English version Versija neįgaliesiems
Paieškos mygtukas
2014 m. spalio 26 d. 4:54

Pelno mokestis

Spausdinti

Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai:

  1. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  2. Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

Mokesčio bazė
Mokesčio tarifai

Mokestinis laikotarpis
Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas

Mokesčio lengvata investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą
Mokesčio lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą

Mokesčio lengvata filmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje
Nuostolių perkėlimas
Dividendų apmokestinimas

Vieneto reorganizavimas, perleidimas arba likvidavimas
Kovos su mokesčių vengimu nuostatos

Sandorių kainodara (Transfer pricing)
Administravimas

Dvigubo apmokestinimo panaikinimas


Mokesčio bazė
Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse.


Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:

  1. užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos;

  2. ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje:

    • palūkanos, išskyrus  palūkanas  už Vyriausybės vertybinius popierius,  sukauptas  ir  išmokamas  palūkanas  už  indėlius  ir palūkanas  už  subordinuotas  paskolas,  kurios atitinka Lietuvos banko teisės aktais nustatytus kriterijus;
    • pajamos iš paskirstytojo pelno;
    • honorarai, 
    • pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą  nekilnojamąjį  pagal  prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
    • kompensacijų  už  autorių  arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos;
    • pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą;
    • išmokos už  stebėtojų  tarybos narių veiklą.

 

Mokesčio tarifai

Vienetų, kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą.

Lietuvos vienetų, užsienio vienetų nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir kurios gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, prie pajamų šaltinio apmokestinamos, atsižvelgiant į pajamų rūšį:

  • taikant 15 procentų mokesčio tarifą išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą, pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;
  • taikant 10 procentų mokesčio tarifą apmokestinamos kompensacijų už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos, honorarai, užsienio vienetams, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokamos palūkanos;
  • nuo 2010 m. sausio 1 d. visiems užsienio vienetams, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokamos palūkanos neapmokestinamos pelno mokesčiu.

Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.

Vienetų, turinčių socialinės įmonės statusą ir tenkinančių tam tikras įstatymo nustatytas sąlygas, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą.

Pelno nesiekiančių vienetų, kurių mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą. Pelno nesiekiančių vienetų ūkinės komercinės veiklos pajamoms nepriskiriamos pajamos, kurios tiesiogiai skiriamos tenkinti viešuosius interesus vykdomai veiklai finansuoti.

į viršų

Mokestinis laikotarpis
Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgdamas į mokesčio mokėtojo prašymą ir į jo veiklos ypatybes, vietos mokesčių administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį.

į viršų

Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas
Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos įstatyme nustatytos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį leidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama:

  • visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (nauda priskiriama gyventojų apmokestinamosioms arba neapmokestinamosioms pajamoms);

  • sumos, nuo  kurių  pagal Lietuvos Respublikos  valstybinio   socialinio draudimo  įstatymo  nuostatas skaičiuojamos ir  mokamos   vieneto dalyvio   (individualios  įmonės  savininko,  tikrosios    ūkinės bendrijos  tikrojo nario, komanditinės ūkinės bendrijos   tikrojo nario, mažosios bendrijos nario) valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų priskiriamos:

  • ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (turtas priklausomai nuo to, kuriai turto grupei jis priskirtas, nudėvimas per 3–20 metų laikotarpį); mokesčio apskaičiavimo tikslais nusidėvėjimui skaičiuoti leidžiami tiesinis arba dvigubo balanso metodai;
  • ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;
  • komandiruočių sąnaudos;
  • reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;
  • natūralios netekties nuostoliai;
  • mokesčiai;
  • beviltiškos skolos;
  • išlaidos darbuotojų ir jų šeimų narių naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas;
  • specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjiniai;
  • parama;
  • narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;
  • mokestinio laikotarpio nuostoliai.

Pajamos ir atskaitymai turi būti grindžiami dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus papildomus rekvizitus.
Įstatyme taip pat nustatyti neleidžiami atskaitymai, kurie negali būti atskaitomi iš pajamų:

  • pridėtinės vertės mokestis, mokamas į biudžetą, ir pelno mokestis;
  • netesybos, į biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos;
  • palūkanos ar kitokios išmokos už susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;
  • ribojamų dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;
  • dividendai ar kitaip paskirstytas pelnas (pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą, darbuotojų naudai teikti, nelaikoma paskirstytuoju pelnu);
  • neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai;
  • kitos nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal įstatymą.

Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei trūksta įrodymų, kad šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla ir tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.

Mokesčio lengvata investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą

Vienetų sąnaudos (kitos nei ilgalaikio turto įsigijimo), patirtos atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, iš pajamų atskaitomos tris kartus, jei tenkinama ši sąlyga - atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su vieneto įprastine vykdoma ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.   

