Vilnius, lapkričio 25 d. Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktai Centralizuoto valstybės turto valdymo 2009-2016 metų strategijai, kurią įgyvendinus būtų ne tik racionaliau naudojamas valstybės turtas, bet ir mažėtų tam skiriamos valstybės biudžeto išlaidos. Siekiant efektyvesnio, optimalesnio ir skaidresnio valstybės turto valdymo, strategijoje nustatyti pagrindiniai valstybės nekilnojamojo(pastatų) turto valdymo tikslai bei principai: formuoti ir koordinuoti valstybės turto valdymo politiką ir spręsti sistemines turto valdymo problemas, bei įdiegti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą. Sisteminės valstybės turto valdymo problemos yra įvardytos Valstybės kontrolės audito ataskaitose. Tai valstybės turto apskaitos nevientisumas, turto vertinimo, inventorizavimo ir registravimo viešuosiuose registruose problemos, valstybės turto informacinės paieškos sistemos nebuvimas. Daugiausia problemų yra su valstybės nuosavybės teise valdomo turto registravimu viešuosiuose registruose: dalis turto neįvertinta, neįregistruota, ne visas valstybei priklausantis turtas traukiamas į valstybės turto valdytojų apskaitą ir rodomas finansinėse ataskaitose, todėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaita nerodo pagrįstos ir teisingos valstybės turto finansinės būklės. Akivaizdu, kad valstybės turto problemos turi būtų sprendžiamos koordinuotai, o informacija apie valstybės nekilnojamąjį turtą, turto valdytojų priimamus sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos, panaudos, būtų kaupiama vienoje institucijoje. Todėl siūloma paskirti vieną valstybės nekilnojamojo turto valdymo politiką formuojančią instituciją, o taip pat tą politiką įgyvendinantį juridinį asmenį, per kurį būtų įgyvendinama valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistema (turto valdytojai turėtų derinti savo sprendimus dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, nuomos, panaudos). Per politiką įgyvendinančią įmonę centralizuotai būtų parduodamas valstybės nekilnojamasis turtas, nereikalingas valstybės funkcijoms įgyvendinti. Be to, prieš perskirstant, perduodant, parduodant ar atnaujinant valstybės nekilnojamąjį turtą būtų vertinamos šio turto panaudojimo alternatyvos ir sąnaudos šioms alternatyvoms įgyvendinti, o valstybės institucijos neturėtų galimybių laisvai disponuoti nenaudojamu turtu, būtų vykdoma kontrolė. Įgyvendinus visus centralizavimo principus nekilnojamojo turto valdymo sistema taptų ne tik skaidresnė, bet mažėtų ir valstybės biudžeto išlaidos, skiriamos nekilnojamajam turtui valdyti. Tel.: (8 5) 239 0008 | 
