Dienraščio klausimas: Gal galėtumėte paaiškinti, kas slypi vieno iš ministerijos viešųjų pirkimų pavadinimu: "2007-2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyrų ir įsisavinimo spartos vertinimas" (kas tai per analizė, kas ja siekiama išsiaiškinti ir kodėl to negali padaryti pati ministerija; ar to nedaro kokios nors kitos institucijos bei tarnybos? Negi ta įsisavinimo sparta nėra nuolatos analizuojama, monitorinama? Be to, kas sudaro sumą?)
Lietuvos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais Finansų ministerijai pavesta atlikti ES 2007–2013 m. struktūrinės paramos vadovaujančiosios, koordinuojančiosios, tvirtinančiosios, mokėjimus atliekančiosios institucijos funkcijas. Vadovaujantis Europos Tarybos reglamentais, valstybei narei pavesta atlikti vertinimus, susijusius su struktūrinės paramos veiksmų programų įgyvendinimo stebėsena. Atliktų vertinimų rezultatai turi būti pristatyti Europos Komisijai ir veiksmų programų Stebėsenos komitetui.
Pagal Tarybos reglamentą, ES fondų teikiamo finansavimo veiksmingumą siekiama padidinti vykdant veiksmų programų stebėseną ir atliekant nepriklausomus vertinimus. Tokius vertinimus turi atlikti nepriklausomi išorės ekspertai. Vertinimams atlikti naudojamos tam tikslui numatytos ES struktūrinių fondų techninės paramos lėšos.
2007–2013 m. ES struktūrinės paramos finansavimo takoskyrų ir įsisavinimo spartos vertinimo paslaugų pirkimas paskelbtas š.m. balandžio 2 d. Pasiūlymai konkursui gali būti teikiami iki š.m. balandžio 28 d.
Atviro konkurso būdu perkamos nepriklausomų ekspertų vertinimo paslaugos. Paslaugų teikėjas, laimėjęs konkursą, turės pateikti 2 vertinimo ataskaitas ir konkrečias rekomendacijas. Planuojama, kad vertinimai truks nuo 9 iki 11 mėn. Paslaugos vertė nustatoma atsižvelgiant į vertinimo objektą, paslaugų apimtį, trukmę ir specifiką bei siekiant kokybiškų rezultatų. Kitaip tariant, atsižvelgiant į situaciją rinkoje, yra nustatyta maksimali galimos sutarties vertė, įvertinus planuojamo vertinimo apimtį, trukmę, metodų sudėtingumą, kiekį ir įvairovę, reikalingos ekspertų komandos dydį, jos kvalifikaciją ir patirtį, taip pat vertinimo klausimų skaičių. Realią paslaugų kainą nustatys konkurencija rinkoje, tad kaina turėtų būti mažesnė.
Pirmuoju vertinimu siekiama užtikrinti projektų dvigubo finansavimo prevenciją. ES ir kita tarptautinė parama Lietuvą pasiekia iš skirtingų finansavimo šaltinių: struktūrinių fondų, pagal atskiras bendrijų iniciatyvas, tarptautinių finansinių mechanizmus. Vertinimas yra būtinas siekiant kuo efektyviau užtikrinti, kad tie patys projektai arba jų dalys nebūtų finansuojami kelis kartus iš skirtingų programų ir priemonių lėšų. Tam turi būti atlikta išsami analizė, kokių programų ir priemonių veiklos gali persidengti, bei išanalizuota, kokių programų ir priemonių finansuojamų veiklų sričių takoskyros turi būti papildytos.
Antruoju, Įsisavinimo spartos, vertinimu siekiama užtikrinti, kad ES struktūrinių fondų lėšos būtų naudojamos tinkama sparta ir nebūtų prarastos. Vertinimo ataskaitoje turi būti objektyviai įvertinta 2007-2013 m. veiksmų programomis įgyvendinti skirtų ES fondų lėšų panaudojimo eiga ir įsisavinimo sparta bei pateiktos rekomendacijos dėl ES paramos panaudojimo optimizavimo. Ekspertai taip pat turės sukurti planuojamų pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidų prognozavimo modelį. Šuo metu Finansų ministerija atlieka stebėseną analizuodama faktinius duomenis. Nepriklausomų ekspertų atliktame vertinime, remiantis sukurtu finansiniu modeliu, turės būti numatytas prognozuojamas ES fondų lėšų įsisavinimas atsižvelgiant į bendrą ekonominę padėtį, projektų pobūdį, reikalavimus atskirų sričių projektams, jų parengtumo lygį, skirtingų sričių pareiškėjų iniciatyvą, turimą patirtį ir kompetenciją ir pan.
ES šalyse yra susiklosčiusi praktika, kad Europos Komisija savo finansuojamose veiksmų programose vertinimui skiria apie 1-3 proc. visų veiksmų programos lėšų (Lietuvoje vertinimams skiriama apie 0,15 proc. veiksmų programos lėšų).
Atnaujinimo data: 2010-04-26 15:25
