Vilnius, gegužės 27 d. Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė Seime pristatė Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos koncepciją. „Artimiausiais metais daugiausia dėmesio turės būti skiriama biudžeto deficito mažinimui ir skolos augimo stabilizavimui, o šia biudžeto rengimo ir vykdymo reforma siekiama sukurti ilgalaikį pagrindą išlaikyti tvarius valstybės finansus, nepriklausančius nuo politinio ciklo bei sudaryti visas prielaidas, kad skolos mažinimas būtų ne pasirinkimas, o pareiga,“ – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Lietuvai skaudžių pasaulio ekonomikos krizės pasekmių būtų padėjusi išvengti antiinfliacinė biudžeto politika, sukaupti finansiniai rezervai ir struktūriškai subalansuoti viešieji finansai. Reikšmingai prisidėję būtų ir valstybės biudžeto rodikliai, matuojantys valstybės biudžeto lėšų skyrimą paklausos reguliavimui ir kainų stabilumui bei nepriklausoma šių rodiklių stebėsena. Visa tai būtų leidę išvengti daugelio skausmingų sprendimų 2009-2010-aisiais: žmonių gerovė būtų kilusi nuosaikiau, bet ir užtikrinčiau. Todėl Finansų ministerijos parengta biudžeto reforma siekiama, kad būtų užtikrinta, jog mokesčių mažinimas, socialinio saugumo stiprinimas ateityje vyks apsisaugant nuo galimų šalutinių pasekmių, tokių kaip finansų krizės, o siūlomos taisyklės padės mažinti skolos naštą piliečiams. Įgyvendinus koncepcijoje siūlomas reformos nuostatas, padidėtų finansų rinkų pasitikėjimas Lietuvos viešųjų finansų ilgalaikiu stabilumu, o tai sukurtų prielaidas didėti privačioms investicijoms, sukurti geriau apmokamas darbo vietos gyventojams. Siekiant vykdyti antiinfliacinę biudžeto politiką siūloma kartu su biudžeto rodikliais tvirtinti rodiklius, matuojančius, kaip parengtas biudžetas įtakos infliaciją. Siekiant struktūriškai subalansuoti viešuosius finansus siūloma kartu su kitais valstybės biudžeto rodikliais planuoti ir tvirtinti viso valdžios sektoriaus balanso rodiklį ir jo vykdymą sustiprinti įdiegiant nepriklausomą jo vykdymo stebėseną. Siekiant sukaupti finansinius rezervus (Sodros, Rezervo fondo) siūloma įpareigoti įstatymu kaupti šiuos rezervus iki optimalaus lygio ir jų neišleisti iki “juodų dienų” laikotarpio. Šių rodiklių įdiegimas sudarys sąlygas išsamesnei ir efektyvesnei biudžeto vykdymo kontrolei. „Valstybės skolinimosi išlaidos būtų mažesnės, jeigu tvirtinant Valstybės biudžeto rodiklius taip pat būtų tvirtinami rodikliai, matuojantys atskirų biudžetų pasekmes ateities mokesčių didinimo rizikai kelių dešimčių metų perspektyvoje ir primenantys, kad negalima didinti išlaidų, mažinti mokesčių ir tuo pačiu išvengti skolų naštos,“ – pristatymo metu sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Ilgalaikių pasekmių rodiklis gali atskleisti, kaip laikinas mokesčių naštos sumažinimas ar išlaidavimas gerais laikais gali ženkliai padidinti ateities mokesčių didinimo riziką. Šiuo rodikliu siekiama susilpninti populistinius motyvus mažinti mokesčius ar neatsakingai didinti išlaidas keliems metams, ignoruojant, kad po to reikės juos didinti dar labiau dėl skolos aptarnavimo išlaidų padidėjimo“. Reformos vykdymo priemonėmis siekiama sukurti politinės kultūros elementus: apibrėžti kelis svarbius terminus, kurie užtikrintų, kad kalbėdami apie makroekonomines biudžeto pasekmes politikai kalba apie tuos pačius rodiklius. Biudžeto rengimo ir vykdymo reformos tikslas – palaipsniui įdiegti tokią biudžeto deficito nustatymo, tvirtinimo, vykdymo stebėjimo ir rezultatų įvertinimo sistemą, kuri sukurtų maksimalias prielaidas šalyje įgyvendinti apdairią biudžeto politiką ir sudarytų sąlygas visuomenei viešai saugoti šiuos įsipareigojimus kaip moralės normą. Daugiau informacijos
2390008
8616 94846 Ministrės pristatymas Seime Biudžeto reformos koncepcija | 
