litų perviršiu (daugiau nei 7 proc.)

Pajamų iš mokesčių planas vykdytas prognozės ribose, o įvertinus savivaldybių pajamų viršijimą – ir viršytas, nors vykdymo rezultatai nevienodi pagal atskirus mokesčius. Neįvykdytos akcizų, pelno mokesčio prognozės, viršytos – PVM ir GPM prognozės. Panašios tendencijos, numatoma, išliks iki metų galo, t.y. akcizų bei pelno mokesčio metiniai planai greičiausiai nebus įvykdyti, tačiau jų atsilikimą perdengs PVM ir GPM įplaukos, viršijančios metinius planus.

Visų mokesčių įplaukos yra didesnės nei praėjusių metų tą patį laikotarpį, o bendrai per I pusmetį į VB įplaukė milijardu litų, arba 17 procentų daugiau mokestinių pajamų, todėl Biudžeto įstatymo sąlygos, kuriomis biudžetas gali būti neperžiūrimas, vykdoma ir deficito užduotis, numatoma, bus įvykdyta.

Pajamų dinamika (dalis metinio plano, kuri įvykdyta per pusmetį) atitinka ilgametę pajamų dinamiką tiek bendrai, tiek atskirai pagal mokesčius. O lyginant su artimiausiu pagal pajamų lygį laikotarpiu – 2007 metais, kai pajamų iš mokesčių buvo taipogi planuota surinkti 14.9 mlrd. litų – bendras pusmečio vykdymas yra net geresnis (beveik 49 proc. vs 46.6 proc.).

Pelno mokesčio įplaukų  prognozės nevykdymą lemia avansinių mokėjimų faktorius – jeigu 2009 ir praėjusiais metais daugelis įmonių rinkosi mokėti avansinius mokėjimus pagal numatomą pelno mokesčio sumą, nes istoriniai – 2007 ar 2008 metų - duomenys buvo nepalankūs (dideli pelnai, o spaudė likvidumo trūkumas), šįmet daugelis įmonių pakeitė sprendimą (tą leidžia įstatymas) ir pasirinko istorinius duomenis (istoriškai žemo pelningumo 2009 metus). Tokius elgsenos pokyčius Finansų ministerija numatė, nes tai logiškas verslo požiūriu sprendimas,  tačiau buvo sunku numatyti jų mastą, kuris buvo didesnis nei prognozuota. Pelningumo statistika yra teigiama, todėl šie skirtumai išsilygins kitaiss metais, kai įmonės sumokės faktinį mokestį už  2011 metus.

Gavusi II ketvirčio ir pusmečio BVP kompoziciją, Finansų ministerija atliko vertinimą, kokia dalis mokesčių pajamų iš daugiau nei 1 mlrd. Litų, kuriuo šįmet I pusmečio pajamos viršija praėjusių metų I pusmečio pajamas, gali būti priskirta mokesčių administravimo kokybės pagerinimui. Įvertinimas atliekamas iš pajamų masės eliminuojant prieaugius, paaiškinamus bendromis makroekonominėmis tendencijomis, t.y. geresniais rodikliais nei buvo praėjusių metų rudens centriniame makroekonominiame scenarijuje. Vertinimas nėra iki galo tikslus ir veikiausiai administravimo poveikį net nuvertina, kadangi mokesčių administravimo priemonės taipogi veikia oficialią statistiką, tačiau per ilgesnį laikotarpį, todėl operatyviniam situacijos stebėjimui tinka.

GPM

Per pusmetį į nac biudžetą surinkta  164 mln. Litų daugiau nei pernai. Įvertinę darbo užmokesčio faktinius pokyčius  ir jiems priskirtiną pajamų augimo dalį, mokesčių administravimo priemonėms galime priskirti apie 30 proc.

Akivaizdžiai gerėja ir įplaukų bei mokestinės bazės santykis. Kadangi absoliučiai didžioji dalis pajamų mokesčio gaunama iš darbo pajamų, toks palyginimas yra korektiškas.

NB įplaukų iš GPM dinamika koreliuoja ir su SODROS biudžeto įplaukų dinamika

PVM

Planuojant pajamų užduotis buvo siekiama priartinti PVM įplaukų ir galutinio vartojimo išlaidų (GVI) santykį iki 2006 m. lygio.

Pajamų iš PVM per šių metų I pusmetį gauta beveik 630 mln. litų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vertinant pajamų iš PVM santykį su nominaliuoju BVP (atsispindi ir kainų dinamika), pajamų iš PVM dinamika lenkia nominalaus BVP dinamiką.

Tų pačių skirtingų metų ketvirčių palyginamoji analizė rodo, kad santykis tarp PVM įplaukų ir BVP šįmet gerėja ir artėja prie 2006 m. lygio. Darome išvadą, kad apie 230 mln. Litų iš jau minėtų 630 mln., arba maždaug 35 proc. galėtų būti priskirti mokesčių administravimo veiksniui.

Panašią išvadą leidžia daryti PVM įplaukų santykio su mažmenine prekyba palyginimas.

Be abejonės, atliekant palyginimus, eliminuoti tarifų, nepriemokos, permokos pokyčių poveikiai.