Vyriausybė yra patvirtinusi Sąnaudų  priskyrimo  mokslinių  tyrimų  ir  eksperimentinės plėtros darbų  sąnaudoms tvarkos aprašą, kuriame nurodyta kokios konkrečiai sąnaudos ir kiek jų (kokia jų dalis) gali būti priskiriamos  mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros  darbų sąnaudoms.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo ilgalaikio turto, tokio kaip „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės“, „kitas aukščiau neišvardintas materialusis turtas“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, „kitas nematerialusis turtas“, įsigijimo kaina ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama per 2 metus.

Mokesčio lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą

Vienetas, vykdantis investicinį projektą – atliekantis investicijas į ilgalaikį turtą, skirtas naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniai išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, gali sumažinti už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną iki 50 procentų.

Apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas, jeigu turtas yra reikalingas vieneto investicinio projekto vykdymui ir:

1) turtas yra priskirtinas Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio ilgalaikio turto grupėms „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“, ir ilgalaikio turto grupės "krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai - ne senesni kaip 5 metų" turtui - krovininiams automobiliams,priekaboms ir puspriekabėms, ir

2) turtas yra nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus (skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios).

Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per  2009-2018  metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.

Ilgalaikis turtas, dėl kurio įsigijimo buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, vieneto veikloje turi būti naudojamas ne trumpiau negu trejus metus.

Įsigyjant  krovininius automobilius, priekabas ir  puspriekabes, apmokestinamąjį pelną dėl šio turto įsigijimo galima sumažinti tik iki 1 milijono litų patirtų išlaidų per mokestinį laikotarpį suma.

į viršų

 

Mokesčio lengvata filmo ar jo dalies gamybai Lietuvoje

Lietuvos vienetams ar užsienio vienetams, veikiantiems per nuolatinę buveinę Lietuvoje, neatlygintinai skyrusiems Lietuvos filmo gamintojui lėšų filmo arba jo dalies gamybai  suteikiama galimybė:

1) mokestiniu laikotarpiu, kuriuo buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduodama pažyma apie Lietuvos filmo gamintojui neatlygintinai suteiktų lėšų panaudojimo atitiktį Įstatyme nustatytiems reikalavimams (Investicijos pažyma*), iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti ne daugiau kaip 75 procentus filmo arba jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje neatlygintinai suteiktų lėšų ir

2) suteiktų lėšų suma 100 procentų sumažinti pelno mokestį, apskaičiuotą už tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo gauta Investicijos pažyma. Jeigu Investicijos pažyma gaunama nepasibaigus pelno mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, gali būti mažinamas ir mokestiniu laikotarpiu, kurį gauta investicijos pažyma, mokėtinas už praėjusį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pelno mokestis. Kai mokestiniu laikotarpiu filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų suma yra didesnė nei 75 procentai už mokestinį laikotarpį apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius dvejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms pelno mokesčio sumoms sumažinti. Tačiau už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma negali būti sumažinta daugiau kaip 75 procentais.

* Lietuvos kino centro prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 3  d. įsakymu Nr. V-3  nustatytos formos Investicijos pažyma patvirtina, kad Lietuvos filmo gamintojas Lietuvos vieneto ar užsienio vieneto, veikiančio per nuolatinę buveinę Lietuvoje, neatlygintinai suteiktas lėšas panaudojo filmo ar jo dalies gamybai, laikantis Įstatyme nustatytų reikalavimų, t.y.:

1) filmas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus ir

2) ne mažiau kaip 80 procentų visų filmo ar jo dalies išlaidų patiriama Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į tam tikras išlaidas (konsultacijų dėl paraiškos rengimo išlaidas, paraiškos parengimo išlaidas, baudas, delspinigius, bylinėjimosi išlaidas, ilgalaikio turto įsigijimo, statybos, rekonstravimo išlaidas, jeigu tai nesusiję su filmo gamyba, kelionės išlaidas, kai Lietuvos Respublika nėra atvykimo arba išvykimo vieta, parengiamųjų filmo darbų išlaidas, filmo reklamos, rinkodaros išlaidas, filmo platinimo išlaidas, vaidmenų atlikėjams mokamą atlygį – suma, viršijanti 4 procentus visų filmo ar jo dalies gamybos išlaidų), buvo ne mažesnės kaip 150 000 litų, ir

3) bendra visų Lietuvos vienetų ar užsienio vienetų, veikiančių  per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, suteiktų lėšų suma neviršija 20 procentų visų filmo ar jo dalies gamybai patirtų išlaidų.

Iš Lietuvos vieneto ar užsienio vieneto, veikiančio per nuolatinę buveinę Lietuvoje, apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos neatlygintinai Lietuvos filmo gamintojui laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. suteiktos lėšos filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos Respublikoje.