Akcizai

Planuojant pajamų užduotis buvo siekiama priartinti akcizų įplaukų ir namų ūkių vartojimo išlaidų santykį prie santykio, kuris turėtų atspindėti pajamų ir tarifų pokyčius, nes akcizinių prekių realizacija sumažėjo gerokai daugiau nei turėjo sumažėti pagal makroekonominius veiksnius, kai kurių, kaip cigarečių, ypač žymiai. Čia įtakos turėjo labai staigus akcizo tarifo didinimas paskutiniais laikotarpiais iki pereinamojo laikotarpio, suderėto stojant į ES, pabaigos.

Akcizų pajamų per šių metų I pusmetį gauta beveik 110 mln. litų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Vertinant realizacijos pagal atskiras akcizinių prekių grupes faktinius pokyčius su tais pokyčiais, kurie nulemti makroekonominės aplinkos, galima apie  35 mln. litų iš minėtų 110 mln. litų priskirti mokesčių administravimo veiksniui. Ypač dideli faktinės ir bazinės situacijos skirtumai (teigiama prasme) cigarečių srityje. Neigiama  - benzino. Pažymėtina, kad cigarečių ir dyzelino realizacija didėjo nepaisant akcizų padidinimo.

Akcizų įplaukų per pusmetį pokyčiai pagal prekių grupes (nors įplaukas mažiau naudojamos situacijai stebėti dėl persislenkančių terminų, atsargų kaupimų dėl tarifų didinimo ir t.t), atspindi tas pačias aukščiau minėtas tendencijas.

Pasibaigus II pusmečiui liepos-rugpjūčio tendencijos taipogi išlieka teigiamos.

Probleminė akcizų įplaukoms sritis – benzino akcizas. Čia neabejotinai veikia elgsenos pokyčiai renkantis transporto priemonę (naujai įregistruojamų TP statistika demonstruoja aiškų poslinkį dyzelino link), tačiau reikšmingas ir nelegalaus įvežimo iš trečiųjų šalių poveikis. Nuo birželio buvo nustatyta tvarka, kaip muitinės pareigūnai vertina „komerciškumo“ elementą įvežant ES teisės aktų leidžiamą kuro kiekį bake. Kuras bake gali būti įvežamas be mokesčių tik tuo atveju, jeigu jis įvežamas išimtinai asmeniniais tikslais. Ši kontrolė žymiai sugriežtinta, iš dalies problema sumažėjo dėl BY ekonominių problemų, tačiau paskatos vykti kuro į Rusiją išliko aktuali dėl kainų skirtumo. Liepos-rugpjūčio duomenys rodo tam tikrą stabilizaciją, bet išvadas daryti kol kas anksti. Neretai teigiama, kad situaciją benzino rinkoje pagerintų akcizo sumažinimas. Finansų ministerijos analizė neleidžia daryti tokios prielaidos. Palyginimai rodo, kad palyginamosiomis sąlygomis Lietuvoje kuro kainos be mokesčių yra keliolika ar net daugiau centų aukštesnės nei aplinkinėse ES šalyse. Dyzelino, kuriam taikomas minimalus ES tarifas, kainos be mokesčių didesnės nei kaimyninėse šalyse (virš  20 ct\l didesnės nei pvz. Estijoje, kurioje taikomi 10 proc. didesni mokesčiai). Nėra pagrindo išvadai, jog akcizų benzinui sumažinimas priverstų verslininkus atsisakyti galimybės gauti didesnius pelnus.

Akcizų plano atsilikimas veikiausiai išliks iki pat metų galo. Nepaisant to, kad kai kuriose srityse situacijos gerėjimas akivaizdus, jis nepakankamas užduočiai įvykdyti, todėl institucijos turės suintensyvinti savo bendras pastangas šia linkme.

APIBENDRINIMAS

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad maždaug trečdalis pajamų, kurių šįmet iš mokesčių gauta daugiau (1 mlrd. litų) nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu, gali būti priskirta geresniam mokesčių administravimui.

Nėra tikslu skaičiuoti aritmetiškai, kadangi mokesčių administravimo priemonių poveikiui pasireikšti reikia ir laiko ir  reta priemonė suveikia nuo pirmosios dienos, tačiau įvertinus tai, kad iš 2 mlrd. litų didesnių pajamų šįmet 1 mlrd. buvo vertintas kaip mokesčių administravimo pagerinimo rezervas, pirmąjį pusmetį, vertinant aritmetiškai, tokių pajamų turėjo būti surinkta apie pusę milijardo. Todėl galima teigti, kad šis tikslas vykdomas maždaug 2/3.

Jeigu ūkio raida būtų šįmet klosčiusis pagal 2010 m. rudens ekonominį scenarijų,  pusmečio pajamų iš mokesčių planas galėtų būti neįvykdytas maždaug 200 mln. litų ir siekiant užtikrinti deficito tikslų vykdymą ir skolos augimo valdymą būtų tekę peržiūrėti biudžetą.  Tam, jog tą būtų galima esant reikalui padaryti, šių metų biudžeto įstatymas nustatė apribojimus asignavimų valdytojams prisiimti įsipareigojimus ketvirčiais.

Kadangi faktinė ekonomikos plėtra  buvo geresnė, tai neabejotinai atsispindėjo ir biudžeto pajamose ir geresnė ekonomikos plėtra kompensavo vis dar nepakankamą mokesčių administravimo priemonių indėlį. Dėl geresnės faktinės ekonominės plėtros numatoma, kad metinis pajamų iš mokesčių vykdymas bus plano ribose, nepaisant akcizų ir pelno mokesčio atsilikimo.

Biudžeto pajamų vykdymo pristatymas (skaidrės)