į viršų

Nuostolių perkėlimas
Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį , tačiau toks perkėlimas  nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo galima perkelti ne ilgiau kaip penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, tačiau jie dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

Vienetai už 2010 metų ir vėlesnius mokestinius laikotarpius apskaičiuotus mokestinius nuostolius tam tikromis sąlygomis gali perduoti kitiems vienetų grupės vienetams, kurie jiems perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą.

Perkeliamų atskaitomų  mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų išpajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymusir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesniųmetų mokestinių laikotarpių nuostolius.

 į viršų

Dividendų apmokestinimas

Dividendai ir kitos pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant  15 procentų mokesčio tarifą. Įstatyme nustatyta, kad iš Lietuvos vieneto išmokamų dividendų išskaityta pelno mokesčio suma yra užskaitoma ir sumažina dividendus gaunančio Lietuvos vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas mokestis iš jam išmokėtų dividendų. Pagal dalyvavimo išimties principą vieneto gaunami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš vieneto, kuriame dividendus gaunantis vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų valdo ne mažiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų). Taip pat neapmokestinami Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu, akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai.

į viršų

Vieneto reorganizavimas, perleidimas arba likvidavimas
Vienetų reorganizavimo, turto perleidimo apmokestinimo aspektai yra suderinti su Direktyvos 90/434/EEC nuostatomis. Turto vertės padidėjimo pajamų, susidariusių įstatyme išvardintų operacijų metu, apmokestinimas yra atidedamas tiek dalyviams, tiek vienetams iki faktiško turto pardavimo.
Jei likviduojamas vienetas paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, o to turto įsigijimo kainos ir pardavimo kainos skirtumas bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.

į viršų

Kovos su mokesčių vengimu nuostatos
Apskaičiuojant pelno mokestį, kaip prevencinės mokesčių politikos priemonės kovojant su mokesčių vengimu yra taikomos šios pagrindinės taisyklės:

  1. „plonos kapitalizacijos“ taisyklės: už kontroliuojamo skolinto kapitalo, apskaičiuojamo taikant nuosavo ir skolinto kapitalo santykio principą, naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir apskaičiuojant kontroliuojamo Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną šių palūkanų dalis neatskaitoma iš Lietuvos vieneto pajamų;
  2. „kontroliuojamų užsienio vienetų apmokestinimo“ taisyklės: tam tikrais atvejais į Lietuvos kontroliuojančio vieneto pelno mokesčio bazę, proporcingai jo turimų akcijų skaičiui, įtraukiamos apskaičiuotos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos.
    Šios nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais, arba kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.

į viršų

Sandorių kainodara (Transfer pricing)
Siekiant užtikrinti adekvatų pasaulinės pelno mokesčio bazės pasiskirstymą, Pelno mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad visi sandoriai turi vykti tikrąją rinkos kaina, t. y. pajamomis arba leidžiamais atskaitymais vienetai turi pripažinti iš bet kokio sandorio arba iš bet kokios ūkinės operacijos gautą sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Tuo atveju, jei sandoriai ar ūkinės operacijos tarp asocijuotų asmenų vyksta ne tikrąją rinkos kaina, tai mokesčių administratorius turi teisę koreguoti tokių sandorių ar ūkinių operacijų kainas. Šių nuostatų įgyvendinimo taisyklės pagal OECD Sandorių kainodaros rekomendacijas tarptautinėms įmonėms ir mokesčių administravimui nustatytos finansų ministro įsakymu ir taikomos Lietuvoje nuo 2004 metų.

į viršų

Administravimas
Mokesčio mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą gali apskaičiuoti pagal praėjusio mokestinio laikotarpio veiklos rezultatus arba pagal numatomus mokestinio laikotarpio rezultatus. Pirmaisiais mokestiniais metais mokesčių mokėtojai yra atleidžiami nuo avansinio pelno mokesčio. Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų, mokesčio mokėtojas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo. Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos.

į viršų

Dvigubo apmokestinimo panaikinimas
Lietuvos vienetas iš šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje gautų pajamų.

Pelno mokesčio įstatymas priimtas 2001 m. gruodžio 20 d., įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 d. Šis Įstatymas pakeitė nuo 1990 metų galiojusį Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą.

į viršų


Atnaujinimo data: 2014-07-03 13:50

Į viršų
Aktualūs duomenys
Biudžetinė įstaiga
Lukiškių g. 2, 01512 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 5) 239 0000, faks. (8 5) 279 1481
El. paštas: finmin@finmin.lt
© LR finansų ministerija, 2007-2013 m.
Duomenys apie Lietuvos Respublikos finansų ministeriją
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre,
juridinio asmens kodas: 288601650
Iš viso lankytojų: 25773280

 

Finansų ministerija, tel: (8 5) 239 0000, faks. (8 5) 279 1481, el. paštas: finmin@finmin.lt, tinklalapis: www.finmin.lt